Civilinė byla Nr. 3K-3-52/2012
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.6.2; 75.8; 116.1; 121.19.4; 121.20
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Nijolei Radevič,
dalyvaujant atsakovui D. K. , jo atstovui advokatui Vytautui Tučkui, ieškovei D. K. , jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė Elena Jachimavičienė, institucija, teikianti išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo padarinius – bendro sutuoktinių turto padalijimą – bei teismo sprendimo motyvavimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovė prašė teismo:
1) nutraukti 2005 m. gruodžio 16 d. su atsakovu sudarytą santuoką dėl jo kaltės, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatyti nepilnamečio sūnaus P. K. , gimusio 2006 m. gruodžio 14 d., gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su motina, atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi dalyvaujant motinai, bendravimo laiką su ja suderinus iš anksto, taip pat atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi darželyje ir mokykloje išimtinai dalyvaujant auklėtojai ar mokytojai;
2) padalyti santuokoje įgytą turtą ir jai priteisti asmeninėn nuosavybėn 53 000 Lt vertės ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), bei 10 000 Lt vertės kilnojamuosius daiktus, iš viso turto už 63 000 Lt; atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti 30 000 Lt vertės 0,7800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Jūsų investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, įregistruotų atsakovo vardu, 53 000 Lt vertės ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), iš viso atsakovui priteisti turto už 93 000 Lt;
3) priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją: 15 000 Lt už jam tenkantį žemės sklypą, 2500 Lt už sunaikintą automobilį, dvi vaikiškas kėdutes ir vežimėlį, kuriuos ieškovė turėjo nupirkti vaikui iš asmeninių lėšų, 2650 Lt už būsto išlaikymą, iš viso 20 150 Lt;
4) priteisti iš atsakovo sūnaus P. K. išlaikymui nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki vaiko pilnametystės už 205 mėnesius atsakovui priklausančią 53 000 Lt vertės ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), įregistruojant šį turtą viešajame registre P. K. vardu, ir po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovė nurodė, kad 2007 m. liepos 4 d. šalys įsigijo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas pradėjo verslą ir įsteigė UAB „Jūsų investicijos“, į kurią investavo ne tik šeimos lėšas, bet ir lėšas, gautas pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Pablogėjus verslo reikalams, butą (duomenys neskelbtini) 2007 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutartimi šalys padovanojo sūnui P. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad atsakovas serga psichikos liga - šizoafektiniu sutrikimu, ne visada gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, liga gali reikštis agresyviais priepuoliais, tai gali kelti grėsmę vaiko saugumui ir gyvybei, todėl vaiko saugumas bus užtikrintas tik tuomet, jeigu atsakovas matysis su vaiku išimtinai ieškovės akivaizdoje, iš anksto suderinus pasimatymų laiką su vaiku. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui nuo 2007 m. lapkričio 15 d., sūnus turi specialių poreikių, nes nuo gimimo yra alergiškas, dėl to jam reikia pirkti natūralų maistą ir tinkamos kokybės drabužėlius, tai reikalauja didesnių nei paprastai išlaidų. Kadangi atsakovas yra neįgalus, ribotai darbingas, nėra duomenų, kad ateityje gali pasveikti ir gauti pajamų, turi išlaikymo skolą, todėl išlaikymas priteistinas turtu arba vienkartine išmoka, tai geriausiai atitiks vaiko interesus.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismo: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; priteisti iš jo sūnaus P. K. išlaikymui periodines išmokas po 350 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės; nustatyti jo bendravimo su sūnumi P. tvarką; pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 14 d. buto (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją; nurodytą 106 000 Lt vertės butą, 2467 Lt vertės 0,7800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)11 000 Lt vertės kilnojamąjį turtą ir 23 750 Lt pripažinti jo asmenine nuosavybe.
