Administracinė byla Nr. I-3638-428/2015

Proceso Nr. 3-62-3-01143-2015-1                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 16.7.; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,              

sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. B. , jo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovei I. J. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo,

nustatė:

         Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau - Alytaus AAD) direktoriaus 2015-05-27 įsakymą Nr. P-126 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. B. ", kuriuo pareiškėjas V. B. , Varėnos rajono agentūros vedėjas, pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b.l. 4 - 10).

        Pareiškėjas skunde nurodė (b.l. 4-10) ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas panašiai paaiškino, jog skundžiamu įsakymu pareiškėjui nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta dėl neteisėto automobilio naudojimo. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, nei anoniminiame skunde nebuvo nurodytas nė vienas konkretus pareiškėjo neteisėto tarnybiniu automobiliu naudojimosi atvejis, nenurodytas laikas, vieta ir kt. Pareiškėjas buvo kaltinamas galimai padaręs tarnybinį nusižengimą nenurodant konkrečių neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas savo 2005-05-08 paaiškinime paneigė jam metamus kaltinimus kaip visiškai nepagrįstus. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. gruodžio mėnesį tarnybinį automobilį laikė savo namų kieme kadangi buvo prasidėjęs būdravimas, taip pat 2015 m. kovo - balandžio mėnesiais agentūroje būdravo vienas, teko dažnai važinėti po darbo, išeiginėmis dienomis, neplanuotai vykti į įvairius patikrinimus dėl galimų pažeidimų, neretai teko sušlapti ar išsipurvinti rūbus, todėl tarnybiniu automobiliu važiuodavo į namus persirengti, persiauti avalynę. Galimybių persirengti drabužius ir persiauti avalynę darbe nėra. Pareiškėjo teigimu, vien 2015 m. buvo suorganizuota 30 reidų, kurie dažniausiai vyksta nedarbo metu. Varėnos rajono agentūroje dirba tik 3 pareigūnai, atostogų metu - 2, o rajonas pagal savo teritoriją yra didžiausias Lietuvoje. Tik iš Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti išvados sužinojo, kad patikrinimas dėl tarnybinio automobilio naudojimo  buvo atliekamas per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-04-17 pagal Seem GPS transporto kontrolės sistemos fiksuojamus kelionės tarnybiniu automobiliu įrašus, statistikai suskaičiavus visas buvimo vietas ir tuos konkrečius atvejus, kai automobilio stovėjimas buvo fiksuotas prie pareiškėjo namų darbo metu, pietų pertraukos metu, po darbo, prie prekybos centro „Senukai" ir prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo mėgėjų sodo žemės sklypo, pripažįstant, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose numatytus reikalavimus naudodamasis tarnybiniu automobiliu asmeninėms reikmėms. Taigi, pareiškėjas tik iš tarnybinio patikrinimo išvados sužinojo, kuo konkrečiai yra kaltinamas padaręs pažeidimą, tačiau jokios galimybės paaiškinti dėl šių konkrečių pažeidimų atvejų neturėjo. Pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo nenustatyta. Pareiškėjas tarnybiniu automobiliu vyko į prekybos centrą „Senukai“ įsigyti tarnybinėms svarstyklėms reikalingų elementų bei pirkti elektros lempučių kabinetams. Darbo laiku vykstant tarnybos reikalais, trumpas stabtelėjimas pakeliui prie parduotuvės įsigyti tarnybinėms reikmėms reikalingų prekių, netgi žiūrint formaliai, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas, nesudarantis pagrindo tarnybinės atsakomybės taikymui. Pareiškėjo teigimu, pagal Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymą jis privalo reaguoti į visus pranešimus dėl galimai neteisėtos žvejybos, neteisėtos medžioklės, neteisėto medžių kirtimo, atliekų deginimo, neteisėto naudingų iškasenų kąsimo, automobilių statymo prie vandens telkinių ir pan. Pareiškėjo teigimu, sodininkų bendrijoje per nurodytą laikotarpį jis buvo sustojęs 16 kartų, nes konsultavo bendrijos pirmininką dėl komposto  aikštelės  įrengimo,  dėl kompostavimo.  Pareiškėjo faktiškai dirbtas laikas dažnai nesutapdavo su nustatytu darbo laiku, tikrasis išdirbtas laikas buvo fiksuojamas reidų registravimo žurnale, kurio įrašais nebuvo remiamasi atliekamo patikrinimo metu. Šios aplinkybės tikrinimo metu taip pat nebuvo vertinamos, tarnybinio tyrimo išvadoje tai neatsispindi, taip pat jos nebuvo siejamos su nustatytais automobilio stovėjimo prie namų atvejais. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti konkrečiai dėl kiekvieno fiksuoto sustojimo. Tarnybinė nuobauda gali būti paskirta tik už tuos veiksmus (neveikimą), apie kuriuos buvo nurodyta pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Tai, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodyti konkretūs įtarimai, tačiau pareiškėjas už juos nubaustas tarnybine nuobauda, vertintina kaip esminis tyrimo tvarkos pažeidimas ir teisės į gynybą pažeidimas. Pareiškėjui buvo suvaržyta teisė teikti paaiškinimus. Be to, išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatas, turi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (Įstatymo 29 str. 1 d. 4 p.), ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio Įstatymo pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014 m. liepa - gruodis, p. 303 ). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui už Įstatymo pažeidimus tarnybinė nuobauda skirta ne Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo pagrindu, o Alytaus RAAD direktoriaus įsakymo pagrindu. Tai yra besąlyginis pagrindas naikinti paskirtą nuobaudą, kuri paskirta neturint įgaliojimų konstatuoti Įstatymo pažeidimo. Skiriant nuobaudą nebuvo įvertinta pareiškėjo tarnybinė veikla iki šio tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas už nepriekaištingą darbą, gerus tarnybos rezultatus yra daug kartų skatintas ir apdovanotas: 2008 m. yra gavęs LR Seimo Pirmininko padėką, Aplinkos ministro padėkas 2002, 2008 ir 2012 m., 2011 m. yra gavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko padėką, 2012 ir 2015 m. - Varėnos rajono mero padėkas, 2014 m. jam skirta piniginė išmoka. Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu buvo supažindintas ir jį gavo 2015-06-01, todėl termino kreiptis į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo nepraleido.

