Civilinė byla Nr. e2A-385-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00287-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.8.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovėms D. J. ir mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo ir neteisėtų veiksmų uždraudimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakoves D. J. ir mažąją bendriją (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti bet kuriuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kurie kenkia ieškovės (duomenys neskelbtini), UAB galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, konfidenciali, atskleidimą, naudojimą, skelbimą be ieškovės sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos atskleisti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą ieškovei; 2) priteisti iš atsakovių D. J. ir MB (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovės naudai 163 132 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti solidariai iš atsakovės D. J. 5 proc., o iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti solidariai ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl pirmojo reikalavimo ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu paaiškino, jog jis turi būti vykdomas kaip reikalavimas uždrausti bendradarbiavimą su ieškinio I-14 ir I-15 prieduose nurodytomis įmonėmis (9 asmenys). Dėl kitų įmonių, atsakovei neteikiant reikalaujamų dokumentų, ieškovė neturi pagrindo reikšti reikalavimo.

2.       Ieškovė paaiškino, kad ji yra didmeninės prekybos įmonė, eksportuojanti savo prekes į daugiau nei 30 skirtingų pasaulio šalių ir atstovaujanti 10 skirtingų prekės ženklų, įskaitant laikrodžių, papuošalų ir (ar) juvelyrinių dirbinių „V. W.“, „P. M.“ prekių ženklus. Bendrovė didmeninę prekybą laikrodžiais, papuošalais ir (ar) juvelyriniais dirbiniais vykdo per internetinius portalus – specializuotus nuolaidų puslapius ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

3.       Ieškovė 2018 m. balandžio 16 d. su atsakove D. J. sudarė darbo sutartį dėl tarptautinės prekybos vadybininkės pareigų. D. J. turėjo prieigą prie konfidencialios informacijos ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančių duomenų apie ieškovės klientus, klientų kontaktinius duomenis, vykdomus pardavimus bei kitas bendradarbiavimo su klientais sąlygas. D. J. turėjo prieigą prie informacijos apie ieškovės tiekėjus, tiekėjų kontaktinius asmenis, ieškovės ir tiekėjų bendradarbiavimo sąlygas. Darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. kovo 21 d. D. J. iniciatyva be svarbių priežasčių. Po darbo sutarties nutraukimo ieškovei tapo žinoma, kad:

3.1.                      2018 m. gruodžio 18 d., D. J. dirbant pas ieškovę, buvo įsteigta MB (duomenys neskelbtini), kuri užsiima su ieškove konkuruojančia veikla – laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių prekyba. MB (duomenys neskelbtini) steigėju ir vadovu yra D. J. sutuoktinis J. J.. MB (duomenys neskelbtini) ūkinę komercinę veiklą pradėjo vykdyti nuo įsteigimo 2018 m. gruodžio mėn., kai D. J. dar dirbo pas ieškovę.

3.2.                      D. J. prisistato kaip MB (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės parduodamų laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių prekės ženklo „A. R.“ atstovė, idėjos autorė. J. J. neturi patirties laikrodžių, juvelyrinių dirbinių ir papuošalų prekybos veikloje, kontaktų ir informacijos, kas rodo, jog mažosios bendrijos interesais veikė ir veikia D. J..

3.3.                      MB (duomenys neskelbtini), pasinaudodama D. J. neteisėtai atskleista informacija apie klientus, kuri yra konfidenciali ir sudaro komercines paslaptis, bendradarbiauja su ieškovės klientais: (duomenys neskelbtini).

3.4.                      MB (duomenys neskelbtini), pasinaudodama D. J. neteisėtai atskleista darbo pas ieškovę metu sužinota informacija apie tiekėjus, kuri yra konfidenciali ir sudaro ieškovės komercines paslaptis, bendradarbiauja su ieškovės tiekėjais: (duomenys neskelbtini).

4.       MB (duomenys neskelbtini) nesąžiningai kopijuoja ieškovės produkcijos dizainą, nukopijavo ieškovės verslo modelį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovės MB (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės 8 515,07 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad fizinio asmens (darbuotojos) ir ūkio subjekto (įmonės) atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus kyla skirtingais pagrindais. Byloje nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2018 m. gruodžio 18 d., kai D. J. dirbo ieškovės įmonėje (dirbo nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. kovo 21 d.). D. J. yra mažosios bendrijos nario sutuoktinė. Byloje nėra duomenų, jog mažoji bendrija negalėtų būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 2 dalis), dėl to D. J. laikytina MB (duomenys neskelbtini) bendrasavininke. Teismas, spręsdamas dėl D. J. konkurencinio savarankiškumo, nustatė, kad nuo D. J. išėjimo iš (duomenys neskelbtini), UAB iki pradėjimo dirbti MB (duomenys neskelbtini) bei MB (duomenys neskelbtini) prekybos laikrodžiais ir papuošalais pradžios praėjo apie 8 mėnesiai, atsakovė 6 mėnesius po išėjimo iš ieškovės įmonės dirbo aplinkosaugos įmonėje. Kadangi po darbo sutarties nutraukimo iki įsidarbinimo MB (duomenys neskelbtini) praėjo gana ilgas laikas, D. J. dirbo kitoje įmonėje, buvo svarbu nustatyti, kada MB (duomenys neskelbtini) pradėjo konkuruojančią veiklą, ar veikla vykdyta D. J. dirbant ieškovės įmonėje.

7.       Teismas sprendė, jog atsakovė įrodė, kad laikrodžių ir papuošalų prekybos veiklą pradėjo nuo 2019 m. lapkričio 4 d. Kadangi prekių sukūrimui buvo reikalingas tam tikras laikas, teismas nurodė, jog galima daryti prielaidą, kad galimybę vykdyti konkuruojančią veiklą atsakovė įgijo anksčiau, tačiau ieškovė teismui neteikė duomenų, jog jau 2019 m. balandžio 19 d. atsakovė pradėjo aktyvią veiklą, turėdama tikslą prekiauti laikrodžiais ir papuošalais. Dėl to nebuvo pagrindo nustatyti, kad D. J. turėjo konkurencinį savarankiškumą darbo ieškovo įmonėje metu ir iki įsidarbinimo MB (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei taikytinos darbuotojų pareigas reglamentuojančios teisės normos. Konkuravimo santykis gali būti vertinamas tik tarp ūkio subjektų – ieškovės ir MB (duomenys neskelbtini), atitinkamai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio ribojimai taikytini tik atsakovei MB (duomenys neskelbtini). D. J. veiksmai vertintini pagal Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymą bei Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK). Susitarimų ieškovė su buvusia darbuotoja atsakove D. J. dėl konfidencialios informacijos apsaugos nesudarė ir kompensacijų nemokėjo, todėl D. J. atsakomybė gali būti taikoma tik už neteisėtus veiksmus, susijusius su komercinėmis paslaptimis.

8.       Atsakovė MB (duomenys neskelbtini) pripažįsta bendradarbiavimą su kai kuriais ieškovės nurodomais klientais ir tiekėjais bei prekiauja iš esmės panašios išvaizdos ir tos pačios paskirties laikrodžiais, taip pat ieškovės ir atsakovės MB (duomenys neskelbtini) rinkos apimties palyginimas teismui leido daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovė MB (duomenys neskelbtini) yra konkurentės.

9.       Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog D. J. turėjo sužinoti informaciją apie ieškovės įmonės darbo organizavimą, bendravimo su klientais būdus, kontaktuoti su jai paskirtais klientais, t. y. jai tapo žinoma darbo atlikimui naudojama informacija. Ieškovė nepateikė duomenų, jog D. J. būtų supažindinta su ieškovės informacija, kuri būtų aiškiai apibrėžta kaip konfidenciali informacija. Tuo atveju, kai darbuotojas nesupažindintas su komercinių paslapčių sąrašu, jam nėra išdėstyti įmonės taikomi reikalavimai dėl informacijos apie įmonės veiklą apsaugos, reikalavimai informacijos pripažinimui komercine paslaptimi turi būti taikomi itin preciziškai. Nesudarydama komercinių paslapčių sąrašo ir nenustatydama tam tikros informacijos naudojimo tvarkos, įmonė darbuotojui leidžia pačiam vertinti informacijos svarbumą ir duoda pagrindą manyti, jog informacija apie veiklą nėra vertinga. Tokiu atveju būtina įsitikinti, kad darbuotojui buvo ar turėjo būti aišku, jog įmonė informaciją laiko komercine paslaptimi.

10.       Teismas sprendė, kad ieškovės taikoma slaptažodžių prisijungiant prie elektroninio pašto ar serverio apsauga yra itin įprastas būdas, kuris naudojamas bet kokios informacijos apsaugai, o atsakovės susirašinėjimas, kuriame nurodoma, kad duomenų apie klientus negali atskleisti (ieškinio priedas I-27), negali būti vertinamas kaip jos supratimas apie jai patikėtos informacijos konfidencialumą. Neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai asmuo panaudoja duomenis, laikytinus komercine paslaptimi, bendros informacijos naudojimas, tiesioginis kreipimasis į kitą įmonę, remiantis viešai prieinama informacija, nėra nesąžiningi veiksmai. Visi ūkio subjektai yra laisvi dalyvauti ūkinėje veikloje ir rinktis veiklos partnerius. Ši teisė negali būti ribojama tuo, jog su tuo pačiu partneriu bendradarbiavo ankstesnis darbdavys. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog D. J. būtų gavusi kokią nors kitą informaciją, nei įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, kuri, pagal kasacinio teismo išaiškinimus gali būti be apribojimų naudojama pasibaigus darbo santykiams. Ieškovė neįrodinėjo, jog D. J. atskleidė kainodarą, išaiškino įmonės veiklos kaštus. Išpardavimų portaluose taikomos nuolaidos gali būti aiškiai matomos iš pačių išpardavimų puslapių, o supratimas, kad nėra racionalu prekes pardavinėti žemiau savikainos, nėra komercinė paslaptis.

