Baudžiamoji byla Nr. 2K-581-693/2015
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00746-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.8.11
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjos advokatės Reginos Kvalitienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams (už V. D. , Z. D. , A. D. terorizavimą). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, V. Š. paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams, ją atliekant pataisos namuose. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nenurodyta, nuo kada nuteistajam V. Š. turėtų būti skaičiuojama bausmės pradžia. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartimi patikslinta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pakeista Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis ir nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. Š. paskirtos ir subendrintos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
V. Š. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo 2012 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, iki 2014 m. sausio 20 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, sistemingai terorizavo SMS pranešimais nukentėjusiuosius V. Dagytę, Z. D. , A. D. , t. y.: 2013 m. liepos 18 d. vieną kartą, 2013 m. liepos 22 d. vieną kartą, 2013 m. rugpjūčio 21 d. du kartus, 2013 m. rugsėjo 14 d. vieną kartą, 2013 m. rugsėjo 15 d. vieną kartą, 2013 . rugsėjo 17 d. vieną kartą, 2013 m. spalio 2 d. vieną kartą, 2013 m. spalio 6 d. vieną kartą, 2013 m. spalio 12 d. du kartus, 2013 m. spalio 21 d. vieną kartą, 2013 m. spalio 26 d. vieną kartą, 2014 m. sausio 20 d. vieną kartą, rašė iš abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios V. D. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į nukentėjusiosios Z. D. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir į nukentėjusiojo A. D. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), grasinančio pobūdžio SMS pranešimus, kuriais reikalavo grąžinti 73 000 Eur skolą už V. D. išpirkimą nuo kalėjimo, grasino padegti namus bei automobilį.
Kasaciniu skundu nuteistojo V. Š. gynėja advokatė R. Kvalitienė prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba juos pakeisti ištaisant padarytas bausmių bendrinimo klaidas.
Kasatorė teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 64 straipsnio 3 dalį).
Kasaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Š. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams, pažeidė bausmių bendrinimo tvarką, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, dėl to buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės. Pasak kasatorės, teismas nedetalizavo, kokiu nuosprendžiu paskirtą bausmę jis bendrina su kitu nuosprendžiu paskirta bausme. Skunde pažymima, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė (dveji metai) ir prie jos iš dalies turėjo būti pridedama Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų dviejų mėnesių keturiolikos dienų laisvės atėmimo bausmės dalis. Anot kasatorės, teismas neatsižvelgė į tai, kad bausmes bendrinant BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Gynėja teigia, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, skirdamas bausmę, neteisingai nustatė V. Š. neatliktos bausmės dalį ir dėl to nepagrįstai paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams, o tai šiurkščiai pažeidžia V. Š. teises. Nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 22 d., neatliktos bausmės dalis V. Š. pagal 2012 m. sausio 16 d. nuosprendį buvo vieneri metai dveji mėnesiai keturiolika dienų. Bausmes bendrinant BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas turėjo teisę visiškai ar iš dalies bausmes sudėti. Taikant visiško sudėjimo būdą, V. Š. skirtina galutinė maksimali bausmė nuosprendžio priėmimo dieną negalėjo būti didesnė nei treji metai du mėnesiai keturiolika dienų. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas pasirinko dalinio sudėjimo būdą, todėl galutinė V. Š. skirtina bausmė turėjo būti mažesnė nei minėtoji maksimali bausmė. Kasatorė pažymi, kad vien dėl šios aplinkybės žemesnės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o teismų padarytos klaidos taisytinos. Taip pat skunde pažymima, kad gynėja palaiko V. Š. kasacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei padarytų esminių BPK pažeidimų.
Atsiliepimu į nuteistojo V. Š. gynėjos advokatės R. Kvalitienės kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo jį tenkinti iš dalies.
Atsiliepime nurodyta, kad skunde nedetalizuojami esminiai BPK pažeidimai, kurie leistų panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus. Prokuroras nurodo, kad kasatorės teiginiai apie padarytus esminius BPK pažeidimus yra nepagrįsti ir dėl šios priežasties nevertintini. Taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra pakankamai motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos, o tai pagrįstai leido pripažinti V. Š. kaltu. Jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, motyvuotai, kaip prieštaraujančius bylos duomenims, atmetė nuteistojo pateiktus apeliacinio skundo motyvus.
Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, todėl šią kasatorės skundo dalį prašo tenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad V. Š. 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams trims mėnesiams. Teismo sprendimu bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. sausio 16 d. Kartu į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį. Pasak prokuroro, iš 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio matyti, kad V. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Teismo sprendimu bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. rugsėjo 7 d. Kartu į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d.
