Civilinė byla Nr. e2A-309-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01075-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.11; 3.2.4.9.6.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Panevėžio miesto odontologijos poliklinika.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. (toliau – ir ieškovė, pacientė) pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė), 2 300 Eur turtinę žalą, 10 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl ieškovės sveikatai padarytos žalos atlyginimo.
2. Ieškovė nurodė, kad yra ukrainietė, nekalba lietuviškai, tik rusiškai. 2023 m. kovo 1 d. ji kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Panevėžio miesto odontologijos polikliniką (toliau – ir poliklinika) dėl (duomenys neskelbtini). Pacientė buvo pakviesta į kabinetą ir paprašyta pasirašyti sutikimą, tačiau nebuvo supažindinta, kas jame parašyta. Gydytoja (duomenys neskelbtini) kalbėjo rusiškai. Nepadariusi rentgeno nuotraukos ir neatlikusi kitų veiksmų, gydytoja (duomenys neskelbtini) per 3 minutes (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo suleisti nuskausminamieji ir žaizda buvo užsiūta.
3. Ieškovės teigimu, 2023 m. kovo 2 d. ji raštu pateikė pretenziją poliklinikai, prašydama įvertinti gydytojos veiksmus. Poliklinika atsakyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudėtingas ir prieš rovimą pacientei buvo suteikta visa informacija. Tai patvirtina ieškovės pasirašytas „Paciento sutikimas dėl burnos chirurgijos paslaugų teikimo ir chirurginėms operacijoms, invazinėms ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo“. Ieškovė nesutiko, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudėtingas dėl (duomenys neskelbtini).
4. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialą Žalgirio kliniką, kurioje jai nurodė, jog (duomenys neskelbtini), gydymas užtruks pusę metų ir kainuos 2 300 Eur.
5. Ieškovė 2023 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – komisija). Komisija ieškovės prašymo atlyginti žalą netenkino. Su komisijos sprendimu ieškovė nesutiko, nes, jos manymu, (duomenys neskelbtini) gydytoja (duomenys neskelbtini) privalėjo elgtis atidžiai, tačiau paslauga buvo atlikta nekvalifikuotai.
6. Ieškovė paaiškino, kad praleido 30 dienų terminą komisijos sprendimo apskundimui dėl objektyvių priežasčių. Ji nekalba lietuviškai, dėl atstovų užimtumo ir atostogų ji per vėlai buvo supažindinta su komisijos sprendimu, buvo reikalingas vertimas į rusų kalbą bei ieškinio parengimas užėmė laiko. Pažymėjo, kad praleistas terminas yra tik 23 dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės L. K. trečiajam asmeniui VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikai 4 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas konstatavo, kad ginčo situacija susiklostė dėl ieškovės individualių organizmo savybių, nes (duomenys neskelbtini) yra individuali jos organizmo savybė. Toks suaugimas per tam tikrą laiką gali atsirasti dėl daugelio priežasčių ir nėra būdų nustatyti šį suaugimą iš anksto, jam pasiruošti ar pakeisti gydymo taktiką. Suaugimas nustatomas procedūros metu ir nėra metodikos kaip galima būtų suaugimą atskirti (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę akcentavo ne vienas specialistas, davęs parodymus byloje. Ieškovės atveju buvo (duomenys neskelbtini).
9. Teismas, nenustatęs būtinų sąlygų atsakomybei kilti, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, todėl nepasisakė dėl ieškovės galimybių (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nepasitikėti teismo eksperto išvadomis, nes jas patvirtina byloje esantis įrodymų visetas, eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu.
10. Teismas nusprendė, kad burnos chirurgės (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 1 d. ieškovei teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį ir nesudaro pagrindo patenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė L. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, priimti naujus įrodymus: Ukrainos nekomercinės įmonės Odontologijos poliklinikos Nr. l pažymą dėl L. K. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. vasario 27 d. Zaporižės miesto odontologijos centre „LOT“ padarytą panoraminę nuotrauką. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas neįvertino arba netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 178, 183, 185 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies ir 376 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
11.2. Teismo išvada, kad, atliekant (duomenys neskelbtini), nėra pakankamai motyvuota, kadangi teismo apklausti ekspertai teikė teorinius, subjektyvius samprotavimus, nuomones, o ne išvadas, pagrįstas konkrečiu tyrimu. Teismo išvados remiasi atliktu ekspertiniu tyrimu, kurį atliko teismo medicinos ekspertas Paulius Petreikis. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas Paulius Petreikis negalėjo argumentuotai atsakyti nė į vieną ieškovės ir teismo pateiktą klausimą dėl ekspertizės (bei papildomų ekspertizių) išvadų, nuolat kartodamas, kad jis nėra odontologijos srities ekspertas ir rėmėsi tuo, ką nurodė ekspertiniame tyrime dalyvavusi burnos chirurgo gydytojo profesinę kvalifikaciją turinti mokslų daktarė R. R. (teismo eksperto Pauliaus Petreikio samdyta padėti atlikti ekspertizę), kuri neturi teismo ekspertės kvalifikacijos ir nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą . Teismo posėdžio metu apklausiama dr. R. R. pripažino, kad nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga ir visomis byloje esančiomis pažymomis.
