Civilinė byla Nr. 2-4058-779/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01255-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelmedis“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl skolos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių argumentų esmė

1.                      Ieškovas UAB „Gelmedis“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 31 460 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškinyje nurodė, kad 2020-03-02 su atsakovu buvo pasirašyta „Laikinos(-ų) sandėliavimo talpos(-ų) arba konteinerio(-ių)/cisternos(-ų) skystam trivalentės geležies sulfatui ir jos(-ų) montavimo, paleidimo ir derinimo darbų“ pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SUT20-P-67 bendrai 31 460,00 EUR sumai.

3.                      Su atsakovo atstovu kelis kartus buvo suderinti tiekiamos prekės brėžiniai (struktūra), gaminamos prekės standartas bei įrangos išdėstymo planas.

4.                      2020-08-14 buvo priiminėjama talpa su darbais. Buvo pasirašytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame atsakovo atstovai nurodė, jog iki galo neatlikti keli elektros instaliacijos darbai bei kartu papildomai nurodė, jog „prekė neatitinka techninės specifikacijos punktų Nr. 4.1.4.1. su dvigubomis sienelėmis...“, t. y. iš esmės pakeitė techninės specifikacijos prie sutarties 4.1.4.1. punkto reikalavimus ir pareikalavo, jog būtų pateikta talpa su dvisienėmis sienelėmis, tarp kurių turi būti tarpas. Su tokiu esminiu sutarties bei techninės specifikacijos prie jos pakeitimu ieškovas nesutiko.

5.                      2020-09-17 atsakyme į atsakovo 2020-09-11 raštą/pretenziją Nr. SD20-2742 ieškovas nurodė, jog išsireiškimas „su dvigubomis sienelėmis“ akivaizdžiai reiškia ne „dvi tarpusavyje nesujungtas sieneles, tarp kurių yra tarpas“, o dvigubai didesnes (storesnes) sieneles už standartines, taikomas analogiškos produkcijos sandėliavimui pagal norminius aktus ir technines sąlygas. Kaip nurodyta gaminio pase (kuris atsakovui buvo pateiktas kartu su preke), standartinis (pagal gamintojo technines sąlygas Nr. 22.21.13-001-25579515-2019 ir atitinkamus norminius teisės dokumentus) tokios antžeminės talpos, skirtos trivalentės geležies sulfatui sandėliuoti, sienelių storis yra 7-8 mm. Atsakovui pateiktos plastikinės talpos storis yra maksimalus - 16 mm, ką atsakovas patvirtino savo 2020-09-1 1 pretenzijos 6 dalyje „papildomai pareiškėjo atstovai su turimu slankmačiu išmatavo sienelės skersmenį. Atlikus matavimus matyti, kad sienelės storis yra 16 mm“. Taip pat ši aplinkybė užfiksuota ir 2020-08-25 antstolio Daliaus Traigio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241 -20-22. Todėl akivaizdu, jog UAB „Gelmedis“ pilnai įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus bei patiekė talpą, kurios techninės charakteristikos nurodytos tiek pirkimo dokumentuose, tiek ir sutartyje.

6.                      2020-09-17 atsakyme į 2020-09-11 Nr. SD20-2742 ir pranešime apie galutinį prekės ir darbų pridavimą ieškovas nurodė, jog „...galutiniai darbai ir talpa pagal 2020-03-20 Sutarties Nr. SUT-20- p.67 sąlygas bus pridavinėjami š.m. rugsėjo 24 d. (ketvirtadienis) 10.15 val. Jūsų teritorijoje (prie talpos) adresu Titnago g. 74, Vilniuje“, kaip ir reikalaujama Pirkimo-pardavimo sutarties specialiosios dalies „Prekių perdavimas-priėmimas“ skilties 2 d.

7.                      2020-09-24 atsakovo atstovai į prekės ir darbų priėmimą neatvyko, nors apie baigiamųjų darbų ir prekės priėmimą buvo tinkamai informuoti 2020-09-17 registruotu laišku.

8.                      2020-09-24 per „E-sąskaitos“ informacinę sistemą buvo pateikta UAB „Gelmedis“ PVM sąskaita-faktūra“ GLM Nr. 0403 kartu su vienašališkai pasirašytu galutiniu 2020-09-24 Baigiamuoju atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, kaip reikalaujama Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SUT20-P-67 specialiosios dalies „Prekių perdavimas-priėmimas“ skilties 1 d.

9.                      2020-09-28 raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. SD20-2955 atsakovas informavo, jog UAB „Gelmedis“ per vieną darbo dieną privalo atsiimti savo prekes iš UAB „Vilniaus vandenys“ teritorijos ir kartu nurodė, kad ketina nutraukti sutartį bendrosios dalies 16.4.1. punkto pagrindu.

10.                      2020-09-28 atsakymu į 2020-09-28 Nr. SD20-2955 ieškovas paaiškino, jog UAB „Vilniaus vandenys“ dėstomos prielaidos ir argumentai apie prekės netinkamumą bei sutarties nutraukimą 16.4.1. punkto pagrindu yra prasilenkiančios su techninės specifikacijos reikalavimais bei pareikalavo laiku apmokėti pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą.

11.                      2020-09-30 raštu Nr. SD20-2997 „Dėl sutarties nutraukimo“ atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pranešė, kad nutraukia sutartį, atsisako mokėti už patiektas prekes ir atliktus darbus bei vėl reikalauja nedelsiant išgabenti talpą iš pirkėjo objekto, nes pardavėjas nepakeitė prekės (anot atsakovo, nepateikė talpos jau su dvisienėmis sienelėmis, tarp kurių turėjo būti tarpas).

12.                      Atsakovo vienintele priežastimi nutraukiant sutartį bei atsisakant mokėti už pateiktas prekes bei atliktus darbus yra prielaida, jog šiuo pirkimu jis lyg ketino įsigyti talpą, turinčią „...dvi tarpusavyje nesujungtas sieneles, tarp kurių yra tarpas“. Tačiau pirkimo sąlygose bei Techninėje specifikacijoje aiškiai nurodoma, jog UAB „Vilniaus vandenys“ ketino įsigyti plastikinę talpą tik „su dvigubomis sienelėmis“ (techn. specifikacijos 4.1.4.1. punktas) ir apie jokias dvisienes sieneles, tarp kurių dar ir tarpas privalo būti, jokiuose pirkimo ar sutarties dokumentuose nefiksavo. VPT tinklalapyje atsakovas nurodė BVPŽ klasifikatoriaus kodą 44613000-0, kas reiškia būtent dideles vienasienes talpas.

13.                      Toks savotiškas lingvistinis atsakovo aiškinimas dėl šio punkto tiekėjams nebuvo pateiktas jokia forma nei pirkimo metu, nei pasirašant sutartį, nei montuojant įrangą bei talpą UAB „Vilniaus vandenys“ teritorijoje iki prekės su darbais pridavimo momento. Akivaizdu ir aiškiai suvokiama, jog talpa „su dvigubomis sienelėmis“ reiškia ne „dvi tarpusavyje nesujungtas sieneles, tarp kurių yra tarpas“ (t. y. dvisienės sienelės), o dvigubai didesnes (storesnes) sieneles už standartines. Todėl atsakovo lingvistinis nukrypimas nuo pirkimo techninių reikalavimų yra iš esmės keičiantis tiek pirkimo dokumentų, tiek ir pačios sutarties su priedais sąlygas bei realų ir aiškiai suprantamą techninės specifikacijos turinį dėl talpos sienelių storio ir struktūros.

