Administracinė byla Nr. eP-35-789/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00265-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 60.3.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Viešųjų pirkimų tarnybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022 pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo,
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti CPVA 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimus „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2020-SF/2-860, Nr. 2020-SF/2-861, Nr. 2020-SF/2-862 (toliau – ir Grąžintinų lėšų formos, Sprendimo priedai); 3) tuo atveju, jeigu skundo 1–2 punktais suformuluoti prašymai būtų atmesti, pareiškėjas prašė pakeisti skundžiamus sprendimus ir netaikyti pareiškėjui finansinės korekcijos arba ją sumažinti iki 5 proc.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Administracija, įgyvendinama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-81-0004 „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ (toliau – ir Projektas), supaprastintų skelbiamų derybų būdu įvykdė rangos darbų pirkimą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ (toliau – ir Pirkimas). Atlikus Pirkimo procedūras, 2018 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. BT6-01-277 su nustatytu laimėtoju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Irdaiva“, veikiančia jungtinės veiklos pagrindu su UAB „Plungės lagūna“ (toliau – ir Sutartis). Iš karto po įvykdyto Pirkimo CPVA atliko Pirkimo dokumentų patikrą, nenustatė jokių Pirkimo pažeidimų. Praėjus daugiau kaip 2,5 metams, CPVA 2020 m. gruodžio 11 d. raštu „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-81-0004“ informavo pareiškėją, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko auditą ir CPVA, gavusi audito pastebėjimus ir rekomendacijas, atliko pakartotinį Pirkimo dokumentų vertinimą, buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas jo tyrimas. Atlikusi pažeidimo tyrimą, CPVA 2020 m. gruodžio 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, jog pareiškėjas, pakeitęs Pirkimo dokumentų reikalavimą, bet nenutraukęs Pirkimo ir nepaskelbęs jo iš naujo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir taikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, įpareigojo pareiškėją grąžinti 353 900 Eur sumą.
2.2. Pareiškėjo veiksmai neatitinka pažeidimo sudėties. Pirkimas buvo vykdomas pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. D-335 patvirtintas Plungės rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau – ir Taisyklės) ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1S-184 patvirtinto Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai aprašo (toliau – ir Aprašas, redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 23 punktą. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, iki 2017 m. liepos 1 d. perkančioji organizacija turėjo teisę keisti supaprastinto viešojo pirkimo dokumentus su sąlyga, jog bus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminai. Tik nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo įtvirtintas reikalavimas, atliekant esminius pirkimo skelbimo keitimus, pradėti naują procedūrą, todėl pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo tik pareigą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, jis tą ir padarė. Be to, pareiškėjas gavo tiek VPT, tiek CPVA patvirtinimą dėl tinkamai vykdomo Pirkimo, jis buvo įsitikinęs, kad Pirkimas įvykdytas tinkamai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Todėl, nenustačius subjektyviosios pažeidimo pusės, t. y. pareiškėjo kaltės, negalima jo bausti už pažeidimo padarymą. Priešingu atveju būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principai.
2.3. Pažeidimas nustatytas netinkamai taikant teismų praktiką. CPVA savo Sprendimą grindė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C-298/15 (toliau – ir ESTT sprendimas), kuriuo buvo suformuoti Borta kriterijai. CPVA Sprendime pateikė neteisingą šio ESTT sprendimo ir Borta kriterijų interpretaciją ir aiškinimą, kadangi nepagrįstai teigė, jog po pirkimo sąlygos pakeitimo prasiplėtė galimų tiekėjų ratas (po pakeitimo prie Pirkimo prisijungė 2 nauji tiekėjai, bet jie neteikė pasiūlymų, taigi, jie nelaikytini dalyviais, todėl pareiškėjo atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas negalėjo būti vertinamas kaip esminis). Pareiškėjas tinkamai paskelbė apie pakeistą informaciją per CVP IS sistemą, ši informacija buvo prieinama viešai, sudarant visiems dalyviams ir tiekėjams vienodą galimybę su ja susipažinti (nepažeistas antras Bora kriterijus), pareiškėjas atliko Pirkimo sąlygų pakeitimą prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas (nepažeistas trečias Bora kriterijus). Be to, Pirkimo metu galioję teisės aktai iš viso nenumatė pareigos nutraukti pirkimo ir jį skelbti iš naujo, t. y. teisės aktai tuo metu nebuvo pritaikyti ESTT formuojamai praktikai.
2.4. CPVA taikė finansinę korekciją, vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės). CPVA nepagrįstai taikė Gairių 2.1 lentelės 9 (a) punkte nurodytą pažeidimą, nes nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas pažeidimas, nurodytas Gairių 2.1 lentelės 4 punkto c dalyje, už kurį numatyta maksimali finansinė korekcija yra 10 proc., kuri galėjo būti koreguojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) 7 priedo 10 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. CPVA Sprendime išvardijo tokių aplinkybių dalį, tačiau neatsižvelgė į jas, taikydama finansinę korekciją. Jeigu būtų vertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, finansinė korekcija turėtų būti nedaroma arba sumažinta iki 5 proc.
3. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėjas (toliau – ir Projekto vykdytojas, Perkančioji organizacija), įgyvendindamas Projektą, įvykdė rangos darbų Pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu. CPVA atliko vidaus procedūrose nustatytus Pirkimo vertinimo veiksmus, neturėjo pastabų Pirkimui. Atlikusi pakartotinį Pirkimo dokumentų vertinimą, CPVA įtarė, kad Pirkimo vykdymo metu Perkančioji organizacija galbūt pakeitė esminę Pirkimo sąlygą. Projekto vykdytojas Komisijos posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. A8-169 atliko Pirkimo sąlygų 4.2.6 papunkčio kvalifikacijos reikalavimų pakeitimą, atsižvelgdamas į tiekėjų paklausimus. Skelbimas dėl papildomos informacijos arba pataisos 2017 m. gegužės 23 d. buvo išsiųstas VPT suderinti. Pagal VPT rekomendacijas, pasiūlymų pateikimo laikas nukeltas iš 2017 m. birželio 2 d. į 2017 m. birželio 6 d. CVP IS apie pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą paskelbta 2017 m. gegužės 25 d. skelbime dėl papildomos informacijos arba pataisos IV.2.3 d. nurodant, kad „Tiekėjo / jungtinės veiklos dalyvio (visų jungtinės veiklos partnerių bendrai) vidutinė metinė statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) yra ne mažesnė kaip 2 000 000,00 Eur (su PVM)“. Iki Skelbimo pakeitimo kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 15 suinteresuotų tiekėjų. Po Pirkimo sąlygų pakeitimų paskelbimo CVP IS kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė dar du suinteresuoti tiekėjai. Pasiūlymus pateikė 2 dalyviai.
3.2. Įtarus, kad Pirkimo tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų pakeitimas yra esminis, Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas jo tyrimas, kurį atlikus nustatyta, kad Perkančioji organizacija, pakeitusi esminį Pirkimo dokumentų reikalavimą, bet nenutraukusi Pirkimo ir nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Dėl šio pažeidimo priimtas Sprendimas, kuriuo Sutarčiai pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija.
3.3. CVPA Sprendime nebuvo nustatyti Pirkimo vykdymo metu galiojusio VPĮ 85 straipsnio 2 dalies ir Aprašo punktų, susijusių su Pirkimo sąlygų pakeitimais ir pasiūlymų pateikimo termino pratęsimu, pažeidimai. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Pirkimo vykdymo metu aktualia teismų praktika, kuria remiantis esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai negalimi. Pakeitusi esminę Pirkimo sąlygą, Perkančioji organizacija privalėjo Pirkimą nutraukti ir paskelbti iš naujo.
3.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl pažeidimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo nebuvimo, nes pareiškėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nebus nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos. Pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą pirkimų atlikimą, o, jei jis pažeidė teisės aktus, jo veiksmų neteisėtumas negalėjo būti pateisinamas jokiomis priemonėmis dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą ir būdamas atsakingas, žinojo visas Projekto įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl turėjo jais vadovautis, o dėl pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio negali atsakyti nei CPVA, nei kita institucija.
3.5. Pakeista Pirkimo sąlyga įtvirtino reikalavimą, kuriuo buvo ribojamas tiekėjų dalyvavimas Pirkime. Kai pakeitus pirkimo sąlygą sudaromos galimybės pateikti pasiūlymus didesniam tiekėjų ratui, laikytina, kad buvo pakeista esminė pirkimo sąlyga. Pareiškėjas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra tenkinamas pirmasis Borta kriterijus, o nustačius šio kriterijaus neatitikimą, nebuvo pagrindo vertinti antrojo ir trečiojo Borta kriterijaus, kadangi jie neturėjo įtakos pažeidimo nustatymui.
3.6. CPVA nustatė finansinės korekcijos dydį, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 311 punkto, 7 priedo 6, 10 punktų nuostatomis ir atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį. Buvo taikyta ne maksimali Gairėse numatyta (25 proc.) pataisos norma, o sumažinta 10 proc. pataisos norma.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (toliau – ir pirmosios instancijos teismo sprendimas) patenkino pareiškėjo skundą iš dalies – sumažino CPVA 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 Plungės rajono savivaldybės administracijai pritaikytą finansinę korekciją nuo 10 proc. iki 5 proc., atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į tiekėjo paklausimą, Pirkimo vykdymo metu atliko kvalifikacijos reikalavimų pakeitimą – sumažino teikėjų / jungtinės veiklos dalyvio vidutinę metinę statybos darbų apimtį per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos nuo 3 300 000 Eur (su PVM) iki ne mažesnės nei 2 000 000 Eur (su PVM), ir tokiu būdu pareiškėjas de jure (teisiškai) praplėtė Pirkime galinčių dalyvauti subjektų ratą, galinčių pateikti pasiūlymus, atitinkančius Pirkimo sąlygas. Paskelbus apie Pirkimą, kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 15 subjektų, o po Pirkimo sąlygų pakeitimo ir paskelbimo CVP IS kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė dar 2 subjektai. Teismas sprendė, kad Pirkimo sąlygų pakeitimas, reikšmingai sumažinant tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus (pajėgumus), yra esminis pakeitimas, kuris neatitinka pirmojo Borta kriterijaus. Dėl atliko Pirkimo sąlygos pakeitimo potencialiems dalyviams nebuvo sudarytos vienodos, veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos dalyvauti Pirkime, o tai lėmė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.
5. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas vykdė Pirkimą, vadovaudamasis Administracijos direktoriaus patvirtintomis Taisyklėmis, o taip pat ir Aprašu patvirtintoje tipinėje Sk- 4 formoje nurodytu priminimu dėl terminų pratęsimo keičiant pirkimo (-ų) sąlygas, neeliminuoja skaidrumo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo. Nors Pirkimo vykdymo metu galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo detaliai reglamentuota, kokiais atvejais keičiant Pirkimo sąlygas pakanka pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, o kokiais privaloma pirkimą nutraukti ir pradėti iš naujo, tačiau teismų praktika teisės taikymo ir aiškinimo aspektu keičiant pirkimų sąlygas, taip pat ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama ar keičiamos pirkimo (-ų) sąlygos yra esminės, buvo suformuota, todėl pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę įvertinti, ar, pakeitus Pirkimo sąlygas, nebus pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, ir atitinkamai pasirinkti elgesio modelį. Remdamasis LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, teismas akcentavo, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.
6. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog CPVA netinkamai interpretuoja ir aiškina Borta kriterijus, ir konstatavo, kad CPVA, nustačiusi, kad Pirkimo sąlygų pakeitimus, neatitinka pirmojo Borta kriterijaus (pakeista esminė sąlyga), pagrįstai nevertino antrojo ir trečiojo Borta kriterijų, nes esminis Pirkimo sąlygų pakeitimas nenutraukus pirkimo yra negalimas. Atsakovas, taikydamas finansinę korekciją, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą ir išviešino pakeistas Pirkimo sąlygas.
7. Teismas, įvertinęs CPVA Sprendimo argumentus dėl finansinės korekcijos dydžio, atsižvelgė į tai, kad VPT, įgyvendinanti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, pareiškėjui keičiant esmines Pirkimo sąlygas, nenurodė, kad šiuo atveju būtina nutraukti Pirkimą, ir pareikalavo tik nustatyti ilgesnį pasiūlymų pateikimą terminą, pareiškėjas įvykdė šį nurodymą, taip pat į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VPT patvirtinto Aprašo Sk-4 formoje įrašyta formuluotė „Primename: jeigu dėl pataisymų ar papildymų iš esmės keistųsi skelbimo apie pirkimą originale išdėstytos sąlygos, tai privalės būti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminai“, pareiškėjo teigimu, turėjo įtakos Pirkimo vykdymo eigai keičiant jo sąlygas. Teismas sumažino ginčijamu pritaikytą 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės iki 5 proc.
8. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
9. Pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti CPVA 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimus „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2020-SF/2-860, Nr. 2020-SF/2-861, Nr. 2020-SF/2-862 bei tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Netenkinus pirmojo reikalavimo, pareiškėjas prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir netaikyti finansinės korekcijos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
10. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
10.1. Pirkimo sąlygų keitimo metu (2017 m. gegužės mėn.) teisės aktuose buvo įtvirtinta galimybė keisti pirkimo sąlygas, įskaitant esmines, tai būtent ir suformavo tokį pareiškėjo elgesio modelį. Pareiškėjas negalėjo būti laikomas atsakingu už tai, kad teismų suformuota praktika (įskaitant ESTT) tuo metu nebuvo įgyvendinta Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tik 2018 m. buvo priimti teisės aktų pakeitimai, įtvirtinę tiek Borta kriterijus, tiek draudimą keisti esmines pirkimo sąlygas.
10.2. Pareiškėjas nepritarė teismo pozicijai, jog VPT įsakymu patvirtintame Apraše įtvirtintas leidimas keisti esmines Pirkimo sąlygas su sąlyga, jog bus pratęstas pasiūlymų pateikimo terminas, neeliminuoja skaidrumo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi nei viename teisės akte toks draudimas nebuvo įtvirtintas, be to, teismas negalėjo vadovautis vien teismų praktika, kol ji nebuvo įgyvendinta atliekant teisės aktų pakeitimus.
10.3. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jo atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas negalėjo būti vertinamas kaip esminis, kadangi jis yra susijęs su profesinių pajėgumų reikalavimais, kuris pagal ESTT sprendimą yra galimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LAT 2017 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e3K-258-378/2017 suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, kadangi Pirkimo sąlygų pakeitimas (2017 m. gegužės 25 d.) buvo atliktas dar iki minėto LAT sprendimo priėmimo ir juo nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių suformavimo.
10.4. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, jog Sprendime yra painiojamos sąvokos „dalyvis“ ir „tiekėjas“. Nagrinėjamu atveju neatsirado nei vieno naujo dalyvio, nors pirmasis Borta kriterijus reikalauja patikrinti, ar pakeitimas pritraukė naujų dalyvių, kurie be atliktų pakeitimų nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Teismas klaidingai nurodė, jog pareiškėjui buvo pateikta pretenzija dėl nepakankamai pratęsto termino pasiūlymams pateikti. Pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas ne dėl pretenzijos, o atsižvelgus į VPT nurodymus. Teismas klaidingai nurodė ir pritaikytos finansinės korekcijos dydį.
10.5. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pažeidimo subjektyviosios pusės, t. y. pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas, prieš atlikdamas Pirkimo sąlygų pakeitimą, kreipėsi į VPT, kuri, įvertinusi Pirkimą ir norimą keisti Pirkimo sąlygą, nurodė pareiškėjui pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, pareiškėjas tai ir padarė. Pareiškėjas pasirinko tokį elgesio modelį, kokį jam nurodė pasirinkti viešųjų pirkimų kontrolę vykdanti VPT. Teismas, vertindamas finansinės korekcijos dydį, atsižvelgė į šią aplinkybę tik kaip į lengvinančią aplinkybę, sumažino taikytą finansinę korekciją nuo 10 proc. iki 5 proc. Teismas nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl nebuvo tenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas visiškai netaikyti finansinės korekcijos, nors yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kai pareiškėjas dėl viešųjų pirkimų kontrolę vykdančios VPT nurodymų ir teisės aktuose įtvirtintų nuostatų pasirinko savo elgesio modelį pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, neskelbiant Pirkimo iš naujo.
10.6. Teismas nepagrįstai vertino, kad byla nebuvo pakankamai sudėtinga, jog pareiškėjui buvo būtina pasitelkti advokatą.
2. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
11.1. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog Pirkimo vykdymo ir sąlygų keitimo metu teisės aktuose nebuvo įtvirtintas reikalavimas skelbti Pirkimą iš naujo, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pakako, esant reikalui, pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Perkančiosios organizacijos diskrecija, įgyvendinant numatytą teisę paaiškinti ir / ar patikslinti paskelbtas Pirkimo sąlygas, nėra neribota, kadangi ji privalo tai daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, konkrečiai lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.
