VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sanam Cafe“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 64.5.1.9.-183 dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti pareiškėjo pateiktus dokumentus išnagrinėti iš naujo (b. l. 1–3).

Skunde nurodo, kad yra Lietuvoje registruotos uždarosios akcinės bendrovės „Sanam Cafe“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas. Siekdamas Lietuvos Respublikoje užsiimti teisėta veikla ir būdamas Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius 1 metus iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, jis pakartotinai 2021 m. birželio 4 d. kreipėsi į oficialų išorės paslaugų teikėją dėl nacionalinės vizos išdavimo. Pirmą kartą pasikreipus, pareiškėjas nebuvo pateikęs visų reikalingų dokumentų.

Teigia, kad pareiškėjas Bendrovės akcininku tapo 2021 m. sausio mėnesį, įgydamas 33 Bendrovės akcijas (vienos akcijos vertė 25 Eur). Kadangi Irano piliečiams, yra apribota galimybė daryti tarptautinius SWIFT pavedimus, o Turkijoje šie apribojimai nėra taikomi, pareiškėjas kreipėsi į Turkijoje teisines paslaugas teikiančios įmonę A. T. atstovą Y. K. (Y. K.). Pareiškėjas investavo į įmonę proporcingai įsigytam akcijų skaičiui.

Pareiškėjo teigimu, dėl įvestų Lietuvos Respublikos vyriausybės ribojimų, pareiškėjas negalėjo kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo Lietuvoje. Pareiškėjas 2021 m. birželio 4 d. pakartotinai kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo, taip pat pateikė visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius jo atvykimo tikslą, tarp jų ir Turkijos banko išrašą apie sąskaitoje esančius 14 000 Eur. Pažymi, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 42 00 Eur ir pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis, kurioje nustatytas ilgesnis terminas naujai išleistų akcijų apmokėjimui, t. y. apmokėjimo terminas pratęsiamas iki 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties dienos. Pareiškėjas pasirinko ilgesnį laikotarpį, kadangi apmokėti už naujai išleistas akcijas galėjo tik būdamas Lietuvoje. Per keletą mėnesių pareiškėjas planavo susitvarkyti dokumentus vizai gauti, tam kad galėtų pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje. Dėl Bendrovėje padidinto įstatinio kapitalo buvo išleisti nauji Bendrovės įstatai, taip pat šie duomenys buvo įregistruoti ir Juridinių asmenų registre.

Tvirtina, kad po nesėkmingo pirmo kreipimosi dėl nacionalinės vizos išdavimo, kreipdamasis pakartotinai pateikė trūkstamus duomenis, t. y. turimų lėšų pagrindžiantį dokumentą, taip pat paaiškinimus, jog Irano piliečiams yra apribotos teisės atlikti tarptautinius pervedimus. Dėl minėtų priežasčių taip pat sutartyje buvo nutarta už naujai išleistas akcijas apmokėti tik atvykus į Lietuvą, kadangi kitos galimybės pareiškėjas neturėjo. Toks veiksmų planas buvo pasirinktas ir dėl Lietuvoje operuojančių bankų politikos, kuomet taikomi papildomi patikrinimai užsieniečiams prieš patvirtinant jiems atsiskaitomosios sąskaitos atidarymą. Išorės paslaugų teikėjui buvo pateikti ir kiti pareiškėjo asmeniniai dokumentai (gyvenimo aprašas, įgūdžių vertinimas, lėktuvų bilietų rezervacija, viešbučio Lietuvoje rezervacija). Minėtų duomenų pareiškėjas teismui neteikia, kadangi jie nėra esminiai, tačiau patvirtinta, kad pareiškėjas nesiekia nelegaliai pasilikti Lietuvoje ar Šengeno erdvėje.

Pareiškėjo teigimu, visi pateikti dokumentai yra autentiški, patvirtinti sertifikuotais elektroniniais parašais. Pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje (toliau – ir Ambasada) Sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra galimai suklastoti. Pateikti dokumentai patvirtina jo atvykimo tikslą ir buvimo Lietuvoje sąlygas. Pareiškėjas su Sprendimu ir jame nurodytomis atsisakymo priežastimis nesutinka.