11.3. Teismo posėdžio metu apklausta dr. R. R. patvirtino, kad šiuo atveju gydytojos (duomenys neskelbtini) pasirinkta taktika dėl (duomenys neskelbtini) nereikalingumo buvo neteisinga, nes pagal protingumo kriterijų ji buvo būtina. Ieškovė neatsisakė daryti rentgeno nuotraukos.
11.4. Teismas rėmėsi teismo deontologinės ekspertizės, kurią atliko teismo medicinos gydytojas Paulius Petreikis ir burnos chirurgė dr. R. R., išvadomis, tačiau neteisingai nusprendė, kad rentgeno nuotraukos atlikimas (duomenys neskelbtini) nebūtų turėjęs. Ekspertas Paulius Petreikis padarė neteisingą išvadą, kad L. K. turėjo panoraminę rentgeno nuotrauką bei to pakanka diagnozei nustatyti ir pakartotinės nuotraukos daryti nereikia. Tačiau L. K. neturėjo rentgeno nuotraukos. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau buvo neįvertintos.
11.5. Komisijai laiku buvo pateikta pažyma su kompiuterine tomografija, kad reikalinga ne kaulo rekonstrukcija, o kaulo persodinimas, būtent kaulo blokas, kuris paimamas iš apatinio žandikaulio ir persodinamas į viršutinį. Kompiuterinė tomografija buvo peržiūrėta, tačiau komisija sprendime dėl šio dokumento nepasisakė.
11.6. Buvo nuslėptas faktas, kad pašalinus(duomenys neskelbtini). Tam prieštarauja pažyma, kurioje aprašyta, kad žandikaulis horizontaliai ir vertikaliai buvo pašalintas 10–12 mm (paliekant 26 danties žandikaulio lanką), (duomenys neskelbtini).
11.7. Duodama parodymus teisme, chirurgė (duomenys neskelbtini) pripažino, kad rentgeno nuotraukos nedarė. (duomenys neskelbtini) nustatytas iškart vizualiai, be rentgeno. Ekspertizės išvadose 2024 m. balandžio 4 d. akte Nr. 0017/24 ir 2024 m. liepos 17 d. akte Nr. 0032/24 ekspertas Paulius Petreikis, dr. R. R. aprašo, kad (duomenys neskelbtini) nustatyti neįmanoma, nes tai diagnozuojama tik procedūros metu. Yra daug prieštaravimų tarp ekspertizės išvadų ir gydytojos D. B. parodymų.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Į visus klausimus, susijusius su odontologiniu gydymu, atsakė burnos chirurgė dr. R. R., kartu su Pauliumi Petreikiu atlikusi teismo deontologinę ekspertizę, ji patvirtino ekspertizės aktuose padarytas išvadas, kurias paaiškino teismo posėdžio metu. Apeliantė nurodo, kad jai turėjo būti daroma rentgeno nuotrauka ir tai keistų gydymo taktiką, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, taip pat nepaaiškino, kaip gydymo taktika turėtų keistis. Atvirkščiai, kaip patvirtino gydytojai ir ekspertė, šiuo atveju gydymo taktika nesikeistų – dantį reikėjo šalinti. Tai ir padarė poliklinikos gydytoja.