Atsakovo teigimu, visas santuokoje įgytas turtas: 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Jūsų investicijos“ paprastosios vardinės akcijos, butas (duomenys neskelbtini) su jame esančiais 10 000 Lt vertės daiktais, 0,7800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įgytas iš atsakovo asmeninių lėšų, gautų pardavus vertybinius popierius bei iki santuokos turėtą butą. Be to, bute (duomenys neskelbtini) liko atsakovui draugų jam dovanoti daiktai. Iki santuokos sudarymo su ieškove asmeninės nuosavybės teise atsakovas turėjo butą (duomenys neskelbtini), kurį pardavus gauta 235 000 Lt asmeninių pajamų. Be to, iki santuokos sudarymo su ieškove iš darbo ir kitos veiklos atsakovas turėjo 150 616,49 Lt. Nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2006 m. gegužės 11 d. atsakovas įsigijo AB „Alita“ akcijų ir Naujosios Europos fondų vienetų. Šiuos vertybinius popierius pardavęs laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki 2007 m. liepos 3 d. atsakovas gavo 233 869,78 Lt pajamų, iš kurių 83 253,34 Lt – uždirbtas pelnas. Atsakovas nurodė, kad nuo 2007 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. kovo mėnesio, dėl psichinės būklės pablogėjimo negalėdamas suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, be jokio pagrindo pervedė į ieškovės asmeninę sąskaitą 73 750 Lt. Ieškovė 50 000 Lt grąžino, likusi 23 750 Lt suma taip pat grąžintina, nes tai yra jo asmeninės lėšos. Ieškovės įkalbėtas, atsakovas, dėl psichinės būsenos pablogėjimo negalėdamas suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, 2007 m. lapkričio 14 d. sūnui Pijui padovanojo butą (duomenys neskelbtini), todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu ir pritaikius restituciją grąžintinas jo asmeninėn nuosavybėn.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. daliniu sprendimu šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio P. K. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, bylos dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukė.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nustatė, kad atsakovas gali bendrauti su sūnumi P. K. , dalyvaujant ieškovei, iš anksto suderinus su ja bendravimo laiką; gali bendrauti su sūnumi darželyje ar mokykloje, dalyvaujant auklėtojai ar mokytojai, gali dalyvauti darželyje ar mokykloje vaikų šventėse, renginiuose, susirinkimuose, gauti iš ugdymo įstaigų informaciją apie vaiką; 2) pripažino negaliojančia 2007 m. lapkričio 14 d. buto (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, taikė restituciją, grąžino butą į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę po ½ dalį; 3) padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisė 53 000 Lt vertės ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) ir 23 200 Lt vertės kilnojamuosius daiktus; atsakovui tenkančią 53 000 Lt vertės ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) priteisė sūnaus P. K. išlaikymui, įregistruojant šį turtą sūnaus vardu, nurodė, kad šį turtą uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės valdys ieškovė; neįtraukė į dalijamąjį turtą 250 Lt vertės sofos-lovos ir 500 Lt komodos, esančių vaiko kambaryje, bei 200 Lt vertės vaikiškos lovelės, kaip vaikui priklausančių daiktų; atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisė 10 000 Lt vertės 0,78 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir kilnojamuosius daiktus, iš viso turto už 15 100 Lt. Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 4 d. atsakovas butą (duomenys neskelbtini) įsigijo santuokos metu ir aplinkybė, jog tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jam buvo išaiškinta. 2007 m. lapkričio 14 d. buto dovanojimo sandorio sudarymo metu atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia, taikytina restitucija butą (duomenys neskelbtini), grąžinant į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę; butas šalims dalytinas po ½ dalį. Teismas nustatė, kad ginčo bute nuo 2007 m. lapkričio 14 d. gyvena ieškovė su sūnumi, moka mokesčius, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 40 procentų nedarbingumas, jis gauna 810 Lt nedarbingumo pašalpą, iš kurios po 260 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis moka dviejų nesantuokinių vaikų išlaikymui, turi sūnaus išlaikymo skolą pagal laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, priteisus išlaikymą sūnui P. K. periodinėmis išmokomis, atsakovui neliktų lėšų pragyventi. Ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, dirba, gauna nuolatines pajamas, kurios yra pakankamos sūnui išlaikyti, kito gyvenamojo būsto neturi, todėl atsakovui tenkanti ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) priteistina sūnaus P. K. išlaikymui, įregistruojant šį turtą P. K. vardu. Teismas nustatė, kad be buto šalys santuokoje įgijo 10 000 Lt vertės 0,78 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) namų apyvokos daiktus, 113 000 Lt lėšų. Nesant ginčo, žemės sklypas priteistinas atsakovui. Šalims pradėjus gyventi skyrium atsakovo sąskaitoje buvo 46 936,16 Lt, UAB „Jūsų investicijos“ 66 558,96 Lt ir 74,78 euro, ieškovė šių lėšų dalyti lygiomis dalimis neprašo, todėl jai priteistina didesnioji kilnojamojo turto, esančio ginčo bute, dalis.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vertindama atsakovo teiginį, kad butas (duomenys neskelbtini) įsigytas už jo asmenines ir motinos dovanotas lėšas, todėl yra jo asmeninė nuosavybė, kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėju nurodytas atsakovas, tačiau sutartyje nėra išreikšta jo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Priešingai, sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad pirkėjui paaiškintas CK 3.87 straipsnio 1 dalies ir 3.88 straipsnio turinys, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir jo sutuoktinei apie šį sandorį yra žinoma. Kolegija sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog ginčo butas įsigytas už jo asmenines lėšas ir motinos paskolintą 40 000 Lt sumą, atmestini kaip nepagrįsti, nes už iki santuokos sudarymo turėtas savo asmenines lėšas vertybinius popierius atsakovas įsigijo bei juos pardavė jau gyvenant santuokoje su ieškove ir gavo pajamų, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovo banko sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad jo motinos 2007 m. balandžio 3 d. pervesta 40 000 Lt suma buvo panaudota perkant ginčo butą. Be to, anot kolegijos, neginčijamų duomenų, jog šios lėšos priklausė ieškovo motinai B. K. , nepateikta, o apie jų dovanojimą ar skolinimą ieškovei nežinoma. Kolegija pažymėjo, kad dalis kainos už butą sumokėta iš santuokos metu šalių įsteigtos UAB „Jūsų investicija“ lėšų ir už butą pervestos lėšos yra įgytos santuokos metu. Kolegija konstatavo, kad pripažinti ginčo butą asmenine atsakovo nuosavybe nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 straipsnis). Vertindama atsakovo teiginį, kad jis ginčo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė tuo metu, kai dėl psichikos sveikatos būklės pablogėjimo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl negalėjo išreikšti ir savo tikrosios valios įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise, kolegija, pažymėjusi, kad atsakovas neginčijo 2007 m. liepos 4 d. buto pirkimo–pardavimo sandorio ar jo dalies, konstatavo, jog, įvertinus tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgą laiką, priešieškinio reikalavimai ne kartą buvo tikslinami, atsakovui atstovavo advokatas, teismui nebuvo pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Kolegija sprendė, kad nepateikta neginčijamų duomenų, jog santuokos metu 2007 m. birželio 4 d. įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) už atsakovo asmenines lėšas, todėl šį turtą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe nėra pagrindo. Kolegija konstatavo, kad šalių sūnui išlaikyti šiuo metu pakanka 600 Lt kas mėnesį, jam pagrįstai išlaikymas priteistas turtu, nes atsakovas nuo 2007 m. lapkričio mėnesio kartu su šeima ginčo bute negyvena, jo sveikatos būklė gali kelti pavojų vaiko saugumui ir sveikatai. Kolegijos vertinimu, nesant neginčijamų duomenų, kad atsakovo pajamos sudaro apie 1800 Lt, negalima konstatuoti, jog jis gali teikti sūnui pakankamą išlaikymą; išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui priteisimas turtu yra jam naudingiausias ir labiausiai atitinka jo interesus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl CPK 265 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, jis priešieškiniu prašė pripažinti turtą, įgytą santuokos metu, jo asmenine nuosavybe ir teismui pateikė rašytinius įrodymus – AB