Civilinė byla Nr. 2-8049-1079/2018
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00474-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 9 d.
Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,
dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,
atsakovo A. S. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo teismo pakeisti 2004 m. sausio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-127-03-2004 šalių nepilnametei dukrai G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nuo 28,96 Eur iki 150,00 Eur, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 21 d. įsakymu nutarta išieškoti išlaikymą iš atsakovo A. S. keturiems jo vaikams po 100 Lt iki vaikų pilnametystės, tame tarpe ir jo dukrai G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri dar yra nepilnametė. Nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo vaiko poreikiai, G. išaugo, todėl proporcingai išaugo ir jos poreikiai maitinimuisi, drabužiams, avalynei, atsirado papildomų išlaidų mokymosi reikmenims, sportinei aprangai, ryšio priemonėms ir priteista suma yra per maža elementariems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovės turtinė padėtis nuo teismo įsakymo dienos taip pat pakito, sumažėjo jos darbingumas, gaunama pašalpa yra nedidelė. Ji susirado darbą kur yra mokama minimali mėnesinė alga.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka mokėti dukrai po 60 Eur išlaikymo, nes jo materialinė padėtis yra labai bloga. Jis gauna tik minimalų darbo užmokestį, iš jo darbo užmokesčio antstolis išskaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą vaikams, su šeima gyvena socialiniame būste, jokio turto neturi. Nurodė, jog augina dar keturis nepilnamečius vaikus.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimui padidinti nepilnametei G. S. priteistą išlaikymo dydį iki 150 Eur per mėnesį.
Teismo posėdžio metu ieškovė V. S., susipažinusi su atsakovo atsiliepimu sumažino savo ieškinio reikalavimą iki 100,00 Eur. Sumažintą ieškinio reikalavimą palaikė ir nurodė, kad reikia padidinti išlaikymo dydį, nes išlaikymas iš atsakovo jo dukteriai priteistas prieš keturiolika metų po 100 Lt. Jai vienai yra sunku išlaikyti dukrą, nes atsakovas niekada nemokėjo išlaikymo vaikams. Išlaikymą vaikams mokėjo vaikų išlaikymo fondas, nes iš atsakovo išlaikymo negaudavo. Šiuo metu, gal tris mėnesius antstolis išieško iš atsakovo darbo užmokesčio lėšas. Nurodė, jog dukros poreikiai padidėjo, reikalingos išlaidos maistui, papildomos išlaidos drabužiams, sportinei aprangai, avalynei, higienos priemonėms. Dukrai išleidžia vidutiniškai apie 200 Eur per mėnesį, prieš mokyklą yra didesnės išlaidos. Nurodė, jog turi 30 procentų darbingumą, gauna 201 Eur nedarbingumo pašalpą, šiuo metu dirba, gauna minimalų darbo užmokestį. Gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, perka malkas šildymui, moka mokesčius už elektrą ir vandenį. Nurodė, jog dukra lankosi pas tėvą, tačiau jokių daiktų tėvas jai neperka. Dukra buvo gavusi iš tėvo 20 Eur, dar 20 Eur už bulvių kasimą, duoda pinigų sugrįžti į namus.
Ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali padidinti vaikui priteistą išlaikymą atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms arba pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Matyti, jog šiuo metu pasikeitė tiek vaiko poreikiai, tiek ir šalių turtinė padėtis. Gabrielei yra 16 metų, todėl jos poreikiai per keturiolika metų yra pasikeitę. Yra papildomos išlaidos tiek rūbams ir avalynei, tiek ir kitoms išlaidoms. Taip pat yra pasikeitusi ir ieškovės turtinė padėtis. Jos pajamos yra minimalus darbo užmokestis, darbingumo lygis tik 30 procentų. Nurodė, jog yra visi teisiniai pagrindai išlaikymo dydžiui padidinti. Atsakovas yra darbingas, turi specialybę, yra dirbantis, todėl turi ieškoti ir rasti geresnį darbą ir gauti didesnį atlyginimą, bei teikti didesnį išlaikymą dukrai. Prašo ieškinį tenkinti ir pakeisti priteistą išlaikymą iki ieškovės prašomo 100,00 Eur per mėnesį.