12.2. Byloje apklausti gydytojai ir ekspertai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nėra įmanoma. Ekspertai pateiktose išvadose nurodė, kad rentgeno nuotraukos atlikimas (duomenys neskelbtini) procedūrai nebūtų turėjęs. Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad remiantis turima medicinine dokumentacija galima teigti, jog atlikta viskas, kas buvo būtina, suteikta reikiama pagalba, todėl ieškovės argumentai, susiję su (duomenys neskelbtini), atmetami kaip nepagrįsti. Teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 1 d. ieškovei teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį ir nesudaro pagrindo ieškiniui dėl žalos atlyginimo patenkinti. Teismas neturėjo pagrindo nepasitikėti eksperto išvadomis, nes jas patvirtina byloje esantis įrodymų visetas, eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo poliklinika prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės L. K. bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Ieškovė turi įrodyti ne tik, kad po (duomenys neskelbtini), bet ir tai, jog tai nėra pacientės individuali organizmo savybė, o poliklinikos gydytojos (duomenys neskelbtini) ieškovei netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos pasekmė (žala) ir suteiktos paslaugos neatitiko jų teikimo metu buvusio medicinos ir slaugos mokslo lygio bei gerosios medicinos praktikos patirties.
13.2. Ieškovės prašymo pagrindu teismo nutartimi buvo paskirta deontologinė ekspertizė, pavedant ją atlikti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ungė“ ekspertams, todėl buvo sudaryta medicinos gydytojų ekspertų komisija, susidedanti iš teismo medicinos eksperto Pauliaus Petreikio ir gydytojos burnos chirurgės dr. R. R., kuri turi aukštą profesinę kvalifikaciją ir didelę patirtį, ji yra ekspertų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Ekspertų sąrašo patvirtinimo“ (aktuali 2021 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. V-11082 redakcija).
13.3. Ieškovė ir jos atstovas pirmosios instancijos teismo neprašė pakartotinės teismo deontologinės ekspertizės dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (ekspertų komisijos sudėties ar išvadų netinkamumo, prieštaravimo), todėl nėra pagrindo nesivadovauti teismo deontologinės ekspertizės išvadomis. Šiuo atveju apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.
13.4. Pacientė į polikliniką atsinešė rentgeno nuotrauką, kuri buvo atlikta 2022 m. balandžio 3 d., todėl papildomas radiologinis tyrimas tokiu atveju nėra būtinas, kai diagnozei nustatyti užtenka klinikinių duomenų. Nustatyti (duomenys neskelbtini) nėra įmanoma, tai diagnozuojama tik kliniškai procedūros metu, todėl atlikus papildomą rentgenologinį tyrimą gydymo taktika nebūtų pasikeitusi. Papildomas rentgeno nuotraukos atlikimas (duomenys neskelbtini) nebūtų turėjęs.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, apeliantės teigimu, atsiradusios dėl netinkamai jai VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 1 d. ieškovė kreipėsi į polikliniką (duomenys neskelbtini). Ambulatorinio apsilankymo apraše nurodyta ieškovės būklė – (duomenys neskelbtini). Taikytas gydymas – (duomenys neskelbtini). Pacientei nurodytas režimas, paskirtas gydymas.
17. 2023 m. kovo 2 d. ieškovė atvyko į polikliniką po (duomenys neskelbtini) apžiūrai ir buvo konsultuota poliklinikos gydytojos burnos chirurgės (duomenys neskelbtini). Ambulatorinio apsilankymo apraše užfiksuota diagnozė – (duomenys neskelbtini). Taikytas gydymas – apžiūra. Apžiūrėta (duomenys neskelbtini) gyja gerai, susiūta. Pacientei 2023 m. kovo 2 d. chirurginės intervencijos nereikėjo, nes (duomenys neskelbtini) nebuvo. Tą pačią dieną ieškovė pateikė pretenziją poliklinikai dėl gydytojos chirurgės (duomenys neskelbtini) veiksmų tinkamumo ištyrimo.
18. 2023 m. kovo 15 d. poliklinika pateikė atsiliepimą Nr. V4-31 į ieškovės 2023 m. kovo 2 d. pretenziją. Atsiliepime nurodyta, kad gydytojos burnos chirurgės paslaugos (2023 m. kovo 1 d.) teiktos kvalifikuotai, atidžiai, atsakingai, laikantis gydytojo burnos chirurgo medicinos normos reikalavimų ir pagal profesinę kompetenciją sudarytą gydymo planą.
19. 2023 m. liepos 20 d. ieškovė kreipėsi į komisiją, prašydama pripažinti, kad poliklinika, teikianti burnos chirurgo paslaugą, ieškovės sveikatai padarė žalą: 10 000 Eur neturtinę žalą ir 2 300 Eur turtinę žalą.