14.                      Jei atsakovo intencija prieš pradedant pirkimą buvo noras įsigyti specifinę ir nestandartinę prekę su dvigubomis sienelėmis, t. y. dvisienėmis sienelėmis, tarp kurių yra dar ir tarpas, jis privalėjo tai išsamiai nurodyti Techninėje specifikacijoje su papildoma tikslinančia informacija VPT pirkimų tinklalapyje (kokio dydžio tarpas tarp sienelių, kokio storio pačios sienelės, kokiais norminiais aktais vadovaujasi, kokios techninių sąlygų ribos, reikalavimai, pateikti brėžinius ir daug kitos papildomos informacijos, kurios jis nepateikė).

15.                      Atsakovas 2020-09-24 prekių bei darbu priėmimo-perdavimo akto neginčijo ir neginčija, kas suponuoja išvadą, jog šiam aktui taikomos tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda kai aktą pasirašo abi šalys. Esant aplinkybei, kai talpa su įranga ir rangos darbai priduoti tinkamai bei pilna apimtimi, prekės nuosavybės teisės ir atsakomybė už ją nuo 2020-09-24 10.30 val. perėjo UAB „Vilniaus vandenys“.

16.                      Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas, kaip vandentvarkos srityje veikiantis perkantysis subjektas skelbiamų derybų būdu organizavo viešąjį pirkimą „Laikina(-os) sandėliavimo talpa(-os) arba konteineris(- iai)/cisterna(-os) skystam trivalentės geležies sulfatui" (pirkimo Nr. 467071, toliau - Pirkimas), kuriuo buvo siekiama įsigyti trivalentės geležies sulfato talpą.

17.                      Vykdant nurodytą Pirkimą, pirminius pasiūlymus pateikė trys suinteresuoti tiekėjai - UAB „Gelmedis", t. y. ieškovas bei du tretieji asmenys - UAB „Plastic formo" ir UAB „Aquatera".

18.                      Atsižvelgiant į tai, kad visų trijų tiekėjų pasiūlymų trūkumų nustatyta nebuvo, tiekėjams CVP IS priemonėmis buvo išsiųsti kvietimai pateikti galutinius pasiūlymus. Galutinius pasiūlymus pateikė visi aukščiau nurodyti tiekėjai.

19.                      Visi nurodyti tiekėjai, įskaitant ieškovą, kartu su pasiūlymu pateikė patikslinimus, kuriais patvirtino ir garantavo siūlomos prekės atitikimą Techninės specifikacijos reikalavimams, įskaitant ir reikalavimus talpos išpildymui, nurodydami, jog siūlomos talpos yra su dvigubomis sienelėmis.

20.                      Įvertinus tai, kad ieškovas pasiūlė mažiausią kainą, jo galutinis pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir priimtas sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį su ieškovu.

21.                      Minėto sprendimo pagrindu tarp ginčo šalių buvo sudaryta 2020-03-02 Laikinos (-ų) sandėliavimo talpos (-ų) arba konteinerio (-ių) / cisternos (-ų) skystam trivalentės geležies sulfatui ir jos montavimo, paleidimo ir derinimo darbų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SUT20-P- 67, kuria ieškovas įsipareigojo pristatyti atsakovui Sutarties ir jos priedus atitinkančią laikiną trivalentės geležies sulfato sandėliavimo talpą bei atlikti jos montavimo, paleidimo ir derinimo darbus.

22.                      Vadovaujantis techninės specifikacijos 4.1.4.1 punktu, vienas iš prekei keliamų techninių reikalavimų yra geležies sulfato talpos dvigubos sienelės. Toks reikalavimas į Techninę specifikaciją buvo įtrauktas ne be pagrindo, o atsižvelgiant į Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 10:2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-12-09 įsakymu Nr. 3D-825 (toliau - Taisyklės), 33 punktą, „Skystosios mineralinės trąšos sandėliuose laikomos: sufasuotos - specialioje taroje, nefasuotos - plieninėse ir kitų skystųjų mineralinių trąšų poveikiui atsparių medžiagų talpyklose (vienasienėse arba dvisienėse). Talpyklų dydis neribojamas. Talpyklų konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima jas lengvai apžiūrėti, valyti ir remontuoti. Svarbu numatyti priemones talpyklų apsaugai nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio: talpyklas nudažyti šviesia spalva arba virš talpyklų įrengti stogines". Iš pateiktos teisės normos matyti, jog nefasuotos mineralinės trąšos gali būti laikomos plieninėse ir kitų atitinkamų medžiagų poveikiui atsparių medžiagų vienasienėse arba dvisienėse talpyklose. Tokiu būdu, atsakingas subjektas turi teisę pasirinkti talpyklos tipą - vienasienę arba dvisienę.

23.                      Taisyklų 39 punktas numato, jog: „įrengiant skystųjų mineralinių trąšų saugyklą iš vienasienių talpyklų, apsaugai nuo trąšų išsiliejimo į aplinką turi būti pasirenkamos šios priemonės: 1) talpyklų teritorija įrengiama su kieta, skysčiams nelaidžia danga ir apjuosiama ne žemesne kaip 0,5 m aukščio skysčiams nelaidžia sienele. Aptvertos teritorijos tūris, atėmus 0,2 m sienelės aukščio, turi būti ne mažesnis už didžiausios talpyklos tūrį. Turi būti numatytos priemonės iš aptvertos teritorijos ištekėjusioms trąšoms susiurbti ir švariam lietaus vandeniui išleisti į lietaus kanalizaciją; 2) įrengiama atsarginė (požeminė) skystųjų mineralinių trąšų surinkimo talpykla, talpinanti didžiausios talpyklos skystąsias mineralines trąšas, ir latakų bei nuolydžių sistema joms nukreipti į avarinę talpyklą".

24.                      Tuo tarpu vadovaujantis Taisyklių 40 punktu, „Naudojant dvisienes talpyklas su sandarumo pažeidimo signalizacija ir skystąsias mineralines trąšas siurbiant tik per talpyklos viršutinę dalį, talpyklos apjuosti apsaugine sienute arba įrengti atsarginę talpyklą nereikia".

25.                      Iš pateiktų Taisyklių nuostatų darytina išvada, jog atsakingam subjektui pasirinkus įrengti vienasienę talpyklą, taikomi papildomi Taisyklėse įtvirtinti reikalavimai jos įrengimui, kurių įvykdymas neabejotinai reiškia ir papildomą finansinę naštą, susijusią su talpyklos įrengimo vietos tinkamam parengimui. Tuo tarpu pasirinkus įrengti dvisienę talpyklą, šie griežtesni reikalavimai nėra taikomi.