Remiantis pirmiau išdėstytais duomenimis, prokuroras daro išvadą, kad, priimant 2012 m. sausio 16 d. nuosprendį, V. Š. pagal 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį buvo atlikęs keturis mėnesius devynias dienas, kurios įskaičiuotinos į 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos penkių metų trijų mėnesių bausmės dydį. Todėl pagal 2012 m. sausio 16 d. nuosprendį V. Š. realiai atliktinas keturių metų dešimties mėnesių dvidešimt vienos dienos laisvės atėmimas. Įvertinus tai, matyti, kad 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio priėmimo dieną V. Š. pagal 2012 m. sausio 16 d. nuosprendį buvo atlikęs dvejų metų vienuolikos mėnesių ir šešių dienų laisvės atėmimo bausmę. Anot prokuroro, kasatorės pateiktas neatliktos bausmės dydis – vieneri metai du mėnesiai keturiolika dienų – nėra pagrįstas ir laikytinas neteisingu.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus duomenis, prokuroras mano, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, negalėjo laikyti, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu V. Š. paskirtos ir neatliktos bausmės dydis yra ketveri metai, todėl akivaizdu, kad teismas, bendrindamas BK 64 straipsnio l, 3 dalies pagrindu 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, prie jos privalėjo pridėti 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, paskirdamas subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, neteisingai nustatė 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dydį, dėl to paskyrė įstatymo neatitinkančią galutinę subendrintą bausmę. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, prokuroras pritaria kasatorės argumentams dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant galutinę subendrintą bausmę V. Š. ir siūlo ištaisyti padarytą bausmių bendrinimo klaidą; kitas nuosprendžio ir nutarties dalis prašo palikti nepakeistas.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl bausmių bendrinimo ir BK 64 straipsnio taikymo
Kasatorės skundo argumentai, kad netinkamai taikytos BK 64 straipsnio nuostatos, dėl to neteisingai subendrintos bausmės, pagrįsti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog paskirtąją bausmę BK 64 straipsnio pagrindu bendrina su Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi, tačiau nuosprendžio įžanginėje dalyje nenurodyta, kokia 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktoji dalis, nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat nėra jokių apskaičiavimų dėl bausmės neatliktosios dalies, nes tik tiksliai nustačius, kokia yra neatliktoji bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną, galima teisingai subendrinti paskirtąją bausmę su neatlikta bausme. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies išplaukia, kad teismas nusprendė, jog neatliktoji bausmės dalis yra ketveri metai, nes, kaip minėta, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Galima manyti, kad teismas subendrino minėtais nuosprendžiais paskirtąsias bausmes jas iš dalies sudėdamas.
BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad kai bausmės visiškai ar iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa ar neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi teismas privalo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kokia ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta bausmė ir nuo kada skaičiuoti jos pradžią ir kokia neatliktos bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną, nes tik tuomet galima teisingai subendrinti paskirtąją bausmę su neatlikta bausme.
Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu V. Š. nuteistas: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu prie 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams; į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį, kurios pradžia 2010 m. gruodžio 7 d.
Pažymėtina, kad naujo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 22 d., V. Š. neatliktos bausmės dalis buvo vieneri metai du mėnesiai keturiolika dienų (Marijampolės pataisos namų 2015 m. liepos 14 d. pažyma Nr. 9/07-13831). Būtent su šia neatliktos bausmės dalimi turėjo būti bendrinama nauju nuosprendžiu paskirta bausmė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pakeista Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis, ir nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. Š. paskirtos ir subendrintos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai subendrino nuosprendžiu paskirtąją bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąją dalimi, šios teisės taikymo klaidos nepastebėjo ir neištaisė apeliacinės instancijos teismas, todėl šių teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 64 straipsnio 3 dalies – taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byla nagrinėjama pagal nuteistojo V. Š. gynėjos kasacinį skundą, dėl to nuteistojo teisinė padėtis negali būti sunkinama (BPK 376 straipsnio 3 dalis), todėl prie nuosprendžiu paskirtos bausmės (dvejų metų laisvės atėmimo) pridėtina ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – laisvės atėmimas vieneriems metams, nes tokį bausmių subendrinimo būdą parinko pirmosios instancijos teismas.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų
Kasatorė skunde nurodo, kad ji visiškai palaiko V. Š. kasacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus dėl padarytų esminių BPK pažeidimų bei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kurie, anot gynėjos, sudaro pagrindą panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą V. Š. nutraukti.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. Š. 2015 m. liepos 13 d. pateiktas kasacinis skundas dėl šioje byloje priimtų žemesnės instancijos teismų sprendimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti. Taigi tokio V. Š. skundo nėra, todėl negali būti palaikomi jame išdėstyti argumentai.
Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš nuteistojo V. Š. gynėjos kasacinio skundo turinio, kasatorė savarankiškų teisinių argumentų dėl jos nurodomų esminių BPK pažeidimų bei netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 145 straipsnio 2 dalies – taikymo nepateikia, o tik nurodo palaikanti nuteistojo kasaciniame skunde išdėstytus argumentus. Tokie teiginiai yra deklaratyvūs, nes nepagrįsti teisiniais argumentais ir nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to ši kasacinio skundo dalis paliktina nenagrinėta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutarties dalis pakeisti – panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl V. Š. paskirtų bausmių subendrinimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams, pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, – laisvės atėmimą vieneriems metams, ir galutinę subendrintą bausmę V. Š. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 22 d.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Gintaras Goda
Viktoras Aidukas
Vytautas Masiokas