11.2. Perkančiosios organizacijos atliktas profesinių pajėgumų reikalavimo pakeitimas buvo esminis, ji privalėjo nutraukti Pirkimą ir, esant poreikiui, skelbti jį iš naujo. Aprašas yra instrukcinio pobūdžio poįstatyminis teisės aktas, nedetalizuojantis Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymosi kontekste. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su Taisyklių ir Aprašo nuostatų taikymu, nepagrįsti ir atmestini.
11.3. Pareiškėjas, teikdamas poziciją dėl pažeidimo objektyviosios pusės, apeliaciniame skunde nenurodė reikšmingų argumentų ar nepateikė įrodymų, jog Projekto vykdytojo veiksmai nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Pats pareiškėjas, o ne VPT ar dar kita institucija, yra tiesiogiai atsakingas už tinkamą ir teisėtą pirkimų atlikimą (įskaitant ir Pirkimą). Dėl pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio negalėjo atsakyti jokia kita institucija, o tik pats pareiškėjas.
III.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-717-415-2022 (toliau – ir LVAT nutartis) atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
4. Remdamasis ESTT praktika, LVAT nustatė, kad, vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai, perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų.
5. Vertindamas Pirkimo dokumentų 4.2.6 punkto pakeitimus, LVAT darė išvadą, kad jie yra esminiai, nes Pirkimo sąlygos turinys buvo pakeistas taip, kad buvo potenciali galimybė, jog po pakeitimo galėtų atsirasti nauji dalyviai.
6. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl VPT ir CPVA veiksmų, kuriais pritarta kvalifikacinio reikalavimo prikimo dokumentuose pakeitimui jį tinkamai išviešinant ir pratęsiant terminus pirkimo dokumentams pateikti, LVAT pažymėjo, kad profesionalių viešojo administravimo subjektų, veikiančių viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo srityje, pritarimas esminiams pirkimo sąlygų pakeitimams pats savaime nepaneigia pažeidimo fakto bei finansinės korekcijos taikymo teisėtumo ir nesuponuoja teisėtų lūkesčių susiformavimo ir jų apsaugos. Šiuo atveju teisė iš esmės keisti pirkimo sąlygas Viešųjų pirkimų įstatyme nebuvo nustatyta, todėl VPT ir CPVA veiksmų pagrindu pareiškėjas gintinos teisės neįgijo. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pažeidimo sudėties nebuvimo, LVAT pažymėjo, kad esminės pirkimo sąlygos pakeitimas yra pažeidimas, dėl kurio taikytina finansinė korekcija neįrodinėjant perkančiosios organizacijos kaltės (tyčios ar neatsargumo forma). Tik pažeidimo pobūdis ir pažeidimo sunkumas lemia, kokio dydžio finansinė korekcija yra taikoma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pakeitė jos dydį iki minimalaus (5 proc.).
7. LVAT, taikytos finansinės korekcijos ir dėl jos pareiškėjo patiriamų nuostolių kontekste pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintos valstybės deliktinės atsakomybės už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus sąlygos, o tokios atsakomybės taikymo ribojimai ir besąlyginis atsakomybės naštos perkėlimas tik perkančiai organizacijai, kai dėl viešųjų pirkimų srityje veikiančių viešojo administravimo subjektų (profesionalų) neveikimo ar netinkamo veikimo perkančiajai organizacijai atsiranda nuostolių, kelia pagrįstų teisinių abejonių teisės normų, tai nustatančių, atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o šalių susitarimai, patenkantys į CK 6.252 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo sritį, yra negaliojantys.
IV.
8. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnybos prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022.
17.1. Viešųjų pirkimų tarnyba prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo šiuos argumentus:
17.2. VPT nepagrįstai nebuvo įtraukta į administracinės bylos nagrinėjimą, nors šioje byloje administracinėje byloje VPT turėjo (teisę) dalyvauti kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (asmuo, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti, ir turi, įtakos), turėjo teisę būti informuota apie bylos nagrinėjimą ir pasirinkti savo teisių gynimo būdą.
17.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime bei LVAT nutartyje buvo nuspręsta dėl VPT, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, o tai sukėlė teisinius padarinius VPT. Nepaisant to, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas CPVA priimto Sprendimo teisėtumas, Administracija, ginčydama CPVA Sprendimo teisėtumą ir siekdama išvengti jai, kaip perkančiajai organizacijai, tenkančios atsakomybės, taip pat rėmėsi, jos teigimu, VPT jai duotais nurodymais, kurie neatitinka nei faktinės, nei teisinės situacijos. VPT neturėjo galimybės (nebuvo informuota bei įtraukta į administracinę bylą) pateikti teismui savo paaiškinimus.
17.4. VPT nevykdė (neturėjo vykdyti) kontrolės funkcijos Pirkimo atžvilgiu, t. y. VPT neatliko Pirkimo vertinimo, nevertino Pirkimo dokumentų, ji negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo duoti imperatyvius nurodymus perkančiajai organizacijai (Administracijai), t. y. įpareigoti Administraciją nutraukti Pirkimą. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi Pirkimo paskelbimo metu) 82 straipsnio 2 dalies 1 punktu, VPT turi teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką. Šiuo atveju VPT nebuvo pasirinkusi tikrinti Administracijos atliekamo Pirkimo ir jo nevertino jokia apimtimi. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punktu, VPT turi teisę įpareigoti perkančiąsias organizacijas nutraukti viešojo pirkimo procedūras tik atlikusi išsamų viešojo pirkimo, įskaitant jo dokumentų, vertinimą ir vertinimo metu nustačiusi viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. VPT tik patikrino Pirkimo skelbimą dėl jo atitikties formaliems skelbimo reikalavimams, o ne atliko Pirkimo vertinimą. Atitinkamai VPT neturėjo teisės duoti ir nedavė nurodymų nutraukti Pirkimo procedūras, nedavė nurodymų pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą iki 2017 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime, neišklausęs VPT pozicijos, priėmė neteisėtą sprendimą, sukėlusį teisinius padarinius – jo pagrindu (t. y. pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotų aplinkybių kontekste) Administracija inicijavo skundą VPT dėl turtinės žalos atlyginimo.
