Civilinė byla Nr. e2-3402-937/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36658-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ patikslintą ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pro Invest Group“ prašo priteisti iš atsakovo M. S. 1 131,68 Eur skolą (kurią sudaro 983,11 Eur negrąžintas kreditas, 100,97 Eur palūkanos ir 47, 60 Eur kredito mokestis), 2,77 Eur palūkanų, 4,91 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nurodo, kad ieškovė ir atsakovu 2019-07-09 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1 000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, sumokėti palūkanas ir kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Atsakovas netinkamai vykdė sutartines pareigas, todėl susidarė skola. Teigia, kad sutartis yra nutraukta, kadangi atsakovas laiku nepadengė įmokų.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2019-07-09 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1 000 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka iki 2022-06-23. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina kredito suteikimą atsakovui. Ieškovė 2019-11-20 (2019-11-06 pranešimu) nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį pagal sutarties 6.1 punktą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).
Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, iš atsakovo priteistina 983,11 Eur negrąžinto kredito suma (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis sutarties 4.1 ir 5.1 punktais bei sutarties specialiosiomis sąlygomis atsakovas už naudojimąsi kreditu įsipareigojo mokėti fiksuotas palūkanas, taip pat sutarties administravimo mokestį. Sutarties 6.2 punktas numato, kad iki kol bus grąžintas visas kreditas, administravimo mokesčiai ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas. Kredito gavėjo mokėtinos sumos yra apskaičiuojamos šios sutarties 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir tvarką šalys nustato susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kadangi atsakovas nepadengė nei vienos įmokos pagal tarp šalių sudarytą sutartį, todėl už visą laikotarpį susidarė 100,97 Eur palūkanų ir 47,60 Eur kredito mokesčio įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs įsiskolinimą už paskaičiuotas palūkanas ir administravimo mokestį (CPK 178 straipsnis), todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovės prašymas priteisti 100,97 Eur palūkanas ir 47,60 Eur kredito mokestį.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti 2,77 Eur vėlavimo (kompensuojamųjų) palūkanų už pirmas tris įmokas. Sutarties 6.3 punktas numato, kad kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, šios sutarties 5.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visą pradelsimo laiką ir kredito gavėjas privalo mokėti 0,05 proc. delspinigių nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną dieną. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų neįvykdymą vartojimo kredito gavėjui nėra taikomi.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 4,91 Eur delspinigių nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį už pirmas tris įmokas.
CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (contra proferentem). Sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kreditą negali būti taikomi. Kadangi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas – delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Nagrinėjamu atveju 4,91 Eur delspinigiai yra didesnė suma (taikant įskaitymo principą) apima mažesnę 2,77 Eur palūkanų sumą, todėl prašymas priteisti 2,77 Eur palūkanų sumą atmestinas, o prašymas priteisti 4,91 Eur delspinigių sumą – tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metines procesinės palūkanos už priteistą (1 136,59 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-12-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 99,72 proc. (1 136,59 Eur x 100 / 1 139,36 Eur) ieškovės reikalavimų. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 26 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina bendra 25,93 Eur (26 Eur x 99,72 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pro Invest Group“, j. a. k. 302453988, iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 131,68 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt vieno euro 68 ct) skolą, 4,91 Eur (keturis eurus 91 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą (1 136,59 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-12-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,93 Eur (dvidešimt penkis eurus 93 ct) žyminį mokestį.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Zablockaja