Administracinė byla Nr. eA-239-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04091-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2020 m. vasario 1 d., po įvykusio konflikto su taksi vairuotoju, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Pareiškėjas buvo laikomas areštinėje, į kurią keturis kartus dėl pareiškėjo patirtos (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Todėl pareiškėjas buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir Ligoninė). Gabenant pareiškėją į Ligoninę, prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta (specialiosios priemonės – antrankiai). Atvykus į Ligoninę, pareiškėjas taip pat buvo vedamas su antrankiais, šiomis aplinkybėmis jį matė ne tik medicininio personalo darbuotojai, tačiau ir Ligoninės priimamajame esantys asmenys. Pareiškėjui antrankiai buvo nuimti tik gydytojo kabinete, atliekant medicininį patikrinimą, o visą likusį laiką pareiškėjui teko būti su antrankiais (įskaitant laiką, kuomet buvo vedamas ir į tualeto patalpą).

3.       Pareiškėjas nurodė, kad į Ligoninę buvo vežamas dėl sulaikymo metu patirto streso. Dar didesnį stresą pareiškėjas patyrė tuomet, kai su antrankiais buvo vežamas į Ligoninę ir vedamas viešai Ligoninėje esančiose patalpose. Dėl skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė pažeminimą, gėdos jausmą, baimę, stresą, fizinį skausmą, didelį sukrėtimą. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo sulaikytas dėl galimai padaryto nesunkaus nusikaltimo, pareigūnams nesipriešino ir vykdė jų nurodymus, taip pat nekėlė pavojaus sau ar kitiems, vertino, kad specialiosios priemonės – antrankiai jo atžvilgiu buvo panaudoti pažeidžiant proporcingumo principą.

4.       Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjo advokato skundą dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų, nusprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu specialiosios priemonės (antrankiai) buvo panaudotos nepagrįstai.

5.       Atsakovo atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas į Vilniaus AVPK areštinę buvo uždarytas 2020 m. vasario 1 d., įtariant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nenustatė, kad policijos pareigūnai, vedant pareiškėją į Ligoninę, nepagrįstai naudojo antrankius.

7.       Teigė, kad 2020 m. gegužės 11 d. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas įvertino pareiškėjo advokato pareiškimuose pateiktą informaciją apie galbūt netinkamus pareigūnų veiksmus prieš pareiškėją ir nustatė, jog Vilniaus AVPK pareigūnai, sulaikydami pareiškėją bei pristatydami į Vilniaus AVPK, vykdė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pareigą. Įvertinęs, kad dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka, atsakovo atstovas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigūnai prieš pareiškėją veikė neteisėtai. Atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, kad antrankiai buvo naudoti teisėtai, nes pagal Policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punktą policijos pareigūnams konvojuojant arba pristatant į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atliekant šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdant asmenų gražinimą į Lietuvos Respubliką, yra suteikiama teisė naudoti antrankius ir surišimo priemones.

II.

8.        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 135 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nepagrįstai naudojant specialiąsias priemones – antrankius, atlyginimo.

10.       Teismas, vadovaujantis bylose esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjui 2020 m. vasario 1 d. 04:26 val. buvo surašytas įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. vasario 1 d. 00:40 val. pareiškėjas sulaikytas įtariant nusikalstamos veikos, kuri numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), padarymu. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pareiškėjas į Vilniaus AVPK areštinę buvo uždarytas 2020 m. vasario 1 d. 01:05 val. Asmens kortelės išraše nurodyta, jog pareiškėjui 2020 m. vasario 1 d. 12.24 val. buvo atlikta medicininė apžiūra ir duoti vaistiniai preparatai, taip pat kviesta greitoji medicinos pagalba bei, reikalaujant, 12.59 val. išvežtas į Ligoninę, o 15.09 val. gražintas į Vilniaus AVPK areštinę. Pareiškėjas paleistas 2020 m. vasario 1 d. 18:02 val.

