Adm. Byla Nr.A.2.11.-603-206/2013

                                                                                                                          Proceso Nr.4-25-3-00413-2013-8                                                                                                                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1; 52.3.

(S)

KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 31 d.

Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė,

Sekretoriaujant  Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios adm.teisės pažeidimų protokolą, atstovui A. B.,

asmeniui, kuriam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas P. Č.,

P. Č. advokatui Osvaldui Martinkui,

Teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą dėl administracinių teisės pažeidimų

P. Č., a.k(duomenys neskelbtini) viengungio, dirbančio, gyv. Kretingos m. J.Jablonskio g.67, nebausto,

n u s t a t ė :

Klaipėdos AVPK Kretingos raj. PK pateikė medžiagą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą P. Č., kad jis 2013-08-27 d. apie 23.39 val., Kretingoje, J.Jablonskio g. name Nr.67, būdamas neblaivus (nustatytas 0.45 prom. alkoholio kraujyje girtumas), pasipriešino į iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, t.y. rankomis pastūmė pareigūną A. Ž., kibo jam į uniformos atvartus, bandė suduoti į veidą. Taip pat P. Č. nevykdė 2000-10-17 Nr.VIII-2048 LR Policijos veikos įstatymo 16 str. 1 d., 2 d.,  ir 18 str. 2 d. suteiktomis teisėmis, policijos pareigūnų teisėtų nurodymų netriukšmauti, tai yra nutraukti neteisėtus veiksmus ir vykti į policijos komisariatą. P. Č. tai daryti atsisakė, taip nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ir tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą  ATPK 187 str. 1 d ir 2 d.

Asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, su juo nesutiko. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir teisme P. Č. nesutiko su inkriminuojamu pažeidimu. Teismo posėdžio metu P. Č. paaiškino, kad 2013-08-27 apie 23 val., po darbo, grįžo namo. Jis su drauge I. P. gyvena kartu su tėvais tėvų name, adresu Kretingos m., J.Jablonskio g.67, pirmame aukšte. Namo antrame aukšte gyvena sesuo S. K. su sūnumi. Jo ir sesers santykiai yra nedraugiški. Nurodytą vakarą jis namo grįžo išgėręs alaus. Pirmame aukšte tuo metu buvusi sesuo be pagrindo ėmė jį įžeidinėti, vadinti alkoholiku, narkomanu ir kitais nepagarbiais žodžiais. Jis supyko ir pakeltu balsu pasakė jai eiti į antrą aukštą, ten, kur gyvena. Po šio žodinio konflikto jis nuėjo į dušą maudytis ir netrukus sužinojo, kad sesuo iškvietė policiją. Atvyko du policijos pareigūnai, kuriems įėjus į koridorių, už jų atsistojusi sesuo ėmė aiškinti, kad jis ją sumušė. Jis tam paprieštaravo, pradėjo aiškinti, kad ji yra nesveika, kad jis sukvies giminaičius ir sieks ją patalpinti į psichiatrinę įstaigą gydytis. Sesuo isteriškai rėkė, o jis garsiai kalbėjo ir mostagavo rankomis, siekė sesers, tačiau neturėjo tikslo ir nepuolė policijos pareigūnų, jų nemušė, nekibo jiems į rūbus. Policininkams pasakius, kad reikės važiuoti į policijos komisariatą, jis nesutiko, nes norėjo, kad būtų išsiaiškinta vietoje ir ne su juo, nes jis nieko seseriai nedarė, o su pačia seserimi. Tačiau policijos pareigūnai, kurie jam net neprisistatė, neleidę jam apsirengti, nieko nepaaiškinę, užlaužė jam rankas, uždėjo antrankius. Vežamas į policijos komisariatą jis aiškino, kad skųsis, nes mano, kad policininkai su juo pasielgė neteisėtai. Jis mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla prieš jį yra pradėta nepagrįstai, nes jis nemušė nei sesers, nei tėvų, kaip sesuo sakė kviesdama į namus policiją, jis nesudavė ir nebandė suduoti jokiam policijos pareigūnui, jis mostagavo rankomis, kalbėdamas su seserimi, iš karto nesutiko vykti su policijos pareigūnais, nes manė, kad jie gali viską išsiaiškinti vietoje, namuose, į kur ir buvo iškviesti, vertina, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai nėra visiškai objektyvūs, nes nurodyta, kad surašyti dar 2013-08-27, nors į policiją jie atvyko jau po vidurnakčio, abu pranešimai yra identiški pažodžiui, kas rodo, kad tuose pranešimuose nėra nurodyta objektyvi tiesa, o pareigūnų subjektyvi trafaretinė nuomonė. Prašo nutraukti bylą.

