Civilinė byla Nr. e2YT-681-674/2023
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01662-2022-5)
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 9 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,
sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,
dalyvaujant pareiškėjui S. Č., jo atstovei advokatei R. Klimienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys B. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerija, VĮ Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. Č. tėvas J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo, S. Č., tėvas B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo broliai, gimę (duomenys neskelbtini), tėvams A. Č. ir M. J.; kad po A. Č. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo pusbrolis S. Č..
2. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo pusbrolis A. Č.. Jis mirė staiga, testamento nepaliko, be to jo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nėra užvesta. A. Č. nebuvo vedęs, vaikų, vaikaičių neturėjo. Jo tėvai J. Č. ir D. Č. yra mirę. Be to A. Č. brolių ir seserų neturėjo. Po A. Č. mirties liko turtas: 0,25 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė, ūkinis, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos A. Č. įgijo pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.
3. Nurodė, kad pareiškėjas yra mirusiojo šeštos eilės paveldėtojas, kaip A. Č. pusbrolis, nes pirmesnės eilės įpėdiniai yra arba mirę (tėvai, seneliai, proseneliai), arba jų mirusysis neturėjo (vaikai, vaikaičiai, broliai, seserys). Kadangi artimesnių giminaičių A. Č. neturėjo, o pareiškėjas gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, tai jis po A. Č. mirties ėmėsi prižiūrėti likusį turtą. Pareiškėjas turi savo namus, kuriuose gyvena, tačiau prižiūri ir mirusio pusbrolio sodybą: reguliariai pakūrena krosnį, kad neatsirastų pelėsis, vasarą nudažė langus, duris, nes jų būklė to reikalavo. Išvalė kaminą, kad neužsidegtų suodys, teko paremontuoti ūkinio pastato, viralinės stogą, nes pastatai seni, statyti 1938 m., nusidėvėję, ir reikalavo skubaus remonto. Šienauja žemės sklypą prie pastatų, išgenėjo sodą. Prižiūri pusbrolio ir jo tėvų bei senelių kapus, be to jis ir laidojo A. Č.. Su pusbrolio turtu elgiasi taip, lyg tai būtų jo turtas. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo savalaikiai kreiptis sutrukdė tai, kad tuo metu šalyje buvo karantinas, o kuomet kreipė, buvo paaiškinta, kad praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, notaras turės teisę išduoti jam Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, todėl oficialiai galės savo nuožiūra disponuoti turtu, kurį faktiškai po pusbrolio mirties valdo ir tvarko.
4. Pareiškėjas S. Č. taip pat prašo nustatyti faktą kad mirusiojo A. Č. tėvas J. Č. ir pareiškėjo tėvas B. Č., kurie abu yra mirę, buvo broliai. Paaiškino, kad J. Č. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas B. Č. gimė (duomenys neskelbtini). Abu jie (duomenys neskelbtini), krikštyti buvo (duomenys neskelbtini) RKb. Jų tėvai buvo A. Č. ir M. J.. J. Č. mirties įraše nurodyta gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimas, o jo santuokos įraše, nurodyta, kad susituokė Č. J., sūnus A.. Tai yra išsaugoti dokumentai, tačiau jų nepakanka giminystės ryšiui nustatyti. B. Č. gimimo įrašas buvo rastas (duomenys neskelbtini) RKb, sudarytas (duomenys neskelbtini) Nr.4. Lietuvos valstybės istorijos archyvui buvo pateiktas užklausimas dėl J. Č. gimimo dokumentų, tačiau gautame Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. vasario 10 d. rašte nurodyta, kad valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčių (duomenys neskelbtini) metrikų knygų saugoti negavo, todėl nėra galimybės išduoti J. Č. gimimo dokumento. Prarastų dokumentų atkūrimas galbūt būtų galimas, jei J. ar B. Č. būtų gyvi ir patys kreiptųsi dėl tokių dokumentų atkūrimo. Kadangi tiek J. Č., tiek B. Č. yra mirę, prarastų dokumentų atkūrimas civilinės metrikacijos įstaigoje negalimas. Kadangi (duomenys neskelbtini) RKb ir (duomenys neskelbtini) RKb, kuriose galėjo būti krikštijamas J. Č., knygos saugojimui į valstybės istorijos archyvą neperduotos, kitu būdu gauti J. Č. gimimo dokumentus nėra jokios galimybės. Dokumentais įrodyti giminystės ryšio bei palikimo priėmimo fakto negali, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
5. Pareiškėjo atstovė advokatė R. Klimienė palaikė savo atstovaujamojo poziciją ir prašė tenkinti pareiškėjo pareiškime išreikštus reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad jie kreipėsi į metrikacijos skyrių dėl J. Č. gimimo liudijimo, tačiau duomenų nerasta. Tuomet kreipėsi į Lietuvos valstybės istorinį archyvą, kuris taip pat pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) metrikų knygų iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) RKb saugoti negavę ir duomenų apie J. Č. gimimą suteikti negali.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Č. palikimo priėmimą valstybei, taip pat neturi jokių dokumentų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti, taip pat apie pareiškėjo pareiškime nurodytus giminystės ryšius. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjo pareikšti prašymai yra visapusiškai pagrįsti rašytiniais įrodymais ir palikėjo palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo pareikštų prašymų tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad VMI prie FM iki 2022 m. lapkričio 30 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Č. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
8. Suinteresuotas asmuo B. M. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškėjo pareikštu pareiškimu pilnai sutinka. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
9. Liudytojas A. M. paaiškino, kad jie su S. Č. yra kaimynai. S. Č. pažįsta apie keturiasdešimt metų. Pažinojo ir A.. S. ir A. buvo giminės pagal tėvo pusę. A. mirė gal prieš tris metus. Liko namai. Visą tą turtą prižiūri ir valdo pusbrolis S. Č.. Žino, kad A. tėvas buvo J., o S. tėvas buvo B.. A. brolių neturėjo, o S. turi seserį B. M.. A. Č. ir S. gyvena (duomenys neskelbtini), tarp pareiškėjo ir tų namų gal koks kilometras. S. ir A. tarpusavy gyveno giminiškai. Tas namas, kuriame gyveno A. buvo jo tėvų, o dar prieš tai senelių.
10. Liudytoja V. Š. nurodė, kad pareiškėją pažįsta, ji yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkė. Paaiškino, kad pareiškėja S. Č. pažįsta jau kokį penkiasdešimt metų. Ji buvo kaimynė su senaisiais Č., t.y. A. ir J.. A. šeimos neturėjo, J. turėjo sūnų A., kuris mirė. Dar buvo brolis B., kurio sūnus ir yra pareiškėjas S.. Ji jau senai žinojo, kad B. ir J. buvo broliai. Dar atsimena ir S. močiutės M. Č. laidotuves. Pas senelius būdavo A., nes jis ten gyveno, ateidavo S. ir B. M.. Buvo viso trys anūkai. A. Č. šeimos neturėjo. Po A. Č. mirties jo turtą prižiūri S., nes dar A. Č. esant gyvam jei būdavo kokia bėda kreipdavosi į S. Č.. Jis ir savo dėdiną laidojo. Tie namai dabar yra tušti, bet juos patvarko S.. S. ir A. Č. laidojimo reikalus visus tvarkė
Pareiškimas tenkintinas
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal medicininį mirties liudijimą Nr. 21-1381791 matyti, kad palikėjas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad A. Č. testamento nebuvo sudaręs, taip pat nėra registruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Raseinių rajono 1-ąjį notarų biuro 2022 m. rugsėjo 27 d. pranešime nurodyta, kad dėl A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Pagal VĮ Registrų centro gyventojų registro pažymą, palikėjo A. Č. tėvai: J. Č., miręs (duomenys neskelbtini), D. Č., mirusi (duomenys neskelbtini); palikėjas vaikų neturėjo, duomenų apie seseris ar brolius nėra. Po A. Č. mirties likęs jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,25 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė UN (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis UN (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-šulinys UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
12. Pareiškėjas siekdamas paveldėti savo mirusio pusbrolio A. Č. turtą turi įrodyti savo giminystę su palikėju. Lietuvos valstybės istorinis archyvas pateikė raštą, kad archyvas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčių (duomenys neskelbtini) metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti J. Č. gimimo pažymos negali. Iš gimimo liudijimo kopijų matyti, kad pareiškėjo S. Č. tėvai yra B. Č., A. ir S. Č.; palikėjo A. Č. tėvai yra J. Č., A. ir D. Č., J.. Iš gimimo įrašo matyti, kad B. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai buvo A. Č. ir M. J.. Pagal mirties liudijimų kopijas B. Č. mirė (duomenys neskelbtini), J. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (pridedamas ir mirties akto įrašas Nr. 13), D. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Santuokos akto įrašo Nr. 67 matyti, kad J. Č. ir D. Č. (Petrauskaitė) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini).
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
14. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.
15. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – archyvas) 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (P1-7421)P2-12185 pareiškėją informavo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios (duomenys neskelbtini) metrikų saugoti negavo, todėl išduoti J. Č. gimimo pažymos negali. Pareiškėjas neturėdamas dokumentų, patvirtinančių giminystę tarp jo tėvo ir palikėjo tėvo, t.y. neturėdamas palikėjo tėvo B. Č. gimimo liudijimo, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) ir B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo broliai, gimę (duomenys neskelbtini), tėvams A. Č. ir M. J..
16. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjas A. Č. VĮ Registrų centro duomenimis turėjo nekilnojamojo turto, kuris šiam mirus atsirado palikimas.
18. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra šeštos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiojo A. Č. turtą, pareiškėjas S. Č. metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jis yra A. Č. pusbrolis, t.y. šeštos eilės giminaitis (CK 3.134 str.).
19. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-324/2008; Nr. 3K-3-396/2014).
20. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
21. Raseinių rajono civilinės metrikacijos išduotame gimimo įraše Nr. 4 nurodyta, kad B. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. Č., motina – M. J.. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-7421)P2-12185 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios (duomenys neskelbtini) metrikų saugoti negavo, todėl išduoti J. Č. gimimo pažymos negali. Iš santuokos akto įrašo matyti, kad Palikėjo tėvas J. Č., tėvavardis A., sudarė santuoką su D. Č.. Iš mirties liudijimo matyti, kad J. Č. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas 53 metų. Tiek iš pareiškėjo S. Č. gimimo liudijimo, tiek iš palikėjo A. Č. gimimo liudijimo kopijų matyti, kad S. Č. tėvas buvo B. Č. A., o A. Č. tėvas buvo J. Č., A..
22. Pareiškėjas į teismą pateikė jam pavykusius gauti dokumentus: A. Č. gimimo liudijimą, J. Č. ir D. Č. (P.) santuokos akto įrašą, J. Č. ir D. Č. mirties liudijimus, savo tėvo B. Č. gimimo liudijimą. Kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė, jiems nepavyko gauti J. Č. gimimo liudijimo. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos matyti, kad nebuvo perduota saugoti (duomenys neskelbtini) metrikų knygos ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčių. Vienas iš subjektyvių giminystės tarp J. Č. ir B. Č. įrodymų yra tai, kad dokumentuose tiek vieno, tiek ir kito tėvavardis nurodytas ,,A.“. B. Č. gimimo įraše nurodyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu J. Č. tiek mirties akto įraše, tiek santuokos akto įraše nurodyta jo gimimo vieta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu, S. Č. nurodytų aplinkybių neginčijo. Pažymėtina, kad pareiškėjo kviesti liudytojai patvirtyino S. Č. nurodytas aplinkybes, kad B. Č. ir J. Č. buvo broliai. Liudytojai paliudijo, kad S. Č. ir A. Č. pažinojo, jų tėvai buvo broliai, likęs turtas yra senelių namai. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, liudytojų paaiškinimais patvirtintos, pagrįstai sudaro pagrindą tikėti, kad jo miręs tėvas B. Č. ir palikėjo A. Č. tėvas J. Č. buvo broliai.
23. Pareiškėjas S. Č. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo broliai,
24. Nustačius juridinį faktą - giminystės ryšį tarp J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir B. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sprendžiamas klausimas dėl juridinio fakto, kad po A. Č. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo pusbrolis S. Č..
25. Šeštos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po A. Č. mirties yra jo pusseserės ir/ar pusbroliai. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nurodė pareiškėjas (liudytojai patvirtino), o tai matyti ir iš pateiktų į bylą dokumentų, palikėjas A. Č. nei brolių ar seserų, nei vaikų neturėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis turėtų sutuoktinę. Po A. Č. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjas nurodė, kad palikėjas A. Č. mirė tuo metu, kai šalyje buvo Covid-19 virusas ir skelbtas karantinas, todėl per įstatymo numatytą terminą (3 mėnesius) į notarų biurą negalėjo kreiptis. Kai kreipėsi jam buvo išaiškinta, kad terminas yra praleistas. Byloje nėra duomenų, kad būtų daugiau paveldėtojų. Į bylą įtraukta pareiškėjo sesuo B. M. su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis sutiko, jų neginčijo.
26. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
27. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
28. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad S. Č. ir palikėjas A. Č. gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, todėl tikėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis faktiškai pradėjo valdyti po A. Č. likusį turtą yra pagrįstos. Pareiškėjas, būdamas palikėjo A. Č. giminaitis rūpinosi likusiu turtu: žeme, pastatais, esančiaus (duomenys neskelbtini), be to jis ir palaidojo A. Č., rūpinasi kapais. Tas aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu liudytojų išsakyti paaiškinimai. Iš aptarto laikytina, kad S. Č. kaip palikėjo giminaitis (pusbrolis) perėmė, faktiškai pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.)
29. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes S. Č. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. Č. mirties. Pareiškėjas S. Č. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad S. Č. po A. Č. mirties perėmė jam priklausiusį turtą, jį pradėjo faktiškai valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. Č. tėvas J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo, S. Č., tėvas B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo broliai, gimę tėvams A. Č. ir M. J..
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Aurelija Petkevičienė