Civilinė byla Nr. eL2-3177-630/2021
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00347-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.1.12.2.3
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gegužės 4 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės OÜ Aktiva Finants pareiškimą skolininkui V. K. dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties, priėmimo klausimą.
Teismas
nustatė:
kreditorė OÜ Aktiva Finants (toliau – kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti kreditorės naudai iš skolininko V. K. (toliau – skolininkas) 2275,58 Eur negrąžintą kreditą, 204,84 Eur delspinigių, kuriuos sudaro 0,05 proc. nuo nesumokėtos įmokų skolos už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos 2020 m. vasario 27 d. iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo dienos, 54 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.
Pareiškimą atsisakoma priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 straipsnyje nustatyta pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo tvarka, vadovaujantis kuria nėra galimybės nustatyti termino pareiškimo formos ir turinio trūkumams pašalinti. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir CPK 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
CPK įtvirtinta bendroji teismo įsakymo taisyklė, nustatanti, kad jokie įrodymai prie pareiškimo išduoti teismo įsakymą nepridedami ir atitinkamai teismo nėra vertinami, netaikytina vartojimo kredito atveju. Vartojimo kredito teisinių santykių kontekste CPK teismo įsakymą reguliuojančios taisyklės turi būti aiškinamos atsižvelgiant į CPK 431 straipsnio 2 dalies 5 punkto tikslą apginti vartotojo (kredito gavėjo), kaip silpnesniosios šalies, interesus. Todėl CPK 431 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja aiškią įstatymo leidėjo valią – teismas turi pareigą vertinti vartojimo kredito kainos atitiktį Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymui. Šios pareigos nebūtų objektyviai įmanoma įvykdyti, jeigu kreditorius nepateiktų reikiamų argumentų ir įrodymų šiam vertinimui atlikti, o teismas visiškai nevertintų kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
Tais atvejais, kai teismui nepateikiami įrodymai, kurie leistų įvertinti bendros vartojimo kredito kainos pagrįstumą ir vartojimo kredito sutarties sąlygų sąžiningumą bei informavimo ir kreditingumo vertinimo pareigų įvykdymą (taip užtikrinant iš ES teisės kylančio veiksmingumo principo įgyvendinimą), teismas tokį prašymą išduoti teismo įsakymą turėtų atsisakyti priimti kaip neatitinkantį bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir CPK 433 straipsnio reikalavimų, tuo tarpu tais atvejais, kai reikiami duomenys pateikiami, tačiau jie nėra pakankami, kad pašalintų teismo abejones dėl bendros vartojimo kredito kainos atitikties įstatymų reikalavimams arba abejones dėl sutarties sąlygų sąžiningumo ar informavimo bei kreditingumo vertinimo pareigos tinkamo įvykdymo, teismas pareiškimą išduoti teismo įsakymą turėtų atsisakyti priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga biuletenyje Teismų praktika Nr. 52.).
Nagrinėjimo atveju nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. tarp pradinio kreditoriaus ir skolininko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VKR70911TSPA (toliau – sutartis), pagal kurią skolininkui buvo suteiktas 3 975 Eur kreditas, o skolininkas įsipareigojo iki 2022 m. rugsėjo 28 d. grąžinti suteiktą kreditą bei mokėti sutartimi numatytus mokėjimus – 1568,40 Eur palūkanas ir 1192,80 Eur sutarties mokestį. Skolininkas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti sutartyje nustatytas įmokas, todėl 2020 m. vasario 27 d. kreditorius sutartį nutraukė. Kreditorius pareiškime nurodo, kad sutarties nutraukimo dieną skolininkas liko skolingas 2636,23 Eur kredito, 142,50 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. vasario 27 d. (sutarties nutraukimo) ir 96,85 Eur sutarties mokesčio. Kadangi po reikalavimo teisių perleidimo sutarties, skolininkas atliko dalį įmokų kreditoriui, skolininko skola sudarė 2275,58 Eur. Nors nagrinėjamu atveju kreditorius pateikė vartojimo kredito sutartį Nr. VKR70911TSPA, tačiau vien iš jos teismas negali nustatyti, kokius mokėjimus atliko skolininkas pagal vartojimo kredito sutartį, kokia suma ir kada buvo įmokėta bei kaip kreditorės paskirstyta. Be to, neaišku kaip buvo paskaičiuotos 142,50 Eur palūkanos ir 96,85 Eur sutarties mokestis (nenurodoma, kodėl būtent tokio dydžio sutarties sudarymo mokestį prašoma priteisti, taip pat už kokį laikotarpį jį priteisti prašoma). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pareiškimas neatitinka CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo (nenurodytas tikslus reikalavimo faktinis pagrindas) ir pareiškimą atsisakoma priimti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatytas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, kreditorės pareiškimą atsisakytina priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 435 straipsnio 2 dalis).
Atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Kadangi žyminis mokestis nebuvo įskaitytas, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 87 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 435 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti priimti kreditorės OÜ Aktiva Finants pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. K..
Išaiškinti kreditorei, kad teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Lina Antanaitienė