20. Komisija 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 56-135 „Dėl L. K. prašymo“ ieškovės prašymo dėl žalos padarymo fakto pripažinimo ir žalos atlyginimo netenkino.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
21. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Ukrainos nekomercinės įmonės Odontologijos poliklinikos Nr. 1 pažymą apie (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. vasario 27 d. panoraminę nuotrauką. Apeliantės teigimu, teikiami įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, objektyvios galimybės juos pateikti anksčiau nebuvo. Teikiami įrodymai yra svarbūs objektyviam bylos išnagrinėjimui, jų apimtis nėra didelė, todėl bylos nagrinėjimas nebūtų užvilkintas.
22. Atsakovė bei trečiasis asmuo prašo nepriimti apeliantės teikiamų naujų įrodymų. Teigia, kad šie įrodymai apeliantei buvo žinomi ir turimi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Poliklinika dėl ieškovės teikiamų naujų įrodymų pažymėjo, kad jie neatitinka patikimumo kriterijaus, nes Odontologijos poliklinikos Nr. 1 pažyma nėra pasirašyta ją sudariusio asmens, nenurodyta jos surašymo data.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
25. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
26. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pacientei (apeliantei) sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Bylos nagrinėjimo metu buvo vertinama, ar (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas ne kartą išaiškino pacientei įrodinėjimo pareigą ir pasiūlė pateikti bylos nagrinėjimui reikšmingą informaciją (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. ir 2025 m. vasario 17 d. nutartys), todėl apeliantė, būdama suinteresuota pagrįsti jos įrodinėjamas aplinkybes, visus ginčo nagrinėjimui reikšmės turinčius įrodymus turėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
27. Naujai pateikiami įrodymai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė apie jų buvimą neabejotinai žinojo. Pažymėtina, kad nekomercinės įmonės Odontologijos poliklinikos Nr. 1 pažymoje nenurodyta jos parengimo data, tačiau pagal jos turinį matyti, jog ji parengta po 2024 m. vasario 29 d., t. y. jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ieškinys pateiktas 2023 m. rugsėjo 28 d.), panoraminė nuotrauka atlikta 2021 m. vasario 27 d., t. y. taip pat iki bylos inicijavimo teisme. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad naujų įrodymų teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis. Taigi, negalima daryti išvados, kad galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme.
28. Be to, teismą, vertinantį naujų įrodymų priėmimo klausimą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija ir faktiniai duomenys, sudarantys įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Byloje, kaip minėta, sprendžiama dėl apeliantei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų – (duomenys neskelbtini), todėl kartu su apeliaciniu skundu pateikta pažyma apie (duomenys neskelbtini), nėra reikšminga apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
29. Vadovaudamasi įstatymo reglamentuota tvarka ir aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo pagal CPK 314 straipsnį taikyti išimtį, todėl apeliantės prašymo netenkina, teikiamų naujų rašytinių įrodymų nepriima.
Dėl apeliantės prašymų skirti pakartotinę arba papildomą ekspertizę
30. 2025 m. rugsėjo 1 d., t. y. vieną dieną iki civilinės bylos pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo nagrinėjimo (bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2025 m. rugsėjo 2 d.), apeliantė pateikė prašymus: 1) skirti pakartotinę kompleksinę teismo ekspertizę su asmens apžiūrėjimu ir kompiuterine tomografija; 2) nustatyti ekspertų sudėtį, pašalinant anksčiau dalyvavusius asmenis ir asmenis, turinčius interesų konfliktą; 3) patvirtinti techninę užduotį ir klausimų sąrašą; 4) išreikalauti visus medicininius dokumentus; 5) sustabdyti bylos nagrinėjimą iki išvados gavimo; 6) priskirti pradines išlaidas ieškovei, vėliau jas paskirstant pagal bylos baigtį; 7) alternatyviai skirti papildomą ekspertizę arba iškviesti ir apklausti ankstesnį ekspertą bei gydantį gydytoją.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK reglamentavimą esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent šioje proceso stadijoje turi būti nustatytos visos ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Įstatyme nustatyta, kad dar teikdami teismui pirmuosius procesinius dokumentus (ieškinį ar atsiliepimą į jį) dalyvaujantys byloje asmenys turi pagrįsti ir įrodyti byloje reiškiamus reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis), o pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Tokie reikalavimai koreliuoja su civiliniame procese galiojančiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, pagal kurį teismas turi imtis CPK nustatytų priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis). Tuo tarpu apeliacinis procesas skirtas patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą fakto ir teisės aspektais, tačiau tik pagal tuos dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme ir remiantis būtent tais įrodymais, kuriuos ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.
32. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė skirti teismo medicinos deontologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ungė“ ekspertams, konkrečiai teismo medicinos ekspertui Pauliui Petreikiui. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi prašymas buvo patenkintas ir šia nutartimi ieškovė buvo įpareigota pateikti ekspertizės įstaigai ne tik 2023 m. kovo 1 d. atliktą rentgenogramą, bet ir kitus medicininius dokumentus, būtinus atliekant ekspertizę. 2024 m. balandžio 4 d. teisme buvo gautas teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 0017/24, kurio išvadose buvo teigiama, kad diagnozė ieškovei buvo nustatyta teisingai, taikyti gydymo metodai – teisingi.
33. Susipažinusi su ekspertizės akto Nr. 0017/24 išvadomis, ieškovė teigė, kad jos neišsamiai atsako į teismo nutartimi užduotus klausimus, priimtos skubotai, neturint visų būtinų medicininių duomenų, todėl 2024 m. gegužės 6 d. ieškovė pateikė prašymą skirti byloje papildomą teismo medicinos ekspertizę. 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo patenkintas ir byloje buvo paskirta papildoma teismo medicinos deontologinė ekspertizė; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi ekspertams buvo užduoti papildomi ieškovės nurodyti klausimai, susiję su jai suteiktomis paslaugomis.
34. Teisme buvo gautas 2024 m. birželio 27 d. papildomos teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 0025/24 (atsakantis į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje užduotus klausimus). Jo išvadose teigiama, kad (duomenys neskelbtini).
35. 2024 m. liepos 17 d. papildomos teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0032/24 (atsakančio į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje užduotus klausimus) išvadose buvo teigiama, kad diagnozė ieškovei buvo nustatyta teisingai; atlikta viskas, kas buvo būtina ir suteikta reikiama pagalba; nėra pagrindo abejoti nustatytos diagnozės ir taikytų gydymo metodų teisingumu; (duomenys neskelbtini) nėra įmanoma; tai diagnozuojama tik kliniškai procedūros metu, todėl atlikus papildomą rentgenologinį tyrimą gydymo taktika nebūtų pasikeitusi; papildomas rentgeno nuotraukos atlikimas jokios įtakos (duomenys neskelbtini) nebūtų turėjęs; (duomenys neskelbtini); tai yra operacinio (duomenys neskelbtini) procedūros pasekmė, o ne (duomenys neskelbtini).
36. Pagal CPK 219 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą papildoma ekspertizė gali būti paskirta, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jei yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
37. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ar papildomą teismo ekspertizę. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės prašymai skirti teismo medicinos ekspertizę ir papildomą ekspertizę buvo patenkinti. Ekspertams buvo užduoti visi klausimai, kuriuos nurodė ieškovė.
38. Ekspertizės akte bei papildomų ekspertizių aktuose ekspertų pateiktos išvados yra aiškios bei nuoseklios. Be to, ekspertizės išvadas pateikęs teismo medicinos ekspertas Paulius Petreikis ir gydytoja burnos chirurgė dr. R. R. buvo apklausti 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžiuose, kuriuose ieškovė naudojosi teise užduoti ekspertams klausimus dėl pateiktų išvadų.
39. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ekspertizės akto išvados gali būti neišsamios ir nepatikimos dėl to, jog ekspertai neturėjo visų būtinų medicininių dokumentų. Nustatyta, kad ekspertams buvo pateikta visa bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl duomenų nepakankamumo ekspertai negalėjo atsakyti į jiems užduotus klausimus. Be to, apeliantė teismo nutartimis, kuriomis buvo tenkinti jos prašymai dėl ekspertizės ir papildomos ekspertizės skyrimo buvo įpareigota pateikti visus turimus medicininius duomenis. Todėl tuo atveju, jei apeliantė manė, kad teismo perduotos bylos medžiagos nepakanka išsamioms išvadoms parengti, ji galėjo pateikti papildomą medžiagą apie jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau tokios medžiagos ekspertams apeliantė nepateikė, be to, net nenurodo, kokia medžiaga buvo neperduota ekspertams.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ekspertizės išvados buvo parengtos tokios teisės neturinčio subjekto. Nustatyta, kad teismo ekspertizę buvo pavesta atlikti UAB „Ungė“ ekspertams, todėl buvo sudaryta medicinos gydytojų ekspertų komisija, susidedanti iš teismo medicinos eksperto Pauliaus Petreikio ir į ekspertų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Ekspertų sąrašo patvirtinimo“ įtrauktos gydytojos burnos chirurgės dr. R. R..
41. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė pastabų dėl dr. R. R. kvalifikacijos nereiškė, pageidavimo pavesti ekspertizę atlikti kitiems ekspertams nereiškė, todėl šiuo pagrindu teikiamas prašymas skirti byloje pakartotinę ar papildomą ekspertizę netenkinamas. Taip pat akcentuotina, kad 2024 m. liepos 17 d. papildomos ekspertizės akte paaiškinta, jog klinikinė apžiūra šiuo atveju neturi jokios vertės buvusiai situacijai įvertinti, nes po procedūros praėjo per daug laiko ir pokyčiai negali būti vertinami kaip pooperaciniai. Apeliantės argumentai skirti papildomą ekspertizę dėl to, kad ekspertizės išvadas pateikę ekspertai betarpiškai neatliko klinikinės apžiūros ir netaikė kitų tyrimo metodų, nesudaro pagrindo prašymą tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, jog ekspertizės aktų išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ir yra paremtos netinkamai taikytais tyrimo metodais, visapusiškai neįvertinus bylos medžiagos. Tik tai, kad apeliantė nesutinka su ekspertizės aktų išvadomis, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės aktų išvadų išsamumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neegzistuoja teisiniai pagrindai skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tokio poreikio apeliantė nepagrindė ir apeliaciniame skunde.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo
42. Pacientų teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas yra garantuojama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje.
43. Ginčui aktualioje PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas. PTŽSAĮ 2 straipsnio 91 dalyje taip pat yra apibrėžta „neišvengiamos žalos“ sąvoka, kuri aktuali, sprendžiant dėl žalos atlyginimo pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio PTŽSAĮ nuostatas. Neišvengiama žala yra paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
44. Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 (toliau –aprašas), nustato tokius neišvengiamos žalos kriterijus: 1) ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (aprašo 9.2.2.1 papunktis); 2) liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (aprašo 9.2.2.2 papunktis); 3) liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (aprašo 9.2.2.3 papunktis).
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių paciento teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, taip pat dėl įstatymų leidėjo tikslų, įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį, yra išaiškinęs, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; ši žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina nustatyti: ar žala atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; ar ji vertintina kaip neišvengiama pagal apraše nurodytus jos identifikavimo kriterijus, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2023, 39–40 punktai).
46. Taigi, kilusiam ginčui aktualioje PTŽSAĮ redakcijoje nustatyta, kad žala atlyginama, jeigu yra nustatoma, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir žalos buvo galima išvengti; sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju valstybei pareiga atlyginti žalą kyla specialiuoju civilinės atsakomybės pagrindu – žala yra kompensuojama specialiame įstatyme (PTŽSAĮ) nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
47. Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo būtina nustatyti, ar žala – (duomenys neskelbtini)– atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ji vertintina kaip neišvengiama pagal aprašo 9.2.2.1 punktą, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos bei slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.
48. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad burnos chirurgės 2023 m. kovo 1 d. ieškovei teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Sprendime pažymėta, kad ginčo situacija susiklostė dėl ieškovės individualių organizmo savybių – (duomenys neskelbtini).
49. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai išvadai, kadangi ji priimta visapusiškai ir nuodugniai ištyrus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, bei paremta ekspertizės aktų išvadomis.
50. Spręsdama dėl to, ar ieškovei sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek 2023 m. kovo 2 d. (kitą dieną po (duomenys neskelbtini)) atliktos apžiūros aprašyme (2023 m. kovo 2 d. ambulatorinis aprašymas), tiek 2024 m. balandžio 4 d. teismo medicinos ekspertizės akto išvadose, tiek ir papildomų teismo ekspertizės aktų išvadose (2024 m. birželio 27 d. ir 2024 m. liepos 17 d.) nuosekliai teigiama, jog apeliantei nustatyta diagnozė ir taikytas gydymo metodas buvo tinkamas, abejonių dėl tinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nėra.