Teismas laiko, kad P. Č. padarė ATPK  187 str. 1 d. ir  2 d. numatytus pažeidimus. Pažeidimai yra teisingai kvalifikuoti pagal nurodytus straipsnius, nes jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų bei pasipriešino policijos pareigūnams ir įrodyti byloje surinkta sekančia medžiaga.

Policijos atstovas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas P. Č. surašytas pagrįstai, nes policijoje buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnams nuvykus į vietą, pareiškėja patvirtino iškvietimą, skundėsi smurtu prieš ją, bijojo savo brolio P. Č., kuris buvo pakviestas pasiaiškinti. Jis su policijos pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, mostagavo rankomis, aiškiai jautėsi, kad yra neblaivus, brolis ir sesuo garsiai rėkė vienas ant kito, todėl buvo pagrįstai nuspręsta P. Č. pristatyti į policijos komisariato budėtojų dalį, kur išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau P. Č. nesutiko važiuoti, tam priešinosi, todėl buvo panaudoti koviniai veiksmai. Policijos pareigūnai nuvykę į iškvietimą, elgėsi nepažeisdami Policijos veiklos įstatymo, o P. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl prašo jį nubausti.

Liudytojos S. K. parodymais apie tai, kad 2013-08-27 vakare jai būnant namo, kuriame gyvena, pirmame aukšte pas savo motiną, parėjo neblaivus brolis P. Č. ir ėmė ant jos šaukti, varyti ją iš kambario, ranka sudavė į veidą, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji labai išsigando, išbėgo į lauką, telefonu iškvietė policiją. Atvykus PK pareigūnams, paaiškino, kad prieš ją smurtauja brolis P. Č.. Kartu su pareigūnais įėjo su į namo koridorių. Ten policijos pareigūnai pasakė, kad buvo iškvietimas dėl jo elgesio ir reikia vykti į policiją išsiaiškinti, tačiau P. Č. atsisakė vykti, neklausė policininkų, kurie jį įkalbinėjo, pasipriešino pareigūnams. Ji nebūtų buvusi kvietusi policijos, jeigu brolis nebūtų jai trenkęs į veidą. Kadangi buvo labai išsigandusi, ne viską įsidėmėjo, ką ji sakė ir kas buvo rašoma.

Liudytojo, Kretingos PK pareigūno I. K. parodymais apie tai, kad 2013-08-27 apie 23.38 val., dirbant su kolega A. Ž., gavę PK budinčiojo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, nuvyko į Kretingos m. J.Jablonskio gatvę nurodytu adresu. Vietoje, kieme juos pasitiko S. K., kuri pareiškė kad brolis P. Č. vadino ją necenzūriniais žodžiais ir sudavė per skruostą. Užėjus į namą, iš vonios išėjęs P. Č. ėmė garsiai šaukti sesers atžvilgiu. Jis buvo perspėtas netriukšmauti. P. Č. paaiškino, kad prieš seserį nesmurtavo, tik konfliktavo žodžiu. P. Č. buvo nurodyta vykti į PK aplinkybių išsiaiškinimui. Jis nesutiko ir atsisakė vykti, norėjo prieiti prie sesers, ranka stumtelėjo pareigūną A. Ž., kibo pareigūnui A. Ž. į uniformos atvartus, kėsinosi suduoti A. Ž. į veidą, bet šis išsisuko nuo smūgio. Po tokio P. Č. elgesio, P. Č. nereaguojant į nurodymus nusiraminti, abu su kolega panaudojo kovinius veiksmus ir uždėjo P. Č. spec. priemones- antrankius. Važiuojant į policjos komisariatą, automobilyje P. Č. grasino, kad  atleis pareigūnus iš darbo.

                       Liudytojo Kretingos PK pareigūno A. Ž. parodymais apie tai, kad 2013-08-27 apie 23:38 val., dirbant su I. K., gavus PK budinčiojo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, nuvyko į  Kretingos miesto J.Jablonskio gatvę, kur nurodytu adresu juos  namo kieme pasitiko S. K.. Ji pareiškė, kad brolis P. Č. vadino ją necenzūriniais žodžiais ir sudavė per skruostą. Įėjus į namo koridorių, iš vonios išėjo P. Č. ir ėmė garsiai šaukti ir aiškinti, kad niekam nieko blogo nepadarė. Jis buvo perspėtas netriukšmauti. P. Č. paaiškino, kad prieš seserį nesmurtavo, tik konfliktavo žodžiu. Visiems stovint koridoriuje, S. K. už pareigūnų nugarų, P. Č., norėdamas pasiekti seserį, priėjo prie jo, rankomis pastūmė, kibo į uniformos atvartus, bandė smūgiuoti, bet jis išsisuko nuo smūgio. Po tokio P. Č. elgesio ir jam nereaguojant į nurodymus nusiraminti, abu su kolega panaudojo kovinius veiksmus ir uždėjo P. Č. spec. priemones- antrankius. Vežant į policijos komisariatą, automobilyje P. Č. grasino, kad  atleis pareigūnus iš darbo. Komisariate P. Č. buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas. 

