Civilinė byla Nr. e2-204-1232/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01489-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;   2.6.10.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 21 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekofrisa“ atstovui advokatui Lukui Vitauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekofrisa“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Righetto studio“.

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės ieškinio argumentai

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ekofrisa“ (toliau – atsakovė), kuriuo teismo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 7 380,00 Eur žalos atlyginimą, 124,95 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad tarp jos ir trečiojo asmens mažosios bendrijos (toliau – MB) „Righetto studio“ (toliau – trečiasis asmuo) buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutartis, patvirtinanti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 29 d. iki 2024 m. liepos 28 d. buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) UAB „Ekofrisa“ organizuoto renginio draudėjo įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), renginio metu buvo padaryta žala ir ieškovės draustam turtui, t. y. sudaužyta stiklinė lentyna / vitrina (toliau – virtina). Atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis), kurios 5.4 punkte nurodyta, jog „klientas visiškai materialiai atako už bet kokią dėl jo kaltės Nuomojamoms patalpoms ir jos teritorijai ar jų įrangai padarytą žalą bei įsipareigoja per 7 kalendorines dienas atlyginti dėl jo ar kitų asmenų, už kuriuos klientas atsako, kaltės ar neatsargumo Bendrovės patirtus nuostolius“. Remiantis Nuomos sutartimi, už (duomenys neskelbtini) vykusio organizuoto renginio metu trečiojo asmens patalpose padarytą žalą yra atsakinga atsakovė. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo trečiajam asmeniui 7 380,00 Eur draudimo išmoką, nes vitrinos nebuvo įmanoma fiziškai atkurti, todėl ieškovė atlygino žalą, kaip už naują vitriną. Žala turtui siekia 7 495,00 Eur, iš kurios atėmė 115,00 Eur išskaitą. Ieškovė tinkamai atliko draudiminių įvykių aplinkybių tyrimą, nustatė tikrąsias įvykių priežastis, įvertino jų padarinius ir atsižvelgiant į tai, tinkamai nustatė žalos dydžius. Ieškovė pagrįstai išmokėjo 300,00 Eur dydžio draudimo išmoką už utilizavimo paslaugas, nes šiam darbui atlikti reikalingi mažiausia du žmonės. Atsakovei pretenzija buvo išsiųsta iškart po renginio (t. y. (duomenys neskelbtini)), nepraleidžiant Nuomos sutartyje numatyto termino. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad žala negalėjo atsirasti kitų renginių metu, o atsirado būtent po atsakovės organizuoto renginio. Atsakovė nebuvo pateikusi raštu jokių pastabų, todėl atsakovė patvirtino, kad nuomojamos patalpos buvo geros būklės, neapgadintos, be trūkumų (e. b. l. 1-5, 88-93).

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Renaldas Baliūtis ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė ieškinį ir žalą įrodinėja byloje pateikta draudimo išmokos paskaičiavimo išvada, kurioje už stiklinę vitriną nurodoma suma 7 195,00 Eur plius utilizavimo išlaidos, bendra suma gaunasi 7 380,00 Eur. Tai patvirtina ir būtent tokiai sumai išrašyta išankstinė sąskaita. (duomenys neskelbtini) vitrina buvo apgadinta, yra apžiūros aktas, kurio 10 p. nurodyta, jog stiklinei vitrinai trūksta vienos lentynų dalies. Aplinkybės, kad yra toks apgadinimas, yra konstatuotos apžiūros akte. Pagal Nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) patalpomis naudojosi atsakovė ir būtent jai naudojantis patalpomis buvo apgadinta vitrina. Iškart po įvykio buvo konstatuota žala bei tai, kad perduodant nuomojamas patalpas vitrina buvo tvarkinga, nepažeista. Prie dubliko pateiktas vaizdo įrašas įrodo, kad žmogus šluoja šukes prie tos vitrinos ir yra tvarkoma ta vieta. Tai patvirtina, kad vitrinos dalis buvo sudaužyta ir pačios atsakovės darbuotojai sutvarkė, sušlavė stiklo šukes. Vitrinos priklijuoti nėra techninių galimybių, nes tai yra dizainerių darbas. Kad stiklinė vitrina prieš renginį buvo geros būklės patvirtina turto apžiūros aktas, kuriame yra konstatuota trečiojo asmens informacija ir duomenys, jog vitrina buvo sudaužyta, įvykio informacija / pranešimas draudikui ir pretenzija, kad buvo sudaužyta vitrina. Taip pat prie dubliko pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matoma, jog sudužusios vitrinos dalis šluoja atsakovės darbuotojas bei liudytojo K. K. parodymai. Ieškovei buvo pateikti duomenys, kad lentynos utilizavimo kaina yra 300,00 Eur (utilizavimas, išmetimas ir sąvartyno mokestis bei tai, kad tam reikalingi bent du žmonės), ji atitiko rinkos kainą, todėl ši suma buvo išmokėta. Palaiko poziciją, jog išmokant draudimo išmoką nereikia vertinti kiek faktiškai draudėjas patyrė žalos, o reikia vertinti kiek dabar kainuoja tam tikras daiktas, už kurį draudikas kompensuoja. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vitrinos kaina buvo mažesnė, ieškovė neturėjo. Tai, kad lentyna buvo pristatyta adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei žinoma, kadangi ji telefonu tikslinosi šias aplinkybes su trečiuoju asmeniu. Pirminis sąskaitoje nurodytas adresas buvo ankstesnis adresas, kuriuo trečiasis asmuo nuomojosi patalpas (2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 25 s. – 49 min. 00 s.).