banke „Snoras“ ir AB DnB NORD banke esančių sąskaitų išrašus. Rašytiniais įrodymais byloje įrodyta (CK 3.89 straipsnio 2 dalis), kad AB banko „Snoras“ Alytaus filialo sąskaitoje asmeninės nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 9 d. iki santuokos sudarymo 2005 m. gruodžio 16 d. jis disponavo 150 616,49 Lt suma. Šie pinigai yra jo asmeninis turtas. Ginčo butui (duomenys neskelbtini) pirkti buvo panaudoti šie pinigai ir 83 253,34 Lt, uždirbti nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki 2007 m. liepos 3 d. pardavus AB „Alita“ akcijas ir Naujosios Europos fondų vienetus, įgytus iš asmeninių lėšų laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2006 m. gegužės 11 d. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, iš savo motinos B. K. jis pasiskolino 40 000 Lt, kuriuos panaudojo ginčo butui įsigyti. Teismas nevertino šių įrodymų ir nenustatė teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, kokiomis asmeninėmis lėšomis atsakovas disponavo pirkdamas ginčo butą ir kokia jų prigimtis. Teismas a priori nusprendė, kad reikšminga aplinkybe, nustatinėjant dalytino santuokinio turto balansą, yra ginčo buto (kaip ir kito, prašyto pripažinti asmenine nuosavybe, turto) įgijimo laikas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuspręsdamas dėl šio buto teisinio režimo, taip pat iš asmeninių lėšų įgyto 0,7800 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių (šalių) nuosavybės, teismas rėmėsi santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė aplinkybių bei įrodymų, reikšmingų nustatyti, koks turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir koks yra dalytinas santuokoje įgytas turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių nenustatytos teisingai bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės – santuokinio turto balansas ir sutuoktinių asmeninio turto prigimtis bei sudėtis (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, teismas sprendime neišdėstė argumentų, kuriais remdamasis atmetė rašytinius įrodymus apie asmeninio turto buvimą bei prigimtį, nenurodė teisės akto, kuriuo vadovavosi priimdamas sprendimą, taip pat nepateikė kitų teisinių argumentų. Anot kasatoriaus, taip pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“.
2. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai aiškino CK 3.88 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintų teisės normų santykį ir turinį, neteisingai aiškino ir taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Teismai, pasisakydami dėl santuokinio turto prigimties ir teisinio režimo, nepagrįstai rėmėsi vienintele CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija, kuri negalėjo būti taikoma, nenuginčijus CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik jo (kasatoriaus) vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu atveju turtas yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-24/2010). Anot kasatoriaus, byloje yra rašytinių įrodymų, kad jis disponavo asmenine nuosavybe buvusiomis lėšomis, vienas sudarė ginčo buto pirkimo–pardavimo sandorį, siekė tapti vieninteliu šio buto savininku, t. y. kitokios valios, kaip šį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, jis neturėjo. Kasatorius, atkreipęs dėmesį į byloje esantį teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kuriuo konstatuota, kad jis nuo 2007 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. kovo mėnesio dėl psichinės būsenos pablogėjimo negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti sudarydamas sandorius, teigia, jog yra neginčijamai nustatyta, kad jis, sudarydamas ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės bei jų valdyti ir tai yra esminė aplinkybė vertinant jo valios susiformavimą bei išreiškimą dėl turto įgijimo, tačiau teismai šią aplinkybę ignoravo. Valios išraiška, sprendžiant dėl įgyjamos nuosavybės teisinio statuso, yra esminė aplinkybė, kurią būtina nustatyti, norint tinkamai kvalifikuoti nuosavybės režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje D. V. v. J. V., byloje Nr. 3K-3-464/2008). Anot kasatoriaus, ginčo butas buvo įgytas už jo asmenines lėšas ir lėšas, gautas realizavus savo turtą, jam vienam sudarius buto pirkimo–pardavimo sandorį, vienam esant įregistruotu viešajame registre buto savininku, taip išreiškiant valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.88 straipsnio 3 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nors įrašas viešajame registre neturi nuosavybės teisės nustatymo funkcijos, tačiau turi nuosavybės teisės paviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/2009). Spręsdami šalių ginčą dėl teisių į santuokos metu įgytą turtą teismai pagal CK 3.88–3.90, 3.98 straipsnių nuostatas turėjo vertinti visus duomenis, reikšmingus šiam ginčui išspręsti, patvirtinančius lėšų ir turto įsigijimo šaltinius, jo priklausymą sutuoktiniams asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jų panaudojimo sąžiningumą kito sutuoktinio atžvilgiu, t. y. ar sutuoktinis apie šių lėšų įgijimą, jų panaudojimą buvo tinkamai informuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B. , bylos Nr. 3K-3-422/2008; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-561/2010). Šios bylos atveju teismas nenustatinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, nors turėjo nustatyti, iš kokių lėšų buvo grąžinta 40 000 Lt paskola, gauta iš B. K. , koks buvo tikslas įgyti ginčo butą, tikrieji kasatoriaus ketinimai įgyjant butą. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl pardavus vertybinius popierius gautų pajamų vertinimo, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-24/2010), nes, pardavus turėtus vertybinius popierius ir už juos gavus pinigų, pasikeitė tik asmenine nuosavybe buvusio turto rūšis, bet ne teisinis režimas. Kasatoriaus teigimu, teismas netinkamai nustatė dalytiną bendrą turtą, neteisingai aiškino ir taikė CK 3.118 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, apskųstus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teiginiai, kad ginčo butui įgyti buvo panaudota 273 869,83 Lt asmeninių lėšų, paneigtini byloje esančiais teismo objektyviai ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais. Nors 2008 m. spalio 2 d. priešieškinyje teigiama, kad ginčo butas įgytas už lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), tačiau, paaiškėjus, kad ginčo butas įgytas anksčiau nei parduotas butas (duomenys neskelbtini) kasatorius poziciją pakeitė, nurodydamas visiškai kitą lėšų šaltinį. Tai negali būti vertinama kaip sąžiningas elgesys kitų proceso dalyvių atžvilgiu, dėl to jo paaiškinimai vertintini kritiškai. Abiejų butų pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad šalims gyvenant santuokoje 2007 m. liepos 4 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) šalys įgijo butą (duomenys neskelbtini). Šio buto pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad 39 884,97 Lt ir 78 790,75 Lt butui pirkti buvo pervesta iš UAB „Jūsų investicijos“, kuri priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes buvo įregistruota santuokos metu (CK 3.91 straipsnis), o 101 348,05 Lt – mokėjimo nurodymais iš santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise sukauptų lėšų, esančių kasatoriaus sąskaitoje AB banke „Snoras“. To, kad 40 000 Lt kasatorius skolinosi iš savo motinos, neįrodyta.
Preziumuojama, kad turtas, įgytas santuokoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasatorius neįrodė, kad butas ir kitas turtas buvo įgytas už jo asmenines lėšas ir kad ieškovė išreiškė valią, jog tai būtų įgyta kasatoriaus asmeninėn nuosavybėn. Kasatoriaus teiginį, kad butą jis įgijo asmeninėn nuosavybėn, paneigia buto pirkimo–pardavimo sutarties 4 punktas, patvirtinantis tai, jog šalių valia buvo įgyti butą bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Dovanodamos butą sūnui šalys pasirašė 2007 m. lapkričio 14 d. buto dovanojimo sutartį, kurioje analogiškai nurodė, kad dovanoja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Šie rašytiniai įrodymai yra prima facie įrodymai, patvirtinantys, kad butas negalėjo būti pripažįstamas asmenine kasatoriaus nuosavybe, nes nėra CK 3.89 straipsnio l dalies 7 punkte nurodytų pagrindų – turtas nebuvo įgytas už asmenines jo lėšas, šalių valia buvo įgyti turtą ne asmeninėn, o bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
10 000 Lt vertės 0,7800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įgytas šalims esant santuokoje taip pat už bendras lėšas. Ieškovė sutinka su teismų procesinių sprendimų išvada, kad įrodymų, jog kasatorius šį sklypą įsigijo asmeninėn nuosavybėn, nepateikta.
