Civilinė byla Nr. 2A-1023-241/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00802-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17; 3.2.8.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. A. ir J. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, pareikštą civilinėje byloje pagal atsakovų V. G. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2373-560/2018 pagal ieškovų E. A. ir J. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Intelektuali verslo apsauga“, V. G., V. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies ir sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys – Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro notaras T. P. V., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., valstybės įmonė Registrų centras, ir
n u s t a t ė :
Ieškovai E. A. ir J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame pareiškė du materialiuosius reikalavimus – 1) pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 7 d. sutarties dalį, pagal kurią E. A. ir J. A. pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Intelektuali verslo apsauga“ negyvenamąsias patalpas – sandėlio patalpas su pagalbinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Intelektuali verslo apsauga“ atliktą negyvenamosios patalpos – sandėlio patalpos su pagalbinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), įkeitimą atsakovams V. G. ir V. K. pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipoteką.
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 7 d. sutarties dalį, pagal kurią ieškovai E. A. ir J. A. pardavė atsakovei UAB „Intelektuali verslo apsauga“ negyvenamąsias patalpas – sandėlio patalpas su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), taikė restituciją ir grąžino šias patalpas ieškovams; pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Intelektuali verslo apsauga“ atliktą negyvenamosios patalpos – sandėlio patalpos su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įkeitimą atsakovams V. G. ir V. K. pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipoteką. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės UAB „Intelektuali verslo apsauga“ ieškovų naudai 7 214,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl šio teismo sprendimo atsakovai V. G. ir V. K. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2018 m. lapkričio 21 d. ieškovai E. A. ir J. A. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą patvirtinti 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovų ir atsakovų V. G. ir V. K. sudarytą taikos sutartį.
Prašymas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalį, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityvumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016).
Pagal pateiktos taikos sutarties turinį, ieškovai E. A. ir J. A. ir atsakovai V. G. ir V. K. sutarė tarp jų kilusį ginčą užbaigti bendru taikiu sutarimu, abipusių nuolaidų būdu.
Teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygose aiškiai išreikšta ieškovų ir atsakovų V. G. ir V. K. valia taikiai išspręsti teisminį ginčą bylos dalyje dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Intelektuali verslo apsauga“ atliktą ginčo turto įkeitimą atsakovams V. G. ir V. K. pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipoteką (taikos sutarties c ir d punktai). Atsakovų V. G. ir V. K. apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliacinio apskundimo pagrindas (faktiniai ir teisiniai argumentai) yra susijęs išimtinai tik su skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas šis ieškovų reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu, nors skundo reikalavimu prašoma panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taikos sutarties b ir 1 punktuose šalys taip pat patvirtina, kad apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas pirmasis ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 7 d. sutarties dalį, pagal kurią E. A. ir J. A. pardavė UAB „Intelektuali verslo apsauga“ negyvenamąsias patalpas – sandėlio patalpas su pagalbinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, apeliantai neskundžia, kad ši sprendimo dalis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir ginčas šioje dalyje laikytinas galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šioje dalyje įsiteisėjęs. Atsakovė UAB „Intelektuali verslo apsauga“ neinicijavo apeliacinio proceso dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 7 d. sutarties dalis, pagal kurią E. A. ir J. A. pardavė UAB „Intelektuali verslo apsauga“ negyvenamąsias patalpas – sandėlio patalpas su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), taikyta restitucija ir šios patalpos grąžintos ieškovams, yra įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnio 1 dalis).
Taikos sutartyje, kuria išsprendžiamas ginčas dėl sutartinės hipotekos (ne)galiojimo, atsakovė UAB „Intelektuali verslo apsauga“, kuri pagal šį sandorį ginčo turtu užtikrino savo piniginių prievolių atsakovams V. G. ir V. K. įvykdymą, nedalyvauja. Pagal taikos sutarties sąlygas (5 punktas) atsakovės UAB „Intelektuali verslo apsauga“ kreditoriai V. G. ir V. K., vadovaudamiesi CK 4.197 straipsnio 5 dalimi, vienašališkai atsisako hipotekos į ginčo patalpas. CK 4.197 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia kreditoriui teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos be skolininko valios. Atsakovė UAB „Intelektuali verslo apsauga“ byloje elgėsi pasyviai – informuota apie bylos nagrinėjimo teismo procesą jame nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, apeliacinio skundo, atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą neteikė. Taikos sutartimi ieškovai atsisako antrojo ieškinio reikalavimo ir įsipareigoja sumokėti atsakovams V. G. ir V. K. kompensaciją už sutartinės hipotekos atsisakymą. Tokios taikos sutarties nuostatos/sąlygos bei apeliacijos byloje apimtis teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad taikus ginčo dalies išsprendimas be atsakovės UAB „Intelektuali verslo apsauga“ niekaip nevaržo ir nepažeidžia jos materialiųjų teisių.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktos tvirtinti taikos sutarties nuostatos/sąlygos atitinka dispozityvumo principą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia bylos šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartimi šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, t. y., kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl šalių pateikta taikos sutartis tvirtinama, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje naikinamas, o civilinės bylos dalis nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teisėjų kolegija, vertindama ieškovų prašymą grąžinti dalį žyminio mokesčio už procesą pirmosios instancijos teisme, nurodo, jog pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Nurodyta įstatymo formuluotė teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog jeigu taikos sutartis sudaroma atitinkamos instancijos teisme (bylą nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka), tai sumokėtas žyminis mokestis šalims gali būti grąžinamas būtent už atitinkamos instancijos teismui paduotus procesinius dokumentus. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-916/2017). Šios nuomonės teisėjų kolegija laikosi atsižvelgdama į CPK 87 straipsnio 2 dalies normos paskirtį, t. y. skatinti kuo greitesnį socialinės taikos atkūrimą. Kad šis tikslas būtų pasiektas, įstatyme nustatyta, kad šalys būtų skatinamos taikiai baigti ginčą kuo ankstesnėje bylinėjimosi stadijoje, todėl ir žyminis mokestis grąžinamas tik už tą proceso stadiją, kurioje pasiektas susitarimas ginčą baigti taikiai.