         Atsakovas su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (b.l.132-135) atsakovas nurodė ir teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad Alytaus RAAD direktoriaus 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. Vl-50 „Dėl komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo" Varėnos rajono agentūros vedėjui V. B. 2015 m. balandžio 28 d. buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimai pareigūno tarnybinio transporto naudojimo ne tarnybinėms reikmėms. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos anoniminį pranešimą, kad  pareiškėjas piktnaudžiauja savo padėtimi ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, su valdišku automobiliu VW, numeriai (duomenys neskelbtini) važinėdamas į namus, parduotuves, pietauti. Pareiškėjui 2015 m. gegužės 5 d. buvo įteiktas pranešimas Nr. (1.26)-V2-1019 apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, naudodamas tarnybinį transportą ne tarnybos reikmėms. Pareiškėjas 2015-05-08 paaiškinime nurodė, kad priskirtas tarnybinis automobilis VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas tik tarnybiniais tikslais. Tarnybinį automobilį būdravimo metu laikau savo namo kieme, (duomenys neskelbtini), nes tai yra leidžiama. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad jam dėl darbo pobūdžio tekdavo dažniau važinėti po darbo, išeiginėmis dienomis, vykti į įvairius įvykius, tekdavo parvažiuoti į gyvenamąją vietą darbo metu persirengti, persiauti avalynę, nes darbe tokių galimybių nebuvo. Komisija atliko patikrinimą dėl tarnybinio automobilio naudojimo už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-04-17. Tarnybiniam patikrinimui buvo naudojami Seeme GPS transporto kontrolės sistemos (toliau - sistemos) duomenys, kurie detalizavo transporto buvimo vietą, išsamią kelionės statistiką. Kelionės įrašus sudarė išvykimo ir atvykimo adresai, nuvažiuotas atstumas, laikas, sugaištas kelionei ir stovėjimui, o taip pat maksimalus ir vidutinis greitis. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados matyti, kad komisija patikrinus Seeme GPS transporto kontrolės sistemos suformuotas kelionių ataskaitas, kuriose užfiksuoti visi tarnybinio automobilio (VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutai, nustatė tarnybinio transporto naudojimo ne tarnybos reikmėms atvejus. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodė pareiškėjo būdravimo laikotarpius, kurių metu galima vykti į būdravimo vietą, kuri yra pareiškėjo gyvenamoji vieta. Būdravimo atvejai, kuomet galima važiuoti tarnybiniu automobiliu į būdravimo vietą buvo teisėti ir į atvejus, kuomet tarnybinis automobilis buvo naudojamas ne tarnybos tikslais neįtraukti. Pareiškėjas nepripažino naudojęs tarnybinį automobilį ne tarnybos tikslais, tačiau įrodymų nepateikė. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, detalizuota tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams procedūrą. Komisija vadovavosi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nustatyta tvarka. Komisija pateikė pareiškėjui pranešimą ir kartu pateikė turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tirti išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, naudodamas tarnybinį transportą savo reikmėms, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4 puntą, Alytaus RAAD direktoriaus 2012-11-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl  tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių 4 ir 15 punktus. Alytaus RAAD direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. P1 -126 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. B. " pareiškėją pripažino padarius tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Skundas netenkintinas.