11.       Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų nustačiusi kompiuterio naudojimo ar laiškų siuntimo į asmeninį paštą tvarką. Ieškovė taip pat neneigė atsakovės pateiktų paaiškinimų dėl duomenų persiuntimo, neįrodinėjo, jog duomenys persiųsti ne su darbu (duomenys neskelbtini), UAB susijusiu reikalu, t. y., kad ieškovė darbuotojai nebuvo davusi pavedimų (darbui iš namų, kadangi atsakovei buvo pavesta ieškoti siuntų Amerikoje sandėliavimo galimybių, todėl šias užduotis atsakovė turėjo atlikti vakare). Ieškovės komercinės paslapties panaudojimą ji įrodinėjo ir tuo, kad J. J. neturėjo reikiamos patirties prekyboje laikrodžiais ir papuošalais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad internete tiek atskirose elektroninėse parduotuvėse, tiek plataus asortimento elektroninėse parduotuvėse ar išpardavimų parduotuvėse yra intensyviai prekiaujama, o taip pat į tai, kad, ieškovės vertinimu, D. J. reikiamas žinias įgijo per metus laiko dirbdama ieškovės įmonėje, sprendė, kad J. J., kaip ekonomikos ir verslo magistras, turintis patirties versle, galėjo pradėti įmonės MB (duomenys neskelbtini) veiklą. Teismas taip pat nurodė, kad negali būti pakankamu netiesioginiu įrodymu tai, kad MB (duomenys neskelbtini) veikla rinkoje sąlygojo ieškovės nuostolius. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų padarinių (pvz., prarandamas klientas). Ginčo atveju ieškovė neteikė duomenų dėl apyvartos pasikeitimo po 2019 m. lapkričio 4 d., kai MB (duomenys neskelbtini) pradėjo konkuruojančią prekybą, ieškovė šią aplinkybę įrodinėjo tik atstovo paaiškinimais, jog įmonės 5 metų pardavimų augimo procentas buvo 190 proc., 2018–2019 m. buvo 16 proc., 2020 m. įmonė planavo 12–15 proc. lyginant su 2019 m. augimą, rezultatus turėjo pagerinti pandemija, elektroninės prekybos augimas, tačiau 2020 m. prekyba paaugo tik 6 proc., nors tam patvirtinti buhalterinių duomenų ar verslo planų ieškovė neteikė, net žodžiu nurodė skirtingus duomenis, kokiu būdu buvo paskaičiuotos negautos pajamos. Be to, buvęs bendrasavininkis E. K. įsteigė (duomenys neskelbtini), UAB, su kuriuo sudarytas susitarimas dėl leidimo verstis analogiška ir konkuruojančia veikla, o šio konkurento atsiradimas rinkoje, pasisakant dėl žalos, neįvertintas, nors labai tikėtina, kad galėjo turėti įtaką ieškovės veiklos pelningumui. Nors ieškinyje ieškovė teigė, kad atsakovė D. J. turėjo prieigą prie konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties – informacijos apie tiekėjus, tiekėjų kontaktinių asmenų, bendradarbiavimo sąlygų, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paneigė, kad atsakovė dirbo su tiekėjais. Atsakovė pateikė įrodymus, jog išpardavimus vykdantys internetiniai puslapiai randami per Google paieškos sistemą, pateikė įrodymus, kad su įvairiais tiekėjais susisiekė viešai randamais jų kontaktiniais duomenimis, buvo tiekėjų, kurie patys susisiekė su MB (duomenys neskelbtini). Apžvelgęs nurodytus duomenis teismas nurodė, jog byloje nesurinkta pakankamai tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog atsakovė savo veikloje naudojosi D. J. sužinotais duomenimis apie ieškovės klientus ar tiekėjus, kad atsakovė būtų pasinaudojusi nesąžiningai sužinotais ieškovės klientų ar tiekėjų kontaktiniais asmenimis, siūlydama bendradarbiauti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nors atsakovė bendradarbiauja su dalimi ieškovės klientų ir tiekėjais, tačiau komercinius ryšius užmezgė savo pastangomis.

12.       Atsakovės įrodė, jog su įmonėmis (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimą pradėjo sąžiningos konkurencijos būdu, nenaudodamos ieškovės turimos informacijos apie šių įmonių kontaktinius asmenis. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė bendradarbiautų su (duomenys neskelbtini). Atsakovės laikrodis yra parduodamas (duomenys neskelbtini) puslapyje, dėl (duomenys neskelbtini) pateiktas paaiškinimas, kad prekes platina (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė teigė, kad bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustojo dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, tačiau ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama dokumentais, ieškovė neatskleidė aplinkybių, nuo kada nustojo bendradarbiauti, kokios buvo ryšių nutraukimo priežastys, todėl negalima patikrinti, ar šie buvę klientai ryšius nutraukė dėl to, kad pradėjo prekiauti su atsakove, ir faktas teismo pripažintas neįrodytu.

13.       Dėl duomenų išreikalavimo teismas nurodė, jog ieškovė teismui neteikė aiškių duomenų dėl jos klientų (nurodant įmonę, bendradarbiavimo pradžią, prekybos apimtį, susitarimus, kitus bendradarbiavimą rodančius duomenis). Konkurencijos įstatymo 52 straipsnis numato įrodymų rinkimo sąlygas. Teismas išreikalauja tik tiksliai įvardytus įrodymus arba su byla susijusius tam tikrų kategorijų įrodymus. Teismo prašant išreikalauti tam tikrų kategorijų įrodymus, įrodymų kategorijos turi būti apibrėžtos kuo tiksliau ir siauriau, remiantis dalyvaujančio byloje asmens prašyme pateiktais turimais faktais, t. y., turi būti nurodyti įrodymų kategorijas charakterizuojantys elementai, tokie kaip dokumentų, kuriuos prašoma išreikalauti, pobūdis, dalykas ar turinys bei laikotarpis, kada jie buvo parengti. Įrodymų išreikalavimas turi būti proporcingas. Teismas nurodė, jog ieškinyje pareikštu prašymu dėl duomenų išreikalavimo ieškovė tiesiogiai siekė teismo pagalba sužinoti visas MB (duomenys neskelbtini) veiklos sąlygas, to iš esmės nesiejant su reiškiamo ieškinio pagrindais. Vėlesniais prašymais nelaikė reikalingu atskleisti su klientais susijusios informacijos, kad būtų galima spręsti, jog jos prašomi duomenys nėra pertekliniai ir informacijos gavimas atitinka sąžiningos konkurencijos veiksmus iš ieškovės pusės. Sprendžiant dėl to, kurie asmenys gali būti laikomi ieškovės klientais, turi būti vadovaujamasi tuo, kad turi būti pateikti bendradarbiavimą patvirtinantys duomenys. Ieškovės klientais gali būti laikomos įmonės, dėl bendradarbiavimo su kuriomis ieškovė pateikė duomenis (priedas I-15). Prieduose I-44, I-45, I-49 nėra informacijos apie ieškovės bendradarbiavimą. Priedai I-26, I-50 patvirtina tik galimą ieškovės bendradarbiavimą.

14.       Dėl verslo modelio kopijavimo teismas pasisakė: ieškovė nurodo, jog jos verslo modelį sudaro tai, kad: 1) ieškovė sukūrė savo prekių ženklus; 2) parduoda prekes per prekių ženklų pavadinimų internetines parduotuves ir yra sukūrusi prekių ženklų aprašymus; 3) atrinko paklausias prekes; 4) prekes ir jų komponentus užsako Kinijoje; 5) sandėliuoja Lietuvoje; 6) prekiauja per išpardavimų portalus; 7) konkrečiam išpardavimui sandėlyje rezervuoja prekes; 8) taiko dideles 85-90 proc. nuolaidas; 9) turi komercinio pasiūlymo pavyzdį. Atsakovė iš esmės neneigė, jog veikloje taiko panašų prekybos modelį. Dauguma verslo modelio elementais nurodytų veiksmų yra elementarūs ir įprasti. J. J. nurodė, jog jis turi verslo patirties bei tos srities išsilavinimą, nuolat domisi e-komercija, todėl teismas sutiko su atsakove, jog J. J. galėtų suprasti ir sugalvoti tokį nesudėtingą verslo modelį. Dėl laikrodžių dizaino panašumų teismas nurodė, kad ieškovės laikrodžiai nepasižymi unikaliais bruožais, todėl sutiko su atsakove, kad rinkoje veikiantys laikrodžių pardavėjai parduoda vizualiai panašius laikrodžius, laikrodžiai fotografuojami ir pateikiami klientams analogiškai. Ieškovės nurodytas laikrodžio išskirtinumas – pailga laikrodžio dėžutė – yra įprastas dalykas ir negali būti laikomas išskirtine savybe.

15.       Ieškovė su D. J. nebuvo sudariusi susitarimo dėl nekonkuravimo. Toks susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Susitarimas dėl nekonkuravimo numato didelės kompensacijos darbuotojui mokėjimą, todėl ieškovės aiškinimas, jog ji tikėjosi, kad D. J. neužsiims panašia veikla, nėra įtikinamas. Ieškovė nesiūlė D. J. sudaryti susitarimo dėl nekonkuravimo, o nesant tokio susitarimo atsakovė neturėjo teisinės pareigos nevykdyti konkuruojančios savarankiškos komercinės veiklos.

16.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog D. J., dirbdama (duomenys neskelbtini), UAB sužinojo ieškovės komercinę paslaptį, kurią vėliau perdavė, o MB (duomenys neskelbtini), pasinaudodama D. J. neteisėtai atskleista informacija apie klientus ir tiekėjus, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei tuo padarė žalą ieškovei, todėl teismas ieškinį atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovių visas ieškovės pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo bei dėl teismo ekspertizės skyrimo, pažeidė procesines teisės normas, dėl ko buvo apsunkintos ieškovės galimybės įrodinėti ieškinį ir liko neatskleista civilinės bylos esmė, o civilinės bylos esmės neatskleidimas yra vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Ieškovės prašyti teismo išreikalauti duomenys iš atsakovės būtų leidę nustatyti, su kuriais ieškovės klientais, potencialiais klientais MB (duomenys neskelbtini) turėjo/turi komercinius santykius ir kokias pardavimo pajamas, bendrąjį pelną atsakovė gavo iš ieškovės klientų, potencialių klientų bei su kuriais ieškovės tiekėjais MB (duomenys neskelbtini) turėjo/turi komercinius santykius, o tai būtų leidę visapusiškai įvertinti ir nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų mastą ir iš neteisėtų veiksmų gautos naudos dydį. Teismas taip pat netenkindamas ieškovės prašymų dėl įrodymų išreikalavimo nepagrįstai rėmėsi Konkurencijos įstatymo 52 straipsnio nuostatomis, nes šios nuostatos gali būti taikomos tik siauros, konkrečios kategorijos bylose, kuriose žalos atlyginimo prašoma dėl konkurencijos teisės draudžiamo susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, jog: (i) ji neva neįrodinėjo komercinių santykių su byloje nurodytomis įmonėmis, t. y. kad tam tikros įmonės laikytinos ieškovės klientais ir tiekėjais; (ii) ji tariamai pateikė neaiškius faktinius duomenis, su kokiomis įmonėmis D. J. dirbo pavaduodama kitus ieškovės darbuotojus jų atostogų metu; (iii) ji neva prašė išreikalauti perteklinius duomenis iš MB (duomenys neskelbtini). Apeliantė pažymi, kad: (i) byloje kaip priedą Nr. I-44 pateikė pagal buhalterinės apskaitos duomenis sudarytą pažymą dėl to, su kokiais klientais ir tiekėjais ieškovė turėjo komercinių santykių D. J. darbo pas ieškovę laikotarpiu; (ii) teismui iškėlus abejones dėl minėtos pažymos, pateikė pirminius dokumentus (ieškovės klientams išrašytas sąskaitas – priedas Nr. I-46, ir tiekėjų ieškovei pateiktas sąskaitas, muitinės deklaracijas ir mokėjimo dokumentus – priedas Nr. I-47), patvirtinančius, kad į bylą pateiktoje pažymoje dėl ieškovės klientų ir tiekėjų (priedas Nr. I-44) nurodytos įmonės buvo ieškovės klientais ir tiekėjais D. J. darbo pas ieškovę laikotarpiu; (iii) pateikė įrodymus (priedai Nr. I-49 ir Nr. I-50), kad D. J. dirbo ne tik su jai priskirtais klientais, tačiau ir su kitiems ieškovės darbuotojams priskirtais klientais, pavaduojant kitus darbuotojus jų atostogų metu, įskaitant klientus (1) (duomenys neskelbtini), (2) (duomenys neskelbtini), (3) (duomenys neskelbtini), (4) (duomenys neskelbtini), (5) (duomenys neskelbtini) ir (6) (duomenys neskelbtini), kurios yra to paties kliento dvi įmonės; (7) (duomenys neskelbtini); (8) (duomenys neskelbtini); (9) (duomenys neskelbtini). Be to, teismas netenkino ir ieškovės prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo, tokio procesinio sprendimo tinkamai ir pakankamai nemotyvuodamas.