                       Liudytojos I. P. parodymais apie tai, kad 2013-08-27 apie 23 val. jos sugyventinis P. Č. po darbo grįžo namo. Jis buvo neblaivus. Girdėjo kaip sugyventinis ėmė konfliktuoti su seserimi Silvija. Ji nuėjo ir išsivedė sugyventinį ir jis nuėjo į dušą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo, kur yra P. Č.. Ji nunešė sugyventiniui apsivilkti  šortus ir  jis  išėjo iš vonios į koridorių. Sugyventinio sesuo buvo už policininkų nugarų ir garsiai rėkė, sakydama, kad brolis jos daugiau nemuš, rodė mėlynes ant kojų. P. Č. ėmė grūmoti seseriai pakeltu rankos pirštu. Policininkai tai galėjo klaidingai suprasti,  nes ji stovėjo už jų. Tada policininkai puolė P. Č., užlaužė jam rankas, o ji nubėgo į kambarį, kad atsinešti filmavimo priemonę. P. Č. uždėjo antrankius ir jį išvežė. Sugyventinio sesuo yra ligota, ji sako, kad viskas yra negerai. Ji užgauliojo brolį, o jis per karštai sureagavo  į sesers žodžius, o policininkai – į P. Č. elgesį.

Asmens blaivumo testu 2013-08-28 0 val.06 min. P. Č. buvo  nustatytas 0,45 promilių kraujyje girtumas (b.l.8).

Nors P. Č. nepripažino savo kaltės, remdamasis išdėstytais įrodymais teismas vertina, kad P. Č. administracinio teisės pažeidimo veika yra įrodyta. Byloje yra duomenys, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje 2013-08-27 23.39 val. buvo gautas ir užfiksuotas telefoninis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu J.Jablonskio g.67, Kretinga. Policijos pareigūnai nuvyko į vietą ir skambinęs asmuo – S. K. juos pasitiko kieme. Tokiu būdu, policijos pareigūnai atvyko pagrįstai, jie negalėjo nereaguoti į pranešimą, kurį, pareiškėja, jiems atvykus į vietą, patvirtino. Į namą policijos pareigūnai įėjo kartu su pareiškėja ir pakvietė P. Č.. P. Č. buvo duše, jam išeinant pas atvykusius policijos pareigūnus sugyventinė davė apsirengti šortus. Tokiu būdu, negalima teigti, kad jis negalėjo apsirengti, įvertinus aplinkybę, kad buvo karštas metų laikas, vasara, P. Č. buvo neblaivus ir jo paties pasirinkimas buvo kaip ir kiek apsirengti. P. Č. pakeltu tonu vėl pradėjus konfliktuoti su seserimi, policijos pareigūnai jį pakvietė vykti į policijos komisariatą išsiaiškinti, tačiau jis atsisakė. P. Č. savo elgesiu nepakluso policijos pareigūnų pagrįstam ir teisėtam reikalavimui, nevykdė policijos pareigūnų nurodymo. Jo paties paaiškinimas, kad jis gal būt būtų ir vykęs vėliau, nepagrįsta jokiais kitais objektyviais įrodymais. Abu policijos pareigūnai nurodė, kad vieną iš pareigūnų- A. Ž. P. Č. pastūmė ne tyčia, o siekdamas sesers, nekeičia veikos kvalifikavimo, nes jis neturėjo mostaguoti rankomis, siekti sesers, kai policijos pareigūnai buvo įspėję ir reikalavę nusiraminti. Abu pareigūnai, nurodo, kad P. Č. kibo į pareigūno A. Ž. uniformos atlapus, ką neigia pats P. Č. ir jo sugyventinė. Teismas vertina P. Č. sugyventinės liudytojos I. P. parodymus kaip subjektyvius dėl artimų šeimyninių santykių su P. Č., o policijos pareigūnų parodymus, kaip objektyvius, nes iki šio iškvietimo jie neturėjo jokių ryšių ar santykių su P. Č., jie buvo tarnyboje, blaivūs, todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymų nešališkumu ir objektyvumu. Ir pats P. Č. neneigia, kad iš pradžių jį pakvietė vykti į policijos komisariatą, tačiau jis galvojo ir vertino, kad jam to daryti nereikia, nes jis yra savo namuose. Policijos pareigūnų perspėjimas ir kvietimas vykti į policijos komisariatą buvo tinkamas, savalaikis ir situaciją atitinkantis reagavimas į pranešimą. P. Č. aiškinimas, kad jo sesuo yra psichiškai nesveika vertintina kaip aplinkybė, kad nukentėjusiajai kaip tik yra reikalinga padidinta apsauga nuo neigiamos aplinkos, o P. Č., kaip brolis, gerai žinodamas sesers sveikatos problemas, elgėsi ne tik priešingai įstatymų reikalavimams, bet ir nesilaikė geros moralės, artimų žmonių geranoriškos pagalbos su supratimo galimai nesveikam ir todėl pagalbos ir padidinto surpastingumo reikalingam asmeniui. 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą, o smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį. P. Č. atžvilgiu dėl netinkamo elgesio su seserimi policijoje buvo priimtas oficialus įspėjimas jam dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio ir išaiškinta atsakomybė pagal BK 140 str., kurio P. Č. nepasirašė (atsisakė pasirašyti), tačiau šis dokumentas yra galiojantis, nes nebuvo apskųstas ar panaikintas.