17.5. VPT nuomone, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek LVAT buvo suklaidinti vienpusišku ir klaidingu Administracijos pateiktu teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesuteikiant galimybės (neinformuojant bei neįtraukiant į patį procesą) pačiai VPT paaiškinti faktines ir teisines aplinkybes, kurių paaiškinimas neabejotinai būtų turėjęs reikšmės teismams priimant galutinius sprendimus. Nei Pirkimo atlikimo metu, nei kitu metu VPT nederino / nederina viešojo pirkimo dokumentų, tokia teisė (pareiga) jai nėra suteikta teisės aktais. VPT neatliko Pirkimo dokumentų peržiūros ir nedavė Administracijai jokių įpareigojančio pobūdžio nurodymų elgtis neteisėtai. Todėl teismai, priėmę sprendimus, remdamiesi klaidingomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, pasisakę dėl VPT teisių ir pareigų ir neįtraukę VPT į administracinę bylą, padarė šiurkštų proceso normų pažeidimą, kuris yra pagrindas atnaujinti procesą. Be kita ko, LVAT nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame teismas nusprendė, jog būtent VPT veiksmai (neveikimas) yra pagrindas mažinti finansines korekcijas, tai iš esmės reiškia tai, kad VPT turėtų iš esmės kilti pareiga atlyginti Administracijai žalą.
17.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas bei LVAT nutartis, kuriose buvo nuspręsta dėl VPT teisių ir pareigų, sukėlė teisinius padarinius VPT, kadangi išimtinai jų pagrindu ir juose konstatuotų klaidingų aplinkybių pagrindu Administracija pateikė VPT skundą dėl turtinės žalos atlyginimo (toliau – ir Skundas), kurį iš esmės grindžia tomis pačiomis klaidingomis ir melagingomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi net ir byloje dėl deliktinės atsakomybės suponuojama situacija, kad VPT praranda teisę apsiginti, nes, Administracijos teigimu, neteisėti veiksmai, kaip viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų, jau yra konstatuoti ankstesnių teismų sprendimų administracinėje byloje, kurioje VPT nebuvo suteikta galimybė dalyvauti ir pateikti savo argumentus. LVAT nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsiranda galimybė interpretuoti, kad VPT turėjo tam tikras pareigas, kurių nevykdė (netinkamai vykdė). Įsiteisėję teismų sprendimai prašomoje atnaujinti administracinėje byloje turi esminės reikšmės VPT teisinei padėčiai, nes būtent jų pagrindu šiuo metu VPT yra atsakovė Administracijos inicijuotoje byloje dėl žalos atlyginimo, o teismų sprendimus Administracija laiko prejudiciniais. Taigi darytina išvada, kad, neįtraukus VPT į administracinės bylos nagrinėjimo procesą, nesuteikus galimybės pateikti paaiškinimų, buvo pažeista VPT teisė į teisinę gynybą.
17.7. Analogiškose bylose VPT yra įtraukiama į administracinę bylą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, net ir tokiose bylose, kai VPT nebūdavo tiesiogiai susijusi su ginčo dalyku (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-3099-566/2023). VPT buvo įtraukta į administracinę bylą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo ir kitose bylose (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3-5946-1066/2020, Nr. eI-2661-816/2019, Nr. eI-1839-281/2019).
9. Pareiškėjas Administracija pateikė nuomonę dėl VPT prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022, kuriame prašo netenkinti šio prašymo. Pareiškėjas nuomonėje nurodo, kad:
18.1. Nei pirmosios instancijos teismas sprendimu, nei LVAT nutartimi administracinėse bylose nebuvo pasisakyta dėl VPT teisių ir pareigų, teismai iš viso nevertino VPT nurodymų teisėtumo, kadangi tai nebuvo administracinio ginčo objektas. Pareiškėjo susirašinėjimas su VPT ir minėta Sk-4 forma administracinėje byloje buvo rašytiniai įrodymai, kuriais Administracija grindė savo veiksmų teisėtumą, todėl teismai vertino juose, kaip rašytiniuose įrodymuose, pateiktų duomenų pakankamumą Administracijos veiksmų teisėtumui pagrįsti. Vien tik teismų pasisakymas dėl rašytinių įrodymų (elektroninio susirašinėjimo su VPT, Sk-4 formos ir kt.) turinio, nesukūrė VPT jokių teisių ar pareigų.
18.2. Esminę reikšmę turi aplinkybė, jog VPT nekvestionuoja LVAT sprendimo teisėtumo ir pačio bylos rezultato, todėl proceso atnaujinimas prieštarautų protingumo, teisėtų lūkesčių ir ekonomiškumo principams. Pagal teismų suformuotą praktiką, proceso atnaujinimas byloje vien tik tam, kad atitinkamas asmuo galėtų dalyvauti procese, nors jis nenurodo jokių esminių argumentų, kodėl priimtas teismo sprendimas turėtų būti kitoks (panaikintas), prieštarautų protingumo principui, galėtų pažeisti teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių stabilumo lūkestį, kitų byloje dalyvavusių asmenų teisėtus lūkesčius. Šiuo atveju VPT neįrodinėja, kad Administracija nepadarė pažeidimo ir kad jai neturėjo būti pritaikyta finansinė korekcija, t. y. nekvestionuoja išnagrinėtų bylų rezultato. VPT prašo atnaujinti procesą išimtinai dėl rašytinių įrodymų vertinimo.