2021 m. rugsėjo 27 d. teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai (b. l. 113–116), kuriuose jis nurodo, kad byloje pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas įrodo, jog Bendrovės įstatinis kapitalas yra 42 000 Eur ir atitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vizos išdavimo aprašas) 70.10 punkte nustatytą dydį. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, pareiškėjas susiduria su sunkumais siekdamas įvykdyti 14 000 Eur investiciją, jis naudojasi ne tik 4 agentų pagalba Turkijoje, bet ir tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje. Minėtos aplinkybės įrodo, kaip yra sudėtinga užsieniečiui persiųsti pinigus iš Irano į Lietuvą. Pareiškėjas su kitais asmenimis, suformavo minimalų įstatinį kapitalą, t. y. į Bendrovę investavo 2 500 Eur. Pareiškėjas siekia atlikti ir likusią reikalingą 14 000 Eur sumos investiciją į Bendrovę. Minėtos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas siekia pilnai įgyvendinti visas formaliai Vizų tvarkos aprašo 70.10 punkte nustatytas sąlygas vizai gauti. Pareiškėjo teigimu, būtų sąžininga jam suteikti nacionalinę vizą. Tokiu būdu pareiškėjas pats galėtų tiesiogiai atlikti 14 000 Eur investiciją.

Pareiškėjui nėra žinoma kodėl Ambasada V. Š. priskiria prie asmenų, kurie tarpininkauja gaunant vizą steigdami ar parduodami fiktyvias įmones. Sprendime nėra jokių duomenų, kad V. Š. būtų baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538–542 straipsnius, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300–304 straipsnius ir kt. Byloje nėra duomenų, kuriuose būtų patvirtinta, jog V. Š. būtų nubaustas už neteisėtą veiklą. Tačiau tuo pačiu, pareiškėjui nėra žinoma, kodėl neigiamas pasekmes dėl Ambasadai nepriimtino asmens veiksmų, turi prisiimti pareiškėjas.

            Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 71–75). 

Nurodo, kad pareiškėjas teikdamas pakartotinį prašymą išduoti nacionalinę vizą, pateikė 2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. birželio 18 d. Luminor banko sąskaitos išrašą dėl 42 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedimo dėl įstatinio kapitalo formavimo, tačiau dokumentas nėra pasirašytas banko darbuotojų ir neturi būtinų (elektroninių) rekvizitų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas yra V. Š.). Konsulas, vykdydamas konsultacijas su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis, yra gavęs informacijos, jog Bendrovės direktorius V. Š. užsiima tarpininkavimu perparduodant Lietuvoje registruotas (fiktyvias) bendrovės Irano ir kitų trečiųjų šalių piliečiams imigracijos į Europos sąjungos šalis nares tikslais. Tokiu būdu konsulinis pareigūnas iš pateiktų dokumentų ir gautų duomenų pokalbio metu negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas yra investavęs ne mažiau kaip 14 000 Eur į Bendrovę, kaip tai numatyta Vizos išdavimo tvarkos aprašo, 70.10 papunktyje. Pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo – vystyti verslą Lietuvoje.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I2-2267-484/2021, kurioje taip pat dokumentai nacionalinei vizai gauti buvo ruošti V. Š.. Šioje nagrinėjamoje byloje dokumentų turinys identiškas kaip ir prieš tai minėtoje byloje. Administracinėje byloje Nr. I2-2267-484/2021 nei V. Š., nei pareiškėja negalėjo paaiškinti kodėl negali apmokėti už akcijas bankiniu pavedimu ir tik vėliau įvykdžius visas sąlygas nacionalinei vizai gauti, kreiptis į konsulinį pareigūną.

Aptarusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą atsakovė nurodo, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

             Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2021 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 64.5.1.9.-183 dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 5).

         Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, 2021 m. birželio 4 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kurioje nurodė: 1. Šeiminė padėtis – nevedęs (9 punktas); 2. Dabartinė profesinė veikla – vadovas (angl. manager) (19-20 punktai); 3. Pagrindinis kelionės tikslas – verslas (21 punktas); 4. Numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2021 m. liepos 15 d. (29 punktas); 5. Numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2022 m. gegužės 28 d. (30 punktas); 6. Kviečiantis asmuo – UAB „Sanam Cafe“ (32 punktas); Kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia – pats asmuo (33 punktas) (b. l. 16–20, 76–80). Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus: asmens tapatybės dokumentų kopijas; tarpininkavimo raštą; įmonės registracijos išrašą, įmonės įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartį, kasos pajamų orderį, „Luminor“ banko sąskaitos išrašą, lėktuvo bilieto rezervaciją, viešbučio Lietuvoje rezervaciją, kelionės sveikatos draudimą, pažymą dėl teistumo.