51. Apeliantė buvo informuota apie procedūrą ir jos galimas komplikacijas. Viena iš žinomų ir dažnai pasitaikančių komplikacijų po (duomenys neskelbtini), apie kurią apeliantė prieš procedūrą buvo informuota – (duomenys neskelbtini) („Paciento sutikimas dėl burnos chirurgijos paslaugų teikimo ir chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo“, 12.6 papunktis), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog (duomenys neskelbtini), nelaikytina netinkamai suteiktų medicininių paslaugų pasekme – tai dažnai pasitaikanti būklė po tokio pobūdžio suteiktų medicininių paslaugų, t. y. neišvengiama žala.
52. Komisijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendime „Dėl L. K. prašymo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Toks suaugimas per tam tikrą laiką gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Nėra būdų kaip nustatyti šį suaugimą iš anksto, jam pasiruošti ar pakeisti gydymo taktiką, nes suaugimas nustatomas procedūros metu ir nėra metodikos kaip galima būtų suaugimą atskirti ar pašalinti. Atliekant (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pašalinta alveolės sienelės dalis yra labai maža ir neturi įtakos tolesnėms danties atstatymo procedūroms. Iš pateiktų rentgeno nuotraukų matyti, kad norint (duomenys neskelbtini).
53. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad, (duomenys neskelbtini), todėl negalima teigti, jog yra padaryta žala. Tai yra viena iš (duomenys neskelbtini) procedūros pasekmių (2024 m. balandžio 4 d. ekspertizės akto Nr. 0017/24 išvada Nr. 10). Papildomų ekspertizių išvadose taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (2024 m. birželio 27 d. papildomos ekspertizės Nr. 0025/24 išvada Nr. 9).
54. Nors apeliantė skunde kelia abejones dėl teismo ekspertizės išvadų, pagal kurias priimtas skundžiamas sprendimas, pagrįstumo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas rėmėsi specialistų žiniomis. Kaip kasacinio teismo išaiškinta tokio pobūdžio bylose (sprendžiant dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo), tik specialių žinių turintys specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 34–35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti teismo ekspertizių išvadomis. Minėta, apeliantei suabejojus pateiktos teismo ekspertizės išvados pagrįstumu ir išsamumu, teismas skyrė papildomą ekspertizę, kuri papildė teismo ekspertizės išvadas (šios nutarties 35–38 punktai). Ekspertizės akto išvados yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, nėra abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, nenustatyta kvalifikacijos ar kompetencijos trūkumų ir eksperto šališkumo (CPK 216, 218 straipsniai). Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad ekspertizės akto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir yra paremtos netinkamai taikytais tyrimo metodais.
57. Ekspertizių išvados neprieštarauja byloje esantiems įrodymams; ekspertams buvo perduoti visi būtini duomenys apie apeliantei suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Apeliantė taip pat teigia, kad ekspertizės išvados dėl poreikio prieš atliekant (duomenys neskelbtini) procedūrą padaryti rentgeno nuotrauką, yra abejotinos bei prieštaraujančios, tačiau papildomose teismo medicinos ekspertizės aktų išvadose nuosekliai nurodyta, jog nustatyti (duomenys neskelbtini) nėra įmanoma. Tai diagnozuojama tik kliniškai procedūros metu, todėl atlikus papildomą rentgenologinį tyrimą gydymo taktika nebūtų pasikeitusi. Papildomas rentgeno nuotraukos atlikimas įtakos (duomenys neskelbtini) procedūrai nebūtų turėjęs.
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas Paulius Petreikis negalėjo atsakyti į jam užduodamus klausimus, o ekspertizės išvadas pasirašiusi gydytoja dr. R. R. nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga, tai kelia abejones dėl ekspertizių išvadų pagrįstumo. Išklausius 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas Paulius Petreikis (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:04:00 min. iki 01:03:05 min.) atsakė į visus ieškovės užduotus klausimus, kiek leidžia jo kompetencija ir kiek tai susiję su atlikta ekspertize. Ekspertas paaiškino, kad į tam tikrus užduotus klausimus pateikti atsakymo negali, nes jie turi būti adresuoti burnos chirurgui, būtent dėl to ekspertizės išvadas pasirašiusi burnos chirurgė dr. R. R. buvo apklausta 2024 m. gruodžio 6 d. vykusiame teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu gydytoja atsakė į visus ieškovės užduotus klausimus, kiek jie buvo susiję (duomenys neskelbtini) procedūra. Tai, kad gydytoja negalėjo pakomentuoti UAB „Vilniaus odontologijos centro“ ieškovei 2023 m. liepos 20 d. išduotos pažymos, nereiškia, jog ji nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į užduotus klausimus, kiek jie susiję su ieškovei 2023 m. kovo 1 d. atlikta procedūra, todėl jie susipažino su bylos medžiaga, kurioje užfiksuotos suteiktos medicininės paslaugos, o kitų, ne byloje dalyvaujančių asmenų, pateikta subjektyvi nuomonė dėl taikyto gydymo, ekspertų išvadų nelemia ir nepatenka į jų sprendžiamų klausimų ratą. Apeliantės selektyviai atrinkti gydytojų, pateikusių ekspertizės išvadas, pasisakymai nepagrindžia apeliantės iškeltų abejonių dėl jų nekompetencijos ar aplaidaus pareigų atlikimo ir nesudaro pagrindo abejoti jų išvadų pagrįstumu.
59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra teisinių pagrindų abejoti ekspertizės aktų išvadų išsamumu ir (ar) pagrįstumu bei teisėtai jomis bei kita bylos medžiaga rėmėsi, priimdamas apskųstą sprendimą.
60. Ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliantė taip pat teigia, kad sprendimo ydingumą lėmė nevisapusiškai ir netinkamai atliktas įrodymų vertinimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantė deklaratyviai teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nenurodė tokį teiginį pagrindžiančių teisinių argumentų bei nepateikė teismo atliktą įvertinimą paneigiančių įrodymų. Be to, apeliantė nenurodė, kokių duomenų ir įrodymų pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kas sudarytų pagrindą pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 183, 185 straipsniai).
61. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantė neįrodė netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų fakto, dėl jų kilusios žalos. Pažymėtina, kad ekspertizės išvadose konstatuota, jog (duomenys neskelbtini). Tai yra (duomenys neskelbtini) pasekmė, o ne (duomenys neskelbtini) pažeidimas. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini), apeliantė buvo informuota prieš procedūrą ir tai, kaip minėta, nelaikoma suteiktos paslaugos netinkamumą pagrindžiančiu įrodymu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad po procedūros apeliantė nenurodė patyrusi kokių nors fizinių ar dvasinių kančių, kurios būtų neįprastos po suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. 2023 m. birželio 6 d. teikdama prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo, apeliantė teigė, kad jos gyvenimas po paslaugos, su kurios suteikimu apeliantė siejo reikalavimą atlyginti žalą, nepasikeitė, sužalojimų ar sveikatos sutrikimų ji nepatyrė, reikalavimas atlyginti žalą iš esmės siejamas su aplinkybe, jog apeliantė savaitę laiko po procedūros naudojo vaistus nuo skausmo, nedirbo bei patyrė nepatogumus valgant, kramtant maistą. Įvertinus suteiktų paslaugų pobūdį (buvo atlikta (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad tam tikri laikini nepatogumai (negalėjimas kramtyti, skausmas) yra įprasti (duomenys neskelbtini) ir tai nelaikytina žala PTŽSAĮ prasme.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimą atlyginti žalą apeliantė sieja išimtinai su po procedūros atlikimo paaiškėjusia aplinkybe, kad, siekiant vietoj (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ne kartą nurodyta, ši būklė yra nulemta individualių pacientės organizmo savybių, bet tai nėra atliktos procedūros pasekmė. Komisijos sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų rentgeno nuotraukų matyti, kad norint (duomenys neskelbtini).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nustatymo sąlygas, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, įvertino ginčui aktualius įrodymus ir faktines aplinkybes bei remdamasis jų visuma, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jį panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
64. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš atsakovės apeliantei suteiktos teisinės pagalbos išlaidas (312,50 Eur), tačiau netenkinus apeliacinio skundo ir paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).
65. Atsakovei atstovaujanti Valstybinė ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė patirtų išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.
66. Trečiasis asmuo VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinika pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimo išlaidos), pateikė 2025 m. gegužės 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. MSF-31/2025 bei 2025 m. birželio 23 d. banko patvirtinimą apie šių išlaidų apmokėjimą.
67. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
68. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas). Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).
69. Trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas 2025 m. II ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 335,90 Eur. Taigi, maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į procesinę bylos baigtį (trečiasis asmuo prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą, taigi, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas jo naudai), įvertinusi trečiojo asmens patirtų išlaidų dydį, kuris neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, daro išvadą, kad prašymas yra pagrįstas. Trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiamos 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teikiamą pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Panevėžio miesto odontologijos poliklinikai (juridinio asmens kodas 190429413) 1 850 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Neringa Švedienė