26.                      Atsakovas, kaip perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus talpų įrengimui bei į tai, jog šiuo metu Vilniaus nuotekų valykloje nėra teisės aktų nuostatas atitinkančių apsauginių įrenginių, taip pat vadovaudamasis tuo, jog vienas iš viešojo pirkimo tikslų yra racionalus lėšų panaudojimas, priėmė sprendimą įsigyti būtent dvisienę talpą, tokiu būdu išvengiant papildomų finansinių išlaidų talpos įrengimo vietos tinkamam parengimui.

27.                      Nei ieškovas, nei kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai nesinaudojo jiems suteikiama teise ir nesikreipė į atsakovą su prašymu paaiškinti Pirkimo dokumentų reikalavimus, kas leidžia daryti išvadą, jog Pirkimo dokumentų reikalavimai suformuluoti tiksliai ir aiškiai bei buvo vienodai suprantami visiems tiekėjams, įskaitant ir ieškovą.

28.                      Ieškovui pristačius užsakytą prekę, atsakovo atstovams kilo abejonių dėl jos atitikimo nustatytiems techniniams reikalavimams, todėl abiejų šalių atstovų akivaizdoje buvo atliktas talpos gręžimas bei, be kitų trūkumų, nustatyta, jog pristatytos talpos sienelė yra vienguba. Dalyvaujant ieškovo ir atsakovo atstovams, buvo surašytas 2020-08-14 baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame surašyti apžiūros metu nustatyti prekės trūkumai, įskaitant ir tai, jog prekė neatitinka Techninės specifikacijos 4.1.4.1. punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl prekė ir jos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai nėra priimami, kol nebus ištaisyti akte nurodyti trūkumai.

29.                      Savo ruožtu ieškovo atstovas minėtame akte nurodė, jog talpos sienelės neva yra dvigubos ir atitinka nustatytus reikalavimus, todėl su pastabų antra dalimi nesutiko.

30.                      Atsakovas pateikė ieškovui 2020-09-11 pretenziją „Dėl Techninės specifikacijos neatitinkančios prekės pakeitimo" Nr. SD20-2742, kurioje motyvuotai išdėstė savo nesutikimą priimti ieškovo pristatytą prekę bei pareikalavo per Sutartyje nustatytą terminą pakeisti pristatytą prekę kita, atitinkančia Techninės specifikacijos reikalavimus.

31.                      Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pretenzijoje išdėstytais argumentais, pateikė 2020- 09-17 atsakymą į 2020-09-11 pretenziją Nr. SD20-2742 ir pranešimą apie galutinį prekės ir darbų pridavimą, kuriuo nesutiko su minėtoje pretenzijoje išdėstytais motyvais bei primygtinai reikalavo priimti Techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkančią prekę.

32.                      Tiek savo atsakyme, tiek ir ieškinyje, ieškovas lakoniškai teigia, jog talpa neva atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus ir turi ne dvigubas, tačiau „dvigubo storio" sieneles. Ieškovas, įrodinėdamas tariamą prekės atitikimą nustatytiems reikalavimams, išimtinai remiasi savo tiekėjo (gamintojo) paaiškinimais, kad neva egzistuoja analogiškų talpų sandarą reglamentuojantys teisės aktai, o pristatytos talpos sienelė yra dvigubo storio, lyginant su standarte nurodytu storiu.

33.                      Ieškovas nurodo tik gaminio kilmės valstybėje, t. y. Rusijos Federacijos teritorijoje taikomų standartų numerius, tačiau nedetalizuoja, kas tai per standartai, nepateikia nuorodų, ar kitos reikšmingos informacijos. Rusijos Federacijos teritorijoje galiojantys standartai nėra taikomi Europos Sąjungos teritorijoje. Be to, atsakovo žiniomis, Europos Sąjungoje apskritai nėra standarto, detalizuojančio tokio pobūdžio talpų sienelių storį. Tokiu būdu, nėra aišku apie kokį tariamą standartinį storį kalba ieškovas ir nuo ko skaičiuojasi tariamai dvigubas storis. Pagal aukščiau paminėtus teisės aktus esminę reikšmę turi ne sienelių storis, kaip nepagrįstai teigia ieškovas, o pati talpos sandara, t. y. vienasienė ar dvisienė ir būtent nuo šios aplinkybės priklauso talpai taikomi įrengimo reikalavimai.

34.                      Ieškovas yra profesionalus, specializuotų talpyklų prekyba ir montavimu besiverčiantis ūkio subjektas, kuriam neabejotinai turėtų būti žinomi teisės aktų reikalavimai, susiję su atitinkamų talpų įrengimu, taip pat tai, jog rinkoje egzistuoja tiek vienasienės, tiek dvisienės talpos.

35.                      Ieškovas, teikdamas pasiūlymą atsakovo organizuotame Pirkime, privalėjo įsivertinti savo galimybes pateikti prekę, visiškai atitinkančią Pirkimo objektui keliamus reikalavimus.

36.                      Atsakovas, atsižvelgdamas tai, jog ieškovas neketina tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, buvo priverstas nutraukti Sutartį, apie tai ieškovą informuodamas 2020-09-28 pranešimu, kuriuo, be kita ko, reikalavo ieškovo pasiimti jam priklausančią talpą iš Vilniaus nuotekų valyklos teritorijos.

37.                      Ieškovas pateikė atsakovui 2020-09-28 atsakymą, kuriuo su Sutarties nutraukimu nesutiko bei pateikė antstolio Sauliaus Mulevičiaus surašytą 2020-09-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 170-20-23.

38.                      Minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole tik bendrais bruožais aprašoma talpa, jos buvimo vieta ir kitos tarp šalių kilusiam ginčui ir faktinei situacijai reikšmės neturinčios aplinkybės, tačiau visiškai neskiriamas dėmesys talpos sienelių sandarai ir konstrukcijai, nors būtent tai yra tarp šalių kilusio ginčo priežastis. Tokiu būdu, konstatuotina, jog pateiktas protokolas nepaneigia fakto, jog pristatyta talpos sienelės yra iš vienalyčio plastiko bei neatitinka Techninės specifikacijos 4.1.4.1. punkte nustatytų reikalavimų, todėl protokolas vertintinas kaip neturintis teisinės ir faktinės reikšmės.

39.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui buvo pateiktas 2020-09-30 pranešimas „Dėl sutarties nutraukimo" Nr. SD20-2997, kuriuo atsakovas pakartotinai informavo ieškovą apie Sutarties nutraukimą bei reikalavo pasiimti jam priklausančią talpą.

40.                      Atsakovo nuomone, šioje situacijoje ypatingai svarbu ir tai, jog ieškovo reikalavimo įvykdymas reikštų ne tik paties atsakovo teisių ir interesų pažeidimą, taip pat papildomų finansinių išlaidų, nesuderinamų su racionalaus lėšų panaudojimo principu, atsiradimą, tačiau ir neabejotiną trečiųjų asmenų - UAB „Plastic formo" ir UAB „Aquatera", kaip Pirkimo dalyvių, teisių ir interesų bei, atitinkamai lygiateisiškumo, skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principų, pažeidimą, kadangi tokiu atveju būtų savaime pakeistos pirkimo sąlygos ir priimtas kitoks Pirkimo objektas nei buvo reikalaujama Pirkimo sąlygose.