Ambasada, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi 2 punktu ir 10 punktu, ginčijamu Sprendimu (b. l. 5) atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nustačiusi, kad jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, todėl ši nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio nuostatas.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintos Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatos.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Taip pat nacionalinę vizą atsisakoma išduoti kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte be kita ko nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatyta atvykimo sąlyga - pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo (a) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba (b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

Tad iš esmės vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja bent viena 32 straipsnio 1 dalies a punkte išvardintų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardintų aplinkybių.

Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (78.11 papunktis). Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis (Aprašo 79 punktas).

Taip pat atsakovė nurodo Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimą, kuriame konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti dokumentai, patvirtinantys verslo ryšių arba ryšių darbo tikslais buvimą, dokumentai apie įmonės verslo veiklą, dokumentai, įrodantys užsieniečio su įdarbinimu susijusią padėtį įmonėje ir pan. Taip pat atsakovas nurodo, jog atliekamas ir vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir tai iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas ir nelegalios migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, laikomi: atgalinis arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba užsakymo patvirtinimas; finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; įdarbinimą patvirtinantis dokumentas; nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).

Kaip minėta, pareiškėjas prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė verslo vykdymą Lietuvoje ir darbą UAB „Sanam Cafe“, t. y. pareiškėjas siekė pradėti verslą ir užsiimti teisėta ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas ir/ar darbo vykdymas.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją bei pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu-pokalbio metu pateiktą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Kadangi pareiškėjas nei konsului, nei teismui nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kas lėmė teisėtą ir pagrįstą pareiškėjo prašomos vizos neišdavimą.

Visų pirma, pareiškėjas neįgyvendino Vizų tvarkos apraše 70.10 papunktyje nustatytos imperatyvios nuostatos, jog užsienietis norėdamas gauti nacionalinę vizą šiuo pagrindu turi įrodyti, jog Bendrovėje, (kurioje jis vykdys savo veiklą) nuosavo kapitalo vertė yra ne mažesnė negu 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur yra užsieniečio (pareiškėjo) investuotos lėšos. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad dėl Iranui taikomų apribojimų jis negali vykdyti tarptautinių apribojimų ir naudojasi tarpininkavimo paslaugomis, tačiau byloje pateiktas 2021 m. birželio 17 d. Luminor banko išrašas su 42 000 Eur pervedimu iš Bendrovės sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tarpininkavimo įmonė) (b. l. 87) nepatvirtina pervedimo dėl įstatinio kapitalo formavimo, kadangi dokumentas pateiktas be reikalingų rekvizitų. Minėtas banko išrašas nėra pavirtintas banko darbuotojo parašu ir/ar banko atspaudu.  Be to, į bylą daugiau nėra pateiktų jokių kitų duomenų, kurie leistų manyti, jog pareiškėjas kaip Bendrovės akcininkas yra investavęs į Bendrovę ne mažiau kaip 14 000 Eur. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog akcijų pasirašymo sutartyje buvo numatyta naujai išleistų akcijų apmokėjimą įvykdyti tik atvykus į Lietuvą, nesudaro pagrindo atsakovės Sprendimo laikyti neteisėtu, kadangi nacionalinė viza yra išduodama tik visiškai įvykdžius Vizų tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus, ko šiuo atveju nebuvo įvykdyta. Pažymėtina, kad tokia tvarka taikoma visiems vizų prašytojams, todėl pareiškėjui suteiktus kitokias sąlygas nei numatyta Vizų tvarkos apraše, atsakovas paneigtų įstatymuose nustatytus reikalavimus ir viršytų savo kompetencijos ribas.

Antra, atsakovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas teikdamas pirmą prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, pokalbyje su konsulu nurodė, jog nuo 2016 m. dirba marketingo vadybininku Irane, o atvykęs į Lietuvą teiktų kavos ir maisto išsinešimo paslaugas su kitais Bendrovės akcininkais, tačiau negalėjo paaiškinti kaip ketina plėtoti tokio pobūdžio verslą. Teismo vertinimu, minėtos veiklos yra pakankamai skirtingo pobūdžio, o planuojama vykdyti veikla Lietuvoje reikalauja iš anksto numatyto plano, strategijos, tačiau apie tai pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir paaiškinimų.

             Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita). Nagrinėjamu atveju skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.

           Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį nustatė, kad Sprendime tiksliai nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu, Sprendime yra aiškiai įvardinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl patenkinti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetus skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pareiškėjo pateiktus dokumentus išnagrinėti iš naujo. 

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                      85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir  4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos  apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.