11.       Apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad specialiųjų priemonių panaudojimas yra kraštutinė priemonė, kurios taikymas riboja žmogaus teises, todėl specialiosios priemonės (nagrinėjamu atveju – antrankiai) turi būti taikomos tik esant būtinumui. Pažymėjo, kad tokia išvada darytina įvertinus tai, jog tiek Policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte, tiek Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) (toliau – ir Aprašas) 12.2 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas, konvojuodamas asmenį įtariamą galimai nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę naudoti atrankius, tačiau šią teisę, t. y. naudoti specialiąsias priemones, gali naudoti tik esant tarnybinio būtinumo atvejui, adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, individualias pažeidėjo savybes, prieš panaudodamas specialiąsias priemones, privalo įvertinti asmens pasipriešinimo lygį, specialiųjų priemonių naudojimu siekiamą tikslą, kokio poveikio efektyvumo tikimasi panaudojus specialiąsias priemones, specialiųjų priemonių panaudojimo ir poveikio padarinius. Be to, kaip nurodė teismas, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 5 d.) (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), tiek Apraše numatyta, kad fizinė prievarta gali būti naudojama tik prieš tai įspėjus apie ketinimą panaudoti specialiąsias priemones, suteikus asmeniui galimybę vykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus.

12.       Įvertinęs byloje pateiktos medžiagos turinį, teismas konstatavo, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo būtinumas taikyti specialiąsias priemones – antrankius. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog, sulaikant pareiškėją galimai nusikalstamos veikos padarymo vietoje ir vežant jį į policijos komisariatą tolimesniam aplinkybių išsiaiškinimui, specialiosios priemonės jo atžvilgiu naudotos nebuvo. Iš į bylą pateiktų policijos pareigūnų G. P., T. B. liudytojų apklausos protokolų, vyr. tyrėjos S. K. tarnybinio pranešimo, Įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolo teismas nustatė, kad, pristatant A. B. į policijos komisariatą, jis buvo ramus, vykdė visus policijos reikalavimus, sulaikymo metu spec. priemonės naudotos nebuvo. Tai, kad pareiškėjas kėlė grėsmę sau ar aplinkiniams, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, priešinosi policijos pareigūnams jį konvojuojant į Ligoninę ar iš jos, taip pat atvykus į Ligoninę, byloje nėra nustatyta. Taigi, teismas įvertino, kad iš byloje esančios medžiagos negalima daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju specialiųjų priemonių panaudojimas pareiškėjo atžvilgiu buvo būtinas. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors iš į bylą pateiktų Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vado A. M. 2020 m. sausio 2 d. rašto Nr. 10-S-14287 (1.39E-10) ir 2020 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 10-S-15331(1.46E-10), kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo atstovo paklausimus, galima suprasti, kad antrankiai A. B. atžvilgiu, jį konvojuojant į Ligoninę ir ši jos, buvo panaudoti, kadangi pareiškėjas buvo konvojuojamas ne specialiuoju transportu, tačiau atsakovas šiuo argumentu teismo posėdžio metu nesirėmė, į bylą jokių šią aplinkybę, t. y. kad pareiškėjas buvo konvojuojamas ne specialiuoju transportu, patvirtinančių įrodymų nepateikė, priešingai, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovui nėra žinoma, kokiu transportu pareiškėjas buvo konvojuotas, todėl šį argumentą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

13.       Taigi, teismas nusprendė, kad Vilniaus AVPK neįrodė būtinumo panaudoti antrankius, todėl konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryti neteisėti veiksmai.

14.       Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad, įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas, jį konvojuojant į Ligoninę ir iš jos bei pačioje Ligoninėje, buvo su antrankiai (antrankiai jam buvo nuimti tik atvedus į gydytojo kabinetą, kol buvo atliekamas medicininis patikrinimas). Teismas pripažino, kad tokios aplinkybės galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti pareigūnų veiksmai – antrankių panaudojimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

15.       Vertindamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš byloje esančių duomenų nematyti, kad dėl pareiškėjo konvojavimo su antrankiais būtų kilusi didelė žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Tačiau, atsižvelgęs į pažeidimo ypatumus, teismas pažymėjo, kad dėl antrankių panaudojimo pareiškėjas galėjo patirti fizinių ir dvasinių nepatogumų.

16.       Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 5 000 Eur suma. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs Vilniaus AVPK pareigūnų padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pažeidimas truko trumpą laiko tarpą, kadangi pareiškėjas 2020 m. vasario 1 d. 12.59 val. buvo išvestas konvojavimui į medicinos įstaigą ir 15.09 val. grąžintas į areštinę), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

17.       Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas byloje yra pateikęs duomenis apie 1350 Eur pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (2020 m. gruodžio 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2020/12/18-32, 2020 m. gruodžio 21 d. pervedimo išrašas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu, įvertinęs bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, bei tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, teismas priteisė 135 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą. 

III.

