Administracinė byla Nr. I-3427-1047/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01613-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (1 t., b. l. 1–2), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pasak pareiškėjo, kameros, kuriose jis buvo laikomas, buvo per mažos. Kamerose buvo laikomi 3–4 asmenys, leistina ploto norma buvo viršyta, be to, kamerų plotą mažino baldai, sanitarinis mazgas. Todėl pareiškėjas priverstas buvo nuolat gulėti arba sėdėti, kas buvo pareiškėjui sunku. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta gyvenamosiose patalpose tinkama ventiliacija, natūralus apšvietimas ir grynas oras, kamerose jautėsi didelė drėgmė, šalta. Rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu. Atvykus ar išvykstant etapu, darant asmens apžiūras – tai daroma antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), esant žemai temperatūrai būdavo verčiamas nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas. Prašydamas priteisti neturtinę žalą skunde nurodo, kad prašo po 4 000 Eur už kiekvieną dieną, kai buvo pažeistos jo teisės, o apibendrintai prašo priteisti 20 000 Eur.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K), atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 9–13).
Anot atsakovės, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala.
Atsakovės atstovė pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, kamerų plotas ir laikytų žmonių skaičius.
Dėl kamerų įrengimo nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo – (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2). Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti.
Dėl atliekamų asmens apžiūrų ir kratų atsakovas paaiškina, kad asmens apžiūros ir kratos įstaigoje atliekamos pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ VIII skyriaus nuostatas. Tokios apžiūros vykdomos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vielų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visuminė krata. Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje, kurioje yra dėžės skirtos suimtųjų ir nuteistųjų daiktams susidėti.
Dėl neturtinės žalos atsakovas nurodė, kad viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
2019 m. birželio 20 d. teisme buvo gautas pareiškėjo atsikirtimas (1 t. b. l. 192) į atsakovo atsiliepimą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su atsiliepime išdėstytais argumentais. Nurodė, kad Visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. gegužės 28 d. patikrinimo akte Nr. (10-12-15.4.8)PA-3169 nustatyti higienos normos pažeidimai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 26 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. gegužės 5 d. ir buvo laikomas iki 2018 balandžio 26 d., t. y. iš viso 366 paras.
Pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kurie pasireiškė ploto trūkumu Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m.
Atsikreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).
Nustatyta, jog pareiškėjas: 2017 m. gegužės 5 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 167 (plotas 7,94 kv. m), vienas; 2017 m. gegužės 6 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 110 (plotas 7,48 kv. m), kurioje iki 2017 m. gegužės 7 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 134 (plotas 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. gegužės 14 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. gegužės 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 359 (plotas 7,80 kv. m), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 201 (plotas 5,40 kv. m), kamerose buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 147 (plotas 7,94 kv. m), kurioje buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. gegužės 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 357 (plotas 6,52 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas; 2017 m. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę, iš kurios atvyko 2017 m. gegužės 24 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104 (plotas 7,38 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 368 (plotas 6,50 kv. m), kameroje buvo laikomas vienas, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 362 (plotas 7,28 kv. m), kurioje taip pat buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 360 (plotas 6,59 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 286 (plotas 7,60 kv. m), kurioje iki 2017 m. birželio 29 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. birželio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 294 (plotas 8,11 kv. m), kurioje iki 2017 m. liepos 9 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. liepos 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 327 (plotas (7,65 kv. m), kurioje iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. rugpjūčio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 128 (plotas 7,87 kv. m), kurioje iki 2017 m. spalio 10 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. spalio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas 8,02 kv. m), kurioje iki 2017 m. spalio 22 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. spalio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 129 (plotas 7,94 kv. m), kameroje buvo vienas; 2017 m. spalio 24 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių, 2017 m. spalio 25 d. grįžo į įstaigą ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas 7,31 kv. m), kameroje buvo laikomas vienas; 2017 m. spalio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 281 (plotas 7,87 kv. m), kurioje iki 2017 m. lapkričio 12 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. lapkričio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas 7,69 kv. m), kurioje iki 2017 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. lapkričio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 155 (plotas 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. gruodžio 12 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. gruodžio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 197 (plotas 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. sausio 17 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. sausio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 327 (plotas 7,65 kv. m), kurioje iki 2018 m. sausio 23 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2018 m. sausio 24 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių, iš kurio grįžo 2018 m. sausio 29 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas 7,31 kv. m), tą dieną kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2018 m. sausio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 127 (plotas 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. kovo 27 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2018 m. kovo 28 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę, iš kurios atvyko 2018 m. kovo 30 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas 7,38 kv. m), kameroje buvo laikomas vienas; tą pačią dieną, t. y. 2018 m. kovo 30 d. perkeltas į kamerą Nr. (plotas 7,94 kv. m), kurioje vienas, arba su dar vienu asmeniu, buvo laikomas iki 2018 m. balandžio 10 d.; 2018 m. balandžio 11 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę, iš kurios atvyko 2018 m. balandžio 13 d., atvykęs buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas 7,38 kv. m). Kameroje buvo 2 asmenys; 2018 m. balandžio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 333 (plotas 7,72 kv. m), kurioje su dar vienu asmeniu buvo laikomas iki išvykimo į Kauno tardymo izoliatorių, t. y. iki 2018 m. balandžio 26 d.
Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėtina, jog pareiškėjui teko nuo 3,655 kv. m (2018 m. sausio 29 d., kamera Nr. 124) iki 8,11 kv. m (2017 m. birželio 30 d. – 2017 m. liepos 9 d., kamera Nr. 294). Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusį kameros plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, kad nebuvo pažeista iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kilusi 3 kv. m. minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto riba. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpio metu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.
Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl blogos ventiliacijos, pelėsio kamerose, apibyrėjusių sienų, blogo apšvietimo, šalčio kamerose.
HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kad neturėjo galimybės kamerą išvėdinti natūraliu būdu, t. y. per atidaromą langą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, kad kamerose tvyrojo drėgmė ir pelėsis, atmestini.
HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
HN 134:2015 16 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28 laipsnių temperatūra.
Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų (1 t., b. l. 17–19, 21–23, 24–27, 27–28, 29–30, 31–33, 35–36, 37–37, 40–42,43–44, 45–47, 51–52, 55–57, 60–61, 64–66, 77–79, 82–84, 95–99, 109–111, 113–114, 115–117, 120–122, 130–132, 134–136, 139–141, 144–146, 154–155, 157–158, 159–160, 161–162, 166–170, 177–179, ) matyti, kad ne visi juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu arba kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Teismas išanalizavo visus į bylą pateiktus patikrinimo aktus ir daro šias išvadas. Pirma, dalis patikrinimo aktų nėra aktualūs nagrinėjamai bylai, nes jose tikrinamos ne tos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pavyzdžiui, iš VSC 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 60–61) matyti, jog tikrintos buvo kameros, kuriose pareiškėjas laikomas nebuvo. 2017 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akte (1 t., b. l. 77–79) nenurodyta kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Iš 2017 m. rugsėjo 8 d. ir spalio 2 d. patikrinimo aktų (1 t., b. l. 109–111, 113–114) matyti, jog patikrinimų metu kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tikrintos nebuvo.
Antra, dalis patikrinimo aktų yra dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tačiau patikrinimai atlikti ne tada, kai toje kameroje buvo laikomas pareiškėjas. Pavyzdžiui, iš 2017 m. kovo 28 d. VSC patikrinimo akto (1 t., b. l. 17–19) matyti, jog, be kita ko, tikrintos buvo kameros Nr. 167 ir 327 (kuriose buvo laikomas pareiškėjas). Tikrinta buvo kamerų oro temperatūra, drėgmės lygis, oro judėjimo greitis ir bendra dirbtinė apšvieta. Nustatyta, jog kameroje Nr. 167 ant lubų buvo vizualiai matomų pelėsių požymių. 2017 m. balandžio 20 d. Lukiškių TI-K informavo, jog nurodytas pažeidimas pašalintas (1 t., b. l. 27). Grįžtamojo patikrinimo metu patvirtinta, jog pažeidimai buvo pašalinti (1 t., b. l. 29–30). Taigi pareiškėjas kameroje Nr. 167 buvo laikomas 2017 m. gegužės 5 d., t. y. kai nustatyti pažeidimai jau buvo pašalinti. Analogiškai yra su 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktu, kai buvo tikrintos kameros Nr. 110, 114, 147 ir 327 (1 t., b. l. 45–47), 2017 m. kovo 28 d. patikrinimo aktu (1 t., b. l. 120–122) ir kt.
