Civilinė byla Nr. 3K-3-77/2008 (S)

            Procesinio sprendimo kategorija

            78.2.1

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. vasario 8 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovė Ž. V. 2007 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo, priteisiant iš atsakovo D. V. dukteriai G. V., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Lt išlaikymą kas mėnesį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu nutraukta jos ir atsakovo santuoka. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta, kad D. V. teikia išlaikymą dukteriai kas mėnesį po 150 Lt. Ieškovės nurodytas prašymo pakeisti išlaikymo dydį pagrindas - D. V. turtinės padėties esminis pagerėjimas: atsakovas nuo 2006 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti, įsigijo žemės sklypą, įregistravo ūkininko ūkį ir gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos išmokas, 2006 metais savo sąskaitą papildė 10 744,55 Lt. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, ji  per mėnesį uždirba 550-700 Lt atlyginimą, o dukters G. poreikiai didėja, vaikui išlaikyti reikia 700 Lt per mėnesį. Ieškovė prašė pakeistą išlaikymo dydį skaičiuoti nuo atsakovo įsidarbinimo datos - 2006 m. spalio 1 d. Kasaciniu skundu keliami klausimai dėl pagrindo, pakankamo pakeisti išlaikymo dydį ir jo pakeitimo momento.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

                        Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo, nustatydamas, kad D. V. teikia išlaikymą dukteriai po 300 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį civilinės bylos iškėlimo metu, matyti, jog atsakovo materialinė padėtis yra pagerėjusi, nei ji buvo santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnametei dukteriai priteisimo metu. Jis įsidarbino, įsigijo žemės sklypą, įregistravo ūkininko ūkį ir, deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, vien per 2006 metus gavo 10 867 Lt, jau 2007 m. vasario 1 d. buvo išmokėta 5432,92 Lt ir dar numatoma išmokėti 6218,55 Lt. Žemės priežiūrai reikalingos lėšos, pagal atsakovo apskaičiavimus, neviršija daugiau nei pusę gautos sumos. Teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Ieškovė pateikė 700 Lt išlaikymo apskaičiavimą ir dar jai reikėtų 100 Lt auklei per mėnesį, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, kad ji išleidžia dukteriai kas mėnesį būtent maždaug tokio dydžio sumą, nepateikė. Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį nuo išlaikymo priteisimo, teismas padarė išvadą, kad ši pagerėjo ir jis gali teikti dukteriai didesnį išlaikymą, o įvertinęs šalių dukters amžių, sveikatos būklę, jos protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažino būtinu 500 Lt per mėnesį išlaikymą ir, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, iš atsakovo priteisė didesnę sumą nei dukteriai išlaikyti privalo skirti motina. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomas priteisti dukteriai iš atsakovo išlaikymo dydis yra per didelis, pažeistų proporcingumo principą ir neleistinai pablogintų atsakovo turtinę padėtį.

            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 27 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimą pakeitė: išlaikymo sumą sumažino iki 200 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. sausio 31 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą  indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kolegija nurodė, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį išlaikymo dydžiui pakeisti nepakanka konstatuoti, kad šalies turtinė padėtis pagerėjo. Turi būti konstatuotas esminis turtinės padėties pasikeitimas, palyginus ją su tuo momentu, kai buvo priteistas išlaikymas. Santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Dalis atsakovo turimų lėšų yra išmokos už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, skirtos žemės tvarkymui, bei globotinio pensija. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavęs, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, neturėjo pagrindo padidinti išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį, todėl sumažino jį iki atsakovo sutinkamos mokėti sumos - 200 Lt kas mėnesį. Ieškovė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi į teismą 2007 m. sausio 31 d., todėl kolegija išlaikymo dydį pakeitė nuo šios datos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovė Ž. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimą. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

            1. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo iš esmės, tačiau iš sprendimo dėstymo, aplinkybių ir argumentų visumos aišku, kad teismas šį faktą pripažino, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė nesant CK 3.201 straipsnio 1 dalies sąlygų.

            2. 200 Lt išlaikymo sumos per mėnesį priteisimas iš atsakovo pažeidžia CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, CK 3.192 straipsnio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir teismų praktikos nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Apeliacinės instancijos teismas nevertino visų atsakovo turtinę padėtį, jos pagerėjimą  atskleidžiančių įrodymų.

            3. Kasatorės įsitikinimu, išlaikymo dydis turėjo būti pakeistas ne nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2007 m. sausio 31-osios, bet nuo atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, t. y. nuo 2006 m. spalio 1 d.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas D. V. prašo palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

              1. Pagal CK 3.201 straipsnį išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – teismo konstatavimas, kad iš esmės, t. y. labai, pagerėjo jį teikiančiojo turtinė padėtis. Tokios išvados teismai nepadarė, o kasatorė ją kaip kasacinio skundo argumentą pateikė nepagrįstai, savo nuožiūra interpretuodama teismo sprendimą.

              2. Priteistas išlaikymas atitinka šalių dukters poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, todėl nepažeidžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo.

