Civilinė byla Nr. e2S1501-560/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09473-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.8.1.

                (S)        

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, tretieji asmenys A. A. ir A. S..

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama, prašydama pripažinti 2020 m. vasario 15 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovės automobilis Audi A6, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu (toliau - Įvykis), priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti Įvykį draudžiamuoju įvykiu pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą Draudimo sutartį. Ieškovės reikalavimas yra Įvykio pripažinimas draudžiamuoju, tačiau ieškovė neteikė reikalavimo priteisti draudimo išmoką, pripažinus įvykį draudžiamuoju, todėl teismas darė išvadą, kad toks ieškovės reikalavimo patenkinimas sukeltų ne materialinius, o procesinius teisinius padarinius.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

3.       Ieškovė A. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

4.       Nurodė, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir nagrinėjimo klausimą nesvarstė ir netaikė ieškinio trūkumų instituto taikymo, nors vertinant CPK 135 str. nuostatas, gali būti tikslinamos visos nurodytos aplinkybės taigi ir ieškinio dalykas bei ieškinio suma. Netaikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto apribojama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apgintas asmens interesas. CPK 137 str. 2 d. nustato, kad teismas atsisakydamas priimti pareiškimą dėl to priima nutartį kurioje, be kita ko, turi nurodyti ir kaip pašalinti aplinkybes trukdančias priimti ieškinį, tačiau priimant skundžiamą nutartį tai nebuvo padaryta. Analogiško reikalavimo atveju, byloje Nr.e2A-348-392/2019 Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą (kuriuo įvykis dėl defektų atsiradimo buvo pripažintas draudžiamuoju) ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas sprendimą grindė iš esmės tomis pačiomis kasacinėmis nutartimis ir įpareigojo pirmosios instancijos teismą nustatyti ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6.       Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas sukeltų ne materialinius, o procesinius teisinius padarinius. Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009).

7.       Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

8.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, tai yra neįpareigotų draudimo kompaniją išmokėti konkretaus dydžio draudiminę išmoką, ieškovei netgi nebūtų galimybės gauti vykdomojo rašto. Tokio reikalavimo patenkinimas ateityje galėtų lemti tik naują ieškinį priteisti draudiminę išmoką, tačiau tokio reikalavimo ieškovai nepareiškė. Įvykio pripažinimas draudiminiu reikštų tik pagrindo nenustatyto dydžio draudiminės išmokos išmokėjimui konstatavimą, tačiau nesukurtų konkrečios skolininko prievolės ir atitinkamos kreditoriaus reikalavimo teisės. Taigi, reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl konkrečios draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-348-392/2019). Tačiau teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nesudarė galimybių ieškovei ištaisyti ieškinio trūkumus (CPK 138 straipsnis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismas turi nustatyti terminą ieškovei ieškinio  trūkumams  pašalinti,

t. y. pareikšti reikalavimui dėl konkretaus dydžio draudimo išmokos priteisimo bei įpareigoti ieškovę apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu kaip turtinį reikalavimą priklausomai nuo ieškinio sumos.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti ieškovės teisę į teisminę gynybą, daro išvadą, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Ieškovės A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius