Civilinė byla Nr. e2-970-553/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00393-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kaminta“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infes“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos 2023 m.
rugpjūčio 14 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta UAB „Infes“ 2023 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija Nr. SR230807-01KS; 2) panaikinti 2023 m. liepos 21 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir UAB „Kaminta“ pasiūlymo pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu; 3) pripažinti UAB „Kaminta“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybės administraciją atmesti UAB „Kaminta“ pasiūlymą; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 658774 procedūras ir įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo Nr. 658774 sutarties iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
3. Nurodė, kad atsakovė jau yra nustačiusi pirkimo laimėtoją, su kuriuo pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui neteisėtai bus pasirašyta pirkimo sutartis. Ieškovės ieškinio tenkinimo atveju ir pripažinus, kad atsakovė neteisėtai pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens pasiūlymą, teismas turėtų grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, o tai įmanoma padaryti tik tuo atveju, jeigu nebus pabaigtos pirkimo procedūros ir nebus sudaryta pirkimo sutartis. Todėl yra būtina sustabdyti pirkimo procedūras bei įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Ieškinyje yra nurodytos aplinkybės ir kartu su juo pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą tvirtinti, kad atsakovė pirkimo procedūras vykdo neskaidriai, o ginčijami atsakovės sprendimai dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei atsisakymo pripažinti UAB „Kaminta“ pateikus melagingą informaciją, pažeidžia UAB „Infes“ teises ir teisėtus interesus, nes tokiu būdu yra ribojama UAB „Infes“ galimybė sudaryti pirkimo sutartį.
4. Specialiųjų pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodyta: „Perkančioji organizacija numato įsigyti: Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą statybos užbaigimo darbus (įskaitant darbo projekto parengimą likusiai darbų apimčiai) ir želdyno (duomenys neskelbtini) įrengimo darbus“. Šio objekto statybą leidžiantis dokumentas išduotas dar 2018 m. birželio 12 d, tačiau statybos darbai iki šiol nebuvo atlikti ir objektas ilgą laiką nėra naudojamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei nėra tokios ypatingos skubos atlikti statybos darbus objekte, kuri pateisintų pirkimo objekto skubesnio įsigijimo poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Be to, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad visuomenės interesas pirkimo objektu nebuvo tenkintas ilgą laiką, todėl laikinai (neilgam laikui) atidėjus pirkimo procedūras, visuomenė nepatirs akivaizdžios ir neištaisomos žalos bei viešasis interesas nebus pažeistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl ieškinyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
6. Teismas nenustatė, kad ieškinys būtų akivaizdžiai netenkintinas, todėl pripažino jį preliminariai pagrįstu bei sprendė, jog egzistuoja pirmoji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
7. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą dėl kultūros paskirties pastato rekonstravimo. Dėl to teismas sprendė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius atsakovės vykdomo pirkimo, su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Teismo vertinimu, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už atliktus darbus su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei.
9. Išdėstytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Darydamas tokią išvadą teismas taip pat įvertino, kad byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog skubiai nesudarius viešojo pirkimo sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su viešuoju interesu, kitais svarbiais konstituciniais gėriais. Dėl to vertino, kad šioje byloje prioritetas turi būti teikiamas viešųjų pirkimų siekiui, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, pirkimu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija, atsakovės lėšos būtų panaudotos racionaliai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai
10. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Infes“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas buvo suklaidintas ieškovės ir neišklausęs atsakovės argumentų net neturėjo galimybės realiai įvertinti viešojo pirkimo svarbos viešajam interesui, būtinybės kuo greičiau užbaigti kultūros paskirties pastato statybos darbus, nors šios aplinkybės sudarė pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, tiek Kauno apygardos teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 metais jau buvo nagrinėjamas klausimas dėl viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą darbai, įskaitant darbo projekto parengimą“ (Nr. 394240) procedūrų sustabdymo ir laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos. Teismai sprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi Druskininkų savivaldybės administracija laiku neįgyvendinusi viešojo pirkimo ne tik patirtų didesnę žalą negu ieškovė, bet būtų padaryta žala ir visuomenės interesams.
10.2. Atsakovės nuomone, pirkimu siekiami įsigyti Kultūros ir kongresų rūmų statybos užbaigimo darbai yra būtini užtikrinti vieną iš svarbiausių viešųjų interesų – kultūrą. Pažymi, kad Druskininkai 2025 metais taps Lietuvos kultūros sostine, taip pat švęs žymiausio Lietuvos menininko M. K. Čiurlionio 150 – ąsias gimimo metines. Taigi pirkimo objektas yra svarbus ne tik Druskininkų miestui, bet ir Lietuvos gyventojams, užsienyje gyvenantiems asmenims. Tai yra kultūrinių renginių vieta, užtikrinanti visuomenei kultūros prieinamumą. Atsakovė siekia, kad įgyvendinamas projektas būtų pripažintas regioninės svarbos projektu.
10.3. Atsakovės vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės ne tik pažeidžia viešąjį interesą, bet ir prieštarauja ekonomiškumo principui, yra neproporcingos. Šiuo atveju ne tik atsakovė, bet ir visuomenė patirtų žymiai didesnę žalą, palikus galioti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, negu ieškovė – laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius. Atsakovė pažymi, kad 2018 metais vykdė „Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą darbai, įskaitant projekto parengimą“ pirkimą Nr. 394240 ir 2019 m. kovo 8 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti pastato rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą darbus, įskaitant projekto parengimą. Statybos darbai buvo intensyviai vykdomi, tačiau nustatytu terminu nebuvo baigti dėl lėšų trūkumo. Šiai dienai pastato – kultūros centro baigtumas yra 70 proc.
10.4. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, atsakovė šiais metais galėtų pasiskolinti iki 14 mln. Eur ir šių lėšų pakaktų statybos darbams užbaigti iki 2025 m. sausio 1 d., kuomet Druskininkai taps Lietuvos kultūros sostine. Pažymi, kad 2023 metų patvirtinto savarankiško savivaldybės biudžeto lėšos sudaro 24,6 mln. Eur ir jos visos skiriamos savivaldybės ir pavaldžių įstaigų veiklos užtikrinimui ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu nustatytų savarankiškų funkcijų įgyvendinimui. Tuo tarpu numatomų kultūros centro statybos darbų vertė siekia 16,2 mln. Eur arba 66 proc. viso savarankiško metinio savivaldybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, atsakovė 2023 metais turi realias galimybes pasiskolinti projekto užbaigimui reikiamą lėšų sumą.
10.5. Atsakovė taip pat pažymi, kad žvelgiant į metinį statybos sąnaudų elementų kainų pokytį, fiksuojamas dviženklis augimas. Nagrinėjamu atveju pagal 2019 m. kovo 8 d. statybos rangos sutartį neatliktų darbų vertė sudarė tik 8,5 mln. Eur, tačiau dėl 2022 – 2023 m. vykusio itin spartaus ir didelio statybos sąnaudų elementų kainų kilimo, tų pačių statybos darbų vertė per mažiau nei du metus padvigubėjo ir, kaip matyti iš 2023 m. gegužio 29 d. ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Kaminta“ pateiktų pasiūlymų, siekė daugiau kaip 16 mln. Eur. Be to, negyvenamųjų pastatų statyba brangsta ir toliau. Dėl to pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nukėlus viešojo pirkimo sutarties pasirašymą, toliau brangstant statybos darbams, akivaizdu, kad vėlesnis statybos darbų užbaigimas pareikalaus dar didesnių investicijų iš atsakovės, o 2024 metais atsakovė neturės tokių pačių galimybių, kaip šiais metais, finansuoti statybos darbų užbaigimo skolintomis lėšomis.
10.6. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju prioritetas turėtų būti teikiamas visuomenės – Druskininkų miesto ir Lietuvos gyventojų interesams dėl pirkimo objekto – Druskininkų kultūros centro statybos, įgyvendinimo laiku ir jo teikiamos naudos, o ne pavienio pirkimo dalyvio – ieškovės, komercinių interesų (ekonominės naudos) užtikrinimo.
