Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-146-133-08].doc
Bylos nr.: N-146-133-08
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

           Administracinė byla Nr. N20-133/2008

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 27

(S)

             

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. sausio 29 d.

Vilnius

 

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarimo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

              2006 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius V. N., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo; apeliantas), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir Protokolas) dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius ir tokiu būdu atstovaudamas darbdaviui, neužtikrino, kad nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. birželio 15 d., 12.00 val., tik sudarius rašytinę darbo sutartį, ją įregistravus darbo sutarčių registravimo žurnale, išdavus antrąjį darbo sutarties egzempliorių ir darbuotojo darbo pažymėjimą, darbininkui H. S. būtų leidžiama dirbti – krauti plastmasės granules į plastmasės perdirbimo mašiną UAB (duomenys neskelbtini) perdirbimo padalinyje, angaro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio seniūnijoje, Panevėžio rajone, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 99 straipsnio 2 ir 3 dalis.

 

II.

 

              Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. nutarimu V. N. už ATPK 413 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė 6500 Lt baudą. Nurodė, kad V. N. kaltė padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta bylos medžiaga (liudytojų parodymai, H. S. paaiškinimas, 2006 m. birželio 15 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas, UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registravimo žurnalas).

 

III.

 

              Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės 2006 m. spalio 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

              Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises ir teisėtus interesus, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką.

              2. 2006 m. liepos 21 d. teismo posėdyje liudytojai buvo apklausti nedalyvaujant jam ir jo atstovui advokatui.

              3. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmėtė jį atstovaujančio advokato prašymus, neteisingai išsprendė klausimą dėl liudytojo H. S., kuris tariamai nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), iškvietimo apklausai.

              4. Teigė, jog byloje būtina surinkti naujus įrodymus.

              Atsiliepime į V. N. apeliacinį skundą VDI nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašė apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti  Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nutarimą. Nurodė, kad V. N. kviečiamas vengė atvykti į teismą, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidedamas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta teisėtai, nors V. N. ir nedalyvavo teismo posėdyje. Pažymėjo, jog jis remiantis VDI Panevėžio skyriaus pareigūno surašytu administraciniu teisės pažeidimo protokolu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimu (b. l. 81) buvo nubaustas už pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą. Kiti atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai buvo analogiški Protokole išdėstytiems teiginiams.

             

IV.

 

              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi V. N. apeliacinį skundą patenkino, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti ATPK 248 ir 257 straipsnių reikalavimai, kadangi, kaip matyti iš 2006 m. liepos 21 d. teismo posėdžio protokolo, vieniems liudytojams duodant parodymus kiti liudytojai nebuvo pašalinti iš posėdžių salės, o tai reiškia, kad įrodymų rinkimas byloje negali būti pripažintas tinkamu. Pažymėjo, jog teismas nemotyvuotai atmetė V. N. atstovaujančio advokato prašymą iškviesti į teismo posėdį liudytoją H. S., kadangi šio liudytojo parodymai buvo svarbūs nagrinėjamoje byloje. Pabrėžė, jog šiuo atveju negalima pripažinti asmens kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, remiantis vien tik galimai nelegaliai dirbusio asmens paaiškinimu tyrimą atlikusiai institucijai, kadangi šis paaiškinimas buvo neišsamus, be to, buvo užkirstas kelias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui pateikti kaltinimo liudytojui klausimus. Konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas priėmėm nutarimą neištyręs ir neįvertinęs visų bylai svarbių aplinkybių, galinčių turėti esminės  reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

 

V.

 

              Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, 2007 m. birželio 15 d. nutarimu V. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 6500 Lt baudą. Nurodė, kad įvertinus visus  ištirtus byloje įrodymus, t. y. liudytojų D. K., A. G., A. G., D. Ž. parodymus, VDI atstovo D. P. P. parodymus bei byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, buvo padaryta išvada, jog V. N. kaltė padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinė teisės pažeidimą buvo įrodyta visiškai. Pažymėjo, jog V. N., kaip darbdavio atstovas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, neužtikrino, kad darbininkui H. S. nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. birželio 15 d., 12.00 val., būtų leidžiama dirbti angaro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio seniūnijoje, Panevėžio rajone, tik sudarius rašytinę darbo sutartį, ją įregistravus darbo sutarčių registracijos žurnale, išdavus antrąjį darbo sutarties egzempliorių bei darbuotojo pažymėjimą, dėl ko buvo pažeisti DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai. Paaiškino, jog draudžiama veika pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalies dispoziciją yra tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi DK 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas be rašytinės darbo sutarties. Nurodė, kad siekiant konstatuoti tokio administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, būtina nustatyti visus nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius: dirbamą darbą bei darbo sutarties požymius turintys darbdavio ir dirbančiojo santykius. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, jog tarp V. N. ir H. S. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymius. Akcentavo, jog teismas išnaudojo visas galimybes apklausti H. S. teismo posėdžio metu, tačiau nepavykus to padaryti, todėl buvo remiamasi jo rašytiniais parodymais. V. N. paaiškinimus  teismas vertino kritiškai, kaip pastangas išvengti administracinės atsakomybės.

