Civilinė byla Nr. e2S-5-730/2024

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02134-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.  

                                                                                   3.3.1.17.

                                                                                   (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršių marios“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršių marios“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2019 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys A. M., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnija.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2019 m. gegužės 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ir priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė 2023 m. gegužės 10 d. skundu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) Valstybės žemėje be Valstybės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo yra savavališkai pastatyti statiniai – tvora, konteineris ir dar du ūkinės paskirties statiniai. Institucija 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nusprendė, kad dėl statinių pašalinimo iš valstybės žemės veiksmų nesiims ir tyrimą šioje dalyje nutraukė. Ieškovė kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją Klaipėdos apygardos skyrių su skundu ikiteisminio ginčo byloje, kurioje prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto (sprendimo) dalį, kuria ieškovės skundo tyrimas nutrauktas. Ieškovas skundas buvo atmestas, kadangi A. M. pateikė 2019 m. gegužės 16 d. pažymą, kuri patvirtino, kad J. M., priklauso statiniai ginčo sklype. Ieškovė susipažinusi su pažymos turiniu mano, jog ji yra parengta pažeidžiant įstatymus, pažymoje minimi statiniai nebuvo inventorizuoti ir privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir todėl ieškovei susipažinus su pažymos turiniu tapo aišku, kad pažymoje neteisėtai nurodyta, kad ūkinis pastatas ūkiniai pastatai neva priklauso mirusiam J. M.. Nurodo, kad ginčijama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2019 m. gegužės 16 d. pažyma yra pripažintina neteisėta ir negaliojanti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę su skundu kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

3.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš prie ieškovės ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškinyje išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad ieškovės ginčijamos pažymos pagrindu būtų įregistruotos nuosavybės teisės. Teismas įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą konstatavo, kad ieškovės ieškiniu reikalavimai keliami iš administracinių teisinių santykių, dėl ko pirmosios instancijos teismas nutarė ieškovės ieškinį atsisakyti priimti kaip paduotą pažeidžiant teismingumo taisykles, išaiškinant ieškovei, kad ji su skundu, atitinkančiu įstatymų reikalavimus, ji turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.                      Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – ieškinį priimti arba perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

8.1       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad klausimą dėl seniūno 2019 m. gegužės 16 d. pažymos pripažinimo negaliojančia turi spręsti ne bendrosios kompetencijos teismas, o administracinis teismas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padaręs šią išvadą ir atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose.

8.2       Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog apeliantė kreipėsi į teismą nes mano, kad ginčijama pažyma pažeidžia jos nuosavybės teisę. Teigia, jog ginčijamoje pažymoje nurodyta, kad J. M. priklauso ūkiniai pastatai, dėl ko apeliantė iškėlė ginčą dėl nuosavybės teisės ir tokio pobūdžio ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis procesas nutraukiamas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju apeliantės atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos teismo nutarties išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

12.       Nagrinėjamu atveju apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Kuršių marios“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė atsisakyti apeliantės (ieškovės) ieškinį nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantė kreipėsi į teismą, nes mano, jog jos nuosavybės teisė yra pažeidžiama, dėl ko tokio pobūdžio ginčai nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, taip pat pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį nukrypo ir nuo Kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose.

13.       Nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą, įvertinus atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją teismingumui, prašant išspręsti ginčo pagal ieškovės ieškinį rūšinio teismingumo klausimą ir bylos nagrinėjimą sustabdyti. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2024 m. sausio 10 d. teismingumo byloje Nr. T-2/2024 priėmė nutartį, kuria nutarė, jog ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nutartyje be kita ko pažymėjo, jog pagal CPK 36 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui (savo esme analogiška nuostata įtvirtinta ir ABTĮ 22 straipsnio 7 dalyje). Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi, išnykus aplinkybėms, dėl kurių bylos nagrinėjimas sustabdytas, bylos nagrinėjimas atnaujintas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Specialioji teisėjų kolegija 2024 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, į tai, jog CPK 36 straipsnio 7 dalies nuostatomis (nutarties 13 punktas), byla gražinta nagrinėti toliau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, nutaria, kad minėtų aplinkybių visumoje išnyko apeliacijos objektas, pripažinus, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, dėl ko apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui neteko prasmės. Kadangi nebeliko apeliacijos objekto, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą nutrauktinas ( CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis) ir Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. sausio 22 d. pateikta civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti (Nr. DOK-997).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršių marios“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 lapkričio 10 d. nutarties ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Teisėja                                                                         Erinija Kazlauskienė