II.       Atsakovo atsiliepimo į jį argumentai  

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) vyksiančiam renginiui ieškojo renginio vietos. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Nuomos sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo laikinai už mokestį išnuomoti atsakovei užsakyme nurodytas nuomojamas patalpas, o atsakovė įsipareigojo išsinuomoti tokias nuomojamas patalpas, jomis naudotis ir atsiskaityti už tai su trečiuoju asmeniu. Nuomos sutarties 1.10 punkte įtvirtintas nuomos sutarties objektas – (duomenys neskelbtini), esanti buvusiame liuteronų bažnyčios pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovės šventinio renginio organizavimui. Atsakovė (duomenys neskelbtini) el. paštu gavo trečiojo asmens pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų nesilaikymo ir padarytos žalos įmonės turtui“ (toliau – Pretenzija Nr. 1), kurioje buvo nurodyta, kad apie tariamus Nuomos sutarties pažeidimus ir reikalavimas atlyginti tariamai patirtą žalą. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsakymu pareiškė, kad Pretenzija Nr. 1 yra nepagrįsta, todėl atmestina. Atsakymu atsakovė siekdama maksimalaus bendradarbiavimo, prašė artimiausiu metu suderinti konkrečią datą ir laiką dėl patalpų apžiūros, siekiant gyvai įvertinti Pretenzijoje Nr. 1 nurodytus tariamus defektus ir tik tuomet spręsti klausimus dėl galimos žalos. Tačiau atsakymo į pateiktą prašymą negavo. Atsakovės atstovas (duomenys neskelbtini) el. paštu kreipėsi į trečiąjį asmenį su priminimu, kad vis dar laukiamas atsakymas kada būtų galima apžiūrėti patalpas. Trečiojo asmens atstovė (duomenys neskelbtini) atsakė, kad „po renginio visa informacija ir video buvo siųsta paštu, gyvai nieko pamatyti nebus įmanoma, kadangi patalpose jokių trūkumų nebėra“. Atsakovės atstovas (duomenys neskelbtini) el. laišku informavo trečiąjį asmenį, kad siekiant tinkamai išspręsti susiklosčiusią situaciją, būtina kvalifikuotiems specialistams apžiūrėti patalpas dėl Pretenzijoje Nr. 1 nurodytų aplinkybių. Trečiasis asmuo į siųstą el. laišką nebeatsakė, komunikaciją nutraukė, prašymą bendradarbiauti ignoravo. Atsakovės finansininkei (duomenys neskelbtini) tapo žinoma, kad trečiasis asmuo nepagrįstai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tolia – VMI) išmaniąją mokesčių administravimo sistemą pateikė sąskaitas, kurių bendra suma 10 786,90 Eur. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė pretenziją trečiajam asmeniui dėl nepagrįstų sumų reikalavimo ir sąskaitų faktūrų VMI pateikimo, kuria nurodė, kad atsakovė ir toliau laikosi (duomenys neskelbtini) atsakyme į Pretenziją Nr. 1 nurodytos pozicijos, jog su Pretenzija Nr. 1 nesutinka, todėl atsisako apmokėti nepagrįstas sąskaitas faktūras. Trečiasis asmuo į pateiktą pretenziją neatsakė, savo pozicijos neišreiškė, su atsakove nebendradarbiavo. (duomenys neskelbtini) gavo ieškovės pretenziją dėl 7 380,00 Eur išmokėjimo ieškovei, nes ieškovė išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Atsakovės atstovai (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu gavo trečiojo asmens pretenziją (toliau – Pretenzija Nr. 2), kuria trečiasis asmuo iš atsakovės reikalavo 12 873,84 Eur. Atsakovė su ja nesutiko. Ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas pilna apimtimi, nes ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar iki Nuomos sutarties patalpose buvusi stiklinė vitrina nebuvo sudaužyta. Ieškovė neįrodinėjo, jog patalpose buvusi vitrina buvo sudaužyta būtent atsakovės. Byloje nėra jokių įrodymų, jog patalpose esanti vitrina buvo sudaužyta būtent Nuomos sutarties vykdymo metu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog iki Nuomos sutarties sudarymo patalpose buvusi vitrina buvo kitokios būklės, konstrukcinių savybių nei tai, kuri buvo po Nuomos sutarties pabaigos. Atsakovė po Nuomos sutarties pabaigos neturėjo galimybės apžiūrėti patalpų, o byloje nėra įrodymų, kad patalpose buvusi vitrina tariamai buvo sudaužyta Nuomos sutarties vykdymo, o ne kitų renginių, kurie vyko iškart po Nuomos sutarties pabaigos. Trečiasis asmuo patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jokių patalpose matomų pažeidimų nėra, todėl akivaizdu, jog tariamai tuo metu aptariama vitrina turėjo būti sutvarkyta arba sunaikinta. Tačiau ieškinio priede – turto apžiūros akte – fiksuota, jog (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtos patalpos ir tariamai buvo nustatytas vitrinos sugadinimo aktas. Ieškovė nedelsiant po Nuomos sutarties pabaigos