Administracinio nusižengimo byla

Nr. A17.-324-829/2020

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00059-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.13

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. gegužės 28 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,

sekretoriaujant E. P.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Teismas

nustatė:

A. Š. 2020 m. vasario 17 d. 20 val. 24 min. (duomenys neskelbtini), paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, iš jam priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neįsitikinęs, kad pagalba reikalinga, melagingai pranešė, jog adresu: (duomenys neskelbtini), randasi 4 neprižiūrimi vaikai, kurių amžius iki (duomenys neskelbtini) m., melagingai nurodė, kad vaikų tėvai adresu: (duomenys neskelbtini), dabar ir nuolat girtauja. Taip pat melagingai nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), randasi jo dukra (duomenys neskelbtini) m., kuri neprižiūrima, o jos motina paleistuvauja.

A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jam kaimynas, kuris neseniai atsikraustė į namą, pasakė, kad I. Č., jo motina V. Z. ir V. J. girtauja. Kaimyno nenori įvardinti. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad galimai girtaujama. Žino, kad tie asmenys nuolat girtauja. Jis yra pilietiškas. Jis ne vieną kartą yra skambinęs bendruoju pagalbos telefonu ir jo informacija yra pasitvirtinusi. Nematė, kad vaikai yra neprižiūrimi. Jis į vidų neina, nes neturi tam teisės. Jam yra paskirtas įpareigojimas nesiartinti 100 m. Aplink langus nevaikščioja (2020 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 39 sek. – 8 min. 24 sek.).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga. Tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka. Taigi būtina konstatuoti, kad pagalba buvo iškviesta suvokiant, kad tokio specialiųjų tarnybų pagalbos poreikio nėra (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-214-282/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-282/2018).

Nagrinėjamu atveju 2020 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu A. Š. skambinimą į bendrąjį pagalbos centrą grindė tuo, kad jam apie I. Č., jo motinos V. Z. ir V. J. girtavimą pranešė kaimynas, kurio nenori įvardinti. Jis yra pilietiškas. Žino, kad tie asmenys nuolat girtauja. Išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktus telefoninių pokalbių įrašus, girdisi, kad pirmą kartą A. Š. paskambinęs bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad „vis tėvai ten kažkur pabėga arba papuola“. Nurodo, kad „būtų gerai patikrinti kažkur, kažką dėl pilietiškumo, patikrinti kaip vaikai ten gyvena, kur tėvai randasi“. Patikrinti reikia dėl to, kad „ten yra keturi vaikai, o jų tėvai pastoviai geria“. Nurodo „nuvažiuoti pažiūrėti vaikų adresu: (duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad „šiuo metu ten lyg tai tylu, bet žino, kad tėvai dieną naktį geria pas V. Z. adresu: (duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad „dar būtų gerai pažiūrėti jo (duomenys neskelbtini) metų dukrą adresu: (duomenys neskelbtini), gal motinos nėra namie, paleistuvauja“. Nurodo, kad „nežino, gal pagal teises jai priklauso būti vienai“. Antrą kartą paskambinęs pagalbos numeriu teigė, kad „reikia nuvažiuoti adresu: (duomenys neskelbtini), geriama yra savaitgaliais, dienomis“. Dar kartą nurodo „patikrinti (duomenys neskelbtini), nes ten yra mergaitė (duomenys neskelbtini) metų, pasižiūrėti, kur randasi motina“. 2020 m. vasario 27 d. apklausos protokole A. Š. parodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra neprižiūrimi vaikai, jis nežinojo, ten nesilankė, kadangi jam atstumas nesilankyti yra iki 100 m, kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Apie tai, kad alkoholis vartojamas adresu: (duomenys neskelbtini), nežinojo, kodėl nurodė paaiškinti negali. Apie tai, kad jo dukra neprižiūrima jis taip pat nežinojo. Be to nežinojo ar jo buvusi sutuoktinė V. J. paleistuvauja. Pranešė, kadangi jam buvo įdomu ką ji veikia namuose ar išvis yra namuose. Teismas laiko, kad pirmą kartą A. Š. duoti paaiškinimai buvo gauti apklausiant jį praėjus nedaug laiko po įvykio, jį apklaususiam pareigūnui nekilo įtarimo dėl jo būsenos, parodymus jis dėstė išsamiai, po jais pasirašė, patvirtindamas, kad protokolas surašytas teisingai.