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovių D. J. ir MB (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų, o kitų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų neanalizavo. 

17.3.                      Dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, teismas nepagrįstai atsietai vertino pavienes aplinkybes ir iš esmės rėmėsi vien deklaratyviais atsakovių gynybiniais pareiškimais. Byloje surinkta įrodymų visuma pagrindžia kryptingą atsakovių ruošimąsi nesąžiningai konkuruoti ir neteisėtą atsakovių elgesį tiek kopijuojant ieškovės veiklos modelį, tiek ir neteisėtą ieškovės komercinių paslapčių, konfidencialios informacijos atskleidimą ir naudojimą nesąžiningai konkuruoti, tačiau teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sąžiningos ūkio subjektų konkurencijos ir komercinių paslapčių teisinę apsaugą bei civilinę atsakomybę. Atsakovė MB (duomenys neskelbtini) užsiima su ieškove konkuruojančia komercine veikla. MB (duomenys neskelbtini) atliko ir toliau tęsia nesąžiningos konkurencijos, kopijuojant ieškovės veiklos modelį dėl laikrodžių, papuošalų ir bižuterijos prekių pardavimo, veiksmus. MB (duomenys neskelbtini) visą informaciją, verslo žinias ir patirtį, kuriuos naudojant yra kopijuojamas ieškovės veiklos modelis dėl laikrodžių, papuošalų ir bižuterijos prekių pardavimo, gavo iš buvusios ieškovės darbuotojos D. J., kuri aktyviai veikia MB (duomenys neskelbtini) interesais, šiai įmonei atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus: MB (duomenys neskelbtini) ne pati išsiaiškino, (a) kaip, per kokius pardavimo kanalus galima pardavinėti prekes; (b) kokios prekės yra paklausios bei kaip patraukliai pristatyti tokias prekes; (c) kur prekes sandėliuoti; (d) iš kur ir kokiu būdu gaminti laikrodžius, papuošalus ir bižuterijos prekes. J. J. iki bendrijos įsteigimo neturėjo verslo patirties, žinių ir informacijos, reikalingos laikrodžių, papuošalų ir bižuterijos prekių pardavimo veiklos vykdymui, jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą statybos inžinerijos, pastatų statybos technologijų ir valdymo srityse, veikla bendrijoje nėra jo pagrindė veikla. Tai patvirtina, kad bendrijos interesais, kopijuojant ieškovės veiklos modelį, aktyviai veikė ir veikia atsakovė D. J.. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad MB (duomenys neskelbtini) konkuruojančią veiklą pradėjo tik 2019 m. lapkričio 4 d., kai ten įsidarbino atsakovė, nepagrįsta, nes 2019 m. balandžio 19 d., nepraėjus nei mėnesiui nuo darbo sutarties su ieškove nutraukimo, buvo viešai paskelbta informacija, kad MB (duomenys neskelbtini) turėjo susikūrusi prekės ženklą „A. R.“, o šio prekės ženklo idėjos autore nurodyta D. J.. Su atsiliepimu pateikti duomenys patvirtina, kad vėliausiai 2019 m. spalio 8 d. atsakovė D. J. kontaktavo su ieškovės klientais, valdančiais internetinius išpardavimų portalus, dėl laikrodžių, papuošalų ir bižuterijos prekių pardavimo pagal nukopijuotą veiklos modelį. J. J. nurodė, jog internetinio tinklapio domenas nurodyto prekės ženklo pristatymui įregistruotas dar 2018 m. gruodžio 29 d., o iki D. J. pradedant dirbti bendrijoje pagal darbo sutartį, pas atsakovę ji dirbo pagal civilinio pobūdžio sutartį.

17.4.                      Savo veikloje MB (duomenys neskelbtini) nesąžiningai kopijuoja ieškovės produkcijos dizainą: platina laikrodžius, analogiškus ieškovės sukurtiems laikrodžiams, pristatant prekes naudoja tokio pačio stiliaus nuotraukas, kurios yra ieškovės išskirtinis braižas (priedas Nr. I-11); platina „A. R.“ papuošalus, bižuterijos prekes (priedas Nr. I-32), analogiškas ieškovės parduodamiems „V. W.“ ir „E. W.“ papuošalams, bižuterijos prekėms (priedas Nr. I-31), naudoja dėžutes įpakuoti atsakovės parduodamus laikrodžius „A. R.“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „N.“ (priedas Nr. I-39), kurių stilius ir forma yra tokia pat, nukopijuota nuo ieškovės naudojamų dėžučių įpakuoti ieškovės parduodamus laikrodžius „E. W.“. Tokiais MB (duomenys neskelbtini) veiksmais yra pažeidžiamas tiek Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas nesąžiningai konkuruoti imituojant kito ūkio subjekto prekes ar paslaugas, tiek ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas.

17.5.                      D. J. nuo pat darbo pas ieškovę pradžios iki paskutinės darbo dienos iš darbui pas ieškovę suteikto el. pašto į savo asmeninį el. paštą persisiuntinėjo ieškovei priklausančią informaciją ir kitus duomenis (ieškovės veiklos aprašymą, ieškovės pasiūlymų klientams formą, ieškovės klientų kontaktinius duomenis, ieškovės produkcijos kainodaros skaičiavimo duomenis, prisijungimo prie ieškovės kliento sistemos nuorodą ir slaptažodį bei kitą informaciją) (priedai Nr. I-28 ir Nr. I-29), kurie yra naudojami nesąžiningai konkuruoti MB (duomenys neskelbtini) kopijuojant ieškovės veiklos modelį.

17.6.                      Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovei nepateikus atskiro pareiškimo, kuriame būtų nurodyti argumentai dėl pažeidimo, pasireiškusio verslo modelio kopijavimu, buvo atsisakyta priimti ieškovės argumentus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kopijuojant ieškovės veiklos modelį. Ieškovė nuo pat ieškinio pateikimo bei pasirengimo bylos nagrinėjimui etapo nurodė, jog neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies bendrojo nesąžiningos konkurencijos draudimo pažeidimu.

17.7.                      D. J. neteisėtai atskleidė, o atsakovė MB (duomenys neskelbtini) veikloje neteisėtai naudoja informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis. Informacija apie klientus ir informacija apie tiekėjus yra slapta, kadangi ji yra nežinoma ir jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; tokia informacija (įskaitant klientų atsakingų/sprendimus priimančių asmenų kontaktinius duomenis, ieškovės vykdomus pardavimus, taikomą kainodarą, pardavimų vykdymo principus ir bendradarbiavimo su klientais sąlygas bei tiekėjų kontaktinius duomenis, ieškovės bendradarbiavimo su tiekėjais sąlygas) nėra viešai skelbiama ar prieinama, šios informacijos viešai neteikia nei ieškovė, nei jos klientai ar tiekėjai, dėl ko ji yra slapta. Ieškovės turima informacija apie klientus ir informacija apie tiekėjus turi tiek tikros, tiek ir potencialios komercinės vertės. Informacija apie klientus (kainodarą, bendradarbiavimo sąlygas, mokumą ir kt.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama komercine paslaptimi a priori, tokia informacija turi komercinę vertę dėl savo turinio, nes šią informaciją panaudodami konkuruojantys subjektai gali įgyti nepagristą konkurencinį pranašumą prieš ieškovę, tokia informacija turi įtaką visai ieškovės ūkinei komercinei veiklai, jos sėkmei ir pelningumui, tokią informaciją turėdami konkurentai gali susiderėti su klientais ar tiekėjais dėl geresnių bendradarbiavimo sąlygų, tokia informacija turi komercinę vertę dėl savo slaptumo. Ieškovė informacijos apie klientus ir informacijos apie tiekėjus atžvilgiu ėmėsi protingų veiksmų, atsižvelgiant į aplinkybes, kad tokią informaciją išlaikytų slaptą, ribojo asmenų, kuriems patikima ar kurie gali sužinoti tokią informaciją, ratą bei prieigą prie šios informacijos. Ieškovė nurodytą informaciją saugojo užrakintoje Google Drive duomenų bazėje, prie kurioje esančios informacijos prieigą turėjo tik konkretūs ieškovės darbuotojai (įskaitant D. J.) ir prisijungimas buvo galimas tik naudojantis ieškovės darbuotojams suteiktomis darbo el. pašto paskyromis. Naudotos informacijos apsaugos priemonės būtent buvo protingos ir pakankamos ieškovės komercinių paslapčių saugojimui. Be to, nepaisant to, kad ieškovė nebuvo patvirtinusi komercinių paslapčių sąrašo, tai nedaro įtakos išvadai, kad ieškovės nurodyta informacija laikytina komercinėmis paslaptimis.

17.8.                      D. J. tiek darbo pas ieškovę pradžioje, tiek ir vėliau suvokė, jog jai patikėta ieškovės informacija yra konfidenciali, sudaro komercines paslaptis ir negali būti atskleidžiama kitiems asmenims, nes nepaisant įstatymu D. J. nustatytos pareigos saugoti darbdavio komercines paslaptis, ieškovė: tiek D. J. pradėjus dirbti persiųsdama informaciją apie ieškovės prekes, kainodarą, ieškovės pasiūlymo klientams formą ir kitą informaciją (priedas Nr. I-24), tiek darbo metu patikint ieškovės komercines paslaptis sudarančią informaciją (priedas Nr. I-26) D. J. siųstuose el. laiškuose nurodė, jog jais siunčiama informacija yra konfidenciali ir priklauso ieškovei bei kad šios informacijos atskleidimas, kopijavimas yra draudžiamas. Atsakovė taip pat gaudama komerciškai jautrią ieškovės informaciją žodžiu, patvirtindavo, kad supranta, jog informacija yra slapta, konfidenciali. Jos suvokimą dėl informacijos konfidencialumo patvirtina ir tai, kad ji potencialiems klientams teiraujantis, su kokiomis įmonėmis bendradarbiauja ieškovė, nurodydavo, kad ji neturi teisės šios informacijos atskleisti tretiesiems asmenims. D. J. buvo patikėta ir prieinama ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija, nes be jos atsakovės darbo funkcijų vykdymas nebūtų įmanomas. D. J. buvo prieinama ir žinoma informacija, susijusi ne tik su klientais, su kuriais ji dirbo, bet ir su kitais klientais susijusi informacija, nes atsakovė pavaduodavo atostogaujančius kolegas, be to, informacija buvo pasiekiama ir žodinės komunikacijos būdu, nes visi darbuotojai sėdėjo vienoje patalpoje. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių tinkamai ir visapusiškai neįvertino.

