Civilinė byla Nr. e2YT-6160-880/2019

Proceso Nr. 2-44-3-00246-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 25 d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, A. G., Ž. G., M. G., R. I..

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Ji nurodė, kad 2004 m. pradžioje paūmėjus A. G. onkologinei ligai ir nebegalint pilnai savimi pasirūpinti, A. G. persikraustė gyventi iš savo tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini), pas seserį R. N. į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten vėliau ir deklaravo savo gyvenamąją vietą. Panašiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos ir jos brolio mama V. G.. Tiek A. G., tiek pareiškėja priėmė savo mamos palikimą notarų biure. Visą A. G. turtą sudarė jo po motinos mirties paveldėtas palikimas, todėl 2004 m. rugpjūčio 24 d. priimto palikimo dovanojimo sutartimi A. G. pareiškėjai padovanojo priimtą palikimą. A. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes visai šeimai buvo žinoma, kad jis visą savo nekilnojamąjį turtą perleido pareiškėjai. Po jo mirties likusius asmeninius daiktus, rūbus, dokumentus perėmė pareiškėja. Pareiškėja po A. G. mirties tarp jo dokumentų rado 2002 m. birželio 13 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta atkurti buvusio savininko J. G. (pareiškėjos ir jos velionio brolio A. G. tėvo) 5,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą A. G.. Po pareiškėjos brolio mirties praėjus porai metų pareiškėja gavo 2006 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities administracijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. G. grąžinant 0,87 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta grąžinti namų valdos žemės sklypą, ant kurio stovi pareiškėjai perleisti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi nuosavybės teisė turėjo būti atkurta velioniui A. G., pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, kuriame turėjo būti užvesta A. G. palikimo paveldėjimo byla. Ten pareiškėjai paaiškinta, kad niekas po A. G. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, todėl niekam nėra ir dabar negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pažymėtina, kad nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą po brolio A. G. mirties į notaro biurą su pareiškimu nesikreipė, tačiau jo palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Visi A. G. asmeniniai daiktai ir dokumentai liko pareiškėjos namuose, ji priimto palikimo dovanojimo sutartimi perėmė visą broliui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, o tuo pačiu ir prižiūrėjo, rūpinosi, kaip savu, A. G. vardu valstybės grąžintu žemės sklypu.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų apie paliktojo turto priėmimą valdyti. Pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuoti asmenys A. G., Ž. G., R. I. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo M. G. atsiliepimo nepateikė.

Pareiškėja teismo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos brolis A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. G. mirties 2006 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo A. G. grąžinant 0,87 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta grąžinti namų valdos žemės sklypą, ant kurio stovi A. G. dovanojimo sutartimi pareiškėjai perleisti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Kauno miesto 13-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po A. G. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. 

Pareiškėja nurodo, kad nors į notarų biurą niekas nesikreipė, tačiau palikimą atsiradusį po A. G. mirties ji priėmė laiku, po brolio mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjos brolio A. G. mirties pareiškėja per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi po jo mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėja nurodė, kad po brolio mirties prižiūrėjo ir tvarkė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., naudojosi brolio paliktais asmeniniais daiktais, perėmė jo dokumentus.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po brolio A. G. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sesuo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu priimti palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                Linas Zinkevičius