neapžiūrėjo patalpų, kuriose buvo sudaužyta vitrina. Turto apžiūros aktas sudarytas praėjus dviems mėnesiams po Nuomos sutarties pabaigos, taigi per šį laikotarpį patalpose galėjo vykti ir, pasak trečiojo asmens, vyko renginiai, kurių metu taip pat galėjo būti sudaužyta patalpose buvusi vitrina. Patalpos, kurias Nuomos sutarties pagrindu valdė atsakovė, buvo filmuojamos, tačiau vaizdo įrašai, kurie galėtų patvirtinti, kad būtent atsakovė padarė žalą patalpoms, kartu su ieškiniu nebuvo pateikti. Nuomos sutartyje nėra detalizuota, kokios konkrečiai būklės patalpose esantis inventorius, įskaitant stiklinę vitriną yra perduodamas atsakovei. Nuomos sutartyje patalpų būklė aprašyta itin lakoniškai, nurodant tik tai, jog atsakovė susipažino su patalpų būkle ir neturi dėl jų pretenzijų. Nei Nuomos sutartyje, nei prie Nuomos sutarties nėra pridėta jokių patalpų vidaus nuotraukų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrą patalpose esančio inventoriaus, įskaitant vitrinos elementų, konstrukcijos būklę. Nuomos sutartimi susitarta tik tai, jog atsakovė patalpas turi grąžinti tvarkingas ir tokios pačios būklės. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog patalpose esančios vitrinos būklė iki Nuomos sutarties pradžios buvo kitokia nei tai, kuri buvo po Nuomos sutarties pabaigos. Nuomos sutarties pradžioje buvo dvi stiklinės vitrinos. Pastarosios vitrinos buvo itin panašios ir abi neturėjo dalies lentynėlių. Vis dėlto, atsakovė, atsižvelgdama į tai, jog patalpos yra šiuolaikinio stiliaus ir patalpose esantis inventorius tikėtina, jog yra sukurtas dizainerių, manė, jog pastarosios stiklinės vitrinos tokios ir turi būti ir nėra pažeistos. Turto apžiūros akte nurodyta, jog vitrinoje trūksta vienos lentynėlės. Taigi ieškovė neteisingai nurodo, jog stiklinė vitrina tariamai buvo sudaužyta. Ieškovė išmokėjo atsakovei naujos stiklinės vitrinos išlaidas, tačiau įrodymų, jog pastaroji vitrina Nuomos sutarties vykdymo metu neva buvo nauja ir / ar jos nebuvo galima pataisyti, byloje nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, kada trečiasis asmuo įsigijo vitriną, koks buvo šio turto nuvertėjimas ir tikroji vertė. Atitinkamai, atsakovė negali būti atsakinga už didesnius nuostolius nei trečiasis asmuo iš tikrųjų patyrė, nes tai reikštų nepagrįstą trečiojo asmens praturtėjimą atsakovės sąskaita. Trečiasis asmuo dar (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei sąskaitą, kurioje nurodė, kad jo patirta žala už stiklinę lentyną sudaro 5 667,77 Eur + PVM sumą, todėl turėtų būti įvertinama nusidėvėjimas, galimai nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Be to, trečiasis asmuo iki šiol savo veikloje naudoja vitriną, todėl toks daikto naudojimas patvirtina, kad trečiajam asmeniui nebuvo padaryti daugiau nei 7 000,00 Eur dydžio nuostoliai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui turėjo būti išmokėta 300,00 Eur dydžio draudimo išmoka už vitrinos montavimą ir utilizavimą. Ieškovė neįrodė, jog tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos tariamai yra priežastinis ryšys. Po Nuomos sutarties pabaigos patalpos buvo išnuomotos ir kitiems asmenims. Ieškovė patalpas apžiūrėjo tik praėjus dviems mėnesiams nuo tariamo įvykio, per tą laikotarpį patalpose esančio turto, įskaitant ir stiklinės lentynos, būklė galėjo pasikeisti. Ieškovė taip pat neįrodė atsakovės kaltės. Vitrina paties trečiojo asmens buvo perkeliama iš vienos vietos į kitą, todėl akivaizdu, jog toks nuolatinis vitrinos vietos keitimas galėjo turėti įtakos jos konstrukcinėms savybėms, kurios tikėtina, kad buvo pažeistos dar iki Nuomos sutarties sudarymo dienos. Su dubliku pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina, jog būtent atsakovės renginio metu tariamai buvo sudaužyta vitrina, nes ką konkrečiai asmuo šluoja iš vaizdo įrašo negalima nustatyti. Šiuo atveju žalos prezumpcija negali būti taikoma, nes sudarant Nuomos sutartį trečiasis asmuo nebuvo pakankamai rūpestingas ir nefiksavo patalpų ir vitrinos būklės. Asmeniui, kuris atlygina žalą už sugadintą visą daiktą, kuris yra neremontuotinas, nerestauruotinas, turi būti perduodamas sugadintas daiktas, jeigu jis to pageidauja, bet tas daiktas negali būti utilizuojamas. Ieškovė siekia gauti nuostolių atlyginimą už visą lentyną, tačiau šios lentynos nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neketina atiduoti atsakovei, o tai neabejotinai sudaro pagrindą abejoti tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens sąžiningumu (e. b. l. 53-62, 97-107).