Trečia, atsakovas pateikė teismui patikrinimo aktą, kuris atliktas dėl kameros, kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas. Iš 2017 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 139–141) matyti, jog tikrinta buvo kameros Nr. 283 oro temperatūra, bendra kameros būklė ir švara. Pažeidimų kameroje nenustatyta.
Iš to, kas nurodyta, matyti, jog Lukiškių TI-K kameros buvo nuolat tikrinamos, pažeidimai nustatomi, fiksuojami ir operatyviai šalinami. VSC grįžtamųjų patikrinimų metu vertino, ar pažeidimai yra pašalinti. Žymėtina, jog pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl kamerų būklės yra itin abstraktūs ir nekonkretizuoti – pareiškėjas net apytikriai nenurodė, kada pasireiškė jo minimi pažeidimai, kokiose kamerose jie buvo (pvz. kokiose kamerose buvo šalta, drėgna). Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į VSC arba į įstaigos organizaciją. Atsakovės atstovas pateikė teismui įrodymų, kad konkrečioje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, teisės aktų pažeidimų, kuriais skundžiasi pareiškėjas, nebuvo nustatyta (1 t., b. l. 139–141). Taigi teismas sprendžia, jog pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas savo atsikirtime teismui (1 t., b. l. 192) nurodo, kad 2018 m. gegužės 28 d. VSC patikrinimo akte (1 t., b. l. 157–158) Nr. (10-12 15.4.8)PA-3169 buvo nustatyti pažeidimai, tačiau minėtame patikrinimo akte kaip tik nurodyta, kad tikrinta buvo pakartotinai tikrinta kamera Nr. 124. Tikrinta buvo kameros oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir bendra švara bei būklė. Pažeidimų nenustatyta. Iš 2018 m. birželio 13 d. VSC patikrinimo akto matyti, jog tikrinta buvo kameros Nr. 124 oro temperatūra, drėgmės lygis, apšvieta, oro judėjimo greitis bei bendra kameros būklė. Pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 158). Taigi teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad atvykstant į Lukiškių TI-K, asmens apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, liepiama nusirengti esant žemai temperatūrai, o daiktai dedami į nešvarias dėžes, kurios nešvarios.
Kratos ir apžiūros laisvės atėmimo vietose pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu buvo atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 153 punkte nustatyti atvejai, kuomet privalomai atliekama nuteistųjų visuminė krata. Reikalavimai tokiai kratai atlikti nustatyti Instrukcijų 154 punkte, kuriame nurodyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami.
Teismas akcentuoja, kad privaloma kratos procedūros dalis yra pareigūnų reikalavimas nusirengti iki apatinių rūbų ir atiduoti daiktus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog paimti daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į dėžes, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiūra. Kratos ir apžiūros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų. Pagrindinis kratų ir apžiūrų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigūnų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumą. Taip pat pastebėtina, kad krata atliekama ne lauke, o specialiai tam skirtoje patalpoje. Todėl vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta, kad dėžės, skirtos suimtųjų ir nuteistųjų daiktams sudėti kratos (apžiūros) metu, būtų žymimos pagal paskirtį. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo būdo, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau byloje nėra medžiagos ir pareiškėjas pats nenurodė, kad dėl šių aplinkybių būtų skundęsis dėl savo teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau savo nusiskundimo nedetalizavo, nenurodė, ar jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, kada ir kurioje kameroje.
Nors byloje pateiktas pareiškėjo prašymas būti laikomam kameroje kartu su nerūkančiais asmenimis (2 t., b. l. 25), pažymėtina, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais, tačiau nekonkretizavo, ar, kada ir kaip pasireiškė minėti pažeidimai, taip pat kokiose kamerose jis, galimai, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, koks asmuo rūkė ir t.t. Taigi teismas atmeta pareiškėjo teiginius apie neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, laikant jį kartu su nerūkančiais asmenimis, nes jie neįrodyti, abstraktūs ir nekonkretūs.
Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl jų teismas nenagrinės. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Beata Martišienė