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos - papeikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

         Tarnybinė nuobauda – papeikimas, pareiškėjui, Alytaus AAD Varėnos rajono agentūros vedėjui, paskirta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau - Alytaus AAD) direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. P-126 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. B. “ (b.l.12). Nuobauda pareiškėjui paskirta, už tai, jog jis Seeme GPS transporto kontrolės sistemos (toliau - sistemos) laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. duomenis naudojo eilę kartų tarnybinį transportą ne tarnybinėms reikmėms.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2015 m. gegužės 26 išvadoje Nr. VI-50 konstatuota, jog pareiškėjas, naudodamas tarnybinį transportą ne tarnybinėms reikmėms, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 4. punktą, Alytaus RAAD  direktoriaus 2012 m. lapkričio 30 d.  įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių 4 ir 15 punktus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje gautos informacijos anoniminiame pranešime, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo padėtimi, naudodamas tarnybinį automobilį savo reikmėms, važinėdamas į namus, parduotuves, pietauti ir kitur, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą (b.l. 18). Alytaus AAD 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V1-50 buvo pradėta tarnybinės nuobaudos pareiškėjui tyrimo procedūra, sudaryta komisija pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimui (b.l 19). Pareiškėjas 2015 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. (1.26)-V2-1019 buvo informuotas, kad įtarimas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes naudojo tarnybinį transportą ne tarnybos reikmėms (b.l.20). Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti komisijai rašytinį paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo padarymo (b.l. 20). Pareiškėjas 2005 m. gegužės 8 d. paaiškinime nurodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį tarnybinį automobilį laikė savo namų kieme kadangi buvo prasidėjęs būdravimas. Pareiškėjas paaiškinime teigė, kad 2015 m. kovo - balandžio mėnesiais agentūroje būdravo vienas, teko dažnai važinėti po darbo, išeiginėmis dienomis, neplanuotai vykti į įvairius patikrinimus dėl galimų pažeidimų, neretai teko sušlapti ar išsipurvinti rūbus, todėl tarnybiniu automobiliu vyko į gyvenamąją vietą persirengti (b.l. 21).