2. Dėl CK 3.88 straipsnio 2, 3 dalių, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo. Teismo procesas truko ilgą laiką, atsakovui atstovavo advokatas, privalėjęs teismui teikti įrodymus apie atsakovo turtą ir prievoles. Teismai pagrįstai nenustatė pasyvo, nes jokių skolinių įsipareigojimų, tarp jų – ir 40 000 Lt skolos atsakovo motinai, sutuoktiniai neturėjo. Kasatorius nepagrįstai sureikšmina turto registracijos funkciją, ignoruodamas aplinkybę, kad nuosavybė atsiranda ne turto įregistravimo, o jo įgijimo pagrindu. Neginčijamų įrodymų apie daiktams įgyti panaudotų lėšų kilmę ir sutuoktinių valią įgyti daiktus asmeninėn nuosavybėn kasatorius nepateikė.
Aplinkybę, kad kasatorius, tvarkydamas turtinius reikalus, buvo geros nuovokos, įrodo jo sandoriai su Finansų maklerio įmone „Finasta“, atliekant vertybinių popierių daugkartines operacijas. Teismai neturėjo pagrindo pripažinti negaliojančiais sandorių, sudarytų kasatoriui suprantant jų turinį ir išreiškus valią. Be to, kasatorius nereiškė reikalavimų pripažinti dalį sandorių negaliojančiais. Aplinkybė, kad jis nuo 2007 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. kovo mėnesio dėl psichinės būsenos pablogėjimo ne visada galėjo suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, savaime nedaro sandorių negaliojančių, nes ekspertizės išvada vertintina tik kaip vienas byloje esančių įrodymų. Jų visetas byloje lėmė pagrįstą teismų išvadą, kad turtas, įgytas santuokos metu, priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad jis, būdamas su ieškove santuokoje, iš asmeninių lėšų įsigijo AB „Alita“ akcijų ir Naujosios Europos fondų vienetų. Akcijų įgijimo ir pardavimo metu šalys gyveno santuokoje. Pažymėtina, kad prekyba akcijomis buvo kasatoriaus verslas, kuris buvo vykdomas gaunant lėšas ir jas iš karto paleidžiant į apyvartą – perkant kitų įmonių akcijas. Aktyvi akcijų prekyba vyko šalims gyvenant santuokoje, dėl to santuokos metu buvo sukauptos lėšos, įgytas turtas. Teismas išreikalavo duomenis apie lėšų likutį bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.127 straipsnio l dalis) ir jas visas, taip pat vertybinius popierius priteisė kasatoriui. Jo asmeninės lėšos nebuvo transformuotos į vertybinius popierius, jos buvo panaudotos daiktams įgyti įsteigus UAB „Jūsų investicijos“. Ieškovės nuomone, teismai CPK 329 straipsnio 2, 3 dalių nepažeidė, todėl absoliučių sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Ši byla kasacine tvarka nagrinėjama neperžengiant kasacinio skundo ribų, nes pagrindo jas peržengti nenustatyta.
Dėl buto (duomenys neskelbtini) ir 0,7800 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės, įrodymų vertinimo ir turto balanso
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.
Šioje byloje ginčas vyksta dėl šalių nuosavybės teisių į santuokos metu įsigytą turtą – butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kuriam galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasatoriui, teigiančiam, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodytą prezumpciją. Siekdamas ją paneigti kasatorius rėmėsi jo nurodomu asmeninių lėšų panaudojimo turtui įsigyti faktu, teisinės registracijos duomenimis. Minėta, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, todėl, sprendžiant dėl ginčo turto teisinio režimo, viešo registro duomenų tikrumas (patikimumas) turi būti patikrinamas. Pažymėtina, kad šią bylą nagrinėję teismai laikėsi pirmiau cituoto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos išaiškinimo ir, spręsdami nuosavybės teisių į ginčo turtą klausimą, pagrįstai nesivadovavo vien tik viešo registro duomenimis, bet tikrino pagrindą nuosavybės teisėms atsirasti pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas.