Toliau sekę P. Č. veiksmai yra šioje byloje nurodytų administracinių teisės aktų pažeidimas. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei veikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nustatytą valdymo tvarką. P. Č. mostagavo rankomis, stūmė policijos pareigūną, kibo į atlapus, policijos pareigūnų ir perspėtas, nenutraukė savo veiksmų, atsisakė geranoriškai vykti kartu policijos pareigūnais. Policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir atitiko įstatymų reikalavimus duotoje situacijoje, o P. Č. elgėsi neteisėtai. Policijos pareigūnams pareiškus teisėtus reikalavimus, P. Č. privalėjo juos vykdyti, o ne priešintis, o nesutikdamas su policijos pareigūnų reikalavimais, galėjo juos apskųsti įstatymų nustatyta tvarka aukštesnei policijos instancijai ar prokuratūrai. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti; 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą, sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Tačiau teismas laiko, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo veika – bandymas suduoti į veidą, nelaikytina pagrįsta, nes „bandymas“ nėra nei pasikėsinimas, nei rengimasis daryti įstatymo neleistina veiką. Ši dalis laikytina nepagrįsta ir šalintina iš protokole nurodytos veikos kvalifikavimo ir į tai atsižvelgtina skriant nuobaudą. Teismas nelaiko, kad policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų surašymas 2013-08-27 data sukeltų abejones dėl P. Č. administracinio teisės pažeidimo veikos kvalifikavimo ir įrodymo, nes tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas, nes tiesiog paprastai gyvenimiškai neįmanoma esant iškvietimui 23.39 val., nuvykti į vietą, pradėti aiškintis aplinkybes ir surašyti pranešimus per likusį laiką iki vidurnakčio.

Skirdamas nuobaudą, teismas laikosi administracinių teisės pažeidimo kodekso nuostatų ir atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, veikų stadiją, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

P. Č. laikytinas nebaustu, tačiau nusižengimų metu buvo neblaivus. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, byloje turimus duomenis apie pažeidėjo asmenybę, informaciją, kad jis dirba, ir dirba šeimoje tik vienas, jis nebaustinas administraciniu areštu, jam skirtina bauda, atitinkanti įstatymo už šiuos pažeidimus sankcijose numatytų nuobaudų minimumams. Remiantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaudamasis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30-33, 286, 287 str., teismas

n u t a r ė :

P. Č., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusižengimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d. ir nubausti 500 Lt pinigine bauda, pripažinti padarius nusižengimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. ir nubausti 300 Lt pinigine bauda. Remiantis ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą 500 Lt baudą.

Bauda per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo sąskaita numeris: (duomenys neskelbtini), AB bankas SWEDBANK, banko kodas 73000, gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už administracinį teisės pažeidimą, įmokos kodas: 6030). Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą, mokėtiną į valstybės pajamas.

Nutarimas per 20 dienų  gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 3022-3027 str. nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui, arba per nutarimą priėmusį teismą. 

Teisėja                                                               Raimonda Kulberkienė