 

VI.

 

              Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

              Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises ir teisėtus interesus, kadangi neužtikrino galimybės apklausti liudytojo H. S. Nors teismas patenkino jo prašymą ir nusprendė pakvieti šį asmenį į teismo posėdį, tačiau H. S. į teismo posėdį neatvyko. Tuo remdamasis teigia, kad teismo pozicija yra nenuosekli – nusprendęs apklausti liudytoju H. S., bylą išsprendė jo neapklausęs.

              2. Teismas pripažino jį kaltu padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalies numatytą administracinį teisės pažeidimą tik todėl, kad sueina patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas.

              4. Teismas nevertino liudytojo J. K., kuris paaiškino, ką H. S. veikė UAB (duomenys neskelbtini) angaro patalpose, parodymų. Nurodo, jog H. S. į UAB (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs tik susipažinti su darbo vieta, išsiaiškinti darbo ir kitas sąlygas, jokių darbo teisinių santykių su šiuo asmeniu nebuvo.

              6. Teigia, jog byloje būtina surinkti naujus įrodymus.

              Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinį skundą VDI nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinio skundo netenkinti bei palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarimą. Nurodo, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas išnaudojo visas galimybes, kad liudytojas H. S. būtų apklaustas teisme. Atkreipia dėmesį į tai, jog pagal ATPK 256 straipsnį įrodymais administracinių teisės pažeidimų bylose pripažįstami ne tik liudytojų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, bet ir paaiškinimai, kurie yra laikomi lygiaverčiais. Pažymi, jog apelianto teiginiai, jog H. S. rašant paaiškinimą, buvo daromas spaudimas, niekuo nepagrįsti, todėl remtis minėtame paaiškinime išdėstytais teiginiais nėra pagrindo. Akcentuoja, jog teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi ne tik šiuo H. S. paaiškinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais.

 

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

VII.

 

              Apeliacinis skundas tenkinamas.

              ATPK 413 straipsnio 1 dalis, numatyto jog administracinę atsakomybę užtraukia nelegalus darbas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Protokolas V. N. pagal šį ATPK straipsnį buvo surašytas  už tai, jog jis - UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, priėmė į darbą H. S., kuriam leido dirbti Įmonės patalpose ((duomenys neskelbtini), Naujamiesčio seniūnijoje, Panevėžio rajone) nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. birželio 15 d. 12 val. nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neįregistravus šios sutarties į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbo sutarties antrojo egzemplioriaus ir darbuotojo pažymėjimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šį faktą neigia, aiškina, kad H. S. nedirbo, tačiau patikrinimo metu jis buvo įmonės patalpose, kadangi buvo  atvykęs dėl įsidarbinimo susipažinti su darbo vieta, išsiaiškinti darbo ir kitas sąlygas.

              Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, Panevėžio miesto apylinkės teismas tik iš dalies įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarties nurodymus, kadangi H. S. liudytoju teismo posėdyje apklaustas nebuvo.