18.3. VPT prašo atnaujinti procesą apeliacinės instancijos byloje, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos byloje priimtas sprendimas sukelia jai teises ir pareigas. Toks prašymas iš esmės negali būti tenkinamas, kadangi tokiu atveju neegzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas. Be to, pagal teismų suformuotą praktiką, dėl to, ar buvo nuspręsta dėl asmens teisių ir pareigų, visų pirma, sprendžiama pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
18.4. VPT nepagrįstai nurodo, kad teismų sprendimai sukelia teisinius padarinius. VPT teisiniais padariniais laiko Administracijos Vilniaus apygardos administraciniame teisme inicijuotą administracinę bylą Nr. eI2-8084-595/2023 dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas pažymi, jog byla dėl žalos atlyginimo inicijuota nepriklausomai nuo VPT nurodomų teismų sprendimuose nurodytų teiginių. Byla dėl žalos atlyginimo inicijuota išimtinai dėl pačio bylos rezultato, teismams nustačius, kad pažeidimas buvo padarytas. Tuo tarpu VPT prašyme aiškiai nurodo, jog nekvestionuoja bylų rezultato, mano, kad pažeidimas buvo padarytas. Taigi proceso atnaujinimas apeliacinės instancijos byloje visiškai neturės įtakos nei išnagrinėtų bylų rezultatui, nei bylai dėl žalos atlyginimo. Visos deliktinės atsakomybės sąlygos, įskaitant VPT veiksmų (ne)teisėtumą, bus nustatinėjamos byloje dėl žalos atlyginimo. Be to, byloje dėl žalos atlyginimo VPT nėra atsakovu. Minėtoje byloje atsakovu yra Lietuvos valstybė, o VPT ir CPVA yra atsakovo atstovai. Ši aplinkybė reiškia, jog bylos rezultatas nesukels jokių teisinių pasekmių nei VPT, nei CPVA.
18.5. VPT nurodoma aplinkybė, jog kai kuriose bylose VPT yra traukiama trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, šiuo atveju neturi jokios reikšmės.
10. Atsakovas CPVA atsiliepime į VPT prašymą atnaujinti procesą prašo netenkinti šio prašymo. CPVA nurodo, kad administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022 teismas nesprendė dėl VPT teisių ir pareigų. Pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms (šiuo atveju ir CPVA). Pagal atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisykles, kita institucija neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti ar nenustatyti pažeidimo. Teisinis reguliavimas nesuteikia tokios teisės ir VPT, t. y. VPT neturi teisės atlikti pažeidimų tyrimų (VPĮ 95 str.), kaip jie apibrėžti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą reguliuojančiuose teisės aktuose, bei taikyti finansines korekcijas. Atsakovo nuomone, į administracinės bylos Nr. eA-717-415/2022 nagrinėjimo ribas nepateko nei VPT, nei CPVA neteisėtų veiksmų nustatymas, kadangi bylos nagrinėjimo ribas sudarė tik CPVA Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. LVAT nutartyje buvo vertinamos tik tos aplinkybės, kurios yra reikšmingos Administracijos paskirtos finansinės korekcijos dydžiui – pažeidimo pobūdis ir pažeidimo sunkumas. Būtent šiame kontekste LVAT įvertino VPT veiksmus, kuriuos įvertinęs teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo sumažinta Administracijai paskirta finansinė korekcija (nuo 10 iki 5 proc.), o ne konstatavo, kad VPT ar CPVA veikė neteisėtai. CPVA sutinka su VPT pozicija, kad tam tikrais atvejais administracinėse bylose (nagrinėjant ginčus dėl CPVA priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo) pareiškėjų prašymais VPT įtraukiama į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau primena, kad pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms. Be to, visos aplinkybės, nurodomos VPT prašyme atnaujinti procesą, susijusios su galimu VPT veiksmų neteisėtumu, turės būti įrodytos nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. eI2-8084-595/2023 dėl turtinės žalos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V.
11. Prašymą atnaujinti procesą pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. VPT nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas bei LVAT nutartis, kuriuose buvo nuspręsta dėl VPT teisių ir pareigų, sukėlė teisinius padarinius VPT, kadangi juose konstatuotų klaidingų aplinkybių pagrindu Administracija pateikė VPT skundą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį ji iš esmės grindžia tomis pačiomis klaidingomis ir neatitinkančiomis tikrovės faktinėmis aplinkybėmis.
12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).
13. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti neteisėtais priimtus teismų procesinius sprendimus ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011 ir kt.).
14. Vadovaudamasis ABTĮ 161 straipsnio 4 dalimi, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
15. Prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusi Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri nebuvo bylos proceso šalis, nurodo, jog ji turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Taigi ji siekia, kad procesas būtų atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017 ir kt.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-31-756/2020 ir kt.).
17. Pažymėtina, kad pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų teismo sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo o vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-63-629/2022 ir kt.). Procesiniu sprendimu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-104-502/2022 ir kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina, atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-75/2012 ir kt.).
18. Asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos, kurioje jis prašo atnaujinti procesą, nagrinėjimą, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, turi pagrįsti, kad įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl jo teisių ir pareigų, t. y. teismo procesinis sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (būtinosios sąlygos tokį prašymą pateikti byloje nedalyvavusiam asmeniui) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-42-438/2020).
19. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamame prašyme atnaujinti procesą nurodytą pagrindą (ABTĮ 156 str. 2 d. 7 p.), konstatuotina, kad asmuo, teikiantis šį prašymą, turi nurodyti aplinkybes, kurios yra susijusios su šio asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, materialiosiomis teisėmis, pagrįsti, jog teismo sprendimu nuspręsta dėl šio asmens teisių ir pareigų, įvardyti, kokią įtaką teismo sprendimas turi šio asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius jam sukėlė.