17.9.                      Informacijos pateikimo forma ar kontekstas neturi būti suabsoliutintas: priedas Nr. I-26 – el. susirašinėjimu D. J. pateikta informacija – patenka į ieškovės komercinių paslapčių apie klientus apimtį, kadangi šiame sąraše buvo nurodyti ieškovės klientai, klientų kontaktiniai/ sprendimus priimantys asmenys ir jų duomenys, t. y. užfiksuota ir atsakovei patikėta ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui kyla teisinė atsakomybė.

17.10.                      Atsakovės D. J. padaryti pažeidimai: dar dirbant pas ieškovę ji kartu su sutuoktiniu J. J. 2018 m. gruodžio 18 d. įsteigė MB (duomenys neskelbtini), kuri pradėjo ir toliau vykdo su ieškove konkuruojančią veiklą – laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių prekybą. Įsteigta bendrija priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o šis juridinis asmuo pajamas gavo nuo pat įsteigimo pradžios, t. y. atsakovei dar dirbant pas ieškovę. Atsakovė prisistato kaip MB (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės parduodamų laikrodžių, papuošalų ir juvelyrikos dirbinių prekės ženklo „A. R.“ atstovė. 2019 m. balandžio 19 d., nepraėjus nei mėnesiui po D. J. išėjimo iš darbo pas ieškovę, buvo viešai paskelbta, kad atsakovė yra „A. R.“ gaminių idėjos autorė. Atsakovė tarėsi su sutuoktiniu dėl bendrijos įsteigimo, o D. J. nuo 2019 m. balandžio mėn. dirbo bendrijoje civilinio pobūdžio sutarties pagrindu. Nuo pat darbo pas ieškovę pradžios iki paskutinės darbo pas ieškovę dienos D. J. iš darbui suteikto darbinio el. pašto į savo asmeninį el. paštą persisiuntinėjo ieškovei priklausančią informaciją apie klientus ir kitą informaciją (ieškovės veiklos aprašymą, pasiūlymų klientams formą, kliento klausimyną, klientų kontaktinius duomenis, duomenis apie ieškovės prekių kainodaros skaičiavimą, atsižvelgiant į mokėtinus komisinius, mokesčius, bei prisijungimo prie ieškovės kliento sistemos nuorodą ir prisijungimo slaptažodį). Be to, D. J. darbo pas ieškovę metu net keletą kartų buvo sukūrusi el. laiškų juodraščius dėl ieškovės potencialių klientų sąrašo išsisaugojimo ne ieškovės duomenų bazėje ir persisiuntimo. Ieškovės manymu, atsakovė turėjo galimybę ieškovės komercinę paslaptį sudarančius duomenis pasisavinti ir kitokiais būdais. D. J., dirbdama pas ieškovę, ruošėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmams, prieš paskutinę darbo dieną dar į asmeninį el. paštą persisiuntė darbo laiku surastus straipsnius, kaip vykdyti ir vystyti elektroninės komercijos verslą. Visi laiškai dėl ieškovės informacijos persisiuntimo į asmeninį el. paštą, kuriuos ieškovei pavyko užfiksuoti, buvo išsiųsti visai kitomis dienomis nei laikotarpiai, kai D. J. sirgo, be to, jai darbo funkcijoms atlikti buvo suteiktas nešiojamasis kompiuteris, o prie ieškovės atsakovei suteikto darbinio el. pašto ji turėjo galimybę prisijungti ir nuotoliniu būdu. Todėl objektyviai neegzistavo poreikis D. J. darbo funkcijų atlikimui naudoti asmeninį el. paštą ar į jį persisiuntinėti informaciją. Ieškovė D. J. nedavė leidimo darbui naudoti asmeninį el. paštą, t. y. ne ieškovės D. J. suteiktas darbo priemones. Atsakovė, išeidama iš darbo, neatskleidė, kad ketina dirbti sutuoktinio įsteigtoje bendrijoje, buvo nurodžiusi, jog dirbs aplinkosaugos srityje.

17.11.                      Atsakovės MB (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai: MB (duomenys neskelbtini) pradėjo bendradarbiauti su mažų mažiausiai šiais ieškovės klientais, valdančiais ar atstovaujančiais internetinius išpardavimų portalus, dėl laikrodžių, papuošalų ir bižuterijos prekių pardavimo: (duomenys neskelbtini). Be to, per (duomenys neskelbtini), kaip pardavimo agentą, atsakovės prekės yra parduodamos kituose internetinių išpardavimų portaluose, įskaitant ieškovės klientą (duomenys neskelbtini). Atsakovės pripažino, kad MB (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su šiais tiekėjais: (duomenys neskelbtini), kurie yra ieškovės tiekėjai. Ieškovės įsitikinimu, MB (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja ir su kitais ieškovės laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių ar jų komplektuojamų dalių tiekėjais: (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės galimybės visapusiškai įrodyti bei byloje ištirti aplinkybes, su kuriais konkrečiais tiekėjais bendradarbiauja atsakovė, buvo apsunkintos, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino ieškovės prašymų dėl įrodymų iš atsakovės išreikalavimo. MB (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai yra neteisėti nepriklausomai nuo D. J. atliktų pažeidimų, susijusių su ieškovės komercinių paslapčių atskleidimu ir naudojimu. MB (duomenys neskelbtini) pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių apsaugos įstatymo 4 straipsnį.

17.12.                      Pirmosios instancijos teismo nurodyta praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020) negali būti taikoma ginčo situacijoje, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Ginčo atveju, ieškovės klientai pradėjo bendradarbiauti su MB (duomenys neskelbtini) ne dėl savo pačių sprendimo, o dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų; ieškovės klientai nėra atsakovės akcininkais, turinčiais kontrolinį akcijų paketą; atsakovė D. J., iki įsidarbindama pas ieškovę, neturėjo patirties laikrodžių, papuošalų ir bižuterijos prekių pardavimo veikloje. Teismas ignoravo kasacinio teismo išaiškinimus dėl įrodinėjimo specifikos nesąžiningos konkurencijos bylose.

17.13.                      Ieškovės patirti turtiniai praradimai, kurie atsirado dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, pasireiškė sumažėjusiu ieškovės produkcijos pardavimu. Ieškovės turtiniai praradimai siekia 200 000–300 000 Eur, nes ieškovės pardavimai neaugo, kaip buvo numatyta. MB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovė nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 44 000 Eur pelno, 2019 m. atsakovė gavo 119 132 Eur pelno, 2020 m. atsakovė gavo 226 150 Eur pelno. Ieškovės skaičiavimais, 2021 m. sausio–balandžio mėn. atsakovės pelnas galėjo siekti 75 383,33 Eur. Taigi bendrasis atsakovės pelnas – 464 665,33 Eur. Pareiga įrodyti, kad bendrojo pelno dalis yra nesusijusi su nesąžiningos konkurencijos veiksmais ar kad dalis atsakovės bendrojo pelno yra gauta teisėtai, tenka atsakovei. Atsakovės nurodytų įrodymų bylos nagrinėjimo metu teismui neteikė, pateiktos selektyviai atrinktos ir užtušuotais duomenimis sąskaitos nurodytų aplinkybių neįrodo.

17.14.                      D. J. atlikti neteisėti ieškovės komercinių paslapčių, konfidencialios informacijos atskleidimo, naudojimo veiksmai bei MB (duomenys neskelbtini) atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai turėjo neigiamą įtaką ieškovės produkcijos pardavimams ir ieškovės gaunamoms pajamoms. Atsakovės dėl neteisėtų veiksmų, atliktų su ieškovės komercinėmis paslaptimis, konfidencialia informacija gavo ir toliau gauna neteisėtą naudą. Jei D. J. nebūtų neteisėtai atskleidusi, naudojusi ieškovės informacijos apie klientus ir informacijos apie tiekėjus, o MB (duomenys neskelbtini) nebūtų kopijavusi ieškovės veiklos modelio, nebūtų pasinaudojusi ieškovės komercines paslaptis sudarančia, konfidencialia informacija nesąžiningai konkuruoti, MB (duomenys neskelbtini) nebūtų įgijusi nepagrįsto pranašumo ieškovės atžvilgiu bei nebūtų pradėjusi pelningai vykdyti su ieškove konkuruojančią veiklą, atsakovės nebūtų gavę neteisėtos naudos. Tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kuris yra pakankamas teisiniu pagrindu atsakovių D. J. ir MB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.

17.15.                      Atsakovių kaltė preziumuojama. Atsakovių kaltė ginčo situacijoje pasireiškė tyčios forma, D. J. nuo pat darbo pas ieškovę pradžios siuntėsi ieškovės informaciją į asmeninį el. paštą, MB (duomenys neskelbtini) įsteigta D. J. dar dirbant pas ieškovę, D. J., nutraukdama darbo sutartį su ieškove, bandė nuslėpti savo nesąžiningus ketinimus. Tai patvirtina, kad atsakovės suvokė, jog daro pažeidimus, o jais kelia ieškovei žalą. Atsakovės neteisėtus veiksmus atliko siekdamos sau naudos.

17.16.                      Ieškovės reikalaujama atlyginti žala buvo padaryta bendrais, sukoordinuotais D. J. ir MB (duomenys neskelbtini) neteisėtais veiksmais, t. y. žalos atsiradimą sąlygojo būtent abiejų atsakovių neteisėti veiksmai, kuriuos vienija bendra, tų pačių asmenų valia ir tikslai. Dar dirbdama pas ieškovę D. J. su sutuoktiniu įsteigė konkuruojantį subjektą MB (duomenys neskelbtini). D. J. neteisėtai atskleidė šiai įmonei konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją bei veikė MB (duomenys neskelbtini) interesais tiek šiai įmonei kopijuojant ieškovės veiklos modelį, tiek MB (duomenys neskelbtini) neteisėtai naudojant ieškovės komercines paslaptis. MB (duomenys neskelbtini) atlieka ieškovės veiklos modelio kopijavimo ir neteisėto konfidencialios, ieškovės komercines paslaptis sudarančios informacijos naudojimo veiksmus nesąžiningai konkuruoti ieškovės atžvilgiu. Iš tokių bendrų veiksmų atsakovės gavo neteisėtą naudą. Todėl žala turėtų būti priteisiama solidariai iš abiejų atsakovių.

