Adm.byla Nr. A2.6.-18042-271/2015

Proceso Nr. 4-68-3-17395-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

Vilnius, 2015 m. gruodžio 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Č. S., vertėjai Irinai Pikčilingienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės įgaliotas pareigūnas D. M. 2015-11-05 surašė Č. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.479957 už tai, kad jis 2015-11-05 apie 16.05 val. Kalvarijų g. 134, Vilniuje, vairavo sunkvežimį MAN, valstybinis numeris ABR 407, neatidžiai, nepalikęs tarpo  iš šono kliudė stovėjusį automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei abi transporto priemones apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126, 219, 220, 222 punktų reikalavimus bei padarė, kaip nurodoma protokole, teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

              Č. S. teismo posėdžio metu pripažino,  kad 2015-11-05 dirbo su sunkvežimiu ir Kalvarijų gatvėje kliudė stovintį automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos išvykti neketino, paliko savo kontaktinį telefoną nukentėjusiajam ir nuvažiavo šalimai (gretiname kieme) pakrauti krovinio (šiukšlių). Po to grįžo į įvykio vietą ir sulaukė policijos pareigūnų. Gailisi dėl savo veikos. Pasišalinti tikrai nenorėjo, tokio tikslo nebuvo, eismo įvykis įvyko dienos metu, žmonių akivaizdoje. Apie įvykį  telefonu pranešė darbovietei, dispečerinei. Prašo neskirti jam griežtos nuobaudos. Turi du vaikus, neseniai gavo ir brangina vairuotojo darbą.

              Iš rašytinio  R. B. 2015-11-05 paaiškinimo policijai matyti, kad eismo įvykio metu sunkvežimis apgadino jo automobilį Renault, valstybinis numeris  (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo palikęs  už stiklo valytuvų lapelį su telefono numeriu. Rado minėtą sunkvežimį ir vairuotoją  gretimame kieme, vairuotojas neneigė sukėlęs eismo įvykį, grįžo į jo vietą, sulaukė policijos (b.l.11).

              Prie bylos medžiagos pridėtas lapelis, kuriame užrašytas telefono numeris. Č. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad  yra taisyti telefono numerio skaičiai, nes pradžioje  suklydo, po to pakoregavo ir paliko tikrai savo telefono numerį.

Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykis buvo Kalvarijų g. 134, Vilniuje (b.l.9).

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas   yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Byloje surinktų įrodymų visuma – paties Č. S. paaiškinimu teisme, nukentėjusiojo rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu, įrodyta, kad Č. S., vairuodamas automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir apgadino stovintį kitą automobilį, padarė nukentėjusiajam turtinę žalą. Tokiais veiksmais vairuotojas pažeidė KET 9, 126 p.p. reikalavimus. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Taip pat Č. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo  susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes Č. S. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

KET  222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Č. S. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

              Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad Č. S. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį. Kaip nustatyta bylos duomenimis, eismo įvykis įvyko dienos metu, viešojoje vietoje, vairuotojas Č. S. suvokė padaręs eismo įvykį, apžiūrėjo automobilius, paliko telefono numerį, nuvažiavo į gretimą kiemą, pakrovė šiukšles ir ketino grįžti į vietą, to pat buvo raginamas daryti ir R. B.. Č. S. sugrįžo, sulaukė policijos pareigūnų.

Išvardintos  teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Č. S. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.  Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko  Č. S. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad Č. S. veikoje nėra Lietuvos Respublikos  ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai nurodyta, kad savo veiksmais Č. S. pažeidė KET 220 ir 119 punktų reikalavimus. KET 220 punktas numato su eismo įvykio susijusio vairuotojo pareigas, kai eismo įvykio vietoje yra visi su eismo įvykiu susiję asmenys ir jie sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, ko šioje situacijoje  nebuvo.  R. B. į eismo įvykio vietą atėjo, Č. S. jau iš jos išvažiavus, iškvietė policiją, tik po to pats susirado netoli tepavažiavusį vairuotoją. Tuoj po eismo įvykio Č. S. buvo kilusi pareiga atlikti ne KET 220 punkte, o 222 punkte nurodytus veiksmus. KET 119 punkto papunkčiai taip pat nustato įvairias ir skirtingas vairuotojo pareigas, priklausomai nuo eismo įvykio pobūdžio, aplinkybių ir pasekmių. Iš kaltinimo nėra aišku, kurių būtent jų neatlikimu kaltinamas Č. S.. Bet kuriuo atveju tai veiksmai, kurių privalo imtis eismo įvykio vietoje likęs vairuotojas, ko šioje situacijoje taip pat nebuvo.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, turi du mažamečius vaikus. Jo šeimai, kaip nepasiturintiems gyventojams, yra skiriama socialinė parama. Č. S. gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta   bauda, kuri nežymiai viršija įstatymo sankcijoje numatytą minimumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2  d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teisėjas

n u t a r ė :

Č. S., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 30 (trisdešimties) eurų bauda.

             Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant Č. S. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

             Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001.  Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK 15052972682.

             Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Pavel Borkovski