11. Ieškovė UAB „Infes“ atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė atskirajame skunde nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kurie paneigtų teismo nutarties motyvus, kuriais remiantis teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje. Ieškovės ieškinio tenkinimo atveju ir pripažinus, kad atsakovė neteisėtai pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens pasiūlymą, teismas turėtų grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, o tai įmanoma padaryti tik tuo atveju, jeigu nebūtų pabaigtos pirkimo procedūros ir nebūtų sudaryta pirkimo sutartis. Todėl buvo būtina sustabdyti pirkimo procedūras bei įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
11.2. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog teismai neturi leisti susiklostyti situacijoms, kai teismai konstatuoja neteisėtus perkančiųjų organizacijų veiksmus vykdant viešųjų pirkimų procedūras, tačiau prieš tai leidžia sudaryti ir vykdyti viešųjų pirkimų sutartis. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų būti suprantamas kaip išimtinė priemonė vien ieškovo interesų apsaugai – priešingai, laikinosios apsaugos priemonės ginčuose pirkimų srityje gali ir turėtų būti taikomos ir perkančiųjų organizacijų interesų apsaugai – t. y. siekiant išvengti neigiamų sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmių.
11.3. Viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, jie susiję su viešojo intereso apsauga, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistas viešasis interesas, nes atsakovei siekia sudaryti viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo neatitinkančią pirkimo sutartį.
11.4. Ginčas šioje civilinėje byloje kilo dėl to, kad atsakovė nevykdo savo imperatyvios pareigos pripažinti trečiąjį asmenį pateikus melagingą informaciją, jog atsakovė nevykdo imperatyvios pareigos pašalinti trečiąjį asmenį, pateikusį melagingą informaciją apie savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, iš pirkimo bei neįrašo jo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Tokiu neteisėtu savo elgesiu atsakovė pažeidžia ne tik ieškovės interesus, bet ir viešąjį interesą. Be to, sprendimas viešųjų pirkimų byloje turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, todėl teisminės procedūros santykinai truks neilgai ir tai tikrai negalės padaryti esminės įtakos darbų atlikimo termino pavėlinimui.
11.5. Ieškovė taip pat pažymi, kad šio objekto statybą leidžiantis dokumentas išduotas dar 2018 m., tačiau statybos darbai iki šiol nebuvo atlikti ir objektas ilgą laiką nėra naudojamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei nėra tokios ypatingos skubos atlikti statybos darbus objekte, kuri pateisintų pirkimo objekto skubesnio įsigijimo poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Be to, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad visuomenės interesas pirkimo objektu nebuvo tenkintas ilgą laiką, todėl laikinai (neilgam laikui) atidėjus pirkimo procedūras, visuomenė nepatirs akivaizdžios ir neištaisomos žalos bei viešasis interesas nebus pažeistas.
11.6. Ieškovės vertinimu, tuo atveju, jeigu iš tiesų atsakovei būtų svarbu kuo skubiau įsigyti pirkimo objektą, atsakovė turėjo tinkamai planuotis ir paskelbti tarptautinės vertės pirkimą anksčiau bei turėjo operatyviau vykdyti savo pirkimo procedūras. Kaip nurodo pati atsakovė, ji jau 2023 m. biudžete buvo numačiusi kultūros centro statyboms užbaigti, o 2023 metų biudžetas buvo patvirtintas 2023 m. sausio 30 d. Taigi aplinkybė, kad atsakovė neskubėjo vykdyti pirkimo procedūrų, nesuteikia jai teisės reikalauti naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones byloje.
11.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė realiai nesiekė ir neplanavo, jog pirkimo objektas būtų įgyvendintas iki 2025 m. sausio 1 d. Be to, statybos darbų vykdymas buvo sustabdytas nuo 2018 m., o į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad kultūros centre būtų suplanuota, kokių nors renginių.
11.8. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesąlygos didesnių neigiamų pasekmių atsakovei, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje nebūtų ginamas viešasis interesas užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą bei nebūtų apgintos ieškovės pažeistos teisės sudaryti pirkimo sutartį.
11.9. Atsakovės teiginiai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kad ji neva praras galimybę iki 2024 m. sausio 1 d. sudaryti pirkimo sutartį, o nesudarius pirkimo sutarties – nebegalės pasiskolinti 14 mln. kultūros centro statyboms užbaigti, yra visiškai deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais, todėl nesudaro jokio pagrindo naikinti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
11.10. Atsakovė teigia, kad teismai neva yra susaistyti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1870-302/2018 pateiktu sprendimu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių viešajame pirkime Nr. 394240. Tačiau civilinės bylos
Nr. e2-1870-302/2018 ir šios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl minėta nutartimi negali būti remiamasi nagrinėjant atsakovės atskirąjį skundą šioje civilinėje byloje.
12. Trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovės motyvais, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sukuriama nauda viešajam interesui neatsveria viešajam interesui padaromos ekonominės –finansinės žalos. Pirkimo objektą numatoma finansuoti skolintomis lėšomis, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą šiais metais atsakovė turi realią galimybę pirkimo objekto įgyvendinimui pasiskolinti iki 14 mln. Eur., o jei skolintis reiktų kitąmet atsakovė galėtų pasiskolinti tik iki 8 mln. ir to nepakaktų pirkimo objektui užbaigti. Atsakovės pateiktos aplinkybės reiškia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju kelia grėsmę projekto įgyvendinimui apskritai.
12.2. Trečiojo asmens vertinimu, yra reali tikimybė, kad galutinis teismo sprendimas bus priimtas tik kitais finansiniais metais, kai atsakovė negalės pasiskolinti lėšų, reikalingų objektui užbaigti. Vadinasi, pirkimo objektas bus pasmerktas žlugti, o sutartis nebus pasirašyta nei su trečiuoju asmeniu, nei su ieškove, o Druskininkų gyventojai, šio rajono lankytojai objektu taip ir negalės naudotis.
12.3. Ieškovė ieškiniu neginčija, kad trečiasis asmuo negali atlikti pirkimo objekto už trečiojo asmens pasiūlyme nurodytą kainą, kaip ir nėra ginčo dėl to, jog trečiojo asmens techninis pasiūlymas yra netinkamas. Ginčas šioje byloje vyksta dėl to, kad ieškovė savaip interpretuodama aiškius, neginčytus ir visuotinai taikomus kvalifikacinius reikalavimus, teigia, jog trečiasis asmuo neva jų neatitinka.
12.4. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nors ir gina visuomenės interesą į skaidrius viešuosius pirkimus, tačiau lemia, kad yra „aukojamos“ jau atliktos 25 mln Eur investicijos. Trečiojo asmens nuomone, viešasis interesas turėtų būti suinteresuotas, kad jau atliktos investicijos į aptariamą turtą (pastato statybą) būtų naudojamos, nenuvertėtų ir neštų pajamas, nes jau atliktų investicijų vertė yra daug didesnė už šio ginčo vertę.
12.5. Iš byloje esamos informacijos matyti, kad ieškovės pasiūlymo kaina yra 1,4 mln. Eur didesnė nei trečiojo asmens, kuris pripažintas pirkimo nugalėtoju. Taigi, šioje byloje situacija yra tokia, kad dėl to, jog ieškovė nori, kad jos 1,4 mln. brangesnis pasiūlymas laimėtų ginčo pirkime, atsakovei sukurtos sąlygos prarasti maždaug 25 mln. vertės investiciją, kuri buvo atlikta tam, kad tenkintų viešą interesą.
12.6. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1870-302/2018 (kur buvo nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimas pirmiau atsakovės vykdytam ginčo pastato statybos darbų pirkimui) 6 punkte nurodyta, kad „Investicijų projekto finansinėje skaičiuoklėje numatyta, kad viešojo pirkimo būdu įrengus kultūros centrą per metus būtų gauta 1 386 438 Eur pajamų iš bilietų į koncertus, kino teatrą ir teatrą bei renginių organizavimo.“ Darant prielaidą, kad pateikta informacija yra teisinga, manytina, jog jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, tai atsakovė nuo apytikriai 2025 metų galėtų gauti pajamas į biudžetą – preliminariai po 1 386 438 Eur. Atitinkamai šios gautos pajamos kompensuotų mokamos paskolos dalį ar šios paskolos palūkanas.
12.7. Trečiojo asmens vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju lemia, kad kyla rizika, jog vėlesnis sutarties pasirašymas (jei ji bus pasirašyta) nulems didesnę sutarties kainą dėl elementaraus statybos sąnaudų elementų kainų indekso padidėjimo sutarties vykdymo metu. Be to, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, tai darbai būtų užbaigti iki 2025 metų pradžios. Atitinkamai vykstant atsakovės nurodytiems kultūros renginiams pastatas būtų naudojamas intensyviau nei įprastai, o tai lemtų didesnes biudžeto pajamas, nei tuo atveju jei pastato statybos darbai dar nebūtų užbaigti ar pastatas iš vis nebūtų naudojamas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdytos viešojo pirkimo procedūros bei atsakovei uždrausta sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
16. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423(7) straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
17. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
18. Pažymėtina, kad vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o įvertina tik tai, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2023 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir UAB „Kaminta“ pasiūlymą pripažinimo pirkimą laimėjusiu pasiūlymu. Ieškovė su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu nesutinka ir nurodo, kad UAB „Kaminta“ pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, todėl prašo įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybės administraciją atmesti UAB „Kaminta“ pasiūlymą.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar jog ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu, o tai, ar ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir apie tai bus pasisakyta teismo priimtame sprendime.
21. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertinamos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei ginčo pirkimo objektą, padarė išvadą, kad ginčo pirkimu siekiamas įsigyti paslaugas nėra būtina įsigyti nedelsiant, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą, kol ginčas bus išspręstas iš esmės. Tuo tarpu, nesustabdžius pirkimo procedūrų, perkančioji organizacija galėtų toliau jas vykdyti, pabaigti ir sudaryti pirkimo sutartį, o tai apsunkintų būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.
23. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, kadangi, net ir įvertinus tiek atsakovės atskirojo skundo, tiek trečiojo asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto.
25. Apeliantė skunde nurodo, kad ginčo pirkimu įsigyjami darbai yra neabejotinai svarbūs ne tik atsakovei, bet ir visai visuomenei, kadangi perkami darbai yra būtini užtikrinti vieną iš svarbiausių viešųjų interesų – kultūrą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovės argumentais, kad ginčo pirkimu įsigyjami darbai yra svarbūs, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, ką pripažino ir pati apeliantė, jog šie darbai jau buvo perkami 2018 metais, tačiau nebuvo baigti dėl lėšų trūkumo. Į bylą pateikti įrodymai (atskirojo skundo priedas Nr. 2) patvirtina, kad objekto baigtumas yra 70 proc., o tai reiškia, jog objektas iš esmės yra pastatytas ir lieka tik užbaigti statybos (įrengimo) darbus. Be to, visas projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek apeliantės, tiek trečiojo asmens argumentai dėl būtinybės įsigyti pirkimo objektą kuo skubiau yra grindžiami daugiau deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl pirkimo objekto svarbos visuomenei, nei objektyviais faktiniais duomenimis. Nekvestionuotina, kad ginčo pirkimo objektas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes, įgyvendinus projektą, bus užtikrintas visuomenei didesnis kultūros prieinamumas, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų, jog įgyvendinti šį projektą reikia skubiai. Nors apeliantė tvirtina, kad 2025 metais Druskininkai taps Lietuvos kultūros sostine bei švęs žymiausio Lietuvos menininko M. K. Čiurlionio 150 gimimo metines, tačiau kaip teisingai pažymėjo ieškovė, į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurie pagrįstų, jog visi renginiai galėtų vykti tik šiame ginčo objekte. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė siekia užbaigti pradėtas objekto statybas iki minėtų renginių, atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, nesudaro pagrindo vertinti, kaip pagrindą skubiai pabaigti ginčo pirkimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantės argumentai, jog ji praras galimybę iki 2024 m. sausio 1 d. sudaryti pirkimo sutartį, o nesudarius pirkimo sutarties – nebegalės pasiskolinti 14 mln. kultūros centro statyboms užbaigti, taip pat vertinami, kaip deklaratyvūs. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą daryti priešingą išvadą.
27. Minėtų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo prioritetą teikti skubotam pirkimo procedūrų vykdymui, ignoruojant visuomenės interesą, jog viešųjų pirkimų procedūros būtų vykdomos teisėtai, o lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tęsiant pirkimo procedūras ir sudarius su pirkimo laimėtoju sutartį, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi kiltų poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo, be to, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija.
29. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423(8) straipsnio 4 dalis ir 423(9) straipsnis), tai, kad pirmosios instancijos teisme posėdis numatytas 2023 m. spalio 23 d., bei tai, jog ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja
Aldona Tilindienė