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija vertino tarnybinio automobilio, VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirto pareiškėjui, Seeme GPS transporto kontrolės sistemos (toliau - sistemos) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. laikotarpio duomenis, 2015 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesių kelionių ataskaitas (b.l. 41-65). Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2015 m. gegužės 26 išvadoje Nr. VI-50 (toliau - Išvada) nurodė, kad komisija patikrinusi Seeme GPS transporto kontrolės sistemos suformuotas kelionių ataskaitas, kuriose užfiksuoti visi tarnybinio automobilio, VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės maršrutai, nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai naudojo jam priskirtą tarnybinį automobilį savo reikmėms, t.y. ne tarnybos tikslams. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas tarnybinį transportą ne tarnybos tikslams, t.y. kelionei į gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) (Seeme GPS transporto kontrolės sistemoje duomenyse adresas (duomenys neskelbtini) fiksuojamas kaip (duomenys neskelbtini)) tarnybos darbo metu, pietų pertraukos metu, po tarnybos darbo laiko, naudojo 2015 m. sausio mėnesį 28 kartus, vasario - 20 kartų, balandžio mėnesį - 5 kartus. Be to, minėta komisija nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. tarnybinis automobilis, VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 kartus stovėjo prekybos centro „Senukai" aikštelėje, pareiškėjas tarnybiniu transportu 16 kartų važiavo į nuosavybės teise valdytą mėgėjų sodų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Išvadoje detaliai nurodyti konkretūs tarnybinio automobilio naudojimo atvejai ne tarnybos tikslams, tai, kad pareiškėjas 2015 m. sausio mėnesį į gyvenamą vietą važinėjo 2015-01-05 - du kartus, 2001-01- 06 - vieną kartą, 2015-01-07 - vieną kartą, 2015-01-13 - vieną kartą, 2015-01-14 - keturis kartus, 2015-01-15 - keturis kartus, 2015-01-16 - vieną kartą, 2015-01-19 - vieną kartą, 2015-01-20  - du kartus, 2015-01-22 - du kartus, 2015-01-26 - keturis kartus, 2015-01-27 - vieną kartą, 2015-01-29 - vieną kartą, 2015-01-30 - tris kartus. Komisija nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. vasario mėnesį į gyvenamą vietą tarnybiniu automobiliu važinėjo 2015-02-02 vieną kartą, 2015-02-03 - vieną kartą, 2015-02-04 - vieną kartą, 2015-02-05 - vieną kartą, 2015-02-06 - vieną kartą, 2015-02-10 – du kartus, 2015-02-11- vieną kartą, 2015-02-11 -vieną kartą, 2015-02-12 - du kartus, 2015-02-13 - du kartus, 2015-02-20 - tris kartus, 2015-02-23 - du kartus, 2015-02-26 - du kartus. Taip pat komisija nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. kovo mėn. į gyvenamą vietą tarnybiniu automobiliu važinėjo 2015-03-02 penkis kartus, 2015-03- 03- vieną kartą, 2015-03-04 - vieną kartą, 2015-03-06 -vieną kartą, 2015-03-09 -2 kartus, 2015-03-17- tris kartus, 2015-03-18 - vieną kartą, 2015-03-19 - du kartus, 2015-03-20 - tris kartus, 2015-03-23 - penkis kartus, 2015-03-27 - penkis kartus, 2015-03-30 - tris kartus, 2015 m. balandžio mėnesį į gyvenamą vietą tarnybiniu automobiliu važinėjo 2015-04-07 - vieną kartą, 2015-04-08 - tris kartus, 2015-04-15 - vieną kartą. Per tikrinimo laikotarpį, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 17 d., pareiškėjo naudojamas tarnybinis automobilis 5 kartus stovėjo prekybos centro „Senukai" aikštelėje: 2015-01-14, 2015-02-11, 2015-03-17, 2015-03-18, 2015-03-19. Per minėtą tikrinimo laikotarpį pareiškėjas tarnybiniu automobiliu 16 kartų važiavo į nuosavybės teise valdytą mėgėjų sodų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. 2015-01-14, 2015-01-19, 2015-01-20, 2015-02-03 keturis kartus, 2015-02-20, 2015-02-23, 2015-02-26, 2015-03-05, 2015-03-18, 2015-03-24, 2015-03-30, 2015-04-07, 2015-04-08.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta, vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytomis procedūromis, nustačius konkrečias tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240-260).

Taigi, tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką konstatavo, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų.

           Pareiškėjo patraukimą tarnybinėn atsakomybėn nulėmė pareiškėjo neteisėti veiksmai, susiję su tarnybinio automobilio naudojimu ne tarnybos tikslais, t.y. tarnybinį automobilį naudojant kelionei į gyvenamąją vietą tarnybos darbo metu, pietų pertraukos metu ir po tarnybos darbo laiko, taip pat važiuojant į nuosavybės teise valdytą mėgėjų sodų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., į prekybos centrą „Senukai" esantį (duomenys neskelbtini).

           Alytaus AAD direktoriaus 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. ARV -133 patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių 4 punkte numatyta, kad  tarnybinius lengvuosius automobilius bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali naudoti darbuotojai tik tarnybos reikmėms. Tų pačių taisyklių 15 punkte numatyta, jog tarnybiniai lengvieji automobiliai po darbo, poilsio, švenčių dienomis, darbuotojų atostogų, ligos ar komandiruočių laikotarpiu laikomi įstaigos vadovo nustatytoje nuolatinėje automobilio laikymo vietoje, išskyrus tuos atvejus, kai į komandiruotę vykstama tarnybiniu lengvuoju automobiliu. Alytaus AAD direktoriaus 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ARV -31 „Dėl tarnybinių automobilių laikymo, naudojimo ir kontrolės“ 1.1.1. punkte nurodyta, kad pareiškėjui priskirtas tarnybinis automobilis, VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne darbo metu laikomas Miškininkų g. 5, Varėnoje (b.l. 23 -27).

   Nurodytas administracinių aktų reglamentavimas reiškia, kad tarnybinis automobilis gali būti naudojamas tik išskirtinai tarnybos reikmėms.