18.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 5000 Eur žalos atlyginimo bei 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir akcentuoja tai, kad teismas neįvertino: pareiškėjo asmenybės (neteistas, (duomenys neskelbtini) amžiaus, žinomas meno kolekcininkas); priežasties, dėl kurios buvo konvojuojamas; sveikatos būklės; pareiškėjas Ligoninėje su antrankiais buvo priverstas atlikti gamtinius reikalus; būdamas sunkios sveikatos būklės dėl (duomenys neskelbtini) (kurią patyrė dėl sulaikymo ir laikymo daboklėje) ne tik buvo vežamas į Ligoninę, bet ir vedamas pas gydytoją su antrankiais.

20.       Pareiškėjas paaiškina ir tai, kad EŽTT formuoja visai kitokią teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, esant panašioms aplinkybėms (žr., pvz., 2007 m. kovo 6 d. sprendimą byloje Erdogan Yagiz prieš Turkiją (Nr. 27473/02); 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje Miroslaw Garlicki prieš Lenkiją (Nr. 3691/07); 2014 m. liepos 17 d. sprendimą byloje Svinarenko ir Slydnev prieš Rusiją (Nr. 32541/08 ir 43441/08).

21.       Dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos pareiškėjas pažymi, kad teismas netyrė ir nevertino, kokias išlaidas pareiškėjas patyrė, koks pagal atitinkamą metų ketvirtį priteistinos teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomas maksimalus advokatui priteistinas dydis pagal Rekomendacijas. Teigia, teismas prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydį sumažino 10 kartų, t. y. priteistos sumos dydį faktiškai susiejo su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kurią teismas taip pat sumažino 10 kartų (proporcingai priteistai sumai).

22.       Atsakovo atstovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą atmetant kaip nepagrįstą.

23.       Atsakovas vertina, kad sprendžiant dėl pareigūnų veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme) būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja pareigūnų veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, jog jis dėl tokių veiksmų patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų pareigūnų neteisėtų veiksmų.

24.       Dėl pritaikytos konvojavimo priemonės (antrankių uždėjimo) teisėtumo atsakovo atstovas pažymi, kad tokia konvojuojamam asmeniui taikytina priemonė, o taip pat areštinėse dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas bei uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 5-V-889 redakcija su vėlesniais įstatymo pakeitimai) (toliau – ir Instrukcija). Pagal savo pobūdį ši speciali asmens konvojavimo priemonė yra trumpalaikė (jos taikymo laikas apibrėžiamas ir yra ribojamas atitinkamo konvojavimo laiko). Jos taikymo paskirtis ir tikslas yra užtikrinti konvojuojamo asmens pristatymą į tam tikrą vietą esant sąlygoms, kai (tai darant) konvojuojamo asmens fizinis kontaktas su kitais, tuo pačiu ir pašaliniais, asmenimis yra lengvai pasiekiamas ir dėl to (konvojuojamo asmens neprognozuojamų veiksmų atvejais) gali sukelti neigiamas pasekmes tiek pačiam konvojuojamam asmeniui, tiek ir kitiems asmenims. Šiuo aspektu priemonės taikymas yra pateisinamas tam tikrų neigiamų ir visuotinai pavojingų reiškinių prevencijos požiūriu.

25.       Atsakovo atstovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-48/2012 ir EŽTT 2013 m. spalio 17 d. sprendimu byloje Keller prieš Rusiją (Nr. 26824/04). Pažymi, kad pareiškėjo konvojavimas į Ligoninę buvo susijęs su galimais fiziniais kontaktais su pašaliniais asmenimis, todėl, siekiant išvengti neigiamų pasekmių tiek pareiškėjui, tiek ir kitiems asmenims, šiuo atveju antrankių naudojimas nelaikytina neproporcinga priemonė ar pareiškėjo teisių suvaržymas. Nurodo, kad policijos pareigūnai užtikrino pareiškėjo sveikatos apsaugą, suteikė reikiamą pagalbą, organizavo jo gydymą, tokiu būdu buvo adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadas, kad sveikatos būklės pablogėjimas atsirado dėl konvojavimo sąlygų.

26.       Mano, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Pareiškėjas neįrodė žalos padarymo fakto, t. y. nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad Vilniaus AVPK pareigūnai veikė kaip nors priešingai nei juos įpareigoja veikti teisės aktai. Todėl vien tik abstraktūs pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu pripažinti neturtinės žalos faktą. Nenustačius būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 135 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27.       Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28.       Atsakovo atstovo vertinimu, tiek pareiškėjo apeliacinis skundas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

29.       Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti.