Nors A. Š. iš esmės neigia nusižengęs, nes į bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112 paskambino dėl pilietiškumo, tačiau jo kaltę įrodo BIRT atskaitų žiūryklės, iš kurių matyti, kad nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), namuose rasti R. Č., kuriai alkotesteriu „Alkotest 7510“ Nr. ARKA-0024, patikros Nr. 1171345 20 val. 37 min. nustatytas 0,00 prom. asmens blaivumas ir I. Č., kuriam tuo pačiu prietaisu 20 val. 37 min. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Namuose taip pat buvo ir 4 mažamečiai vaikai. Patikrinus adresą: (duomenys neskelbtini), V. J. su tuo pačiu alkotesteriu 20 val. 39 min. nustatytas 0,0 prom. asmens blaivumas. Namuose buvo nepilnametė dukra V. Š. Dėl šio pranešimo pareigūnai pažeidimų nenustatė. I. Č. apklausos protokole nurodyta, kad jis 2020 m. vasario 17 d. apie 19 val. matė A. Š. Jiedu prasilenkė kieme bei laiptinėje. Mano, kad šis tikrai turėjo matyti, kad jis yra blaivus, taip pat turėjo matyti, kad jis ėjo į namus. A. Š. yra pasakęs, kad kenks jam, jo šeimai, jo motinai ir broliui, kadangi jis šiuo metu palaiko A. Š. sutuoktinę V. J., jai padeda. Tai, kad A. Š. specialiai kviečia pareigūnus su tikslu neduoti jiems ramybės, nurodė apklausos protokoluose tiek V. J., tiek R. Č., tiek A. S., tiek ir V. Z. Teismas neturi pagrindo abejoti I. Č., V. J., R. Č., A. S. ir V. Z. rašytiniais parodymais, kadangi jie davė išsamius paaiškinimus, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Minėtų liudytojų parodymai nuoseklūs. Be to pažymėtina, kad liudytojai yra įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Teismas taip pat vertina tai, kad aplinkybę dėl A. Š. nepilnametės dukters nepriežiūros jis galėjo patikrinti. Nors šiuo atveju A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė ir jis privalo laikytis nuo savo sutuoktinės 100 m. atstumo, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir ši tėvo teisė ir pareiga iš A. Š. nebuvo atimta. Taigi šiuo atveju A. Š. galėjo pirmiausiai skambinti ne policijos pareigūnams, tačiau susisiekti su savo nepilnamete dukra telefonu ar socialiniais tinklais bei paklausti ar viskas gerai, ar ji jaučiasi saugi ir prižiūrima, ar motina tinkamai atlieka savo pareigas. Tokiuose jo veiksmuose ir elgesyje įžvelgtinas kerštavimas. Nustatyta, kad A. Š. nežinodamas, neįsitikinęs, kad reikalinga policijos pagalba, o galimai iš keršto pranešė apie įvykį, todėl policiją kvietė be reikalo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymą (toliau – Įstatymas) bendrasis pagalbos telefono numeris 112 yra skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie faktus, į kuriuos privalėjo reaguoti policijos pareigūnai, nors tokių faktų iš tikrųjų nebuvo. Pažymėtina, nors iš teismų informacinės sistemos nustatyta, kad anksčiau A. Š. pranešimai apie neprižiūrimus vaikus pasitvirtino ne vieną kartą, tačiau tai nėra pagrindas policijos pareigūnus kviesti neįsitikinus, kad jų pagalba yra reikalinga. Šiuo konkrečiu atveju, policijos pareigūnams tik dėl pilietiškumo reikėjo patikrinti ar A. Š. buvusi sutuoktinė V. J. nėra vienos namie palikusi (duomenys neskelbtini) metų dukters, ar I. Č., R. Č., V. Z. nėra išgėrę. Nors A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad informaciją apie galimą šių asmenų girtavimą jam suteikė kaimynas, kurio įvardinti jis nenori, tačiau teismas tokia aplinkybę atmeta kaip niekuo nepagrįstą ir vertina kaip pasirinktą gynybos versiją, nes to jis neminėjo nei skambindamas bendruoju pagalbos numeriu, nei policijoje vykdomos apklausos metu. Be to šiuo atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad A. Š., vertindamas susidariusią situaciją, galėjo sąžiningai klysti.

Teismas, įvertinęs ankščiau nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. Š. kaltė, padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtinta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad A. Š. policiją iškvietė tyčia, žinodamas, kad policijos pagalba nei jam, nei kitiems asmenims nebuvo reikalinga ir jis tai suvokė. Tokiais veiksmais A. Š. eikvojo specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarė prielaidas nukreipti policijos pareigūnų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan.

A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant A. Š. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į jos asmenybę – neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, į tai, kad administraciniu nusižengimu nėra padaryta labai didelės turtinės žalos, ir už padarytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje nusižengimą jam skirtina šiek tiek didesnės nei minimalaus dydžio straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

1. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas;

2. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;

3. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;

4. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas;

5. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas;

6. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB;

7. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.

Mokant baudą būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1–2 dalys).

Teismas, vadovaudamasis ANK 635–636 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir skirti 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja                                                                                          Loreta Masevičiūtė