Kasatorius teigia, kad iki santuokos su ieškove sudarymo turėjo 150 616,49 Lt asmeninių lėšų, už jas po santuokos sudarymo įsigijo vertybinių popierių – AB „Alita“ akcijų ir Naujosios Europos fondų vienetų, o už lėšas, gautas pardavus šiuos vertybinius popierius, ir iš motinos B. K. pasiskolinus 40 000 Lt, t. y. savo asmenines lėšas, – ginčo turtą, išreiškęs valią tą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P. , bylos Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2005 m. gruodžio 1 d., t. y. iki šalių santuokos sudarymo, kasatorius turėjo 150 616,49 Lt asmeninių lėšų; šalims jau esant santuokoje, už nurodytas kasatoriaus asmenines lėšas, taip pat po santuokos sudarymo gautas atitinkamas lėšas kasatorius pirko vertybinių popierių; ginčo turtui įsigyti buvo panaudotos lėšos, gautos juos pardavus. Taigi, kasatoriaus iki santuokos sudarymo turėtos asmeninės lėšos po santuokos sudarymo buvo panaudotos vertybiniams popieriams įsigyti. Dėl to, sprendžiant dėl ginčo turto teisinio režimo (asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė), visų pirma būtina nustatyti už kasatoriaus asmenines lėšas įsigytų vertybinių popierių teisinį režimą, nes tik nustačius, kad vertybiniai popieriai buvo kasatoriaus asmeninė nuosavybė, atsirastų pagrindas šioje byloje analizuoti ir spręsti dėl kitų CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo sąlygų ginčo turto aspektu egzistavimo. O nustačius, kad vertybiniai popieriai buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, nebūtų teisinio pagrindo pripažinti ginčo turto asmenine sutuoktinio nuosavybe. Pažymėtina, kad aptariamiems kasatoriaus pirktiems vertybiniams popieriams, į jų įsigijimo laiką (po šalių santuokos sudarymo), taikytina CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į turto pobūdį (vertybiniai popieriai) bei įgijimo pagrindą (pirktas), nagrinėjamu atveju būtina vertinant faktinius bylos duomenis nustatyti, ar vertybinių popierių, įgytų už kasatoriaus asmenines lėšas, įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta kasatoriaus valia juos įgyti asmeninėn nuosavybėn ir ar nėra teisinio pagrindo juos pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą pripažinti kasatoriaus asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija, remdamasi faktiniais bylos duomenimis, konstatuoja, kad byloje nepateikta įrodymų, teikiančių pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, jog šiai bylai išspręsti reikšmingų vertybinių popierių pirkimo (įgijimo) metu buvo aiškiai išreikšta kasatoriaus valia juos įgyti asmeninėn nuosavybėn (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad Finansų maklerio įmonės „Finasta“ ir kasatoriaus 2006 m. balandžio 14 d. sudarytoje Vertybinių popierių ir piniginių lėšų saugojimo ir apskaitos, pavedimų priėmimo ir vykdymo sutartyje, kuria remiantis buvo perkamos akcijos, nurodant klientą greta kasatoriaus yra nurodyta ir ieškovė (T. 4, b. l. 23–26). UAB „Finasta investicijų valdymas“ ir kasatoriaus 2006 m. balandžio 28 d. sudarytoje Fondo vienetų pirkimo–pardavimo sutartyje, pagal kurią kasatorius už 61 310,67 Lt įsigijo Finasta Naujosios Europos fondo vienetų, yra speciali grafa įgijėjo valiai dėl įsigyjamo turto teisinio režimo išreikšti („3. Šia sutartimi dalyvis įsigyja (asmeninėn/bendrojon jungtinėn) nuosavybėn pažymėto fondo vienetų“), tačiau kasatorius nurodytoje grafoje nėra padaręs jokių žymų, kitaip pažymėjęs, kad jis fondo vienetus įsigyja būtent asmeninėn nuosavybėn (T. 4, b. l. 27). Kasatoriui neįrodžius, kad įsigydamas nurodytus vertybinius popierius jis aiškiai išreiškė savo valią juos įsigyti asmeninėn nuosavybėn, darytina išvada, jog nurodyti vertybiniai popieriai buvo ne kasatoriaus asmeninė nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nurodytų vertybinių popierių įsigijimo metu kasatorius būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, taigi ir išreikšti savo valios dėl sudaromų sandorių (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kasatorius neįrodė savo nurodytos aplinkybės, kad ginčo butui įgyti buvo panaudoti jo motinos paskolinti 40 000 Lt, atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kasatorius, teigdamas, kad teismas neįvertino visų įrodymų, juos vertino netinkamai, nenustatė visų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, kasaciniame skunde nenurodo kasacijos pagrindo, kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtinas kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 