Baudžiamoji byla Nr. e1-2823-1201/2025

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-45875-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 

1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas:

1)       Trakų rajono apylinkės teismo 1993 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 250 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 250 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

2)       Trakų rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

3)       Trakų rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 118 straipsnio 3 dalį, 116 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskiriant 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (pritaikius amnestiją);

4)       Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu, kuri subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu;

5)       Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 MGL (1 250 Lt) baudą, kuri Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. pakeista į 5 parų arešto bausmę;

6)       Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metams laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 3 metams; 

7)       Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metams laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

8)       Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant 90 parų arešto bausmę;

9)       Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kuri Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę;

10)       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       O. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. lapkričio 22 d., apie 18.20 val., važiuojant greitkeliu nuo Trakų Vokės link Abiejų Tautų Respublikos pl. ir Lentvario g. sankryžos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VolvoV70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai sustojus Lentvario autobusų stotelėje policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais O. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

2.       Kaltinamasis O. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. dirbo statybos darbus Trakų Vokėje, o nuo 16.30 val. iki 18.00 val. kartu su dviem kolegomis K. V. ir V. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 2 butelius degtinės „Bajorų“, 0,5 l talpos. Po 15–20 min. pasisiūlė vairuoti K. V. draugo, kurio pats nepažįsta, automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant greitkeliu link Abiejų Tautų Respublikos pl., pamatė apie 4–5 policijos automobilius, sustojo stotelėje. Prie automobilio priėjo policijos pareigūnė, atidaręs automobilio langą įpūtė į alkoholio kiekio matuoklį, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 1,74 promilių girtumas, antro patikrinimo metu – 1,83 promilių girtumas. Jo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, asmens dokumentą, bet tuo metu dokumentų neturėjo. Teisės vairuoti jis neturi, vairavimo egzamino niekada nelaikė. Labai gailisi dėl savo veiksmų, dabar suvokia, kokios galėjo kilti pasekmės, pažada daugiau taip nesielgti. Slapstytis jis nenorėjo, ketino sutartu laiku atvykti, bet jau buvo užsisakęs bilietą į Suomiją dirbti statybose, vėliau ten pametė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pasą, todėl negalėjo susisiekti su tyrėju. Jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, nežinojo, kad negali išvykti iš Lietuvos. Į Lietuvą grįžo, nes buvo deportuotas iš Suomijos, kadangi neturėjo dokumentų. Nustojo vartoti alkoholinius gėrimus, Suomijoje buvo labai didelės alkoholinių gėrimų kainos, taigi neturėjo galimybės dažnai juos vartoti. Jeigu yra galimybė, prašo leisti jam sumokėti baudą per vienerių metų laikotarpį, kadangi tik sugrįžo iš Suomijos, prireiks laiko vėl įsidarbinti statybose.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3.       Liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad važiavo su O. Š., kai jį girtą vairuojant sustabdė policija, buvo suvartoję du butelius alkoholio. Jis pats pasisiūlė vairuoti, žinojo, kad neturi teisės vairuoti, tačiau vis tiek važiavo kartu, nes norėjo po darbo grįžti namo, apie pasekmes nepagalvojo.

4.       Liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad yra UAB „A.“ direktorius, 2022 m. liepos 4 d. 20.00 val. pardavė automobilį „Volvo V70“ pažįstamam A. G. už 2 500 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartį pateikė be įmonės direktoriaus parašo, nes pamiršo pasirašyti. A. G. įpareigojo sutvarkyti registracijos dokumentus AB „Regitra“, šis jam pažadėjo, kad būtinai tai padarys. Vėliau pradėjo gauti baudas už KET pažeidimus, vargo su prašymais, bet negali priversti pirkėjo atlikti įregistravimo veiksmus. 2024 m. lapkričio 22 d. sužinojo, kad jo vardu vis dar registruotas automobilis pateko į įvykį, sulaikytas girtas vairuotojas, kurio jis nepažįsta, K. V. ir V. Š. taip pat nepažįsta.

5.       Liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš kelis metus įsigijo iš R. S. už apie 2 800 Eur. Pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, už automobilį atsiskaitė grynais pinigais. Maždaug prieš mėnesį į jį kreipėsi pažįstamas T., jam reikėjo automobilio važinėjimui į darbą, todėl leido pasinaudoti savo automobiliu „Volvo V70“. Tikslios dienos neprisimena, tačiau T. turėjo išvykti į varžybas ir automobilį be jo leidimo perdavė savo pažįstamam. Kiek žino, asmuo, kuriam T. perdavė automobilį, vairavo neblaivus. Oficialiai transporto priemonė vis dar registruota R. S. vardu, pasižada tinkamai įregistruoti transporto priemonę.

6.       2025 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai:

6.1.                      vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20241122-182107UTC+0200“ (2024 m. lapkričio 22 d. 18.21 val.), matyti prie automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieinantis policijos pareigūnas, kuris alkotesteriu patikrina automobilio vairuoto blaivumą, nustatomas 1,83 promilių girtumas, vairuotojo klausia, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, vairuotojas nurodo, kad prieš pusę valandos. Policijos pareigūnas prašo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas nurodo niekada jo neturėjęs, asmens dokumento taip pat neturi;

6.2.                      vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20241122-183930UTC+0200“ (2024 m. lapkričio 22 d.  18.39 val.), matyti antras neblaivumo patikrinimas alkotesteriu, automobilio vairuotojui nustatomas 1,99 promilių girtumas.

7.       2024 m. lapkričio 22 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARZH-0075 (patikros sertifikatas Nr. 2196609, patikra galioja iki 2025 m. kovo 10 d.) buvo patikrintas O. Š. blaivumas ir pirmo patikrinimo metu – 2025 m. lapkričio 22 d. 18.20 val. – nustatytas 1,83 promilių girtumas, antro patikrinimo metu – 2025 m. lapkričio 22 d. 18.36 val. – nustatytas 1,99 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija (pėda po pėdos) – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Kaltinamasis nurodė alkoholį vartojęs prieš 1 valandą.

8.       AB „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra R. S..

9.       VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. liepos mėnesį automobilio ,,Volvo V70 2.4 D DPF“ (pasirinkti 2008 m.) kaina su PVM buvo 3 110 Eur.

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11.       Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad O. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismo išvadą dėl O. Š. kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 3–7 punktuose aptarti įrodymai, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl jais vadovaujasi. O. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus (nurodė, kad prieš sėdant prie automobilio vairo kartu su kolegomis išgėrė apie 2 butelius 0,5 l talpos degtinės), tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Taigi, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

12.       Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo,  numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą O. Š. skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti O. Š. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą; skirti O. Š. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei konfiskuoti automobilio „Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 110 Eur.

13.       O. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. O. Š. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti dalimis per vienerius metus.

14.       Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

15.       O. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad O. Š., važiuodamas Vilniaus mieste vakaro metu, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti (niekada nebuvo jos įgijęs), sukėlė pavojų kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. O. Š. praeityje Lietuvoje teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ši nusikalstama veika padaryta praėjus vos penkiems mėnesiams nuo paskutinės arešto bausmės atlikimo, ne kartą atlikinėjęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, taip pat teistas ir Vokietijoje. Kaltinamasis savo neteisėto elgesio nekeičia, teigiamų išvadų nedaro, vėl nusikalsta, be to, yra linkęs neprisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus – nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. slapstėsi įtariamas nusikaltimo padarymu; Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, kuri Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeista arešto bausme, atliko tik 2021 m. vasario 11 d. – nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. slapstėsi vengdamas atlikti paskirtą bausmę; šio ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2025 m. balandžio 30 d., taip pat buvo paskelbta jo paieška, paties kaltinamojo teigimu, paieškos laikotarpiu buvo Suomijoje, iš kur buvo deportuotas į Lietuvą, kadangi neturėjo dokumentų, 2025 m. birželio 9 d. jo paieška nutraukta. Per pastaruosius 3 metus administracine tvarka baustas eilę kartų, taip pat ir už KET pažeidimus, ne kartą skirtas specialiosios teisės atėmimas, taip pat už administracinius nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, paskirtų baudų nemoka. Kaltinamasis yra nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, vykdo individualią veiklą statybų srityje, apklausiamas nurodė, kad neseniai grįžo iš Suomijos, todėl šiuo metu Lietuvoje nedirba, prireiks laiko vėl susirasti darbą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes O. Š. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), kas laikytina ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Matyti, kad švelnesnės rūšies bausmės ir ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas O. Š. elgesiui teigiamos įtakos nedaro. Praeityje jam skirtų baudos ir laisvės apribojimo bausmių kaltinamasis nevykdė (vykdė netinkamai), jos buvo keičiamos griežtesne arešto bausme, administracine tvarka paskirtų baudų taip pat nemoka. Teismo vertinimu, 60 parų arešto bausmė nagrinėjamu atveju yra teisinga ir proporcinga, tokia bausmė nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Pažymėtina, kad prokurorės pareiškime esanti pozicija dėl asmeniui skirtinos bausmės teismo nesaisto.

16.       Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, O. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir O. Š. skirtina 40 parų arešto bausmė.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

17.       BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

18.       O. Š. nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę, nors teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko yra tikslinga O. Š. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

19.       Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi O. Š. iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė mažiausiai 1,83 promilių, teisės vairuoti jis niekada nebuvo įgijęs, specialiosios teisės atėmimas jam jau ne kartą buvo skirtas administracine tvarka, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 5 d., t. y. nuo dienos, kai O. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

20.       Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

21.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju O. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog šis turtas priklauso trečiajam asmeniui – faktiškai A. G., AB „Regitra“ duomenimis, R. S.. Duomenų, jog nors vienas iš šių asmenų žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 3 110  Eur, todėl ši suma išieškotina iš O. Š..

VI.                      Kiti klausimai

22.       Ikiteisminio tyrimo metu O. Š. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

O. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir O. Š. skirti 40 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio O. Š. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

O. Š. pripažinti recidyvistu.

Uždrausti O. Š. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš O. Š. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 110 Eur.

O. Š. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti O. Š., kad:

1.       Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2.       Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34656216.

3.       Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.

4.       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5.       Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

6.       Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę (švelnesnę ar griežtesnę).

7.       Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8.       Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. 

Teisėja                                                                                           Božena Mozūraitienė