17.17.                      Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nusprendus, jog atsakovės neatliko neteisėtų veiksmų, šie ieškovės reikalavimai nebuvo nagrinėti. Atsakovės tęsia neteisėtus veiksmus, kurie, įvertinus apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, turi būti uždrausti.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1.                      Ieškovė apeliaciniame skunde klaidina teismą, nes pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino dalį ieškovės prašymų, kita dalis ieškovės prašymų pirmosios instancijos teismo buvo argumentuotai atmesta, kiekvieną kartą ieškovei buvo nurodoma savo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo konkretinti. Ieškovės prašymai nebuvo susiję tik su prašomais išreikalauti duomenimis, kurie sietųsi su tariamais atsakovių atliktais nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Ieškovės prašymai buvo nekonkretūs, nemotyvuoti ir nesiejami su tariamais nesąžiningos konkurencijos pažeidimais byloje. Nesąžiningą ieškovės siekį gauti visus duomenis apie atsakovės veiklą patvirtina tai, kad ieškovė prašė teismo išreikalauti ir duomenis apie klientus, kurie niekada nebuvo ieškovės klientai. Su apeliaciniu skundu pateiktame prašyme ieškovė vėl nepagrindžia, kad su visais klientais bendradarbiavo ginčo laikotarpiu. Atsakovių nuomone, apeliacinės instancijos teismas neturėtų priimti ir nagrinėti su apeliaciniu skundu ieškovės teikiamo pakartotinio prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, nes naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme yra nustatytos sąlygos, o ieškovės teikiamas prašymas nei vieno iš šių kriterijų neatitinka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis).

18.2.                      Ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovių veiksmų. Ieškovė neatsižvelgia į nustatytą ir įrodytą faktą, kad MB (duomenys neskelbtini) apskritai nevykdė konkuruojančios veiklos iki 2019 m. lapkričio 4 d. ir vien patį bendrovės įsteigimą a priori laiko nesąžiningos konkurencijos veiksmu. Atsakovės pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veika. MB (duomenys neskelbtini) byloje įrodymais pagrindė, kad ji sąžiningais būdais pradėjo bendradarbiauti su savo klientais, kurie galimai sutampa su ieškovės klientais.

18.3.                      Ieškovė nenurodo, kas konkrečiai sudarė jos komercinę paslaptį, kokiuose dokumentuose ji buvo užfiksuota ir kaip D. J. buvo su ja supažindinta. D. J. negali būti kaltinama atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus dėl pareigos išsaugoti komercinę paslaptį, jeigu jai darbo (duomenys neskelbtini), UAB metu apskritai net nebuvo atskleista, kas tą komercinę paslaptį sudaro. Ieškovė pati patvirtino, kad įmonėje nebuvo sudarytas detalus komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašas, nebuvo nustatyti asmenys, kuriems suteikiama teisė susipažinti su tokia informacija, nebuvo nustatyta susipažinimo su komercine paslaptimi tvarka. Vienintelis byloje pateiktas dokumentas, kuriame ieškovės teigimu yra informacija, tariamai sudaranti komercinę paslaptį apie jos klientus, yra ieškovės teiktas priedas I-26 – elektroninis laiškas pavadinimu „dovanų sąrašas“. Šis elektroninis laiškas buvo persiųstas D. J. buvusio ieškovės akcininko E. K., tiesiogiai vadovavusio ieškovės laikrodžių pardavimo verslui, šiuo metu palikusio įmonę, įkūrusio ir vadovaujančio tiesioginei ieškovės konkurentei, (duomenys neskelbtini) UAB. Laiške pateiktą informaciją galima rasti per paiešką Google puslapyje, LinkedIn platformoje. Viešai prieinama informacija negali būti laikoma konfidencialia. Vien tai, kad ieškovė nesiekė tokios informacijos kažkaip apsaugoti, išskyrus slaptažodį, reikalingą prisijungti prie el. pašto, patvirtina, kad net ieškovė nelaikė byloje pateiktos informacijos komercine paslaptimi. Be to, komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Kokią vertę turi klientų su adresais sąrašas, ieškovė nenurodė. „Google Drive“ paskyroje atsakovė turėjo prieigą prie vieno dokumento, kurį pati ir pildė, jame nebuvo pateiktos konfidencialios informacijos. Atsakovė taip pat negavo kainodaros informacijos, jai buvo žinoma tik ieškovės puslapyje viešai visiems matoma prekės pardavimo internetinė kaina („Retail price“). Nebūdavo bendrų susitikimų, kuriuose būtų aptariama kitų vadybininkų klientų informacija. Su tiekėjais D. J. apskritai nedirbo ir neturėjo informacijos apie ieškovės tiekėjus. 

18.4.                      Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokiu būdu ar aplinkybėmis buvo įvykdytas neteisėtas konfidencialios ar komercinės informacijoms perdavimas tretiesiems asmenims, nėra fiksuojama informacijos išnešimo ar kopijavimo faktų. Informacija, kurią ieškovė nurodo kaip atsakovės persisiųstą į asmenį el. paštą, buvo naudojama darbiniais tikslais, dalis informacijos buvo siųsta tekstui parengti atsakovės pažįstamam asmeniui, kuris nebūtų atsakęs, jei laiškas būtų siųstas iš darbinio atsakovės el. pašto. Kita dalis informacijos persiųsta į asmeninį atsakovės el. paštą, nes užduotį atsakovė norėjo atlikti namuose (tekstas rusų kalba, todėl atsakovė turi naudotis vertimais, kas ilgai užtrunka, nes nemoka rusų kalbos). Dalis informacijos atsakovei buvo reikalinga namuose, nes reikėdavo darbines funkcijas atlikti vėlai vakare (susisiekimas su Amerikoje veikiančiais subjektais). Dalis informacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini), taip pat buvo reikalinga atsakovei darbo funkcijoms atlikti, MB (duomenys neskelbtini) su minėta įmone niekada nedirbo ir nedirba. Atsiliepime atsakovės paaiškino aplinkybes dėl kiekvieno el. laiško, siųsto atsakovei D. J. kolegų atostogų metu, nurodė, kad laiškuose nėra konfidencialios informacijos, kuria atsakovė galėjo pasinaudoti ar ją atskleisti.

18.5.                      Tarp ieškovės ir D. J. nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas, D. J. nebuvo mokama kompensacija, todėl D. J. turėjo teisę, naudodamasi savo sąžiningai įgytais gebėjimais (CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktas) užsiimti bet kokia teisėta, sąžininga konkurencija grindžiama, komercine veikla. Tokia D. J. teisė yra neapribota nei įstatymais, nei sutartimis. Byloje „klientais“ nurodomus juridinius asmenis ieškovė nori monopolizuoti neturėdama tam pagrindo. Šie subjektai taip pat yra lengvai randami visiems rinkos dalyviams, ir bendradarbiauja su daugybe tarpusavyje konkuruojančių rinkos dalyvių. Šie juridiniai asmenys neturi pareigos dirbti išskirtinai su ieškove ir savo nuožiūra gali pasirinkti ir dirbti su bet kokiais kitais paslaugas teikiančiais, sąžiningai rinkoje veikiančiais juridiniais asmenimis. Klientų paieškai MB (duomenys neskelbtini) skyrė daug laiko, pastangų, materialių ir nematerialių resursų, perkant paslaugas, samdant darbuotojus ir patiriant kitų tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų. D. J. darbo pas ieškovę metu su išpardavimų portalais ir išpardavimo klientais (t. y. klientais, su kuriais ieškovė kaltina atsakovę MB (duomenys neskelbtini) užsiimant nesąžininga konkurencija) apskritai nedirbo, ji dirbo tik su elektroninėmis parduotuvėmis ir siuntė po vieną produktą, likusį nuo didmeninio pardavimo atskiram klientui.

18.6.                      Nepagrįstas ieškovės kaltinimas, kad atsakovė sąmoningai neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. Pati ieškovė, iki atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dienos, nebuvo pateikusi savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m., taip sąmoningai siekdama nuslėpti didėjantį pelną, nors teigia, kad pardavimų apimtys mažėja dėl tariamos atsakovės nesąžiningos konkurencijos. Ieškovė neteikė duomenų dėl apyvartos pasikeitimo po 2019 m. lapkričio 4 d, be to, nevertino konkurento ((duomenys neskelbtini) UAB) atsiradimo rinkoje, nors labai tikėtina, kad jis galėjo turėti įtaką ieškovės veiklos pelningumui. Ieškovė vykdo ne tik laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių prekybą, tačiau byloje neįrodinėjo, kokia jos pajamų dalis gaunama būtent iš nurodytos veiklos.

18.7.                      Ieškovės argumentai dėl tariamo verslo modelio kopijavimo neturėtų būti nagrinėjami, kadangi jie nebuvo įtraukti pirminiame ieškinyje. Patikslintas ieškinys byloje nebuvo priimtas. Pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo nebuvo nurodytos naujos aplinkybės dėl verslo modelio nukopijavimo, nurodyta, jog ieškovė nekeičia ieškinio pagrindo. Tačiau tiek atsakovės atsiliepime, tiek teismas skundžiamame sprendime dėl šio klausimo pasisakė. Ieškovė veikia kaip elementari elektroninės komercijos parduotuvė – perka ne individualiai sukurtas, o masinės gamybos prekes Kinijoje, ant kurių tiesiog užrašomas ieškovės sukurtas prekės ženklas, gavusi sandėliuoja ir sukomplektuoja (prideda laikrodžio dirželius), nufotografuoja ir jas per internetinius išpardavimų portalus siūlo pirkėjams Europoje ir visame pasaulyje, suradusi pirkėjus parduoda prekes ir išsiunčia jas pirkėjui paštu ar kurjeriu. Tai yra paprastas elektroninės prekybos veiklos modelis, kuriuo užsiima tūkstančiai parduotuvių. Tokia veikla nėra per se išskirtinė, saugotina, ar kažkuo slapta, todėl negali būti suvokiama kaip komercinė paslaptis. Atsakovėms nėra suprantamas ieškovės siekis monopolizuoti paprastą veiklos modelį, siekiant apriboti sąžiningą konkurenciją. 

18.8.                      Atsakovės byloje pateiktais įrodymais pagrindė, kad prekių asortimentas skiriasi: skiriasi pavadinimai, modeliai, įpakavimai, spalvos, kainos. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jo įmonės parduodamų laikrodžių dizainas nėra įregistruotas, laikrodžių dizainą sukuria Kinijos specialistai ir suderinus su ieškove, laikrodžiai pagaminami, neneigė, jog tokius laikrodžius gali užsakyti ir kitos įmonės iš viso pasaulio. Laikrodžių pardavimo veikla užsiima daugybė internetinių parduotuvių. Dėl dėžučių dizaino atsakovės nurodė, kad ieškovė nėra užpatentavusi dėžutės formos ar dizaino, be kita ko, skiriasi dėžučių spalva, logotipas, viduje esantis įdėklas, greičiausiai skiriasi ir dėžučių dydis. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės būtų atlikusios neteisėtus veiksmus, todėl nėra esminės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Neįrodytos ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: priežastinis ryšys, kaltė, žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

20.       Byloje nustatyta, kad ieškovė yra 2014 m. įsteigta didmeninės prekybos įmonė, kuri eksportuoja prekes į kitas šalis ir atstovauja įvairius prekių ženklus, įskaitant laikrodžių, papuošalų ir (ar) juvelyrinių dirbinių „V. W.“, „P. M.“, „E. W.“ prekių ženklus. Prekybą laikrodžiais, papuošalais ir (ar) juvelyriniais dirbiniais ieškovė vykdo per specializuotus nuolaidų puslapius. Grafinis ES prekės ženklas „P. M.“ pateiktas registruoti 2019 m. vasario 19 d., žodinis ES prekių ženklas „V. W.“ pateiktas registruoti 2018 m. kovo 9 d., registruotas 2018 m. birželio 23 d., grafinis ES prekių ženklas „E. W.“ pateiktas registruoti 2019 m. vasario 19 d., registruotas 2019 m. birželio 13 d.