5.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Lukas Vitauskas palaikė atsiliepime ir triplike nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad svarbu išsiaiškinti, ar vitrina iki perdavimo momento buvo geros būklės, ar ji jau neturėjo tos vienos lentynėlės. Vaizdo įraše matoma, kad žmogus kažką šluoja atsitūpęs, tačiau ant žemės yra daug konfeti, viskas vyko po renginio ir renginio organizatoriai tvarkėsi. Reiktų pateikti dokumentus, kad (duomenys neskelbtini) arba anksčiau stovi stiklinė vitrina su visom lentynom, o štai po renginio nebėra vienos lentynos, pateikti vaizdo medžiagą, kur matytųsi, kad kažkas trenkėsi ir numušė tą lentyną. Dabar tokių įrodymų nėra. Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – kaltė – nėra preziumuojama, ji turi būti įrodyta. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė nepasisakė dėl atsakovės kaltės. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus, o atsakovė prisiimti atsakomybės už tai, kad trečiojo asmens atstovas teikia melagingus pranešimus, negali. Pats trečiasis asmuo sako, kad padaryta žala 5 667,77 Eur, draudikas išmokėjo virš 7 000 Eur ir dar sumokėjo 300,00 Eur už utilizavimą, kurio niekada ir nebuvo, tada draudikas sako, kad atsakovė yra atsakinga dėl tokios išmokos. Byloje yra avansinė sąskaita faktūra, kurios pagrindu ieškovė įrodinėja žalos dydį, tačiau avansinę sąskaitą reikia apmokėti tą pačią dieną, kitu atveju galima suprasti, kad pasiūlymas nebėra galiojantis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad priėmimo–perdavimo aktu perduodant patalpas ir neužfiksuojant jų būklės, rizika dėl to tenka nuomotojui, šioje situacijoje trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakove nuomos sutartį, privalėjo užfiksuoti visą įrangą ir jos būklę. Sutarties 1.15 punkte nurodyta, kad įranga – reiškia bendrovės suteikiamą techninę ir elektroninę įrangą, baldus ir / ar kitus priedus, kurie gali būti detaliai apibūdinti užsakyme. Patalpų priėmimo–perdavimo aktas sudarytas nebuvo, sutartis ir užsakymas buvo pasirašyti nuotoliniu būdu, niekas patalpų neapžiūrėjo dėl susiklosčiusių pasitikėjimui artimų santykių. Užsakyme nėra išvardinta įranga, virtinos būklė. Atsakovė nesutinka, kad padarė kažką neteisėto, todėl prašo atmesti ieškinį. (2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 00 s. – 1 val. 27 min. 10 s.).  

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.  

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens MB „Rigeto Studija“ (draudėjo) (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutartis (toliau – draudimo sutartis), patvirtinanti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6-11).

7.       Atsakovė ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo laikinai už užmokestį išnuomoti atsakovei užsakyme nurodytas nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo išsinuomoti šias nuomojamas patalpas, jomis naudotis ir atsiskaityti už tai su trečiuoju asmeniu. Patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovės šventinio renginio organizavimui. Nuomos terminas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23-33)

8.       Po (duomenys neskelbtini) atsakovės organizuojam renginio draudėjo įmonės patalpose, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui, t. y. sudaužyta stiklinė vitrina, todėl ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir (duomenys neskelbtini) draudimo išmokos apskaičiavimo išvada apskaičiavo, kad trečiojo asmens žala yra 7 495,00 Eur, t. y. už stiklinę vitriną – 7 195,00 Eur, už stiklinės vitrinos montavimą senos utilizavimą – 300,00 Eur, išskaita – 115,00 Eur, todėl išmokėjo trečiajam asmeniui 7 380,00 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 12-21). (duomenys neskelbtini) ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl 7 380 Eur sumos sumokėjimo (e. b. l. 22).