Bylos dokumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi kai kurių procesinių priemonių dėl minėto asmens iškvietimo liudytojų į teismo posėdį. Nesant duomenų apie tai, kad H. S. buvo įteiktas teismo šaukimas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tris kartus (2007 m. kovo 13 d., 2007 m. balandžio 18 d., 2007 m. gegužės 11 d.). Teismo šaukimai, kurie buvo siųsti H. S. pagal jo paaiškinime nurodytą adresą  ((duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone) atvykti į 2007 m. kovo 13 d. ir 2007 m. balandžio 18 d. teismo posėdžius teismui buvo grąžinti su žymomis ant voko jog nurodytu adresu toks asmuo negyvena. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 11 d. nutarimu pavedė Panevėžio rajono policijos komisariatui nustatyti liudytojo H. S. buvimo vietą (kaip galima gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone) ir atvesdinti jį į administracinės bylos nagrinėjimą 2007 m. gegužės 31 d. (b. l. 115). Panevėžio rajono PK H. S. minėtu adresu nesurado.  Panevėžio rajono savivaldybės administracijos naujamiesčio seniūnijos 2007 m. gegužės 30 d. rašte Nr. S-313, Panevėžio rajono PK pareigūno tarnybiniame pranešime ir minėto (duomenys neskelbtini) gyventojos paaiškinime nurodyta, kad H. S. minėtame kaime negyvena. 2007 m. gegužės 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo pavedė Šiaulių rajono PK nustatyti liudytojo H. S. buvimo vietą (kaip galima gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Meškuičių seniūnija, Šiaulių rajonas) ir atvesdinti jį į administracinės bylos nagrinėjimą, vyksiantį 2007 m. birželio 13 d. (b. l. 124). Šiaulių rajono PK pareigūnai nustatė liudytojo H. S. buvimo vietą. H. S. parašė įsipareigojimą atvykti į Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. posėdį, tačiau neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė (b. l. 132-133). Teismas 2007 m. birželio 13 d. bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė neapklausęs minėto liudytojo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nesiėmė  visų reikiamų priemonių dėl H. S. pašaukimo į teismo posėdį liudytoju po to, kai paaiškėjo nauja jo gyvenamoji vieta. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2007 m. birželio 12 d. Šiaulių rajono PK pareigūnai pranešė Panevėžio  miesto apylinkės teismui, kad nustatė H. S. gyvenamąją vietą (Šiaulių rajonas, (duomenys neskelbtini)) ir paėmė iš jo rašytinį įsipareigojimą atvykti į 2007 m. birželio 13 d. 9 val. Panevėžio  teismo posėdį. H. S. neatvykus į 2007 m. birželio 13 d. teismo posėdį, teismas nesiėmė procesinių priemonių dėl minėto liudytojo pašaukimo dalyvauti liudytoju teismo posėdyje iš nustatytos gyvenamosios vietos Šiaulių rajone (nesiuntė teismo šaukimo, nepriėmė naujos nutarimo dėl atvesdinimo, kt.). Iš bylos dokumentų matyti, kad H. S. nebuvo gavęs teismo šaukimo atvykti į teismo posėdį, kadangi į (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone siųsti šaukimai grįžo į teismą neįteikti, o Šiaulių rajono PK policijos pareigūnai įpareigojo H. S. atvykti į teismo posėdį neįteikdami jam teismo šaukimo, kuriame būtų išaiškinta liudytojo pareiga atvykti į teismo posėdį ir  duoti parodymus, o taip pat liudytojo atsakomybė. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad  Panevėžio miesto apylinkės teismas, paaiškėjus naujam H. S. adresui, neišnaudojo visų procesinių galimybių dėl jo dalyvavimo teismo posėdyje užtikrinimo.

              Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartyje, byloje yra svarbūs liudytojo H. S. parodymai ir pripažinti asmenį kaltu pagal ATPK 413 straipsnį remiantis vien galimai nelegaliai dirbusio asmens paaiškinimu tyrimą atlikusiai institucijai, negalima.

              Formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino tokios kategorijos bylų teisės taikymo rekomendacijas ir atskleidė minėtos blanketinės teisės normos sudėties požymius, atsižvelgiant į DK 93, 98-99 straipsnius (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 216-280). Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog: 1) dirbamas darbas; 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi darbo sutarties požymius; 3) nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių; 4) yra specialus subjektas; 5) yra nustatyta subjekto kaltė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje esant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisinančių ir kaltinančių įrodymų, yra būtina nuspręsti, kuriais įrodymais turi būti vadovaujamasi ir kurie įrodymai atmestini kaip nepakankamai patikimi. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N9-2132-06). Byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo neabejotinai išvadai dėl V. N. kaltės pagrindimo, o byloje nėra išnaudotos visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti apklausiant liudytoju H. S., todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, byla  grąžintina pirmosios instancijos teismui tirti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

             

n u t a r i a :

             

              V. N. apeliacinį skundą tenkinti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui  tirti iš naujo.

              Nutartis neskundžiama.

             

 

Teisėjai                                                                                                  Laimė Baltrūnaitė

 

                                                                                                                              Romanas Klišauskas

 

                                                                                                                              Arūnas Sutkevičius