Atsakovas A. S. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovo atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė teismo posėdyje parodė, jog atsakovas sutinka, kad reikia padidinti išlaikymą dukrai, tačiau nurodė, jog jo galimybės teikti padidintą išlaikymo po 60 Eur. Jo išlaikymo įsiskolinimas yra apie 7000 Eur ir šiuo metu iš jo atlyginimo yra nuskaičiuojama 50 procentų darbo užmokesčio išlaikymo įsiskolinimui padengti. Atsakovas yra vedęs, turi dar keturis nepilnamečius paauglius vaikus, kuriems yra pripažinęs tėvystę. Dirba pas ūkininką, gauna šiek tiek daugiau negu minimalų darbo užmokestį, papildomų darbų dirbti negali nes gyvena kaime, turi asmeninį ūkį, augina daržoves. Atsakovas yra sveikas, darbingas. Atstovė nurodė, jog minimalus atlyginimas nėra pakankamas išsilaikyti asmeniui pačiam bei išlaikyti penkis vaikus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. senato nutarimą priteisiant išlaikymą turi būti atsižvelgiama į abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir taikomas proporcingumo principas. Atsakovas gyvena ir dirba kaime, savivaldybė padėjo gauti atsakovui socialinį būstą, šeima susideda iš šešių asmenų. Atsakovas neturi jokių realių galimybių teikti didelį išlaikymą vaikui. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas, kadangi priteistas išlaikymas po 28,96 Eur yra per mažas. Nurodė, jog turėtų būti priteistas išlaikymas bent jau po šimtą eurų.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad A. S. yra G. S. tėvas. 2004 m. sausio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymu nutarta išieškoti išlaikymą iš atsakovo A. S. jo dukters G. S. gimusios (duomenys neskelbtini), naudai po 28,96 Eur (100,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2004 m. sausio 20 d. iki vaiko pilnametystės. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymos matyti, kad G. S. mokosi mokyklos 9 klasėje, lanko neformaliojo švietimo būrelius: tinklinio, stalo teniso, muzikos mišrų ansamblį, keliautojų būrelį. Iš V. S. neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog ieškovė iš dalies darbinga turi 30 procentų darbingumą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, jog V. S. nuo 20018 m. sausio 1 d. gauna 201,15 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensiją. Iš 2018 m. kovo 24 d. darbo sutarties Nr. 158 matyti, kad V. S. dirba (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje, išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, jog ieškovės darbo užmokestis yra vidutiniškai 473,00 Eur per mėnesį. Iš antstolio Tomo Ubarto 2018 m. balandžio 6 d. patvarkymo matyti, jog iš skolininko A. S. yra išieškomas išlaikymas G. S. po 41,00 Eur per mėnesį bei 6954,43 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, jog A. S. yra sudaręs santuoką, vaikų gimimo liudijimai patvirtina, jog A. S. su sutuoktine E. S. turi keturis nepilnamečius 9, 10, 14 ir 15 metų amžiaus vaikus. Valstybės įmonės registrų centro duomenimis A. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų neturi. Iš pažymos apie A. S. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog A. S. priskaičiuotas darbo užmokestis yra 410,00 Eur, 2018 m. balandžio ir gegužės mėnesiais buvo išskaičiuotos lėšos vaikui išlaikyti atitinkamai 185,45 Eur bei 180,13 Eur, A. S. 2018 m. balandžio mėnesį išmokėta 182,40 Eur suma, 2018 m. gegužės mėnesį išmokėta 187,72 Eur suma.
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti (didinti) išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė yra tik iš dalies darbinga, turi 30 procentų darbingumą, gauna 201,15 Eur netekto darbingumo pensiją, dirba (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje, virėja, jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 473,00 Eur neatskaičius mokesčių. Nuosavybės teise yra įgijusi butą, kuriame gyvena su nepilnamete dukra. Kiti trys ieškovės vaikai jau yra pilnamečiai. Ieškovės naudai antstolis iš atsakovo išieško išlaikymo įsiskolinimą.
Atsakovas A. S. yra darbingo amžiaus, nuo 2017 m. balandžio 3 d. dirba ūkininko A. P. ūkyje, gauna minimalų 410,00 Eur darbo užmokestį, kurio 50 procentų yra išskaičiuojama išlaikymo įsiskolinimui apmokėti. Atsakovas nuosavybės teise turto neturi, gyvena socialiniame būste, turi dar keturis išlaikytinius. Duomenų, jog jis turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. Duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas nepateikė.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. 2004 m. teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 100,00 Lt keturiems jo vaikams, šiuo metu tik vienas iš šių vaikų yra nepilnametis. Prašydama padidinti vaikui priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaiko poreikiais, nes šiuo metu dukra yra jau 16 metų amžiaus, per keturiolika metų jos poreikiai smarkiai išaugo, ir jos išlaikymui priteista 28,96 Eur suma yra nepakankama net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Teismas sutinka, jog augant vaiko poreikiai didėja, todėl didėja ir jo išlaikymui būtinos išlaidos, iš atsakovo priteisto išlaikymo nepakanka, todėl būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo visų pirma atsižvelgtina į vaiko poreikius ir prioritetinę vaiko apsaugą. Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja, todėl vien tas faktas, kad atsakovas šiuo metu gauna tik minimalų darbo užmokestį nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas negalės gauti pajamų ateityje, kurios būtų skiriamos vaiko išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismas sutinka ir su atsakovo atstovės nuomone, jog šiuo metu šalyje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio nepakanka asmeniui išsilaikyti pačiam bei išlaikyti dar penkis nepilnamečius vaikus, tačiau teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis konstatuoja, jog atsakovas gali ir turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų didesnes pajamas ir didesne dalimi prisidėtų prie dukters išlaikymo.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo turtinė padėtis, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti dukrai išlaikymo. Todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus surinktus įrodymus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir 2004 m. sausio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymu nustatytas šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydis nuo 28,96 Eur padidintinas iki 80,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. gegužės 22 d.) iki dukters pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).
Teismas pažymi, jog iš atsakovo išieškomas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, kurio atsakovas ilgą laiką nemokėjo, negali būti pagrindas mažinti šiuo metu skiriamo išlaikymo dydį.
Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Ieškovė V. S. skirtina uzufrukto teise tvarkyti G. S. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).
Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Byloje tiek ieškovei, tiek atsakovui teiktina valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2004 m. sausio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-127-03-2004 priteistą nepilnametei G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus pripažinti negaliojančiu 2004 m. sausio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-127-03-2004, iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Lt nuo 2004 m. sausio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.
Teisėja Sigita Rozgaitė