              3. Kasatorė neargumentuoja konkretaus CK 3.192 straipsnio pažeidimo.

              4. Kasatorės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas nurodomas tik kaip rekomenduotinas, į kurį reikia atsižvelgti, vertinant visas aplinkybes, susijusias su tėvų turtine padėtimi. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (pvz., 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002), pagal kurią teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

            5. Kasatorės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo 2006 m. spalio 1 d. neatitinka teisės normų, nustatančių priteisiamo išlaikymo mokėjimo pradžios momentą.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti dukteriai 150 Lt išlaikymą kas mėnesį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės. Išlaikymo priteisimo metu ieškovei  buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; ji, būdama (duomenys neskelbtini) darbuotoja, gaudavo 93,75 Lt išmoką. Nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio imtinai ieškovė gavo darbo užmokestį ir ligos pašalpą, vidutiniškai 579,64 Lt per mėnesį. Ji išperkamosios nuomos sutartimi, kurios mokėjimo terminas baigėsi 2007 m. vasario 6 d., dukteriai pirko tachtą ir rašomąjį stalą. Šalių duktė nuo 2004 m. spalio 18 d. lanko Rokiškio lopšelį-darželį. Ieškovė už dukters išlaikymą darželyje mokėjo vidutiniškai 34,78 Lt. Dukteriai nustatytas funkcinis ūžesys širdyje, alergija. Atsakovas išlaikymo priteisimo metu pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo, o nuo 2006 m. rugsėjo 11 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), gaudamas vidutiniškai 710,52 Lt atlyginimą per mėnesį. Jis 2005 m. balandžio 11 d. sudarė 15,35 ha žemės sklypo panaudos sutartį, 2006 m. spalio 19 d. už 5000 Lt nusipirko 5,42 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra įregistravęs ūkininko ūkį ir deklaravęs 32,45 ha pasėlių. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informavo, kad atsakovas 2006 m. deklaravo 32,45 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, už kuriuos iki 2006 m. vasario 21 d. išmokėta 4550,95 Lt tiesioginių išmokų ir 6316,05 Lt kompensacinės paramos, o 2007 m. vasario 1 d. išmokėta 5453,92 Lt tiesioginių išmokų ir patvirtinta mokėtina 6218,55 Lt kompensacinės paramos suma. Atsakovas pagal 2006 m. spalio 11 d. paskolos sutartį gavo 10 000 Lt paskolą, už kurią moka 8,9 proc. metinių palūkanų. Paskolos grąžinimo terminas - 2008 m. spalio 10 d. Atsakovas už pripažinto neveiksniu P. Š. globą ir turto administravimą kas mėnesį Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje gavo 50 Lt.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio pakeitimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

            CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.

            Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė gauna vidutiniškai 579,64 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų per mėnesį, o atsakovas vidutiniškai 710,52 Lt. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2006 m. išmokėjo 4550,95 Lt tiesioginių išmokų ir 6316,05 Lt kompensacinės paramos, o 2007 m. skirtos atitinkamai  5453,92 Lt ir 6218,55 Lt sumos. Nors atsakovas teigė, kad šios lėšos skirtos žemei tvarkyti, tačiau pats pateikė išlaidų žemės sutvarkymui apskaičiavimą, pagal kurį, jas atėmus iš gautos per metus sumos, liko 4867 Lt, t. y. apie 400 Lt per mėnesį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neatskleidė šaltinio, iš kurio savo sąskaitą papildė dar 10 744 Lt per metus, neskaitant Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų išmokų ir darbo užmokesčio, bei atmetė atsakovo teiginius, kad tai – jo globotinio P. Š. gaunamos pensijos lėšos. Nors Rokiškio rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu patvirtinęs šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nenustatė D. V. turtinės padėties, tačiau priimdamas šioje byloje ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tuo metu jis oficialių pajamų neturėjo. Įvertinęs šiuos faktinius duomenis, teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovo turtinės padėties pagerėjimas sudaro įstatyminį išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažindamas priteisto išlaikymo dydį, nurodė, kad teismas neturėjo pagrindo jį padidinti, nekonstatavęs, jog atsakovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors tiesiogiai ir nenurodė, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, tačiau pažymėjo, kad pagal įstatymą pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas, ieškovės padėtis nuo išlaikymo priteisimo momento iš esmės nepasikeitė, o atsakovo padėtis pagerėjo, išvadą apie jos pagerėjimą išsamiai argumentuodamas, pagrįsdamas įrodymais. Tokiu atveju akivaizdu, kad teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį, laikė egzistuojant įstatyminį jo pakeitimo pagrindą. Frazės „pasikeitė iš esmės“ nebuvimas teismo sprendimo argumentuose nereiškia, kad teismas pasikeitimo nekonstatavo, jei iš sprendimo visumos darytina priešinga išvada.

            Pirmosios instancijos teismo konstatuotos vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos 500 Lt per mėnesį atsakovas neginčijo. Esant tokiam poreikiui, apeliacinės instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka proporcingumo principo, nes ieškovei, gaunančiai mažesnes pajamas, tenka didesnė šalių vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgdama į šiuos argumentus kasacinio teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas 300 Lt išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiųjų galimybių atžvilgiu.

            Kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindus, tai šio teismo priimtos nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis pakeistas, panaikintina (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

            Dėl kasatorės reikalavimo išlaikymo dydžio pakeitimo momentą laikyti ne kreipimosi į teismą datą - 2007 m. sausio 31 d., bet atsakovo turtinės padėties pagerėjimo momentą - 2006 m. spalio 1 d., pažymėtina, kad šalių dukters išlaikymui reikalingas lėšas tvarko ieškovė. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Byloje nekonstatuota, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau nei kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2007 m. sausio 31 d., todėl padidintas išlaikymas iš atsakovo pagrįstai priteistas būtent nuo šios datos.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

           

               Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo D. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo dukteriai G. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) dydis sumažintas iki 200 Lt, panaikinti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 300 Lt išlaikymas. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                Juozas Šerkšnas

 

 

                                                                                                                            Algirdas Taminskas

 

 

                                                                                                                            Pranas Žeimys