21.       Atsakovė MB (duomenys neskelbtini) įsteigta 2018 m. gruodžio 18 d., bendrijos steigėju ir vadovu yra D. J. sutuoktinis J. J.. Bendrijos veikla pagal www.rekvizitai.lt – didmeninė laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių prekyba, pagal MB (duomenys neskelbtini) nuostatus – konsultacinė valdymo veikla; kvepalų ir kosmetikos priemonių didmeninė prekyba; kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių didmeninė prekyba; laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Nuo 2019 m. lapkričio 5 d. mažojoje bendrijoje registruotas 1 darbuotojas, nuo 2020 m. spalio 2 d. – 2 darbuotojai, 2020 m. lapkričio 4 d. registruoti 3 darbuotojai. ES prekių ženklų bazės duomenimis, žodinis prekių ženklas „A. R.“ pateiktas registruoti atsakovės MB (duomenys neskelbtini) vardu ES prekių ženklų registre 2019 m. liepos 12 d., užregistruotas 2019 m. spalio 26 d. Apie „A. R.“ logotipo kūrimą socialiniame tinklapyje Facebook paskelbta 2019 m. balandžio 19 d., idėjos autore nurodyta D. J., klientu – MB (duomenys neskelbtini).

22.       2018 m. balandžio 16 d. tarp D. J. ir ieškovės buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovė dirbo tarptautinės prekybos vadybininkės pareigose. Darbo sutarties 9 punkte nurodyta, jog D. J. pasirašo konfidencialumo sutartį, tačiau atskira konfidencialumo sutartis nebuvo sudaryta, darbo sutartyje konfidencialumo pareigos darbuotojai nenustatytos. Darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. kovo 21 d. darbuotojos iniciatyva, atsakovės 2019 m. kovo 4 d. pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo motyvai nenurodyti. Ieškovės teigimu, atsakovė D. J. ieškovei nurodė, jog atsakovė ketino užsiimti konsultacine aplinkosaugos veikla. Atsakovė paaiškino, kad 6 mėnesius dirbo aplinkosaugos srityje, o vėliau, nuo 2019 m. lapkričio 4 d., pradėjo dirbti MB (duomenys neskelbtini).

23.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus – pasinaudojus atsakovės D. J. darbo ieškovės įmonėje metu gauta konfidencialia informacija buvo įkurtas konkuruojantis subjektas, ieškovės komercinės paslapties atskleidimas leido atsakovei MB (duomenys neskelbtini) perimti ieškovės verslo modelį, klientus, leido sudaryti sutartis su ieškovės tiekėjais, ieškovė prarado dalį klientų, be to, prarado dalį planuotų pajamų dėl atsakovės vykdomos veiklos.

Dėl įrodymų išreikalavimo

24.       Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, prašo išreikalauti: (i) duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) gautas pardavimo pajamas ir bendrąjį pelną iš laikrodžių, papuošalų ir bižuterijos prekių pardavimo per 2019 m., 2020 m. ir per 2021 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpį šiems ieškovės klientams: (1) (duomenys neskelbtini), (2) (duomenys neskelbtini), (3) (duomenys neskelbtini), (4) (duomenys neskelbtini), (5) (duomenys neskelbtini), (6) (duomenys neskelbtini), (7) (duomenys neskelbtini); (8) (duomenys neskelbtini); (9) (duomenys neskelbtini), su kuriais D. J. dirbo pavaduodama kitus apelianto darbuotojus jų atostogų metu; (ii) (1) (duomenys neskelbtini), (2) (duomenys neskelbtini), (3) (duomenys neskelbtini), (4) (duomenys neskelbtini), (5) (duomenys neskelbtini), (6) (duomenys neskelbtini), (7) (duomenys neskelbtini), (8) (duomenys neskelbtini), (9) (duomenys neskelbtini), (10) (duomenys neskelbtini), (11) (duomenys neskelbtini), (12) (duomenys neskelbtini), (13) (duomenys neskelbtini), (14) (duomenys neskelbtini), (15) (duomenys neskelbtini), (16) (duomenys neskelbtini), (17) (duomenys neskelbtini), (18) (duomenys neskelbtini), (19) (duomenys neskelbtini), (20) (duomenys neskelbtini), (21) (duomenys neskelbtini), (22) (duomenys neskelbtini), (23) (duomenys neskelbtini), (24) (duomenys neskelbtini), (25) (duomenys neskelbtini), (26) (duomenys neskelbtini), (27) (duomenys neskelbtini), (28) (duomenys neskelbtini), (29) (duomenys neskelbtini), (30) (duomenys neskelbtini), apie kuriuos D. J. tapo žinoma darbo pas ieškovę metu; (iii) duomenis apie tai, iš kurių ieškovės tiekėjų: (1) (duomenys neskelbtini), (2) (duomenys neskelbtini), (3) (duomenys neskelbtini), (4) (duomenys neskelbtini), (5) (duomenys neskelbtini), (6) (duomenys neskelbtini), (7) (duomenys neskelbtini), (8) (duomenys neskelbtini), (9) (duomenys neskelbtini), (10) (duomenys neskelbtini), (11) (duomenys neskelbtini), (12) (duomenys neskelbtini), (13) (duomenys neskelbtini), (14) (duomenys neskelbtini), (15) (duomenys neskelbtini), (16) (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini) pirko prekes ar paslaugas 2019 m., 2020 m. ir per 2021 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpį.

25.       Prašyme ieškovė nurodo, kad byloje yra pateikusi tiek pagal ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis parengtą pažymą (priedas Nr. I-44), tiek pirminius dokumentus (ieškovės klientams išrašytas sąskaitas – priedas Nr. I-46, tiekėjų ieškovei pateiktas sąskaitas, muitinės deklaracijas ir mokėjimų dokumentus – priedas Nr. I-47), patvirtinančius, jog nurodytos įmonės ((1) (duomenys neskelbtini), (2) (duomenys neskelbtini), (3) (duomenys neskelbtini), (4) (duomenys neskelbtini), (5) (duomenys neskelbtini), (6) (duomenys neskelbtini), (7) (duomenys neskelbtini), (8) (duomenys neskelbtini), (10) (duomenys neskelbtini), (11) (duomenys neskelbtini), (12) (duomenys neskelbtini), (13) (duomenys neskelbtini), (14) (duomenys neskelbtini), (15) (duomenys neskelbtini), (16) (duomenys neskelbtini), (17) (duomenys neskelbtini), (18) (duomenys neskelbtini), (19) (duomenys neskelbtini), (20) (duomenys neskelbtini), (21) (duomenys neskelbtini), (22) (duomenys neskelbtini), (23) (duomenys neskelbtini), (24) (duomenys neskelbtini), (25) (duomenys neskelbtini), (26) (duomenys neskelbtini), (27) S(duomenys neskelbtini), (28) (duomenys neskelbtini), (29) (duomenys neskelbtini), (30) (duomenys neskelbtini), (31) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (32) (duomenys neskelbtini), (33) (duomenys neskelbtini), (34) (duomenys neskelbtini), (35) (duomenys neskelbtini), (36) (duomenys neskelbtini), (37) (duomenys neskelbtini), (38) (duomenys neskelbtini), (39) (duomenys neskelbtini), (40) (duomenys neskelbtini), (41) (duomenys neskelbtini), (42) (duomenys neskelbtini), (43) (duomenys neskelbtini), (44) (duomenys neskelbtini), (45) (duomenys neskelbtini)) buvo ieškovės klientės atsakovės D. J. darbo ieškovės įmonėje metu, o nurodytos įmonės ((1) (duomenys neskelbtini), (2) (duomenys neskelbtini), (3) (duomenys neskelbtini), (4) (duomenys neskelbtini), (5) (duomenys neskelbtini), (6) (duomenys neskelbtini), (7) (duomenys neskelbtini), (8) (duomenys neskelbtini), (9) (duomenys neskelbtini), (10) (duomenys neskelbtini), (11) (duomenys neskelbtini), (12) (duomenys neskelbtini), (13) (duomenys neskelbtini), (14) (duomenys neskelbtini), (15) (duomenys neskelbtini), (16) (duomenys neskelbtini)) buvo ieškovės tiekėjai atsakovės D. J. darbo ieškovės įmonėje metu. Ieškovė byloje taip pat teikė įrodymus (priedai Nr. I-49 ir Nr. I-50), jog darbo pas ieškovę metu D. J. dirbo ne tik su jai priskirtais, tačiau ir su kitais ieškovės klientais pavaduojant kitus ieškovės darbuotojus jų atostogų metu, įskaitant ieškovės klientus: (1) (duomenys neskelbtini), (2) (duomenys neskelbtini), (3) (duomenys neskelbtini), (4) (duomenys neskelbtini), (5) (duomenys neskelbtini) ir (6) (duomenys neskelbtini), kurios yra to paties kliento dvi įmonės; (7) (duomenys neskelbtini); (8) (duomenys neskelbtini), (9) (duomenys neskelbtini). Be to, D. J. darbo pas ieškovę metu dalyvavo vidinėje įmonės darbuotojų tarpusavio komunikacijoje tiek el. paštu (priedas Nr. I-51), tiek gyvai, kur buvo aptarinėjami įvairūs klausimai, susiję su ieškovės klientais ir tiekėjais. Vidinės komunikacijos metu D. J. tapo žinoma informacija apie visus ieškovės klientus, ką pagrindžia ir D. J. darbo metu persiųstas ieškovės klientų sąrašas, su jame nurodytais klientų atsakingų asmenų kontaktais ir kitais duomenimis (priedas Nr. I-26).

26.       Ieškovė nurodė, jog prašomi išreikalauti duomenys patvirtins reikšmingas aplinkybes dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, jų masto bei tikslų iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautos naudos dydį, kurią reikalaujama priteisti kaip atlygintiną žalą. Prašomi išreikalauti duomenys apie MB (duomenys neskelbtini) gautas pardavimo pajamas, bendrąjį pelną iš laikrodžių, papuošalų ir bižuterijos prekių pardavimo ieškovės klientams bei duomenys apie tai, iš kurių ieškovės tiekėjų MB (duomenys neskelbtini) pirko prekes ar paslaugas, pagrįs, kad D. J. neteisėtai atskleidė bei kad atsakovės MB (duomenys neskelbtini) veikloje neteisėtai naudoja ieškovės komercines paslaptis apie ieškovės klientus ir tiekėjus, t. y., kad D. J. pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnyje numatytą pareigą neatskleisti, nenaudoti jai patikėtų komercinių paslapčių, o atsakovė MB (duomenys neskelbtini) pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto draudimą nesąžiningai konkuruoti ir Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnyje numatytą draudimą naudoti kito ūkio subjekto komercines paslaptis. Prašomi išreikalauti duomenys apie tai, ar ir kokia apimtimi MB (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su ieškovės klientais ir tiekėjais taip pat pagrįs, su kokiais ieškovės klientais, tiekėjais MB (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja nesąžiningai konkuruodama, kopijuojant ieškovės veiklos modelį dėl laikrodžių, papuošalų ir bižuterijos prekių pardavimo per internetinių išpardavimų portalus, t. y. pagrįs, kad MB (duomenys neskelbtini) pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotą bendrąjį nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą. Prašomi išreikalauti duomenys dėl MB (duomenys neskelbtini) gautų pardavimo pajamų, bendrojo pelno iš laikrodžių, papuošalų ir bižuterijos prekių pardavimo ieškovės klientams byloje pagrįs konkretų naudos, kurią atsakovės gavo iš neteisėtų veiksmų, dydį ir, atitinkamai, ieškovės patirtos žalos dydį CK 6.249 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. prašomi išreikalauti duomenys pagrįs vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovei atlygintinos žalos dydį.