41.                      Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad šio pirkimo Techninėse sąlygose apie vienasienes ar dvisienes talpyklas išvis nekalbama ir tokių reikalavimų pirkimo dokumentuose nėra. Techninės specifikacijos 4.1.4.1. punkte aiškiai nurodoma, jog talpa turi būti su dvigubomis sienelėmis. Reikalavimas talpai būti „su dvigubomis sienelėmis“ nėra tiek logine, tiek ir semantine prasme visiškai identiškas ar sinonimiškai atitinkantis reikalavimui turėti „dvi sieneles“ (dvisienė). Jei atsakovas savo pirkimo dokumentuose būtų aiškiai įtvirtinęs reikalavimą, jog jis perka talpą su dvisienėmis sienelėmis (o ne su dvigubomis sienelėmis, kaip dabar), tarp kurių dar yra būtinas kažkokio neapibrėžto dydžio tarpas (kaip savo atsiliepime ir atsakymuose į pretenzijas nurodo atsakovas), šio ginčo nebūtų buvę. 2020-08-31 Lietuvių kalbos Instituto lietuvių kalbos specialisto dr. Astos Mitkevičienės išvadoje Nr. E-20-6 aiškiai nurodoma, jog žodžių junginys „su dvigubomis sienelėmis“ gali būti traktuojamas kaip su du kartus didesnėmis sienelėmis, tos sienelės gali būti dvigubo storio, tiek kito dvigubo matmens sienelėmis, t. y. kaip du kartus storesnės (lyginant su kažkuriuo žinomu ar nustatytu, pavyzdžiui standartiniu, storiu) sienelėmis. O jei tos sienelės būtų sudarytos iš dviejų tokių pačių (lygiaverčių) dalykų /pastaba - tokio reikalavimo TS nėra/, tai iš Techninės specifikacijos sąlygų 4.1.4. L punkto teksto negalima daryti išvados, jog tarp jų turi būti dar ir tarpas.

42.                      Nurodė, kad vadovautis atsakovo nurodytomis taisyklėmis negalima, nes jos skirtos „projektuojant žemės ūkio gamybos įmonėms ir ūkininkams mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlius“. UAB „Vilniaus vandenys“ neturi nei vieno iš taisyklėse minimų subjektų statuso, be to, trivalentės geležies sulfato tirpalas yra naudojamas ne kaip mineralinė trąša (mineralinių trąšų BVPŽ kodas 4461300-0), o kaip reagentas, t. y. neorganinė cheminė medžiaga (tirpi druska) vandens valymo procese (sulfatų BVPŽ kodas 24313120-8). Todėl vadovautis taisyklėmis nėra pagrindo, tuo labiau, kad pats atsakovas pripažįsta, jog jo perkamai prekei šiuo metu Vilniaus nuotekų valykloje nėra atitinkamų teisės aktų reglamentuojančių tokių talpyklų įrengimą. O kitų, realiai reglamentuojančių tokių talpų įrengimą LR ar ES norminių aktų, atsakovas taip ir nenurodo. Tokia aplinkybė suponuoja išvadą, kad šis pirkimas buvo vykdomas prasilenkiant su teisine normine baze, paviršutiniškai ir atmestinai paruošus pirkimo dokumentus, neatsakingai ruošiant techninės pirkimo dalies medžiagą, tuo pačiu iš esmės pažeidžiant viešą visuomenės interesą įsigyti tinkamą ir būtiną prekę.

43.                      Akivaizdu, kad nebuvo laikomasi ekonomiškumo, skaidrumo kriterijų konkurso medžiagos ruošimo metu, o taip pat sąžiningumo ir teisingumo principų sutarties vykdymo metu, kas jau dabar sąlygojo didžiulius UAB „Gelmedis“ finansinius ir reputacinius nuostolius. Be to, pirkimo dokumentuose atsakovas niekur nenurodė, jog tiekėjai privalo vadovautis šiomis ŽŪ ministro patvirtintomis taisyklėmis, ir apie šias taisykles pirmąkart užsiminė tik savo atsiliepime į ieškinį. Beje, kitų LR ar ES norminių aktų, kuriais privalo vadovautis tiekėjai, taip pat nenurodė;

44.                      Pažymėjo, jog visi darbai, kurie nurodyti Techninėje specifikacijoje, ieškovo atlikti tinkamai.

45.                      Nurodė, jog atsakovo siekis permesti atsakomybės naštą už techninėje specifikacijoje galimai nepilnai ir netiksliai nurodytus reikalavimus pirkimo objektui, yra atmestinas, nes UAB „Gelmedis“ yra tiekėjas ir parduoda, o ne perka prekę, tuo labiau nekuria pirkimo sąlygų už pirkėją. Todėl atsakovo argumentas, kad ieškovas nesikreipė su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentų reikalavimų, yra atmestinas. Ieškovui pirkimo sąlygos dėl talpos struktūros buvo aiškios, nes analogiškas talpyklas ieškovas buvo pardavęs ir kitiems ūkio subjektams, tuo labiau, kad tiek talpos brėžiniai, tiek ir kiti siūlomos prekės parametrai buvo pateikti atsakovui su mūsų pasiūlymu, o po sutarties pasirašymo ir darbų atlikimo metu dar ir derinami su pirkėjo atstovais.

46.                      Atmestinas atsakovo „kaltinimas“ ieškovui dėl teisės aktų reikalavimų nežinojimo, nes pats atsakovas jokiame dokumente iki šiol taip ir nenurodė, kokius konkrečius teisės aktus UAB „Gelmedis“ pažeidė. Atvirkščiai, UAB „Vilniaus vandenys“ savo atsiliepime į ieškinį pripažįsta, jog patys neturi tokių talpų įrengimą reglamentuojančių norminių aktų ir todėl jų nenurodė pirkimo dokumentuose, kas leidžia pripažinti būtent gamintojo technines sąlygas ir naudotis jo paruoštais techniniais normatyvais (nesant kitokiems), kurie neprieštarauja LR įstatymams.

47.                      Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas išimtinai vadovaujasi pažodiniu Techninės specifikacijos, kuri yra neatsiejama ginčo šalių sudarytos 2020-03-02 Laikinos (-ų) sandėliavimo talpos (-ų) arba konteinerio (-ių) / cisternos (-ų) skystam trivalentės geležies sulfatui ir jos montavimo, paleidimo ir derinimo darbų pirkimo- pardavimo sutarties Nr. SUT20-P-67 (toliau - Sutartis), nuostatų vertinimu.

48.                      Pateiktos Lietuvių kalbos instituto specialistės išvados tik patvirtina atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, jog, atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio gaminiams Europos Sąjungos norminiuose aktuose standartinis sienelės storis apskritai nėra nustatytas, o ir pats atsakovas, kaip perkantysis subjektas, tokio sienelės storio savo reikalavimuose nenustatė, Techninėje specifikacijoje vartojamas žodžių junginys „dvigubos sienelės" negali būti suprantamas taip, kaip jį savo naudai traktuoja ieškovas, t. y. kaip „dvigubo storio sieneles".