Šalims sudarius taikos sutartį iki bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo iš esmės pradžios, atsakovams V. G. ir V. K. grąžintinas visas (po 1 334,504 Eur) jų už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Pagal byloje esančią pažymą pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 56 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas neišsprendė. Šios išlaidos paskirstytinos ir priteistinos valstybei iš taikos sutarties šalių lygiomis dalimis (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistos sprendimu iš atsakovės iš UAB „Intelektuali verslo apsauga“. Taikos sutartyje šalys nenumatė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, todėl jos šalims nepaskirstytinos (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Patvirtinti ieškovų E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. A., asmens kodas 4601100022, ir atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 19 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. „Šalys patvirtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas pirmasis ieškinio reikalavimas ir pripažinta negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 7 d. sutarties dalis, pagal kurią ieškovai E. A. ir J. A. pardavė atsakovei UAB „Intelektuali verslo apsauga“ negyvenamąsias patalpas – sandėlio patalpas su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), taikyta restitucija ir šios patalpos grąžintos ieškovams, nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, ginčas šioje dalyje laikytinas galutinai išspręstu, o sprendimas šioje dalyje įsiteisėjusiu.
2. Šia sutartimi ieškovai E. A. ir J. A. atsisako antrojo ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Intelektuali verslo apsauga“ atliktą negyvenamosios patalpos — sandėlio patalpos su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įkeitimą atsakovams V. K. ir V. G. pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipoteką.
3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipoteką buvo užtikrinta atsakovų V. K. ir V. G. suteikta bei negrąžinta paskola UAB „Intelektuali verslo apsauga“ 225 904 Eur (780 000 Lt) sumai, ieškovai E. A. ir J. A. sutinka padengti dalį atsakovų nuostolių ir įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos sumokėti atsakovams kompensaciją už sutartinės hipotekos atsisakymą (t. y. už atsakovų V. K. ir V. G. taikos sutarties 5 punkte numatytų prievolių įvykdymą), atliekant mokėjimus kiekvienam atsakovui į jų nurodytas sąskaitas tokiomis dalimis:
3.1. V. K. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LTL Kredito unijoje, 75 000 Eur (septyniasdešimt penkis tūkstančius eurų);
3.2. V. G. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, 75 000 Eur (septyniasdešimt penkis tūkstančius eurų).
2. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties 3 punkte nurodyti mokėjimai kompensuoja tik dalį atsakovų nuostolių (negražintos paskolos), šia sutartimi ieškovai E. A. ir J. A. patvirtina ir garantuoja, kad nesiims jokių veiksmų, siekiant išieškoti dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą iš baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-10-1-01156-2013-2) areštuoto „Chester Services LLP“ nuosavybės teise priklausančio turto – patalpų – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, esant atsakovų reikalavimui, pateiks visus reikalingus atsisakymus dėl nusikalstama veika padarytos žalos ieškovams E. A. ir J. A. išieškojimo iš šio buto.
3. Vadovaujantis CK 4.197 straipsnio 5 dalimi atsakovai V. K. ir V. G. įsipareigoja vienašališkai atsisakyti hipotekos pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipoteką, t. y. pateikti notarui atitinkamus pareiškimus dėl hipotekos atsisakymo į negyvenamąsias patalpas — sandėlio patalpas su pagalbinėmis patalpomis ir visu jose esančiu turtu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).
4. Šios sutarties 5 punkte nurodytus įsipareigojimus atsakovai V. K. ir V. G. įvykdo ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo tos dienos, kuria bus įskaitytos šios sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytos pinigų sumos į atsakovų sąskaitas. Su nurodytais mokėjimais visas susijusias išlaidas padengia ieškovai.
5. Šalys patvirtina, kad jos neturi ir ateityje neturės viena kitai jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl civilinėje byloje Nr. 2-2373-560/2018 pareikštų reikalavimų. Be kita ko, šalys susitaria, kad ieškovų pagal šios sutarties sąlygas atsakovams V. K. ir V. G. mokama kompensacija (nuostolių atlyginimas) nesuteikia teisės regreso tvarka šios kompensacijos (nuostolių) reikalauti iš atsakovų V. K. bei V. G. ir jų atstovo, dalyvavusio sudarant ginčijamą hipotekos sandorį.“
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu atsakovės UAB „Intelektuali verslo apsauga“ atliktas negyvenamosios patalpos – sandėlio patalpos su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įkeitimas atsakovams V. G. ir V. K. pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipoteką.
Civilinės bylos pagal ieškovų E. A. ir J. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Intelektuali verslo apsauga“, V. G., V. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies ir sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys – Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro notaras Tomas P. V., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., valstybės įmonė Registrų centras, dalį dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Intelektuali verslo apsauga“ atliktą negyvenamosios patalpos – sandėlio patalpos su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įkeitimą atsakovams V. G. ir V. K. pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipoteką, nutraukti.
Grąžinti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 334,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt euro centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 183.
Grąžinti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 334,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt euro centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. birželio 12 mokėjimo nurodymu Nr. 06122103.
Atmesti ieškovų E. A. ir J. A. prašymą grąžinti už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalį.
Priteisti valstybei iš ieškovų E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. A., asmens kodas 4601100022, ir atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 14 Eur (keturiolika eurų) iš kiekvieno su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Konstantinas Gurinas
Egidija Tamošiūnienė