   Byloje esantys tarnybinio automobilio, VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirto pareiškėjui, Seeme GPS transporto kontrolės sistemos 2015 m. sausio 1 d. - 2015 m. balandžio 17 d. laikotarpio duomenys patvirtino tarnybinio automobilio ne tarnybos tikslais naudojimo datą, laiką, stovėjimo prie nurodytų objektų trukmę (b.l. 29-65). Taip pat bylos duomenys patvirtino, kad nurodytais neteisėto automobilio naudojimo atvejais pareiškėjas nebuvo būdravimo darbo režime (b.l.72- 108). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835 patvirtinto Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo 1.1. punkte apibrėžta, kad būdravimas – laikas, kada regiono aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas yra pasirengęs pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. To paties aprašo 1.2. punkte nurodyta, kad būdraujantis pareigūnas – regiono aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bet kuriuo laiku ne darbo metu ir įrašytas į būdravimo grafiką.

Pareiškėjas, tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodytais veiksmais, eilę kartų naudodamas tarnybinį automobilį tarnybos darbo laiku, pietų pertraukos laiku bei po tarnybos darbo valandų kelionėms į gyvenamąją vietą ir PC „Senukai“, taip pat tarnybinį automobilį laikydamas po darbo valandų ne institucijos vadovo nustatytoje vietoje ir ne būdravimo metu, naudojo tarnybinį automobilį ne tarnybos poreikiams, padarydamas akivaizdų tarnybinį nusižengimą. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė minėtas bendrąsias vidaus tvarkos taisykles, įtvirtintas Alytaus AAD direktoriaus 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. ARV -133 patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių 4 ir 5 punktuose, pažeidė valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos nesavanaudiškumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir detalizuotą Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4 punkte bei pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, įpareigojanti nesinaudoti valstybės ar savivaldybės nuosavybe ne tarnybinei veiklai.

Pažymėtina, jog atsakovas nurodytus pareiškėjo veiksmus, be kitų teisės aktų pažeidimų, kvalifikavo dar ir kaip pažeidimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų, įpareigojančių nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti bei nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų pažeidimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-607/2013). Pagal pirmiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, nesant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nepagrįstai kvalifikavo ir paskyrė pareiškėjui nuobaudą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų pažeidimo. Pareiškėjo veiksmų kvalifikavimas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų pažeidimo iš tarnybinio pažeidimo sudėties šalintinas.

Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjo veiksmai, tarnybos darbo metu, pietų pertraukos metu ir po tarnybos darbo laiko naudojantis tarnybiniu automobiliu ne tarnybos tikslais, pagrįstai atsakovo buvo įvertinti kaip neteisėtas tarnybinio turto naudojimas ne tarnybos tikslais, bei kvalifikuoti kaip pirmiau minėtų tesės aktų pažeidimas.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog jis neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl tarnybinio nusižengimo padarymo.

          Valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 p.). Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punktas numato, kad tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau - ir pranešimas) pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių priedą. Šiuo pranešimu valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises (2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009).

Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys patvirtina, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes naudojo tarnybinį transportą ne tarnybos reikmėms. Prie šio pranešimo buvo pridėta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. balandžio 17 d. rašto Nr. (16-4)-D8-2910 ir anoniminio pranešimo kopijos. Anoniminiame pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo padėtimi, naudodamas tarnybinį automobilį savo reikmėms, važinėdamas į namus, parduotuves, pietauti ir t.t. Nurodyti duomenys patvirtino įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą pareiškėjui neteisėtai naudojant tarnybinį automobilį. Pranešime nėra nurodyti konkretūs neteisėto naudojimosi tarnybiniu automobiliu atvejai (data, vieta, trukmė), kurie vėliau buvo detalizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, tačiau nurodytas trūkumas neužkirto pareiškėjui galimybės teikti įrodymus, paneigiančius neteisėto automobilio naudojimo konkrečius faktus ir jo teisių nepažeidė bei nesuvaržė.

Pareiškėjas neigė naudojas tarnybinį automobilį ne tarnybos tikslais, tačiau negalėjo konkrečiai ir nuosekliai paaiškinti tarnybinio automobilio naudojimo ne tarnybos tikslais aplinkybių ir jų pagrįsti įrodymais. Pareiškėjo nenuoseklūs paaiškinimai, kad galimai važiavo į gyvenamąją vietą persirengti drabužių, persiauti avalynės ir t.t., nepateisina neteisėto tarnybinio automobilio naudojimo priežasčių. Taip pat pareiškėjas nepagrindė pirkimo sąskaitomis ar kitais buhalteriniais apskaitos dokumentais aplinkybės, kad į PC „Senukai“ vyko pirkti tarnybai reikalingų priemonių. Pareiškėjo nurodyti paaiškinimai dėl tarnybinio automobilio naudojimo atvejų nekonkretūs, nelogiški ir nepagrįsti įrodymais, todėl nepaneigia tarnybinio automobilio naudojimo neteisėtumo faktų. Kitokių duomenų byloje nenustatyta. Pareiškėjas nei komisijai, tyrusiais jo tarnybinį nusižengimą, nei teismo posėdžio metu, teismui pasiūlius pateikti įrodymus, paneigiančius tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniams poreikiams, tokių įrodymų nepateikė. Jokių kitų duomenų, paneigiančių tarnybinio automobilio neteisėto naudojimo faktus, byloje nenustatyta.