49.                      Kitaip tariant, objektyviai neįmanoma pateikti gaminio su dvigubo storio sienele, kai standartinis sienelės storis nėra nustatytas nei teisės aktuose, nei užsakovo reikalavimuose ir absoliučiai nėra aišku, kokiais kriterijais reikėtų vadovautis vertinant, ar konkretus gaminys atitinka nustatytus reikalavimus.

50.                      Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Techninėje specifikacijoje žodis „sienelė" visais atvejais vartojamas daugiskaitos forma, kas taip pat leidžia suprasti, jog užsakytas gaminys privalo turėti ne vieną vientisą sienelę, tačiau kelias sieneles. Atsakovo nuomone, ši aplinkybė taip pat paneigia ieškovo argumentus dėl reikalaujamos talpos sienelių sandaros.

51.                      Akcentavo ieškovo Lietuvių kalbos instituto specialistės išvadoje pateiktą atsakymą į pirmąjį ieškovo klausimą. Ieškovas pateikė klausimą: „Ar išsireiškimas „su dvigubomis sienelėmis" gali būti laikomas identišku išsireiškimui „dvisienės sienelės su tarpu tarp jų"? Savo ruožtu specialistė pateikė šį atsakymą: „Junginys su dvigubomis sienelėmis, jeigu remsimės antrąja žodynine reikšme, gali būti traktuojamas taip: su sienelėmis, sudarytomis iš dviejų tokių pačių (lygiaverčių) dalykų".

52.                      Iš pateikto specialistės atsakymo į pirmąjį klausimą matyti, jog Techninėje specifikacijoje vartojamas žodžių junginys gali būti suprantamas būtent taip, kaip jį pagrįstai traktuoja atsakovas, t. y. dviguba sienelė konkretaus pirkimo apimtyje reiškia dvi tarpusavyje nesusijusias vienodos sandaros sieneles.

53.                      Nors ieškovas dublike teigia, jog kartu su pasiūlymu tariamai buvo pateikęs visus techninius dokumentus, pažymėjo, jog tarp jų nėra nei vieno dokumento, leidžiančio daryti išvadą apie vidinę talpos sandarą, įskaitant ir sienelių skaičių, todėl prekės atitikimo techniniams reikalavimams vertinimas buvo galimas tik ieškovui pristačius prekę į atsakovo objektą.

54.                      Tuo tarpu ieškovas neteikė klausimų atsakovui dėl techninės specifikacijos nuostatų, neginčijo konkretaus pirkimo sąlygų, o savo galutiniame pasiūlyme patvirtino, jog siūloma prekė yra su dvigubomis sienelėmis ir visiškai atitinka nustatytus reikalavimus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II.       Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

55.                      Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ skelbiamų derybų būdu organizavo viešąjį pirkimą „Laikina(-os) sandėliavimo talpa(-os) arba konteineris(- iai)/cisterna(-os) skystam trivalentės geležies sulfatui" (pirkimo Nr. 467071), kuriuo buvo siekiama įsigyti trivalentės geležies sulfato talpą. Kartu su pirkimo sąlygomis buvo pateikta pirkimo objekto (talpos) techninė specifikacija, pagal kurios 4.1.4.1 punktą, talpa turi būti su dvigubomis sienelėmis.

56.                      Vykdant nurodytą pirkimą, pirminius pasiūlymus pateikė trys tiekėjai: ieškovas UAB „Gelmedis“, UAB „Plastic formo" ir UAB „Aquatera".

57.                      Atsižvelgiant į tai, kad visų trijų tiekėjų pasiūlymų trūkumų nustatyta nebuvo, tiekėjams CVP IS priemonėmis buvo išsiųsti kvietimai pateikti galutinius pasiūlymus. Galutinius pasiūlymus pateikė visi aukščiau nurodyti tiekėjai.

58.                      Atsakovas, įvertinęs tiekėjų pasiūlymus, ieškovo pasiūlymą pripažino laimėjusiu ir priėmė sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su ieškovu.

59.                      2020-03-02 atsakovas su ieškovu sudarė Laikinos (-ų) sandėliavimo talpos (-ų) arba konteinerio (-ių) / cisternos (-ų) skystam trivalentės geležies sulfatui ir jos montavimo, paleidimo ir derinimo darbų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT20-P-67, kuria ieškovas įsipareigojo pristatyti atsakovui Sutarties ir jos priedus atitinkančią laikiną trivalentės geležies sulfato sandėliavimo talpą bei atlikti jos montavimo, paleidimo ir derinimo darbus, o atsakovas įsipareigojo už tai sumokėti 31 460 Eur kainą.

60.                      2020-07-30 raštu Nr. 20/35 jur ieškovo pasitelktas talpos gamintojas OOO „Poleks Rotomold“ nurodė, kad ieškovui pateikta talpa yra antžeminė su dvigubu sustiprintu korpusu, turi dvigubo dydžio sieneles 14-16 cm, kas atitinka TS 22.21.13-001-25579515-2019 reikalavimus, kurie taikomi talpoms/rezervuarams, pagamintiems iš polimerinių medžiagų serijos „Modul Tank“ rotacinio formavimo metodu ir skirtiems agresyvių cheminių medžiagų laikymui.

61.                      2020-08-14 šalys sudarė Baigiamųjų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad pateikta talpa su įranga, bei atlikti talpos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai, kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti pagal pirkimo sutartį ir techninę specifikaciją, yra atlikti pilnai ir tinkamai. Pastabose atsakovas, be kita ko, nurodė, kad talpa neatitinka techninės specifikacijos 4.1.4.1 punkto reikalavimų dėl dvigubų sienelių. Atsakovas su šia pastaba nesutiko, nurodė, kad talpa atitinka techninės specifikacijos 4.1.4.1. punkto reikalavimus.

62.                      2020-08-25 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0241-20-22 antstolis Dalius Traigys konstatavo, kad 2020-08-25, 12:15 val. nuvykus adresu Titnago g. 74, Vilnius, antstolis apžiūrėjo atsakovo nurodytą talpą, iš kurios matyti, kad talpa sudaryta iš atskirų plastiko modulių, kurie sujungti vienas su kitu, o pačioje gręžimo vietoje matyti, kad talpos sienelė yra iš vienalyčio plastiko; atlikus matavimus matyti, kad sienelės storis yra 16 mm.

63.                      2020-09-11 raštu Nr. SD20-2742 atsakovas kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad ieškovui pristačius talpą, buvo atliktas jos gręžimas, kurio metu nustatyta, kad talpos sienelė yra vienguba, tokias aplinkybes nustatė ir antstolis 2020-08-25 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0241-20-22; techninės specifikacijos 4.1.4.1 punktas leidžia visiškai nedviprasmiškai suvokti, kad buvo reikalaujama pristatyti talpą, kuri turi ne dvigubo storio sienelę, bet dvi tarpusavyje nesujungtas sieneles, tarp kurių yra tarpas. Atsakovas pareikalavo ieškovo per 20 darbo dienų pakeisti talpą į atitinkančią techninės specifikacijos 4.1.4.1 punkto reikalavimus.