1, 2 dalys, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šių kasatoriaus teiginių teisėjų kolegija tik pažymi, kad teisinio pagrindo konstatuoti teismų padarytus CPK normų, reglamentuojančių įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, pažeidimus nenustatyta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, bylos duomenimis, ginčo turtas buvo įsigytas ne už kasatoriaus asmenines lėšas, o už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusias lėšas, kasatorius šioje byloje nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, bylą nagrinėję teismai, spręsdami ginčą dėl turto teisinio režimo ir jo padalijimo, pagrįstai nesivadovavo vien tik viešo registro duomenimis ir padarė faktinius bylos duomenis bei materialiosios teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą atitinkančią išvadą, jog butas (duomenys neskelbtini) ir 0,7800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką dalytinas CK VIII skyriaus nustatyta tvarka. Kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į netinkamą CK 3.88 straipsnio 2, 3 dalių, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymą, atmestini kaip nepagrįsti.
Šioje byloje kasatorius kasaciniame skunde teigdamas, kad teismai pažeidė CK 3.118 straipsnio 1 dalį, šį savo argumentą grindžia iš esmės tuo, kad teismai nepagrįstai į dalytiną bendrą sutuoktinių turtą įtraukė, anot kasatoriaus, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini) ir 0,7800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Konstatavus, kad šis turtas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.118 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl pardavus vertybinius popierius gautų lėšų vertinimo kaip pajamų CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme prieštarauja kasacinio teismo praktikai, išdėstytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-24/2010, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neteikia teisinio pagrindo naikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ginčas dėl turto padalijimo išspręstas iš esmės teisingai.
Dėl apskųstų teismų procesinių sprendimų motyvavimo
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, ir tai, jo nuomone, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde teigiant apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008; kt.). Dėl to kasacinio skundo nuorodos į Senato nutarimą, kuris yra tik metodinė medžiaga, negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo buvimo. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija šioje nutartyje daugiau nepasisako dėl kasacinio skundo teiginių, kuriais apeliuojama į pirmiau nurodytą Senato nutarimą.
Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pirmosios instancijos teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio A. Bespalovo prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Byloje nustačius, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir šio pažeidimo (jo padarinių) negali ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas, teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2011).
Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis nėra reikiamai išsami, tačiau sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra be motyvų, nes teismas atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl kiekvieno iš byloje keliamų reikalavimų, nustatinėjo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto turto teisinį režimą, išdėstė, nors ir neišsamią, padarytų išvadų argumentaciją, nurodė teisės aktus, kuriais vadovavosi. Dėl to negalima pripažinti, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip pat, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui netinkamai taikius CPK 270 straipsnio 4 dalį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad šio pažeidimo (jo padarinių) negali ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas ir kad dėl šio pažeidimo buvo neteisinga išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisė nurodytą pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas proceso teisės pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo naikinti bylą nagrinėjusių teismų iš esmės teisingų procesinių sprendimų.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 86,78 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kasatoriaus D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 86,78 Lt (aštuoniasdešimt šešis Lt 78 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis