Civilinė byla Nr. 2VP-15068-901/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12438-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.10.;
(S)
3.5.1.; 3.5.21.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. spalio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašymą dėl skolininkės dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. A., A. A. ir antstolė S. S..
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja prašo nustatyti skolininkės R. A. dalį areštuotame bendraturčių turte, pripažįstant R. A. teisę į ½ dalį gaunamo sutuoktinio darbo užmokesčio. Nurodo, jog antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00184/17/01945 dėl 139,68 Eur skolos išieškojimo pagal VMI prie FM 2017 m. kovo 31 d. sprendimą. Pareiškėja pažymi, kad gavo antstolės Siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims išsiųsti pareiškime nurodytais jų gyvenamosios vietos adresais, be to įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas
konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo išieškojimą pagal 2017 m. kovo 31 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką Nr. (23.31-08) 467-95008 dėl 139,68 Eur išieškojimo iš skolininkės R. A.. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkė R. A. yra sudariusi santuoką su A. A.. 2017 m. rugpjūčio 7 d. Turto arešto aktu areštuotas skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktiniui A. A. UAB „Bartro sprendimai“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį LR CPK 736 str. nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA.
Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.109 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė 2017 m. rugpjūčio 7 d. Turto arešto akte siūlė skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkei neįgyvendinus siūlymo, antstolė 2017 m. rugsėjo 15 d. surašė Siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. S1b-43168 ir pateikė išieškotojui.
Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, išieškoti negalima (CPK 736 - 739 straipsniai). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkei R. A. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. A. gaunamų darbo užmokesčio pajamų (CPK 667 straipsnis).
Remdamasis CPK 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Teisėja Laura Spalvienė