64.                      2020-09-17 raštu ieškovas nurodė atsakovui, kad techninėje specifikacijoje nebuvo suformuluotas reikalavimas talpai, jog ji turėtų dvi sieneles su oro tarpu tarp jų; nurodė, kad ieškovo pateikta talpa neturi trūkumų; galutiniai darbai ir talpa bus perduodama 2020-09-24, 10:15 val. adresu Titnago g. 74, Vilniuje.

65.                      2020-09-24 ieškovo vienašališkai pasirašytu Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu nurodyta, kad šalys patvirtino, jog pateikta talpa su įranga, bei atlikti talpos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai, kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti pagal pirkimo sutartį ir techninę specifikaciją, yra atlikti pilnai ir tinkamai.

66.                      2020-09-24 ieškovas išrašė atsakovui ir elektroniniu būdu per sistemą „E-sąskaita“ persiuntė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0403, išrašytą 31 460 Eur sumai už talpos pateikimą, montavimo, paleidimo ir derinimo darbus. Atsakovas sąskaitą gavo 2020-09-24. Duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs nurodytą sąskaitą, byloje nėra.

67.                      2020-09-28 raštu Nr. SD20-2955 bei 2020-09-30 raštu Nr. SD20-2997 atsakovas nurodė ieškovui, kad ieškovui atsisakius talpą pakeisti tinkama ir tokiu būdu tinkamai neįvykdžius pirkimo sutarties, pirkimo sutartis laikoma nutraukta nuo 2020-10-24.

III.       Teismo argumentai ir išvados

Dėl sutarties aiškinimo

68.                      Šalys sutinka, kad ieškovo pateikta talpa buvo pateikta ne su dviem sienelėmis, atskirtomis oro tarpu, tačiau su viena 16 mm storio sienele, taigi, šios faktinės aplinkybės šalių nėra ginčijamos. Byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl skirtingo pirkimo sutarties aiškinimo. Ieškovo manymu, pirkimo sutarties dalimi esančios techninės specifikacijos (pirkimo sutarties bendrosios dalies 5.1 p., pirkimo sutarties specialiosios dalies grafa „priedai“) 4.1.4.1 punktas turi būti aiškinamas taip, jog pirkimo objektas (talpa) privalo turėti vieną sienelę, kurios storis yra dvigubai didesnis nei įprastos viengubos sienelės. Tuo tarpu atsakovo teigimu, talpa privalo turėti dvi, oro tarpu atskirtas, sieneles.   

69.                      Nustatyta, kad pirkimo sutarties dalimi esančios techninės specifikacijos 4.1.4.1 punkte buvo įtvirtinta, kad atsakovo įsigyjama talpa turi būti su dvigubomis sienelėmis.

70.                      Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 1-2 dalimis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.

71.                      Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, tik nustačius, kad šalys turėjo bendrus ketinimus, nesutampančius su lingvistine sutarties teksto prasme, aiškinant sutartis taikomas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas (nustatant šalių bendruosius ketinimus), tačiau tokių aplinkybių nenustačius iš esmės remiamasi objektyviuoju sutarčių aiškinimo principu (sutartis aiškinama pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys).

72.                      Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, taip pat pasisakyta, kad kai nėra duomenų apie tikruosius šalių ketinimus, teismas turi remtis pažodiniu sutarties aiškinimo principu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007). Nagrinėjamu atveju duomenų apie bendrus šalių ketinimus, besiskiriančius nuo sutarties teksto, dėl techninės specifikacijos 4.1.4.1 punkto aiškinimo, byloje nėra, todėl šią sąlygą aiškinant remiamasi objektyviuoju sutarčių aiškinimo principu.

73.                      Nustatyta, kad nei sutartyje, nei techninėje specifikacijoje nebuvo pateiktas sąvokos „su dvigubomis sienelėmis“ paaiškinimas ar nurodyta, kad sąvoka „su dvigubomis sienelėmis“ turi išskirtinę techninę, skirtingai ne bendrinėje kalboje suprantamą, reikšmę. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, ieškovas turėjo pagrindą aptartą sąvoką suprasti taip, kaip ji naudojama bendrinėje kalboje.

74.                      Remiantis norminiu bendrinės lietuvių kalbos žodynu (www.bkz.lki.lt), žodis „dvigubas“ turi dvi reikšmes: 1) du kartus tiek imtas, du kartus didesnis; 2) sudarytas iš dviejų tokių pačių (lygiaverčių) daiktų, dalykų. Taigi, sąvoką „su dvigubomis sienelėmis“ aiškinant atsižvelgiant į jos reikšmę bendrinėje lietuvių kalboje, ši sąvoka pagrįstai gali būti suprantama ir kaip reiškianti sienelę, kurios storis yra dvigubai didesnis už standartinės sienelės storį.

75.                      Tokį aptartos sąvokos aiškinimą patvirtinta ir ieškovo į bylą pateikta Lietuvos kalbos instituto Lietuvos kalbos specialisto 2020-08-31 išvada Nr. E-20-6, kurioje nurodyta, kad remiantis bendrinės lietuvių kalbos žodynu, pirmoji žodžio „dvigubas“ reikšmė leidžia junginį „dvigubos sienelės“ interpretuoti kaip dvigubo storio sieneles, t. y. kaip du kartus storesnes (lyginant su kažkuriuo žinomu ar nustatytu, pavyzdžiui, standartiniu storiu) sieneles. 

76.                      Išvadoje taip pat nurodoma, kad remiantis antrąją žodžio „dvigubas“ reikšme, junginys „su dvigubomis sienelėmis“ gali būti traktuojamas taip: su sienelėmis, sudarytomis iš dviejų tokių pačių (lygiaverčių) dalykų. Atsakovo manymu, tokia išvada patvirtina atsakovo poziciją, kad aptartas žodžių junginys gali būti suprantamas kaip reiškiantis dvi tarpusavyje nesusijusias sieneles. Teismas pritaria atsakovui teiginiui, kad aptartas žodžių junginys gali būti suprantamas ir atsakovo nurodytu būdu, tačiau pažymi, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad tai buvo vienintelis pagrįstas šio junginio supratimo būdas, taigi, nepaneigia išvados, kad šis aptartas žodžių junginys taip pat pagrįstai galėjo būti suprantamas ir ieškovo nurodytu būdu.

77.                      Atsakovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad žodžių junginyje žodis „sienelė“ vartojamas daugiskaitos forma, t. y. „sienelės“, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad techninėje specifikacijoje buvo įtvirtintas reikalavimas talpai turėti dvi sieneles. Teismo vertinimu, toks pažodinis vieno dėmens iš žodžių junginio aiškinimas yra nepagrįstas, kadangi tokiu būdu aiškinant žodžių junginį, neatsižvelgiama į jo loginę konstrukciją, tačiau išskirtinė reikšmė suteikiama aplinkybei, ar konkretus žodis panaudotas vienaskaita ar daugiskaita. Kaip minėta, Lietuvos kalbos instituto Lietuvos kalbos specialisto išvadoje nurodyta, kad aptartas žodžių junginys gali būti aiškinamas ir ieškovo nurodytu būdu. Atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių šią išvadą (CPK 178 str.).

78.                      Pažymėtina ir tai, kad pirkimo sutarties 2.2 punkte buvo susitarta, kad jei šioje sutarties bendrojoje dalyje nenurodyta kitaip, žodžiai, vartojami vienaskaita, taip pat reiškia ir daugiskaitą, vienos giminės žodžiai apima ir bet kurios kitos giminės atitinkamus žodžius, nuoroda į visumą taip pat reiškia nuorodą ir jos dalį ir atvirkščiai. Taigi, pagal nurodytą šalių įtvirtintą sutarties aiškinimo taisyklę, tam tikras sutartyje (kurios dalimi yra ir techninė specifikacija) žodis, pavartotas vienaskaita, gali reikšti tą žodį, pavartotą daugiskaita ir atvirkščiai, t. y. žodis, pavartotas daugiskaita, gali reikšti tą žodį, pavartotą vienaskaita. Nurodytos sutarties nuostatos patvirtina, kad vien tai, jog sutarties dalimi esančioje techninėje specifikacijoje buvo daugiskaita pavartotas žodis „sienelės“, savaime nereiškia, kad šis žodis aptartame junginyje negalėjo būti suprastas vienaskaita, kaip žodis „sienelė“.

79.                      Atsakovas taip pat nurodo, kad techninėje specifikacijoje nebuvo nurodytas standartinis sienelės storis, dėl ko, jo manymu, tiekėjams objektyviai net nebuvo įmanoma pateikti gaminio su dvigubo storio sienele, kai standartinis sienelės storis nebuvo nustatytas. Teismas pažymi, kad pats atsakovas, rengdamas techninę specifikaciją, nurodė, kokius privalomus reikalavimus turi atitikti pirkimo objektas, nusprendė, kokių reikalavimų, kaip privalomų, į techninę specifikaciją neįtraukti. Pirkimo sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, kad ieškovas turi perduoti atsakovui prekes, atitinkančias sutartyje ir teisės aktuose nurodytus reikalavimus, o jei tokie reikalavimai nenurodyti – prekės turi atitikti įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad Lietuvos bei Europos Sąjungos norminiuose aktuose standartinės sienelės storis nėra nustatytas. Atsakovui nenurodžius konkrečių perkimo objekto charakteristikų (pvz. storio), tiekėjai pagrįstai galėjo spręsti, kad atitinkamos charakteristikos atsakovui neturi reikšmės ir patys tiekėjai gali nuspręsti, kokias charakteristikas (įskaitant standartinį ir dvigubą sienelės storį) pirkimo objektas turi atitikti.

80.                      Aiškinant sutartį taip pat aktualios kitos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 3 dalimi, jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aptarto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

81.                      Nustatyta, kad pirkimo sutarties 2.1 punkte šalys sulygo, jog sutarties aiškinimo ir taikymo tikslais nustatoma tokia sutarties dokumentų prioriteto tvarka: 1) sutarties specialioji dalis; 2) techninė specifikacija; 3) sutarties bendroji dalis; 4) pardavėjo galutinis pasiūlymas; 5) kiti pirkimo dokumentai. Tuo atveju, jei tarp šiame sutarties punkte nurodytų dokumentų būtų neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentai bus aiškinami pagal jų pirmumą, pagal kurį jie išvardinti.

82.                      Byloje nėra duomenų, kad aukščiau nurodytuose sutarties dalimis esančiuose dokumentuose būtų aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodytos perkamos talpos savybės dėl talpos korpuso sienelės(-ių) skaičiaus ir kitų jų charakteristikų (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas iki sudarant sutartį buvo išreiškęs poziciją dėl talpos korpuso sienelės(-ių) savybių, nurodydamas, kad talpa turi turėti ne vieną, tačiau dvi sieneles, atskirtas oro tarpu (CPK 178 str.).

83.                      Atsakovas nurodė, kad techninės specifikacijos 4.1.4.1 punkto reikalavimas dėl talpos sienelių nustatytas atsižvelgiant į Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 10:2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-12-09 įsakymu Nr. 3D-825 (toliau - Taisyklės), 33 punktą, pagal kurį „Skystosios mineralinės trąšos sandėliuose laikomos: sufasuotos - specialioje taroje, nefasuotos - plieninėse ir kitų skystųjų mineralinių trąšų poveikiui atsparių medžiagų talpyklose (vienasienėse arba dvisienėse).“

84.                      Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pirkimo sąlygose, techninėje specifikacijoje ar pirkimo sutartyje buvo nurodyta, jog pirkimo objektas turi atitikti Taisyklėse nurodytus reikalavimus, nustatytus dvisienėms talpykloms. Nurodytų motyvų pagrindu nesutikinta su atsakovo teiginiu, kad ieškovas turėjo atsižvelgti į pirkimo dokumentuose nepaminėtas Taisykles ir jose įtvirtintus reikalavimus. Be to, kaip matyti iš Taisyklių 33 punkto, šis punktas nurodo, kad skystosios mineralinės trąšos gali būti sandėliuose laikomos tiek vienasienėse, tiek dvisienėse talpose, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad šis Taisyklių reikalavimas nurodo pareigą aptartas medžiagas laikyti tik dvisienėse talpose ir pasiūlymą teikiantis tiekėjas atitinkamai turi žinoti, kad tik tokios struktūros talpa bus laikoma tinkama.

85.                      Atsakovas, siekdamas įsigyti talpą, kurios korpusą dengia dvi, oro tarpu atskirtos, sienelės, turėjo tokias talpos savybes tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti pirkimo sąlygose, techninėje specifikacijoje ar pirkimo sutartyje. Reikalavimai talpos sienelei(-ėms) buvo nustatyti pirkimo sąlygų dalimi esančioje techninėje specifikacijoje, kurią parengti pareigą tokiu būdu, kad perkančioji organizacija įsigytų jos poreikius labiausiai atitinkantį pirkimo objektą, turi būtent perkančioji organizacija (Viešųjų pirkimų įstatymo 35 str. 4 d.). Netinkamai parengtų, neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

86.                      Kasacinio teismo ne kartą spręsta, kad perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygos juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

87.                      Nagrinėjamu atveju, atsakovas techninėje specifikacijoje talpos reikalavimus dėl sienelės(-ių) savybių pateikė itin lakoniškai, pateikdamas vien trijų žodžių junginį „su dvigubomis sienelėmis“, nedetalizuodamas, kokio storio, kokių kitų matmenų, kiek sluoksnių, kokiu atstumu viena nuo kitos turėtų būti sienelės (jei siekiama, kad jos būtų dvi), kokia medžiaga jas turėtų skirti ir pan. Kaip minėta, dėl pirkimo sąlygose (kurių dalimi buvo ir techninė specifikacija) esančių netikslumų, neaiškumų ir dviprasmybių įtvirtinimu susijusią riziką turi prisiimti perkančioji organizacija, taigi, šiuo atveju atsakovas laikytinas atsakingu už tai, kad vykdant pirkimo sutartį, iš ieškovo gavo pirkimo objektą, kuris atitinka pirkimo sąlygas, tačiau galimai neatitinka atsakovo poreikių.

88.                      Nurodytą išvadą patvirtina ir sutarties aiškinimo contra proferentem taisyklė, įtvirtinta CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas prisijungimo būdu pasiūliusios šalies nenaudai (šiuo atveju – atsakovo) ir jas priėmusios šalies (šiuo atveju – ieškovo) naudai.

89.                      Apibendrinant išdėstytą, vadovaujantis aptartomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, darytina išvada, kad ieškovas, techninės specifikacijos 4.1.4.1 punkte įtvirtintą reikalavimą pirkimo objektui pagrįstai galėjo suprasti kaip tokį, pagal kurį pirkimo objektu esančios talpos sienos turi būti dvigubai storesnės nei įprastos (standartinės).

Dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu

90.                      CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.).

91.                      Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančioje iš rangos teisinių santykių kylančias užsakovo pareigas, susijusias su atsiskaitymu už darbus, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

92.                      Sutarties bendrosios dalies 9.1. punktu atsakovas įsipareigojo ieškovui tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, priimti sutartyje nustatytais terminais tinkamai perduotas prekes ir sumokėti prekių kainą.

93.                      Kasacinis teismas šiame kontekste yra pasisakęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-672-313/2015).

94.                      Byloje nėra duomenų ir atsakovas neneigė, kad ieškovas pateikė jam pirkimo objektą, kuris atitinka pirkimo sąlygas (išskyrus, atsakovo manymu, neįvykdytą sąlygą dėl talpos sienelių) (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas pagrįstai galėjo suprasti, kad pirkimo objektu esančios talpos sienelės turi būti dvigubai storesnės nei įprastos (standartinės) ir tokią talpą pateikė, atsakovui neginčijant pirkimo objekto atitikimo kitiems reikalavimams ir tokio neatitikimo neįrodžius, pripažintina, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinę pareigą pateikti atsakovui tinkamą talpą ir atlikti jos montavimo, paleidimo, derinimo darbus.

95.                      Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas atsisakė priimti talpą ir pasirašyti jos priėmimo-perdavimo aktą motyvuodamas tuo, kad ieškovas pateikė pirkimo talpą, kuri netenkina reikalavimų dėl sienelių skaičiaus. Kaip minėta, ieškovo pateiktos talpos su dvigubo storio sienele laikytinas tinkamu pirkimo sutarties įvykdymu, dėl ko pripažintina, kad atsakovas atsisakė priimti talpą ir pasirašyti jos priėmimo-perdavimo aktą nepagrįstai.

96.                      Vadovaujantis pirkimo sutarties 8.1 punktu, prekių perdavimas fiksuojamas vienu iš sutarties šalių pasirinktu būdu: važtaraščio, akto ar sąskaitos pasirašymu.

97.                      Bylos duomenys patvirtina, kad 2020-09-24 ieškovas vienašališkai pasirašė Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad šalys patvirtino, jog pateikta talpa su įranga, bei atlikti talpos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai, kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti pagal pirkimo sutartį ir techninę specifikaciją, yra atlikti pilnai ir tinkamai.

98.                      Situaciją, kai kontrahentas atsisako pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą ir jį pasirašo tik prekes/darbus perduodanti šalis, reglamentuoja CK 6.694 straipsnio 4 dalis, pagal kurią, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis.

99.                      Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat  juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-504/2009).

100.                      Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, jog atsakovas 2020-09-24 ieškovo vienašališkai pasirašytą Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą atsisakė pasirašyti nepagrįstai, todėl šis aktas turi tokią pat juridinę galią ir sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir pasirašytas abiejų šalių – sukuria pareigą atsakovui tinkamai atsiskaityti su ieškovu, sumokant jam sutartyje nurodytą kainą.

101.                      Iš bylos duomenų matyti, kad 2020-09-24 ieškovas išrašė atsakovui ir elektroniniu būdu per sistemą „E-sąskaita“ išsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0403, išrašytą 31 460 Eur sumai už talpos pristatymo, montavimo, paleidimo ir derinimo darbus. Atsakovas sąskaitą gavo 2020-09-24, tačiau jos neapmokėjo.

102.                      Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktikos išaiškinimus, pripažintina, kad ieškovui perdavus atsakovui talpą ir vienašališkai surašius perdavimo-priėmimo aktą, o atsakovui neįrodžius atsisakymo pasirašyti aktą pagrįstumo, ieškovas turi teisę į sutartyje nurodyto dydžio atsiskaitymą. Kadangi pirkimo sutartimi buvo sutarta dėl 31 460 Eur pirkimo objekto kainos ir atsakovas šios sumos ieškovui nėra sumokėjęs, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.213 str. 1 d., 6.665 str. 1 d.).

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

103.                      Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 0,05 proc. dydžio delspinigius už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

104.                      Teismų praktikoje išaiškinta, kad ir delspinigiai, ir procesinės palūkanos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovo už analogišką laikotarpį priteisti tiek delspinigius, tiek procesines palūkanas, kai šie abu institutai (delspinigių ir procesinių palūkanų) atlieka tą pačią - minimalių ieškovo nuostolių atlyginimo - funkciją.

105.                      Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kai sutarties šalimis yra privatūs juridiniai asmenys, skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

106.                      Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ir kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str.1 d., 6.258 str.). Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. 

107.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai šalių sudarytoje sutartyje nenustatyta, kad netesybos (delspinigiai) mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, galioja bendroji taisyklė, pagal kurią netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiavimu ir priteisimu, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

108.                       Nustatyta, jog pirkimo sutarties specialiojoje dalyje šalys sulygo, kad kai atsakovas vėluoja apmokėti ieškovo pateiktą sąskaitą per „E-sąskaita“ informacinę sistemą, atsakovas moka 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties vertės (be PVM) už kiekvieną uždelstą dieną.

109.                       Kaip matyti iš sutarties sąlygos formuluotės, joje nebuvo nurodyta, kad aptarti delspinigiai atsakovui bus skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Tokių nuostatų nėra ir kitose sutarties sąlygose. Nesant susitarimo dėl delspinigių taikymo iki visiško prievolės įvykdymo, vadovaujantis aptarta teismų praktika, taikytina bendroji taisyklė, pagal kurią netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos ir atitinkamai nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos.

110.                      Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, o ieškovo minimalūs nuostoliai kompensuotini ieškovui iš atsakovo priteisiant 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 31 460 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

111.                      CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

112.                      Ieškinį atsakovo atžvilgiu tenkinus iš esmės visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 929 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovo už patikslintą ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies. 

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, ieškovui UAB „Gelmedis“, j. a. k. 303334200, 31 460 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 31 460 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 929 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                Inga Staknienė