30.       Pareiškėjas akcentuoja, kad yra neteistas, (duomenys neskelbtini)amžiaus, buvo sulaikytas dėl nesunkaus nusikaltimo galimo padarymo, pareigūnams nesipriešino ir vykdė jų nurodymus, nekėlė pavojaus sau ar kitiems, buvo patalpintas į areštinę, kur dėl streso patyrė (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo vežamas į Ligoninę. Pareiškėją vežant iš areštinės į Ligoninę ir atgal (ne faktinio sulaikymo metu) vesdintas pareigūnų veiksmams nesipriešino, grėsmės nekėlė, nebuvo linkęs pabėgti, žalotis, jo konvojavimas į Ligoninę neprilygo ekstremaliam, didelio pavojaus atvejui, tačiau patyrė pareigūnų fizinę prievartą, nes jo atžvilgiu viešai buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

31.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nepagrįstai naudojant specialiąsias priemones – antrankius, atlyginimo.

32.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinių skundų ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.

33.       Policijos įstatyme numatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai (27 str. 1 d.). Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką (27 str. 4 d. 1, 2 p.).

34.       Pareigūnas, prieš panaudodamas specialiąsias priemones, privalo įvertinti asmens pasipriešinimo lygį, specialiųjų priemonių naudojimu siekiamą tikslą, kokio poveikio efektyvumo tikimasi panaudojus specialiąsias priemones, galimybes pasinaudoti specialiųjų priemonių sukeltu poveikiu, specialiųjų priemonių panaudojimo ir poveikio padarinius, savo atsitraukimo, priedangos ir kitų specialiųjų priemonių panaudojimo galimybes, jeigu panaudotos specialiosios priemonės būtų nepakankamai veiksmingos (Aprašo 4 p.).

35.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2512-1062/2018 pažymėjo, kad specialiųjų priemonių panaudojimas yra kraštutinė priemonė, kurios taikymas riboja žmogaus teises, todėl specialiosios priemonės (nagrinėtu atveju – antrankiai) turi būti taikomos tik esant būtinumui. Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju nebuvo būtinumo naudoti antrankius. Specialiųjų priemonių panaudojimas prieš pareiškėją, kuris sulaikomas nesipriešino, nekėlė pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nėra pateisinamas. Be to, akcentuotina ir tai, kad šios bylos kontekste antrankių panaudojimas viešoje vietoje Ligoninėje pareiškėjui galėjo sukelti papildomą stresą, orumo pažeminimą ar net nepilnavertiškumo jausmą.

36.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37.       Aiškindama CK 6.250 straipsnio nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

38.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, konvojuojant pareiškėją su antrankiais į Ligoninę ir iš jos, bei naudojant antrankius Ligoninėje, pareiškėjas galėjo patirti fizinių nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, kurie turi būti atlyginti pinigais. Taip pat akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas buvo sulaikytas dėl nesunkaus nusikaltimo galimo padarymo, pareigūnams nesipriešino, esant pareiškėjui areštinėje, dėl patirtos (duomenys neskelbtini) buvo vežamas į Ligoninę, kurioje viešai buvo laikomas su antrankiais (antrankiai buvo nuimti tik gydytojo kabinete, atliekant medicininį patikrinimą).

39.       Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 700 Eur suma.

40.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė priteisti 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2020 m. gruodžio 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – konsultacija, medžiagos surinkimas pareiškimui teismui (raštai policijos įstaigoms, Seimo kontrolieriui, dokumentų gavimas iš ikiteisminio tyrimo bylos), pareiškimo teismui surašymas ir techninis darbas (priedų sutvarkymas ir pateikimas per teismų elektroninę sistemą), paslaugų kaina 1350 Eur, ir pinigų pervedimo išrašą, patvirtinantį, kad pareiškėjas už suteiktas advokato teisines paslaugas sumokėjo.

41.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos, teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo ar kito procesinio dokumento parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – dokumento parengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad 2020 m. gruodžio 18 d. sąskaitoje už teisines paslaugas detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos traktuotinos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą.

42.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

43.       Teisėjų kolegija, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Rekomendacijų 2, 7, 8.2 punktais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų  patyrimo (mokėjimo) momentą (2020 m. gruodžio 21 d.), Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris 2020 m. II ketvirtį sudarė 3916 Eur, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, atsakovo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo už skundo parengimą prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą padidinti, priteisiant jam iš atsakovo atstovo 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti rengiant skundą.

44.       Remiantis tuo kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo atstovo 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Arūnas Dirvonas

                Ričardas Piličiauskas

                Veslava Ruskan