Civilinė byla Nr. 2-467/2011
Procesinio sprendimo kategorija 126.8
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės
ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S.
T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d.
nutarties, kuria panaikintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos
investiciniai projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto byloje Nr. B2-482-267/2010.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šiaulių
apygardos teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovui UAB „Baltijos
investiciniai projektai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi
paskyrė UAB „Alisanta“.
Kreditoriai AB
SEB bankas, turintis 39,5 procentus teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų
balsų, ir VSDFV Mažeikių skyrius, turintis 0,091 procentus visų kreditorinių
reikalavimų, pateikė teismui skundus, kuriais prašė panaikinti 2010-08-30 BUAB „Baltijos
investiciniai projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 dėl įmonės
likvidavimo, kuriuo atmestas siūlymas pripažinti atsakovą bankrutavusiu ir
likviduojamu. Nurodė, jog kreditorius akcininkas S. T.,
atstovaujantis taip pat ir kitus akcininkus, kurie turi 55,8 procentus visų
kreditorinių reikalavimų, piktnaudžiauja savo, kaip daugiausia balsų turinčio
kreditoriaus, padėtimi ir vilkina bankroto procesą bei didina administravimo
išlaidų sąmatą. Teigė, jog beveik 44 procentus visų kreditorinių
reikalavimų turintys kreditoriai ne kartą pasisakė už įmonės pripažinimą bankrutavusia
ir jos likvidavimą. Nurodė, kad teismas jau buvo atidėjęs likvidavimo terminą,
tačiau taikos sutartis per tą laikotarpį sudaryta nebuvo.
II. Pirmosios
instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos
teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi panaikino 2010-08-30 BUAB „Baltijos
investiciniai projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 dėl įmonės
likvidavimo, pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir
įpareigojo bankroto administratorių atlikti su tuo susijusius veiksmus.
Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto byla atsakovui iškelta 2009 m. gruodžio 3
d., jog teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi jau buvo patenkintas
administratoriaus prašymas ir atidėtas atsakovo likvidavimo terminas, bei į
tai, kad iki šiol negautas pasiūlymas kreditoriams sudaryti taikos sutartį ir
mažai tikėtina, jog atsiras galimybė parduoti visą įmonės turtą, teismas
sprendė, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas ir
nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)
nuostatas bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį
argumentai
Kreditorius S. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį, išspręsti
klausimą iš esmės ir kreditorių skundus atmesti. Skunde teigiama, kad teismas
neatsižvelgė į tai, jog bankroto administratorius ėmėsi papildomų priemonių
ieškant galimo investuotojo – žiniasklaidos priemonėse paskelbė apie parduodamą
įmonės turtą. Be to, teismas neatsižvelgė į parduodamo turto specifiką ir
šalies ekonominę padėtį.
Atsakovas BUAB
„Baltijos investiciniai projektai“ atsiliepime prašo skundą atmesti kaip
nepagrįstą. Teigia, jog dar 2010-04-14 ir 2010-05-12 vykusiuose kreditorių
susirinkimuose administratorius siekdamas bankroto proceso operatyvumo,
ekonomiškumo, siūlė priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo, nes įmonė neturi
galimybių tęsti veiklos. Nurodo, jog nuolat skelbiama apie parduodamą įmonės
turtą, tačiau iki šiol nei vieno pasiūlymo nebuvo gauta.
Kreditorius
VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog apeliantas netinkamai traktuoja įmonės likvidavimo procedūrą,
nepagrįstai vilkina bankroto procedūras ir pažeidžia kreditorių bei pačios
įmonės interesus.
Kreditorius AB
SEB bankas atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
IV. Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma,
bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš
bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduoti
skolų naštą ir apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės
atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė
veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais.
Įgyvendinant teisminio bankroto procedūras yra siekiama kiek įmanoma operatyvaus
bankroto procedūrų užbaigimo nutraukiant bankroto bylą Įmonių bankroto įstatyme
(toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę
ir išregistruojant ją iš juridinių asmenų registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka, todėl ĮBĮ imperatyviai
reglamentuoja bankroto bylos proceso terminus.
Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta
įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo
nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo
priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino
nepratęsė. Iš kitų ĮBĮ 7 skirsnio normų, reglamentuojančių įmonės likvidavimą,
matyti, kad šios procedūros taip pat privalo būti atliktos neuždelsiant.
Nagrinėjamu
atveju, kaip minėta, teismas atsakovui bankroto bylą iškėlė dar 2009 m. gruodžio
3 d. nutartimi, kreditorinius reikalavimus patvirtino 2010 m. vasario 23 d.
nutartimi o 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi jau buvo patenkintas
administratoriaus prašymą ir atidėtas atsakovo likvidavimo terminas. Todėl
teisėjų kolegija, atsižvelgdama į griežtai nustatytus įmonės likvidavimo
terminus bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, konstatuoja, jog
teismas teisingai sprendė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra
neteisėtas ir nepagrįstas bei priimtas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas. Tuo tarpu
apelianto nurodoma aplinkybė, jog bankroto administratorius žiniasklaidos
priemonėse paskelbė apie parduodamą įmonės turtą, todėl likvidavimo procesas
turi būti atidėtas dėl galimų turto pirkėjų, investuotojų, nesudaro pagrindo
naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 178 str.). Be to, pagal ĮBĮ 31
straipsnį įmonės turtas parduodamas ir įmonės likvidavimo metu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas
aplinkybes, skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą,
o atskirąjį skundą atmeta (CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Danutė
Milašienė
Vytas
Milius