9.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 35 punktas). Tokiu atveju susiklosto ne draudimo, bet būtent žalos atlyginimo teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia vien pasikeitus prievolės šaliai. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis; į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-318-313/2023, 31 punktas).

11.       Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo savo sutartines prievoles privalo vykdyti tinkamai ir laiku. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, o jų neįrodžius, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Nustačius, kad bent viena iš nurodytų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neegzistuoja, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant civilinės atsakomybės prievolei. 

12.       Kaip matyti iš Nuomos sutarties 5.4 punkto, šalys susitarė, kad atsakovė atsako už bet kokią dėl jos kaltės patalpoms ar įrangai padarytą žalą, todėl atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinos nustatyti visos keturios sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, ir atsakovės kaltė. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą visais atvejais turi įrodyti ieškovė.

Dėl neteisėtų veiksmų kaip būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos

13.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi, veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

14.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl patalpose esančiam inventoriui padarytos žalos sudaužytos stiklinės vitrinos yra atsakinga atsakovė, nes atsakovė su nuomotoju (trečiuoju asmeniu) sudarė Nuomos sutartį, kurios 5.4 punkte nurodyta, kad „Klientas visiškai materialiai atsako už bet kokią dėl jo kaltės Patalpoms ir teritorijai ar jų įrangai padarytą žalą“. Ieškovė nurodė, jog būtent atsakovė yra atsakinga už (duomenys neskelbtini) vykusio renginio metu trečiojo asmens patalpose padarytą žalą, t. y. sudaužytą stiklinę vitriną.

15.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, jog ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar iki Nuomos sutarties patalpose buvusi stiklinė vitrina nebuvo sudaužyta. Byloje nėra jokių įrodymų, jog patalpose esanti vitrina buvo sudaužyta būtent Nuomos sutarties vykdymo metu. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog iki Nuomos sutarties sudarymo patalpose buvusi vitrina buvo kitokios būklės, konstrukcinių savybių nei tai, kuri buvo po Nuomos sutarties pabaigos. Atsakovė po nuomos sutarties neturėjo galimybės apžiūrėti patalpų. Ieškovė pateikė turto apžiūros aktas, kuris sudarytas (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė atkreipė dėmesį, jog Nuomos sutarties laikotarpis buvo (duomenys neskelbtini), o turto apžiūros aktas sudarytas tik praėjus dvejiems mėnesiams po Nuomos sutarties pabaigos. Todėl per šį laikotarpį patalpose galėjo vykti ir, pasak trečiojo asmens, vyko renginiai, kurių metu taip pat galėjo būti sudaužyta patalpose buvusi stiklinė vitrina.

16.       Teismas nesutinka su atsakovės išdėstytais argumentai, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad stiklinė vitrina buvo sudaužyta būtent Nuomos sutarties vykdymo metu. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto vaizdo įrašo (DOK-49753) ir  byloje pateiktų vaizdo įrašo sustabdytų kadrų – fotonuotraukų (DOK-49489) (vaizdo įrašas prasideda (duomenys neskelbtini)), kairėje pusėje stovinti stiklinė vitrina yra su visomis stiklinėmis lentynėlėmis bei matosi po renginio besitvarkantys žmonės. Iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) matosi, kaip prie stiklinės virtinos stovinčiam vyrui iš rankų iškrenta kolonėlė ir nukrenta ant stiklinės vitrinos lentynėlės ją sudaužydamas. Kad stiklinės vitrinos lentynėlė buvo sudažyta, matosi ir iš į bylą pateiktų vaizdo įrašo sustabdytų kadrų, t. y. 5-8 fotonuotraukos. Be to, su dubliku pateiktas vaizdo įrašas (DOK-34667) taip pat patvirtina, kad stiklinė vitrina buvo sugadinta atsakovės organizuojamo renginio metu, t. y. iš vaizdo įrašo matyti, kad asmuo, prie stiklinės vitrinos, ant kurios prieš tai nukrito kolonėlė (vaizdo įrašas prasideda (duomenys neskelbtini)), šluotele šluoja į semtuvėlį tikėtinai sudaužytas stiklinės vitrinos šukes, nors dėl vaizdo įrašo kokybės stiklo šukių neina įžiūrėti, tačiau teismo neįtikino atsakovės atstovo argumentai, jog po kolonėlės kritimo ant stiklinės vitrinos, atsitūpęs darbuotojas šluoja ant žemės esantį konfeti, o ne stiklo šukes. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, visa salė buvo nubarstyta konfeti, todėl šluoti darbuotojui nedidele šluotele konfeti tik prie stiklinės vitrinos, ant kurios nukrito garso kolonėlė, nebūtų jokio tikslo.    

17.       Būtent ieškovės į bylą pateiktas vaizdo įrašas (DOK-49753) ir vaizdo įrašo sustabdyti kadrai – fotonuotraukos (DOK-49489) paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė padarė žalą, bei tai, jog stiklinė vitrina galėjo būti sudaužyta kito trečiojo asmens organizuojamo renginio metu. Taip pat nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad Nuomos sutarties sudarymo metu patalpose esanti stiklinė vitrina buvo kitokios būklės nei ta, kuri atsirado po Nuomos sutarties pabaigos. Tai, kad Nuomos sutartyje nebuvo pridėta jokių nuotraukų, kurie patvirtintų stiklinės vitrinos konstrukcijos būklę renginio metu nepaneigia atsakovės neteisėtų veiksmų dėl stiklinės vitrinos sugadinimo. Pažymėtina, kad atsakovė yra verslininkė, todėl jai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsakovei nebuvo sudarytos galimybės iki pasirašant Nuomos sutartį apžiūrėti patalpas ir jas įvertinti, todėl atsakovė pasirašydama Nuomos sutartį prisiėmė riziką ir patvirtino, kad susipažino su patalpų būkle ir neturi dėl jų pretenzijų trečiajam asmeniui. Be to, posėdžio metu apklaustas liudytojas K. K. taip pat patvirtino, jog būtent po atsakovės organizuojamo renginio nuvykęs į patalpas pamatė sudaužytą stiklinę vitriną. Kadangi veikė tik labai maža dalis kamerų, todėl tik kraštas buvo užfiksuotas, kaip darbuotojai montavo audio aparatūrą, krito kolonėlė, kuri sudaužė vieną stiklinę lentynos dalį ir po to tie patys asmenys stiklo šukes sušlavė. Trečiasis asmuo iškarto fiksavo ir rašė pretenziją atsakovei, kokie padariniai buvo padaryti po renginio ir bandė pasiekti, kad nereikėtų teisminių procesų (2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 27 min. 50 s. – 01 val. 33 min. 30 s.). Atsakovė neneigė, kad iškart po renginio, t. y. (duomenys neskelbtini) gavo iš trečiojo asmens pretenziją dėl žalos patalpoms, kurioje buvo nurodyta ir tai, jog renginio metu buvo sudaužyta stiklinė lentyna ir visi įvykiai buvo fiksuoti vaizdo kamerų (el. b. l. 18-19).

18.       Teismui įvertinus į bylą pateiktą vaizdinę medžiagą, šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus, kitus pateiktus įrodymus, nekyla abejonių, jog stiklinė vitrina buvo sudaužyta atsakovės organizuojamo renginio metu ir stiklinės virtinos lentynėlės sudaužymas buvo padarytas atsakovės darbuotojų neteisėtais kaltais veiksmais.

Dėl žalos fakto ir jos dydžio

19.       Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

20.       Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo ir šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas po sugadinimo neatkurtas ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-417/2014, 3K-3-130/2016 ir kt.).

21.       Nagrinėjimo atveju ieškovė žalą dėl stiklinės vitrinos sudaužymo įrodinėja trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pateikta tarpine sąskaita faktūra 7 195,00 Eur sumoje (el. b. l. 14-15). Ieškovė dublike nurodė, kad trečiasis asmuo, sužinojęs apie stiklinės lentynos pabrangimą, kreipėsi į Italijos atstovus, kurie pateikė išankstinę sąskaitą faktūrą, atsižvelgiant į prekės pabrangimą ir nurodė, kad tokios stiklinės vitrinos kaina dabar yra 7 000,00 Eur + 195,00 Eur vežimas.

22.       Atsakovė su ieškovės prašoma priteisti žalos suma nesutiko, nurodydamas, jog ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui netinkamą draudimo išmoką, nes byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo įsigijo naują stiklinę vitriną, bei nevertino koks buvo vitrinos nuvertėjimas ir tikroji vertė.   

23.       CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

24.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, o ne su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, todėl taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Taigi žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Bendroji nuomos teisinius santykius reglamentuojanti teisės norma, pagal kurią, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui, šiuo atveju trečiajam asmeniui, turėjo būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsižvelgtina ir į nuomos sutarties nuostatos. Kaip matyti iš Nuomos sutarties, atsakovė 4.4 punktu įsipareigojo grąžinti nuomojamas patalpas tvarkingas ir įrangą tokio pat stovio ir būklės. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui naujos stiklinės vitrinos kainą pagal (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens pateiktą tarpinę sąskaitą faktūrą, nes tokią sąskaitą ieškovei pateikė trečiasis asmuo. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog trečiasis asmuo atsakovei po renginio, t. y. (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad jo patirta žala už stiklinę vitriną sudaro 5 667,77 Eur (el. b. l. 83), t. y. tokia suma, už kurią trečiasis asmuo įsigijo stiklinę vitriną. Byloje apklaustas liudytojas K. B. taip pat nurodė, kad stiklinė virtina nebuvo nauja, ją trečiasis asmuo turėjo iki metų laiko. Liudytojas patvirtino, jog kai pirko lentyną, jiems buvo pritaikyta ekspozicijos nuolaida, o naujai lentynai papildomos nuolaidos gamintojas jau netaikė, todėl ir išbrango naujos lentynos kaina (2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 53 min. 45 s. – 01 min. 55 min. 20 s.; 01 val. 45 min. 40 s. – 1 val. 46 min. 38 s.). Tai, kad stiklinė vitrina nebuvo nauja patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti įrodymai su tripliku (el. b l. 97-107). Įrodymų, kad sudaužus stiklinę vitrina trečiasis asmuo būtų įsigijęs būtent naują virtiną byloje nėra pateikta. Priešingai byloje atsakovės su tripliku pateiktos nuotraukos (nuotraukos data (duomenys neskelbtini)), patvirtina, kad trečiasis asmuo iki šiol savo patalpose laiko atsakovės sudaužytą stiklinę virtiną (el. b. l. 104). Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad stiklinė vitrina negalėjo būti atrestauruota, tačiau teismas su šiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Byloje apklaustas liudytojas K. B. patvirtino, jog stiklinės lentynos vitrinos suremontuoti nėra galimybių, nes stiklinė vitrina buvo gaminta Italijos gamykloje ant staklių sustatoma, tam tikru kampu suspaudžiama, klijuojama, todėl stiklinė vitrina buvo netaisoma (2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 55 min. 24 val. – 01 val. 56 min. 30 s.). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, tuo labiau, jog atsakovė nepateikė jokių priešingų įrodymų patvirtinančių, kad stiklinė virtina galėjo būti atrestauruota.

25.       Teismas nustatydamas priteistinos žalos dydį už stiklinę virtina atsižvelgia į aukščiau nustatytas aplinkybes ir vertina tai, jog stiklinė vitrina nebuvo nauja, ji buvo naudojama tiek trečiojo asmens, tiek kitų patalpose vykusių renginių metu, todėl reikalavimas atlyginti žalą naujos stiklinės vitrinos įsigijimo verte nesuderinamas su žalos atlyginimo principais bei sudarytų prielaidas ieškovei praturtėti atsakovės sąskaita. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus šalių ir liudytojo paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo dėl stiklinės virtinos tenkinamas iš dalies ir laikoma, kad žala turtui dėl stilinės vitrinos sudaro 5 667,77 Eur, t. y. suma už kurią trečiasis asmuo įsigijo stiklinę vitriną. Toks žalos atlyginimas teismo vertinimu yra teisingumas, protingumas ir sąžiningas, nes juo šalis būtų grąžinta į padėtį, kuri būtų, jeigu nebūtų padaryta žala.

26.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 300,00 Eur už stiklinės vitrinos montavimą ir senos vitrinos utilizavimą. Posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad utilizavimui skirta suma yra adekvati ir protinga, atitinkanti rinkos kainą, nes utilizavimas sudaro išmetimas ir sąvartyno mokestis bei tai, kad tam reikalingi bent du žmonės. Ieškovės pareiga buvo tiksliai įvertinti žalos dydį ir įvertinti utilizavimui reikalingą sumą ir ją išmokėti, o atsakovė byloje nepateikė duomenų ar įrodymų, kad utilizavimo suma neatitinka rinkos kainos.

27.       Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, bei liudytojo K. K. parodymus, kuris patvirtino, kad sudaužyta vitrina šiuo metu yra studijoje, nugabenta į pagalbines patalpas, tačiau ji nėra utilizuota, bei tai, jog į bylą nėra pateikta utilizavimo kainą pagrindžiančio rašytinių įrodymų ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad stiklinė vitrina buvo utilizuota, sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie stiklinės virtinos utilizavimą ir įrodymų, jog stiklinės vitrinos utilizavimas kainuotų ieškovės prašomą priteisti iš atsakovės sumą. Net ir pripažinus poreikį utilizuoti stiklinę vitriną, jos utilizuoti nėra jokios būtinybės, nes kaip posėdžio metu nurodė liudytojas K. K., jie iki šiol naudoja kitą tokią pačią vitriną, kurioje trūksta dviejų stiklinių lentynėlių, o atsakovės su tripliku pateiktos nuotraukos (nuotraukos data (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad trečiasis asmuo iki šiol savo patalpose laiko atsakovės sudaužytą stiklinę virtiną (el. b. l. 104). Be to, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, asmeniui, kuris atlygina žalą už sugadintą visą daiktą (kuris yra neremontuotinas), turi būti perduodamas sugadintas daiktas, jeigu jis to pageidauja, bet ne utilizuojamas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė siekia gauti žalos atlyginimą už stiklinę vitriną (dalies jos apgadinimą), tačiau susimokėjusiam už daiktus asmeniui, nesiruošė atiduoti stiklinės vitrinos, kas verčia abejoti ieškovės sąžiningumu. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, ieškovės reikalavimas dėl stiklinės vitrinos utilizavimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos

28.       Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad trečiojo asmens patalpose, (duomenys neskelbtini), atsakovės organizuojamo renginio metu, (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui – sudažyta stiklinė vitrina dėl atsakovės aptarnaujančio personalo neteisėtų kaltų veiksmų. Atsakovės darbuotojo išmontuojama garso kolonėlė krito nuo sienos ir sudaužė stilinės vitrinos lentynėlę, kurios suremontuoti nebuvo jokių galimybių dėl stiklinės vitrinos pagaminimo specifikos. Teismo vertinimu neabejotinai egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, jeigu atsakovės darbuotojai būtų tvarkingai išmontavę garso aparatūrą, žala nebūtų atsiradusi.