20. Teisėjų kolegija, vertindama, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, VPT turi būti įtraukiama į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pažymi, kad, pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.
21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje buvo ginčijamas atsakovo CPVA Sprendimas, kuriuo Plungės rajono savivaldybės administracijai pritaikyta finansinė korekcija. CPVA priėmė Sprendimą, nustačiusi, jog Administracija, pakeisdama esmines Pirkimo sąlygas ir neskelbdama naujo pirkimo, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Sprendimas buvo priimtas, įvertinus supaprastintų skelbiamų derybų būdu atliktą rangos darbų pirkimą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“, vykdytą įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-81-0004 „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioritetą „ Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo rinkoje skatinimas“.
22. Pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 28 (skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 1 punktą, šios Taisyklės reglamentuoja institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – veiksmų programa), ir dalyvaujančių rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, atsakomybę, funkcijas ir teises. Atsakomybės paskirstymas tarp institucijų, atsakingų už veiksmų programos įgyvendinimą, nustatytas Taisyklių priede. Taisyklių priedo (lentelės) 7 punkte nustatyta, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinančioji institucija yra VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. Pagal Taisyklių 9 punktą, įgyvendinančioji institucija, be kita ko, atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 p.).
23. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (Pirkimo paskelbimo metu galiojusi redakcija) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Viešųjų pirkimu tarnybai pavesta vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus. Pagal 82 straipsnio 2 dalį, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą (1 p.); įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (6 p.).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, pažymi, jog pareiškėjas, teikdamas skundą teismui dėl Sprendimo ir juo skirtos sankcijos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo, pagrįstai atsakovu šioje byloje nurodė CPVA – kaip organizaciją, atliekančią pažeidimų, susijusių su 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšų panaudojimu, tyrimą ir priimančią sprendimus dėl nustatytų pažeidimų.
25. Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, skunde teismui nurodė, jog VPT patvirtino Pirkimo sąlygų pakeitimą (pareiškėjui užpildžius Sk-4 formą ir pateikus per CVP IS sistemą derinti VPT, VPT rekomendavo nukelti pasiūlymų pateikimo terminą į 2017 m. birželio 6 d. 9.00 val. bei vokų su pasiūlymais atplėšimo terminą į 2017 m. birželio 6 d. 9.45 val., tačiau nenurodė, jog nagrinėjamu atveju privaloma iš naujo skelbti pirkimą), nenustatė jokių pažeidimų ir pritarė tolimesniam Pirkimo vykdymui, pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą, tačiau pareiškėjas nesuformulavo jokių skundo reikalavimų, susijusių su VPT veiksmais (byloje nebuvo ginčijami VPT veiksmai). Nagrinėjamoje byloje ginčytame Sprendime įvertintos Pirkimo vykdymo aplinkybės bei konstatuoti Administracijos padaryti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimai, tačiau Sprendime nebuvo vertinami VPT veiksmai, susiję su Pirkimu, jame nebuvo nuspręsta dėl VPT teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad VPT atliko Pirkimo kontrolės funkciją, t. y. nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju VPT atliko Pirkimo vertinimą, vertino Pirkimo dokumentus ir / ar davė imperatyvius nurodymus perkančiajai organizacijai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba privalėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. VPT prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas inicijavo bylą dėl žalos atlyginimo, teigdamas, kad žala jam kilo dėl VTP veiksmų, nėra pagrindas daryti išvadą, kad VPT privalėjo būti įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje.
26. VPT prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, jog bylą nagrinėjusių teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose yra pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų, neįtraukus VPT į administracinės bylos nagrinėjimo procesą, nesuteikus galimybės jai pateikti paaiškinimus, buvo pažeista VPT teisė į teisinę gynybą. VPT nurodo, kad iš nagrinėjamoje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinio yra galimybė interpretuoti, kad VPT turėjo tam tikras pareigas, kurių ji nevykdė (netinkamai vykdė) (Administracija, remdamasi tuo, reikalauja iš VPT atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl teismų sprendimais konstatuotų VPT atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo)).
27. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas motyvavo nesutikimą su Sprendime nustatytu Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu, be kita ko, tuo, kad VPT patvirtino Pirkimo sąlygų pakeitimą (VPT rekomendavo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, tačiau nenurodė nutraukti Pirkimą).
28. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendime konstatavo, kad, pareiškėjui pakeitus Pirkimo sąlygų 4.2.6 papunkčio kvalifikacinių reikalavimus, CVPA pagrįstai pripažino juos esminiais, neatitinkančiais Borta pirmojo kriterijaus, todėl pagrįstai konstatavo viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas vykdė Pirkimą, vadovaudamasis Administracijos direktoriaus patvirtintomis Taisyklėmis, o taip pat ir Aprašu patvirtintoje tipinėje Sk-4 formoje nurodytu priminimu dėl terminų pratęsimo keičiant pirkimo (-ų) sąlygas, skaidrumo ir lygiateisiškumo principo, neeliminuoja pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui pritaikytos finansinės sankcijos, patenkino pareiškėjo skundą iš dalies – sumažino pareiškėjui pritaikytą finansinę korekciją, be kita ko, nurodęs, kad „atsižvelgiant į tai, kad VPT, <...> pareiškėjai keičiant esmines Pirkimo sąlygas mažinant tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, nenurodė, kad šiuo atveju Pirkimą būtina nutraukti ir pareikalavo tik nustatyti ilgesnį pasiūlymų pateikimą terminą, ir šį nurodymą pareiškėja įvykdė, taip pat į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VPT patvirtinto Aprašo Sk-4 formoje įrašyta formuluotė „Primename: jeigu dėl pataisymų ar papildymų iš esmės keistųsi skelbimo apie pirkimą originale išdėstytos sąlygos, tai privalės būti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminai“, pareiškėjos teigimu turėjo įtakos Pirkimo vykdymo eigai keičiant jo sąlygas, <...>“.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, be kita ko, pažymėdamas, jog „profesionalių viešojo administravimo subjektų, veikiančių viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo srityje, pritarimas esminiams pirkimo sąlygų pakeitimams pats savaime nepaneigia pažeidimo fakto bei finansinės korekcijos taikymo teisėtumo ir nesuponuoja teisėtų lūkesčių susiformavimo ir jų apsaugos. <...> Šiuo atveju teisė iš esmės keisti pirkimo sąlygas Viešųjų pirkimų įstatyme nebuvo nustatyta, todėl VPT ir CPVA veiksmų pagrindu pareiškėjas gintinos teisės neįgijo. <...> esminės pirkimo sąlygos pakeitimas yra pažeidimas, dėl kurio taikytina finansinė korekcija neįrodinėjant perkančiosios organizacijos kaltės (tyčios ar neatsargumo forma). Tik pažeidimo pobūdis ir pažeidimo sunkumas lemia, kokio dydžio finansinė korekcija yra taikoma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pakeitė jos dydį iki minimalaus (5 proc.)“.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus, pažymi, jog juose nebuvo iš esmės vertinami Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmai (neveikimas), Administracijai vykdant Pirkimo procedūras, jais nebuvo nustatyta, kad būtent VPT veiksmai (neveikimas) įtakojo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, taip pat nebuvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju VPT vykdė Viešųjų pirkimų įstatymo atliekant Pirkimą kontrolę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, vertindamas aplinkybes, turinčias reikšmę Sprendimu paskirtos sankcijos dydžiui, pažymėjo, kad „VPT, įgyvendinanti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, pareiškėjai keičiant esmines Pirkimo sąlygas mažinant tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, nenurodė, kad šiuo atveju Pirkimą būtina nutraukti ir pareikalavo tik nustatyti ilgesnį pasiūlymų pateikimą terminą, ir šį nurodymą pareiškėja įvykdė, taip pat į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VPT patvirtinto Aprašo Sk-4 formoje įrašyta formuluotė „Primename: jeigu dėl pataisymų ar papildymų iš esmės keistųsi skelbimo apie pirkimą originale išdėstytos sąlygos, tai privalės būti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminai“, pareiškėjos teigimu turėjo įtakos Pirkimo vykdymo eigai keičiant jo sąlygas“, bei, atsižvelgdamas į tai, sumažino pareiškėjui skirtos sankcijos dydį, nepagrindžia, kad nagrinėjamoje byloje buvo nuspręsta dėl VPT, nedalyvavusios byloje, teisių ir pareigų. Pažymėtina, jog VPT prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodo, kad VPT nederino (-a) viešojo pirkimo dokumentų, tokia teisė (pareiga) jai nėra suteikta teisės aktais, nagrinėjamu atveju VPT neatliko Pirkimo dokumentų peržiūros ir nedavė jokių įpareigojančio pobūdžio nurodymų Administracijai elgtis neteisėtai.
31. VPT prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Administracija laiko išnagrinėtoje byloje priimtus teismų sprendimus prejudiciniais, VPT yra atsakovė Administracijos inicijuotoje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo.
32. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-422-822/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-341-415/2022, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-1-502/2023).
33. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje buvo vertinamas CPVA priimto Sprendimo ir jo priedų teisėtumas ir pagrįstumas, be kita ko, Sprendimu taikytos finansinės korekcijos teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendime konstatavo, kad CVPA pagrįstai pripažino pareiškėjo padarytus Pirkimo sąlygų pakeitimus esminiais, neatitinkančiais Borta pirmojo kriterijaus, todėl pagrįstai konstatavo viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, tokiu būdu atmesdamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl pažeidimo subjektyviosios pusės (kaltės) nebuvimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, grindė aplinkybėmis, jog pareiškėjas gavo tiek VPT, tiek CPVA patvirtinimą dėl tinkamai vykdomo Pirkimo. Pirmosios instancijos teismas sumažino Administracijai taikytos finansinės korekcijos dydį nuo 10 iki 5 procentų, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad, pareiškėjai keičiant esmines Pirkimo sąlygas mažinant tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, VPT nenurodė, kad šiuo atveju būtina nutraukti Pirkimą. Tačiau LVAT 2023 m. sausio 4 d. nutartimi konstatavo, kad profesionalių viešojo administravimo subjektų, veikiančių viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo srityje, pritarimas esminiams pirkimo sąlygų pakeitimams pats savaime nepaneigia pažeidimo fakto bei finansinės korekcijos taikymo teisėtumo ir nesuponuoja teisėtų lūkesčių susiformavimo ir jų apsaugos, nes tik pažeidimo pobūdis ir pažeidimo sunkumas lemia, kokio dydžio finansinė korekcija yra taikoma.
34. Taigi bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei spręsdami dėl finansinės korekcijos dydžio, ir pripažindami, kad profesionalių viešojo administravimo subjektų, veikiančių viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo srityje, pritarimas esminiams pirkimo sąlygų pakeitimams gali turėti įtakos sprendžiant dėl korekcijos dydžio, nevertino VPT veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės ir nepripažino jų neteisėtais.
35. Teisėjų kolegija nesutinka su VPT su prašyme nurodytais argumentais, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais VPT buvo nustatytos kokios nors teisės ar pareigos, ar nustatytas koks nors faktas, turintis juridinę reikšmę, pagrindžiantis VPT atliktų veiksmų teisėtumą (neteisėtumą).
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti byloje nedalyvavusio suinteresuoto asmens Viešųjų pirkimų tarnybos prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrindė būtinųjų sąlygų šios nuostatos taikymui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Viešųjų pirkimų tarnybos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022 pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022 pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė