Civilinė byla Nr. 2SA-97-653/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11384-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11;122.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. kovo 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-14849-790/2012 pagal pareiškėjo V. Š. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. J. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl antstolės R. J. veiksmų,
n u s t a t ė :
pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės R. J. 2012-07-13 patvarkymą ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0167/12/00206, kol bus išspręstas klausimas su Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo.
Nurodė, kad VMI 2010-01-27 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-27 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti mokesčius: 953.183 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 237332,57 Lt GPM delspinigių, 95.318 Lt GPM baudos. Šiuo metu skola siekia 1.441.893,40 Lt. 2012-01-12 VMI viršininko sprendimas Nr. (23-17-08)320-2861 išieškoti mokestinę neprimoką iš turto pateiktas vykdyti antstolei R. J.. Minėtu sprendimu paskaičiuota ir pateikta vykdymui mokestinės nepriemokos suma labai didelė. Pareiškėjas nurodo, kad sumokėti visą sumą neturi jokių objektyvių galimybių, nes šiuo metu neturi jokių santaupų. Tvirtina, kad yra darbingo amžiaus, todėl atidėjus nepriemokos sumokėjimą ir vėliau išdėsčius sumokėjimą dalimis, galėtų tinkamai įvykdyti savo mokestines prievoles valstybei. Pažymi, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių 2012-07-09 kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, prašydamas priimti sprendimą sudaryti mokestinės paskolos sutartį atidedant mokestinės nepriemokos sumokėjimą 1 metams ir išdėstant minėtos nepriemokos sumokėjimą 6 metams, kiekvieną mėnesį mokant po 20.026,30 Lt. Nurodo, kad tokiu būdu per 7 metų laikotarpį būtų visiškai padengta susidariusi mokestinė nepriemoka. Teigia, kad kreipėsi į antstolę R. J. ir prašė nepradėti arba sustabdyti pradėtus išieškojimo veiksmus pagal VMI 2012-01-12 sprendimą, tačiau 2012-07-13 patvarkymu pareiškėjo prašymą buvo atsisakyta tenkinti.
Antstolė 2012-08-10 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl 2012-07-13 patvarkymo. Nurodė, kad 2010-07-13 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo. Vykdant VMI 2012-01-12 sprendimą dėl 1.441.893,40 Lt buvo atlikti priverstinio vykdymo veiksmai: areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas, sąskaitos, esančios kredito įstaigose, taip pat išsiųstas 2012-06-28 patvarkymas dėl skolos išieškojimo į skolininko darbovietę. Antstolis, vykdantis sprendimą, turi imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir iš tikrųjų įvykdytas, taip pat užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių. Išieškotojas, gavęs skolininko prašymą atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, neprašo stabdyti vykdomosios bylos. Pateiktame skolininko skunde dėl vykdymo veiksmų sustabdymo nėra nei vieno pagrindo, numatyto CPK 626 ir 627 str., įpareigojančio ar suteikiančio teisę antstolei stabdyti vykdomąją bylą.
Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad VMI yra gavusi pareiškėjo 2012-07-09 prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo sudarant mokestinės paskolos sutartį. Minėtas pareiškėjo prašymas neatitiko LR finansų ministro 2004-05-13 įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – taisyklės) 13-15 punktų reikalavimų. VMI 2012-07-16 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-30805 paprašė pareiškėjo pateikti sprendimo dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo priėmimui reikalingą informaciją. Pareiškėjas minėtame rašte nurodytos informacijos nėra pateikęs. Mokesčių administratorius privalo sustabdyti mokestinio nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus kilus mokestiniam ginčui ar jau sudarius mokestinės paskolos sutartį. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad turi būti taikoma analogija ir pateikus prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, nes mokestinės nepriemokos išieškojimą ir priverstinio išieškojimo sustabdymą, padavus prašymą atidėti ir (arba) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, reglamentuoja taisyklių 20 punktas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (b.l.51-53) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė nutarčiai įsiteisėjus, atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0167/12/00206.
Teismas nustatė, jog antstolė R. J. vykdo 2012-01-12 VMI prie LR FM viršininko sprendimą išieškoti iš V. Š. turto 1441893,40 Lt sumą išieškotojo valstybės naudai. Skolininkas antstolei pateikė prašymą nepradėti arba sustabdyti vykdymo veiksmus, prašymą motyvuodamas aplinkybe, kad 2012-07-09 pateikė prašymą VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo atidedant ir išdėstant skolos sumokėjimą. Antstolė skundžiamu 2012-07-13 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko prašymą, nenustačiusi nei vieno atvejo, numatyto CPK 626 ir 627 str., įpareigojančio ar suteikiančio teisę antstolei stabdyti vykdomąją bylą. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo esmė – ar antstolė turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus (vykdomąją bylą) dėl skolininko nurodytos aplinkybės – prašymo VMI pateikimo dėl mokestinės paskolos sudarymo.
Teismas atsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo 110 str. nustato mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo atvejus. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268, 20 p. numato, kad mokestinės nepriemokos, dėl kurios sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pateiktas prašymas, išieškojimas paprastai nepradedamas arba sustabdomas nuo tos dienos, kai vietos mokesčių administratorius gavo mokesčių mokėtojo prašymą iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos arba dienos, kurią buvo priimtas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino.
Iš VMI 2012-07-16 rašto teismas nustatė, kad skolininko prašymas atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą neatitiko teisės aktų reikalavimų, skolininkas VMI nepateikė visų reikalingų dokumentų. Tik skolininkui pateikus visus reikiamus dokumentus, pagal Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių 18 ir 19 punktus prašymas bus pradėtas nagrinėti, o VMI turės teisę sustabdyti priverstinius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus. Suinteresuotas asmuo VMI pateikė teismui informaciją, kad skolininkas mokesčių administratoriui 2012-07-16 rašte nurodytos informacijos nėra pateikęs.
Teismas darė išvadą, kad kol mokesčių administratorius nėra priėmęs sprendimo sustabdyti priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų, antstolis neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo, remdamasis vien tuo faktu, kad skolininkas kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo, sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmų (vykdomosios bylos). Teismas atsižvelgė į CPK 625 str. 1 d. normų reglamentavimą ir nurodė, kad CPK 626 str. reglamentuotas baigtinis atvejų sąrašas, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Teismas sprendė, jog antstolė neprivalėjo stabdyti vykdymo veiksmų CPK 626 str. 1 d. 1-6 punktų pagrindu. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad antstolė privalėjo sustabdyti vykdymo veiksmus CPK 626 str. 1 d. 6 p. pagrindu, nes prašymo dėl mokestinės paskolos sudarymo padavimas yra mokesčių teisės aktuose reglamentuojama administracinė procedūra, kuri negali būti prilyginta apeliacinio skundo padavimui dėl sprendimo, kuriuo pradėtas išieškojimas. CPK 627 str. numatyti pagrindai, kuomet antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Teismas sprendė, jog akivaizdu, kad antstolė neturėjo teisės stabdyti vykdomosios bylos CPK 627 str. 1 p. pagrindu, nes išieškotojas raštu to neprašė. Nebuvo galima stabdyti vykdomosios bylos ir kitais CPK 627 str. 2-5 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad antstolės skundžiami veiksmai pripažintini teisėtais.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l.60-62), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės R. J. 2012-07-13 patvarkymą ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0167/12/00206, kol bus išspręstas klausimas su Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo.
Nurodo, jog pateikta vykdymui mokestinės nepriemokos suma 1441893,40 Lt yra ypatingai didelė - sumokėti visą sumą iš karto apeliantas neturi jokių objektyvių galimybių. MAĮ 88 str. nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka vietos mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti; sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Pagal Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių 6 p. sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau - per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Konkrečiu atveju, egzistuoja visos MAĮ įtvirtintos sąlygos mokestinei nepriemokai atidėti ir išdėstyti, t. y. nedelsiant sumokėjus nepriemoką apelianto finansinė būklė taptų kritiška, jis turėtų ypatingai didelių sunkumų vykdydamas kitus savo įsipareigojimus, ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ir išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau.
2012-07-09 prašymu apeliantas kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. VMI priėmus sprendimą atidėti nepriemokos sumokėjimą, priverstinis skolos išieškojimas būtų nebegalimas. Pagal CPK 625 str.1 d. vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Mano, jog antstolės atsisakymas sustabdyti išieškojimo veiksmus yra neteisėtas ir pažeidžiantis apelianto teises ir teisėtus interesus, kadangi išieškojimo veiksmai yra toliau vykdomi neatsižvelgiant į tai, kad ieškojimo proceso metu galimai bus sudaryta mokestinės paskolos sutarties ar atidėtas mokestinės nepriemokos išieškojimo terminas. Sutinka, kad dokumentų mokesčių administratoriui dar nepateikė - tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių, nes reikia pateikti daug dokumentų, kuriuos vis dar renka. Tačiau surinkęs dokumentus, neabejotinai kreipsis mokesčių administratorių, dėl neteisėtai apskaičiuotų mokesčių. MAĮ 110 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių priverstinį išieškojimą. Mano, kad turėjo būti taikoma analogija ir pateikus prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, išieškojimo veiksmai turėjo būti sustabdyti, nes, priešingu atveju, mokesčių mokėtojas gali atsidurti dar blogesnėje padėtyje ir dėl to gali būti apsunkintas mokestinės paskolos sutarties sudarymas. Tokias išvadas patvirtina MAĮ 88 str. 2 d. normos.
Nesustabdžius išieškojimo veiksmų, apeliantas galėtų atsidurti dar sunkesnėje finansinėje situacijoje ir mokestinės paskolos sutarties sudarymas gali man nebepadėti stabilizuoti finansinės būklės, jei išieškojimo veiksmai bus toliau tęsiami. Todėl turėtų būti taikomas CPK 626 str. 1 d. 6 p. ir MAĮ 110 straipsnio 1 dalis bei traktuojama, kad prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo prilyginamas apeliacinio skundo padavimui dėl sprendimo, kuriuo pagrindu pradėtas išieškojimas, nes sudarius mokestinės paskolos sutartį, išieškojimo veiksmai bus nutraukti. Antstolės atsisakymas sustabdyti vykdymo veiksmus yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo mano skundą patenkinti ir antstolės patvarkymą panaikinti, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė taikyti analogiją, kai CPK tokios situacijos nereglamentuoja, o ją reglamentuoja specialusis įstatymas - MAĮ.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas antstolio veiksmus nestabdyti vykdymo veiksmų laikė teisėtais.
Atskirasis skundas grindžiamas tais argumentais, jog mokesčių mokėtojo finansinei padėčiai esant kritiškai, turėtų būti taikomas CPK 626 str. 1 d. 6 p. ir MAĮ 110 str. 1 d. bei traktuojama, kad prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo prilyginamas apeliacinio skundo padavimui dėl sprendimo, kuriuo pagrindu pradėtas išieškojimas, nes sudarius mokestinės paskolos sutartį, išieškojimo veiksmai bus nutraukti.
Vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625 – 628 straipsnių nuostatos. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą
Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad antstolis vykdo 2012-01-12 VMI prie LR FM viršininko sprendimą išieškoti iš V. Š. turto 1441893,40 Lt sumą išieškotojo valstybės naudai. Skolininkas antstolei pateikė prašymą nepradėti arba sustabdyti vykdymo veiksmus, motyvuodamas aplinkybe, kad 2012-07-09 pateikė prašymą VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo atidedant ir išdėstant skolos sumokėjimą.
Mokesčių administravimo įstatymo 110 str. numato mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo atvejus, kurių yra trys. Pirmas atvejis numatytas šio straipsnio 1 dalyje – tuo atveju, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Antruoju atveju numatyta, jog mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą (MAĮ 110 str. 2 d.). Trečiuoju atveju pats mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras (MAĮ 110 str. 3 d.).
MAĮ 88 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, jog sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268, (LR finansų ministro 2004-05-13 įsakymo Nr.1K-182 redakcijas; Žin.,2004,Nr.82-2965) 20 p. numato, kad mokestinės nepriemokos, dėl kurios sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pateiktas prašymas, išieškojimas paprastai nepradedamas arba sustabdomas nuo tos dienos, kai vietos mokesčių administratorius gavo mokesčių mokėtojo prašymą iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos arba dienos, kurią buvo priimtas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2012-07-09 prašymu apeliantas 2012-07-11 kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, tačiau VMI 2012-07-16 raštu (b.l.19-20) nurodė, jog pateiktas prašymas neatitinka Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268, 13-16 p.; šiame VMI rašte taip pat buvo nurodyta, jog tik skolininkui pateikus visus reikiamus dokumentus, pagal Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių 18 ir 19 punktus prašymas bus pradėtas nagrinėti, o VMI turės teisę sustabdyti priverstinius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus. Atsiliepime į skundą (b.l.14-16) suinteresuotas asmuo VMI pateikė nurodė, kad skolininkas mokesčių administratoriui 2012-07-16 rašte nurodytos informacijos nėra pateikęs. Pažymėtina, jog pats apeliantas nurodo, jog dokumentų mokesčių administratoriui dar nepateikė dėl objektyvių priežasčių – visa dar renka dokumentus, kurių yra daug. Taigi, kaip matyti iš aptartų aplinkybių, 2012-07-09 apeliantui pateikus prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, VMI dar neįgijo teisės sustabdyti priverstinius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, vadovaujantis minėtų Taisyklių 18-19 punktais.
Byloje nėra duomenų, o ir pateikdamas atskirąjį skundą apeliantas nepateikė duomenų, kad mokesčių administratorius yra priėmęs sprendimą sustabdyti priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, kas būtų pagrindu antstoliui sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmų.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog kol mokesčių administratorius nėra priėmęs sprendimo sustabdyti priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų (ĮBĮ 110 str. 1-3 dalys), antstolis neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo, remdamasis vien tuo faktu, kad skolininkas kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo, sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmų (vykdomosios bylos).
Apeliantas teigia, jog surinkęs dokumentus, jis neabejotinai kreipsis į mokesčių administratorių, dėl neteisėtai apskaičiuotų mokesčių, todėl turėjo būti taikoma analogija ir, pateikus prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, turėjo būti vadovaujamasi MAĮ 110 str. 1 d., numatančiu, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių priverstinį išieškojimą, nes priešingu atveju jo finansinė padėtis labiau pablogės. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, nes, byloje nėra duomenų, jog apeliantas yra kreipęsis į mokesčių administratorių su skundu dėl neteisėtai apskaičiuotų mokesčių (CPK 178 str.). Be to, minėta, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką, kai yra pateikimas prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką, detaliai reglamentuoja minėtos Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, kurių 20 p. nurodyta, jog mokestinės nepriemokos, dėl kurios sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pateiktas prašymas, išieškojimas paprastai nepradedamas arba sustabdomas nuo tos dienos, kai vietos mokesčių administratorius gavo mokesčių mokėtojo prašymą iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos arba dienos, kurią buvo priimtas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Taigi taikyti įstatymo analogijos, kai teisiniai santykiai yra reglamentuoti (šiuo atveju poįstatyminiu teisės aktu) negalima.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tą apelianto argumentą, jog turėtų būti taikomas CPK 626 str. 1 d. 6 p. ir MAĮ 110 straipsnio 1 dalis bei traktuojama, kad prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo prilyginamas apeliacinio skundo padavimui dėl sprendimo, kurio pagrindu pradėtas išieškojimas, nes sudarius mokestinės paskolos sutartį, išieškojimo veiksmai bus nutraukti. Pažymėtina, jog dar nėra žinoma, ar bus sudaryta mokestinės paskolos sutartis su apeliantu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog prašymo dėl mokestinės paskolos sudarymo padavimas yra mokesčių teisės aktuose reglamentuojama administracinė procedūra, kuri negali būti prilyginta apeliacinio skundo padavimui dėl sprendimo, kuriuo pradėtas išieškojimas (CPK 626 str. 1 d. 6 p.).
Lietuvos Respublikos CPK 626 str. ir 627 str. nustato išsamų sąrašą vykdomosios bylos sustabdymo atvejų,, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skunde nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus pagal CPK 176 - 182 straipsniuose suformuluotas taisykles, pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad skolininkas kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo nesudaro pagrindo antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus, nei CPK 626 str. 1 d. 6 p. bei kitų CPK 626 str. 1 d. punktų pagrindu, nei CPK 627 str. 1-5 punktuose numatytais pagrindais
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jelena Šiškina