29.       Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 199 straipsnis).

30.       CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

31.       Išanalizavus civilinės bylos medžiagą, įvertinus šalių pateiktus įrodymais bei argumentus, darytina išvada, jog yra nustatytos visos būtinos sąlygos, reikalingos konstatuoti deliktinei atsakomybei dėl atsakovės padarytos ieškovei žalos.

32.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 5 552,77 Eur (5 667,77 Eur -115 Eur išskaita) žalos atlyginimas.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 124,95 Eur kompensacines palūkanas. Ieškovė kompensacines palūkanas skaičiuoja nuo ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos sumos, taikant 6 procentų metinę palūkanų normą, nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2024 m. balandžio 15 d. + 18 d. nuo pranešimo 2024 m. kovo 27 d. atsakovei išsiuntimo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (2024 m. birželio 26 d.), tai yra už 103 dienas.

34.       CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

35.       Byloje nustatyta, kad atsakovei kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudama per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius (el. b l. 22). Atsakovė neneigė jog pretenziją gavo, tačiau žalos ieškovei neatlygino.

36.       Pažymėtina, jog kompensuojamųjų palūkanų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Taigi ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikisi minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė, gavusi pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsisakė atlyginti žalą ir tokiais veiksmais praleido prievolės įvykdymo terminą iki bylos iškėlimo teisme, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – negauto žalos atlyginimo. Teismui tenkinus iš dalies ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra pagrindas ieškovės naudai priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas, kurios skaičiuotinos nuo šiuo sprendimu priteistos 5 552,77 Eur žalos, taikant 6 procentų metinę palūkanų normą už 103 dienas. Taigi ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 94,02 Eur kompensacinės palūkanos (5 552,77 Eur (žala) x 0,06 proc. x 103 (praleistų dienų skaičius) / 365 (dienų skaičius metuose) = 94,02 Eur) (CK 6.210 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

37.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas).

39.       Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis, ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė.

40.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).

41.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pripažinus, jog ieškovės ieškinys iš dalies pagrįstas ir jį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos šešių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 5552,77 Eur sumos nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

43.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: už teksto vertimą iš anglų kalbos – 19,97 Eur (el. b. l. 35, 94), už ieškinio parengimą – 447,70 Eur (el. b. l. 36-37) Eur, žyminis mokestis – 169,00 Eur (e. b. l. 34), iš viso 636,67 Eur.

44.       Atsakovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 3 993,00 Eur už advokato teisines paslaugas. Pateiktoje išlaidų detalizacijoje nurodoma, kad šias išlaidas sudaro: atsiliepimo į ieškinį rengimas ir tripliko rengimas – iš viso 3 267,00 Eur (el. b. l. 134-139), o pasiruošimas ir dalyvavimas
2024 m. gruodžio 4 d. ir 2024 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiuose - 726,00 Eur (el. b. l. 180-181).

45.       Pažymėtina, kad byloje buvo surengti iš viso keturi posėdžiai. 2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio trukmė buvo 2,5 val., o 2024 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio trukmė buvo 29 min., todėl bendra dviejų teismo posėdžių, už kuriuos atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas trukmė buvo apie 3 valandas. Pažymėtina, jog kitų dviejų posėdžių trukmė buvo 22 min. ir 37 min., taigi atsakovės atstovas bylinėjimosi išlaidas už atsakovės atstovavimą teismo posėdžiuose negalėjo skaičiuoti už daugiau kaip 3 valandas. Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (2024 m. II ketvirčio bruto – 2 196,4 Eur).  Įvertinus tai, atsakovės prašoma priteisti 726,00 Eur suma už dalyvavimą teismo mažintina iki 658,92 Eur. Kitos atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo ir tripliko parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos ir nemažintinos.

46.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės iš viso 7 504,95 Eur, tuo tarpu teismas ieškovės naudai šiuo sprendimu priteisia iš viso 5 646,79 Eur (5 552,77 Eur žalas + 94,02 kompensacinės palūkanos). Iš ko spręstina, kad teismas byloje patenkino 75,24 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 75,24 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 479,03 Eur (636,67 Eur x 75,24 proc.). Atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 24,76 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 972,06 Eur (3 925,92 Eur x 24,76 proc.).

47.       Pritaikius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 493,03 Eur (972,06 Eur – 479,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

48.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekofrisa“, juridinio asmens kodas 135976734, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 5 552,77 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 77 ct) žalos atlyginimą, 94,02 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 02 ct) kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovei uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ekofrisa“, juridinio asmens kodas 135976734, 493,03 (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja      Vilma Venckevičienė