          Teismo nuomone, pareiškėjas galėjo aiškiai suvokti, kokiais konkrečiais veiksmais jis kaltinamas, t.y. kuo jis kaltinamas, todėl galėjo tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis buvo įtariamas (b.l.21).

Tačiau iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados šalintini nustatyti tarnybinio nusižengimo atvejai, susiję su tarnybinio automobilio naudojimu, t.y. pareiškėjo važiavimu tarnybiniu automobiliu į jo nuosavybės teise valdytą mėgėjų sodų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015-01-14, 2015-01-19, 2015-01-20, 2015-02-03 keturis kartus, 2015-02-20, 2015-02-23, 2015-02-26, 2015-03-05, 2015-03-18, 2015-03-24, 2015-03-30, 2015-04-07, 2015-04-08. Pažymėtina, kad pati komisija, tyrusi pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, išvadoje konstatavo, jog VĮ Registrų centro duomenimis, pareigūnas nuosavybės teise Varėnos rajone turi 16 žemės sklypų, kurie yra Varėnos rajono agentūros kontroliuojamoje teritorijoje. Pareiškėjo nuosavybės teise valdomi žemės sklypai sutampa su kontroliuojama teritorija, todėl tai maršrutų, susijusių su neteisėtu tarnybinio automobilio naudojimų, sutapimo atveju nėra galimybės nustatyti kelionės tikslo. Teismo nuomone, komisijos išvada negali būti grindžiama nurodytomis abejonėmis kaltinant pareiškėją dėl tarnybinio nusižengimo padarymo.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, numatytos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nebuvo pažeistos. Atsakovas surinko pakankamai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo faktą, kad pareiškėjas savo asmeninius (privačius) interesus realizavo neteisėtai pasinaudodamas tarnybinių automobiliu ne tarnybos tikslais. Tarnybinio nusižengimo faktines aplinkybes nustatytos  leistinais ir pagrįstais įrodymais. Taigi, pareiškėjo veiksmuose nustatyti visi tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, t.y. kaltė (tyčia), neteisėti veiksmai, susiję su valstybės tarnautojo statuso pasinaudojimu savanaudiškiems tikslams, žala, susijusi su degalų išlaidomis dėl neteisėto automobilio naudojimo bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos – naudodamasis tarnybine padėtimi naudojo tarnybinį automobilį savo reikmėms. Komisijos išvadoje aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi pareiškėjo neteisėtų veiksmų atvejai, kuriuos tyrimą atlikusi komisija vertino kaip tarnybinį nusižengimą. Komisijos išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai pagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais. Tyrimo išvada išsami ir objektyvi. Padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės tarnybinio nusižengimo įvertinimui, nustatytos ir pagrįstos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–649/2013).

           Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių Valstybės tarnybos įstatyme numatytų tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (VTĮ 29 str. 1, 3 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam taikoma tarnybinė atsakomybė, gali būti taikomos griežtos sankcijos - tarnybinės nuobaudos, netgi atleidimas iš pareigų. Taigi tarnybinei atsakomybei būdingas nubaudimo elementas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008).

Teismo nuomone, skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda –papeikimas nėra per griežta, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nuobaudos tikslus, todėl proporcinga padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumui. Pažymėtina, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nevienkartinio pobūdžio, padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, atsakovui padaryta reali turtinė žala. Nors pareiškėjo už nepriekaištingą tarnybinę veikla iki tarnybinio nusižengimo buvo skatinamas, tačiau tai nesudaro pagrindo paskirtą nuobaudą keisti švelnesne.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai skundžiamu įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri nagrinėjamu atveju, yra veiksminga nuobauda, atitinkanti padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pasekmes, pareiškėjo asmenybę bei tarnybinės nuobaudos tikslus ir bendruosius principus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,  teisėja

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                               Jolanta Medvedevienė