27.       Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos teiktus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, kas lėmė ieškovės galimybių įrodinėti ieškinį apsunkinimą bei civilinės bylos esmės neatskleidimą.

28.       Prieš vertinant ieškovės prašymo pagrįstumą išaiškintina, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė (CPK 314 straipsnis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

29.       Byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdami pateikti įrodymų, kuriais remiasi, asmenys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178–179 straipsniai, 199 straipsnio 1 dalis, 205 straipsnis). Tokį prašymą teismui privaloma ne tik motyvuoti, bet ir paremti pridedamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-813-464/2020).

30.       Pažymėtina, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu teikė ne vieną prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.

31.       Ieškinyje išdėstytą prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė 2021 m. kovo 19 d. nutartyje nurodydamas, jog teismas išreikalauja tik tiksliai įvardytus įrodymus arba su byla susijusius tam tikrų kategorijų įrodymus, o ieškovė aiškiai neapibrėžė, kokiu tikslu kuris dokumentas prašomas pareikalauti, nenurodė, kokia konkretaus dokumento įrodomoji reikšmė. Prašymas teismo buvo įvertintas kaip neproporcingas, kadangi įvertinus bendrą prašomų reikalauti dokumentų apimtį, labiau panašu, kad ieškovė siekia atsakovės įmonės veiklos tyrimo. Teismas pasiūlė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo reikšti pagal Konkurencijos įstatymo 52 straipsnio 3 dalies sąlygas, o ieškinyje pareikštą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atmetė. Tais pačiais motyvais pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 5 d. protokoline nutartimi atmetė ir 2021 m. gegužės 4 d. ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Kartu su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Analogiškais motyvais šis prašymas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi. Ieškovei pasiūlyta konkretinti prašymą pagal atskirus ūkio subjektus, su kuriais vykdyta atsakovių prekyba sudarė ieškovės teisių pažeidimą (nuo kada ir kokiu būdu bei mastu ieškovė palaikė ūkinius ryšius su tuo tiekėju bei pagrįsti aplinkybes, kokiu būdu tiekėjas tapo žinomu D. J.). Pakartotinį 2021 m. liepos 13 d. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo praktiškai tais pačiais motyvais teismas atmetė protokoline 2021 m. liepos 14 d. nutartimi, taip pat atmetė ir prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nes ekspertizė pagal slaptus dokumentus negali būti atlikta. 2021 m. liepos 22 d. ieškovei pateikus pakartotinį prašymą, o kartu su juo – pirminius dokumentus, pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies, nurodė atsakovei pateikti duomenis apie veiklą, vykdomą su konkrečiais klientais. Teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą į dalį prašymo, atsakovę įpareigojo pateikti duomenis apie komercinius santykius su dar keliais konkrečiai įvardintais klientais.

32.       Aprašyta ieškovės tapačių prašymų pateikimo seka rodo, jog ieškovė, pirmuoju prašymu norėjusi gauti visus duomenis apie atsakovės MB (duomenys neskelbtini) veiklą, vėliau prašomų išreikalauti duomenų apimtį nors ir siaurino, tačiau pirmosios instancijos teismo nurodymų dėl būtinybės prašyme dėl konkurento ūkinės veiklos duomenų išreikalavimo nurodyti aplinkybes, kurios yra būtinos nustatyti teisme, kad būtų galima konstatuoti konkrečios normos pažeidimą, bei duomenų reikalavimą susieti su konkrečių aplinkybių nustatymu, taip pat dėl Konkurencijos įstatymo 52 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo, t. y. nenurodymo, dėl ko ieškovė laiko, jog negali būti pateikti suvestiniai duomenys, o turi būti atskleisti konkretūs tiekėjai, nesilaikė. Tik su 2021 m. liepos 22 d. prašymu (kuriuo patikslino ketvirtą savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo) ieškovė pateikė pirminius dokumentus (ieškovės klientams išrašytas sąskaitas), patvirtinančius tai, kad 2021 m. liepos 13 d. į bylą pateiktoje pažymoje dėl ieškovės klientų ir tiekėjų (priedas Nr. I-44) nurodytos įmonės buvo ieškovės klientais D. J. darbo pas ieškovę laikotarpiu, bei pirminius dokumentus (tiekėjų ieškovei pateiktas sąskaitas, muitinės deklaracijas ir mokėjimų dokumentus) (priedas Nr. I-47), patvirtinančius tai, kad 2021 m. liepos 13 d. į bylą pateiktoje pažymoje dėl ieškovės klientų ir tiekėjų (priedas Nr. I-44) nurodytos įmonės buvo ieškovės tiekėjais D. J. darbo pas ieškovę laikotarpiu. Šį ieškovės prašymą teismas tenkino iš dalies, įvertinęs tiek ieškiniu keliamus reikalavimus, tiek prašyme dėl įrodymų išreikalavimo išdėstytas aplinkybes. Dalį prašymo teismas atmetė nurodęs, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovės įmonėje D. J. dirbo su kitais klientais.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė su apeliaciniu skundu pateiktame prašyme dėl įrodymų išreikalavimo nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė pirmosios instancijos teismo nutartyse nurodytų duomenų, kad prašymas atitiktų Konkurencijos įstatymo 52 straipsnio reikalavimus. Analogiškų prašymų pagrįstumas buvo vertintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi, 2021 m. gegužės 5 d. protokoline nutartimi, 2021 m. birželio 1 d. nutartimi, 2021 m. liepos 14 d. protokoline nutartimi, 2021 m. liepos 26 d. teisėjos rezoliucija bei 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi.

34.       Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Ta pati taisyklė taikytina ir svarstant klausimą dėl įrodymų išreikalavimo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neegzistuoja sąlygos, numatytos CPK 314 straipsnyje, t. y. ieškovės prašymai dėl įrodymų išreikalavimo buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir reikalavimus nevaržyti sąžiningos konkurencijos laisvės, dalį ieškovės prašymų tenkino iš dalies, teismo atsisakymas išreikalauti tokio plataus masto duomenis buvo motyvuotas, o nurodytų dokumentų išreikalavimo būtinybė byloje neiškilo vėliau, nes visos ieškovės nurodytos aplinkybės buvo jau ieškovei pateikiant ieškinį teismui.

35.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti išimtinę priemonę – įrodymų apeliacinės instancijos teisme rinkimą (išreikalavimą) (CPK 314 straipsnis), prašymas buvo ne kartą nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme stadijoje kartu su apeliaciniu skundu pateiktas ieškovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkintinas.

Dėl šalių tarpusavio ryšio

30.       Civilinėje byloje iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad ieškovė ir atsakovė MB (duomenys neskelbtini) dėl vykdomos veiklos specifiškumo, verslo modelio, yra konkurentės Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog egzistuoja pirmoji nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąlyga – atsakovė MB (duomenys neskelbtini) ir ieškovė užsiima konkuruojančia komercine veikla. Konkurencijos įstatymas pagal bendrąją taisyklę yra skirtas ūkio subjektų, taip pat viešojo administravimo subjektų elgesiui reglamentuoti. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį, ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatyme įtvirtintų fizinio asmens, kaip ūkio subjekto, sampratos formaliųjų požymių būtinasis elementas yra atitinkamo asmens konkurencinis savarankiškumas. Toks asmens konkurencinis savarankiškumas visų pirma gali būti nukreiptas į faktinį ūkinės veiklos vykdymą arba galimybę tokią ūkinę veiklą vykdyti savarankiškai, atitinkamam fiziniam asmeniui nesant susaistytam darbo ar kitokiais teisiniais santykiais su kitu subjektu, kurio valia, naudai ir interesais toks fizinis asmuo veikia. Fizinio asmens konkurencinis savarankiškumas reikalingas ir kalbant apie realią ar potencialią galimybę atlikti veiksmus, turinčius įtakos ūkinei veiklai Lietuvoje, – šiuo atveju asmuo privalo turėti galimybę savo veiksmais realizuoti savo paties valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 30 punktas).

32.       Nesant konkurencinio savarankiškumo, asmuo negali būti pripažįstamas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme. Tačiau fiziniai asmenys, kurie siekdami konkuruoti ir atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus įsteigia įmonę, atsako su naujai įsteigtu juridiniu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 32 punktas). Kitiems asmenims, nepatenkantiems į ūkio subjekto sampratą, atsakomybė kyla pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį (nuo 2018 m. birželio 1 d. – pagal Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį). Tais atvejais, kai ūkio subjektas, įgijęs ar naudojantis komercinę paslaptį sudarančią informaciją, siekia nesąžiningai konkuruoti, be CK 1.116 straipsnio 4 dalies, taip pat taikomas ir Konkurencijos įstatymas, konkrečiai – 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 79-83 punktai).

33.       Nagrinėjamu atveju iš Juridinių asmenų registro išrašo (ieškinio priedas I-5) nustatyta, kad ieškovės konkuruojančiu įvardintas naujas juridinis asmuo MB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigtas atsakovės D. J. sutuoktinio J. J., kuris nurodytas šio juridinio asmens vadovu. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, D. J. yra mažosios bendrijos nario sutuoktinė, byloje nepaneigta, jog įmonė yra įsteigta D. J. santuokos su J. J. metu, byloje taip pat nėra duomenų, jog mažoji bendrija negalėtų būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dėl paminėtų aplinkybių D. J. laikytina MB (duomenys neskelbtini) bendrasavininke.

34.       Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl D. J. konkurencinio savarankiškumo, svarbu nustatyti, ar dirbdama ieškovės įmonėje atsakovė turėjo tikslą pradėti konkuruojančią veiklą, ar ėmėsi naujos įmonės steigimo. Kaip byloje nustatyta, atsakovė D. J. išėjusi iš darbo ieškovės įmonėje pusę metų dirbo aplinkosaugos srityje. Byloje esanti medžiaga – 2018 m. gruodžio 28 d. sąskaita faktūra Nr. 0001, išrašyta MB (duomenys neskelbtini) už konsultacines ir mokymų paslaugas pagal 2018 m. gruodžio 28 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 20181228-01, MB (duomenys neskelbtini) 2018 m. Pelno (nuostolių) ataskaita (atsiliepimo priedai Nr. 1 ir Nr. 2) – patvirtina, kad įsteigus mažąją bendriją ji užsiėmė kita, bendrijos nuostatuose taip pat numatyta veikla, – konsultacine valdymo veikla (ieškinio priedas Nr. I-6). D. J., 2019 m. kovo 21 d. pasibaigus darbo sutarčiai su ieškove, dirbo kitoje srityje, ir nors ieškovė teikė įrodymus, jog 2019 m. balandžio 19 d. socialiniame tinklapyje „Facebook“ buvo paskelbta, jog sukurtas „A. R.“ logotipas (idėja – D. J., užsakovas – MB (duomenys neskelbtini)), tai nepatvirtina, kad atsakovė D. J. jau tuo metu ėmėsi su ieškovės veikla konkuruojančios veiklos. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė galimai norėjo vėl dirbti laikrodžių, papuošalų pardavimų srityje, tačiau niekaip nepatvirtina, jog atsakovė nutraukė darbo santykius su ieškove dėl to, kad įsteigė juridinį asmenį ir planavo, pasinaudojusi gauta informacija, užsiimti su ieškovės konkuruojančia veikla. Pažymėtina, jog nurodytu metu atsakovė D. J. su ieškove derėjosi dėl civilinio pobūdžio sutarties sudarymo: 2019 m. balandžio 23 d. el. paštu (be kita ko, el. paštą atsakovė taip pat naudojo jai suteiktą ieškovės – dj@(duomenys neskelbtini).com, nors darbo santykiai jau buvo pasibaigę) ieškovės vadovas atsakovei D. J. siuntė (duomenys neskelbtini), UAB agentavimo sutarties (su MB Aplinkos ekspertų grupė) tekstą. 2019 m. gegužės 2 d. atsakovė el. paštu ieškovės vadovui nurodė, jog daug atsakovės laiko reikalauja nauja veikla ir verslo vystymas, taip pat atsakovė prašė nurodyti, kam perduoti klientus ir informaciją apie juos (ieškinio priedas I-18). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovė su atsakove D. J. vedė derybas dėl civilinio pobūdžio sutarties sudarymo, todėl tokie atsakovės veiksmai, kaip darbo metu naudotos informacijos persisiuntimas į asmeninį el. paštą paskutinėmis jos darbo ieškovės įmonėje dienomis, nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių, kad atsakovė siekė naudoti nurodytą informaciją konkuruojančio juridinio asmens veikloje ir tikslingai atliko informacijos rinkimą ir išsisaugojimą asmeniniame el. pašte.

35.       D. J. įsidarbino MB (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 4 d., tą dieną atsakovė MB (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą nenustatytam pirkėjui, vėliau sąskaitos išrašytos 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2019 m. gruodžio 30 d. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. MB (duomenys neskelbtini) iš prekybos laikrodžiais gavo 4 482,11 Eur pajamų. Byloje daugiau duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad atsakovė MB (duomenys neskelbtini) prekybą laikrodžiais ir papuošalais pradėjo anksčiau nei 2019 m. lapkričio 4 d., nėra. Tikėtina, jog pasiruošimas tokiai veiklai prasidėjo anksčiau, nes iki to reikėjo surasti klientus (klientų paiešką patvirtina atsiliepimo priede Nr. 14 esantis susirašinėjimas su potencialiu klientu, atsakovė laišką su bendru prekių pasiūlymu išsiuntė 2019 m. spalio 8 d., byloje duomenų apie ankstesnius atsakovės D. J. atliktus klientų paieškos veiksmus nėra; E. J. 2019 m. rugsėjo 19 d. siuntė sandorio pasiūlymą el. paštu (duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).ro (atsiliepimo priedas Nr. 7); 2019 m. lapkričio 18 d. „(duomenys neskelbtini) svarbių klientų vadybininkei per socialinį tinklą LindeIn išsiuntė bendrą pasiūlymą dėl dizainerių prekių ženklų, 2019 m. lapkričio 19 d. išsiuntė tam pačiam asmeniui platesnę informaciją apie pasiūlymą (atsiliepimo priedas Nr. 11 ir priedas Nr. 12); 2019 m. lapkričio 22 d. per socialinį tinklą LinkedIn siuntė žinutę (duomenys neskelbtini).ro kategorijos vadovei, kuri nurodė kontaktus platesnei informacijai gauti (atsiliepimo priedas Nr. 8), 2019 m. lapkričio 25 d. E. J. išsiuntė informaciją gautu el. paštu (atsiliepimo priedas Nr. 9)), gauti pardavimui reikalingas prekes su logotipais ir pan., tačiau iš bylos medžiagos objektyviai nustatyti konkrečios datos nėra įmanoma.

36.       Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuo D. J. išėjimo iš (duomenys neskelbtini), UAB iki darbo MB (duomenys neskelbtini) pradžios ir aktyvios MB (duomenys neskelbtini) prekybos laikrodžiais ir papuošalais pradžios praėjo apie 8 mėnesiai, todėl D. J. neturėjo konkurencinio savarankiškumo darbo ieškovės įmonėje metu ir iki įsidarbinimo MB (duomenys neskelbtini). Byloje nesant duomenų, kad iki įsidarbinimo MB (duomenys neskelbtini) atsakovė D. J. būtų atlikusi savarankiškus nesąžiningo konkuravimo veiksmus, šios atsakovės, kaip buvusios ieškovės ir naujai įsteigtos MB (duomenys neskelbtini) darbuotojos, atsakomybė negali būti vertinama pagal Konkurencijos įstatymą.

Dėl komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos

37.       DK 25 straipsnio 5 dalis numato galimybę šalims, kurias sieja darbo teisiniai santykiai, sudaryti papildomą susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Darbo sutarties šalys taip pat gali susitarti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą (DK 39 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tais atvejais, kai ji padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją (DK 154 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38.       DK 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma į informaciją, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Konfidencialia informacija taip pat gali būti laikoma informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, nepaisant to, kaip konfidencialią informaciją apibrėžė šalys, ne visais atvejais už tokios informacijos atskleidimą yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

39.       Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

40.       Komercinės paslapties objekto samprata bei kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė paslaptis, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje bei išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

41.       Komercinė paslaptis CK 1.116 straipsnyje apibrėžta kaip informacija, kuri turi visus šiuos požymius: (i) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; (ii) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; (iii) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Nuo 2018 m. birželio 1 d. galiojančios redakcijos CK 1.116 straipsnio 2 dalis nustato, kokia informacija nelaikoma komercine paslaptimi. Komercine paslaptimi nelaikoma, be kita ko, informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.

42.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Plėtojant praktiką dėl pirmiau nurodytų požymių kasacinio teismo pažymėta, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

43.       Komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl atskleidus duomenis apie įmonės klientus tretiesiems asmenims nukentėjusiai įmonei gali būti padaroma žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015). Kita vertus, duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

44.       Tokia informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

45.       Paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims, kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis.

46.       Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

47.       Ieškovė ir atsakovė D. J. nebuvo sudarę konfidencialumo susitarimo. 2018 m. balandžio 16 d. tarp šalių sudarytos Darbo sutarties Nr. 17 9 punkte buvo nurodyta, jog darbuotojas pasirašo konfidencialumo sutartį, tačiau, kaip bylos nagrinėjimo metu pripažino ieškovės atstovas, toks atskiras susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės D. J. nebuvo sudarytas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė komercinių paslapčių sąrašo neturėjo, tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, informacija saugoma net ir tais atvejais, kai bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo. Ieškovė nurodė, jog jos komercinę paslaptį sudaro informacija apie klientus (su kuo bendradarbiauja, klientų kontaktiniai duomenys, pardavimai, kainodara, pardavimų vykdymo principai ir bendradarbiavimo sąlygos), taip pat komercine paslaptimi yra informacija apie tiekėjus (su kuo bendradarbiauja, tiekėjų kontaktiniai asmenys, bendradarbiavimo sąlygos). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad šiuos duomenis atsakovė D. J. neteisėtai atskleidė konkuruojančiai įmonei MB (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad jai yra žinomi ieškovės bei atsakovės MB (duomenys neskelbtini) sutampantys klientai – „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, D. J. buvo žinomi visi ieškovės klientai, klientų kontaktiniai duomenys, vykdomi pardavimai bei kitos bendradarbiavimo su klientais sąlygos, taip pat D. J. turėjo prieigą prie informacijos apie ieškovės tiekėjus, tiekėjų kontaktinius asmenis, ieškovės ir tiekėjų bendradarbiavimo sąlygas, pardavimų vykdymo principus. Atsakovei MB (duomenys neskelbtini) perdavus tokią informaciją jai buvo lengviau pradėti laikrodžių, papuošalų prekybą, nereikėjo investuoti laiko ir lėšų į tokios informacijos gavimą, bet to, turint nurodytą informaciją atsakovė galėjo susiderėti su klientais ir tiekėjais dėl geresnių bendradarbiavimo sąlygų, todėl tokią informaciją ieškovė laiko komerciškai vertinga. Tokios informacijos apsaugojimui ieškovė ėmėsi protingų priemonių, nes tokia informacija buvo saugoma slaptažodžiais apsaugotoje Google Drive paskyroje, prie jos galėjo prisijungti tik ieškovės darbuotojai su jiems suteikto darbinio el. pašto prisijungimo duomenimis.

48.       Tam, kad būtų galima nuspręsti, ar atsakovė D. J. atskleidė ieškovės komercinę paslaptį, visų pirma būtina nustatyti, kokią ieškovės informaciją, kaip ieškovės komercinę paslaptį, turėjo saugoti atsakovė D. J., ar ši informacija, atsižvelgiant į pirmiau aptartus CK 1.116 straipsnio 1 dalies normoje nurodytus komercinės paslapties požymius ir kasacinio teismo šios normos aiškinimo ir taikymo praktiką, vertintina kaip komercinė paslaptis. Tik teigiamai atsakius į šiuos klausimus, gali būti sprendžiama, ar atsakovė atskleidė ieškovės komercinę paslaptį ir ar jai taikoma atsakomybė. Nors ieškovė neturi patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, tačiau tai nepaneigia ieškovės komercinių paslapčių, jei tokios buvo žinomos atsakovei, apsaugos poreikio.

49.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė D. J. bendradarbiavimo sąlygų su išpardavimo portalais nežinojo, taip pat nežinojo kainodaros, savikainos, įmonės kaštų (atlyginimų, nuomos kainos), ieškovė priešingų duomenų neteikė. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad jos informacija apie klientus ir informacija apie tiekėjus yra konfidenciali informacija ir sudaro ieškovės komercinę paslaptį, dėl tiekėjų nurodoma, kad atsakovei buvo žinomi iš tiekėjų gautų prekių kiekiai, kurias vykdydama darbo funkcijas atsakovė galėtų siūlyti pirkti klientams, todėl ieškovė laiko, kad atsakovei buvo patikima informacija apie ieškovės tiekėjus, nors atsakovė tiesiogiai su jais nedirbo. Tokius ieškovės argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais, nes vien prekių kiekio, kaip informacijos, žinojimas neatitinka formaliųjų komercinės paslapties požymių – tokia informacija neturi komercinės vertės. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nedirbo su tiekėjais, todėl atsakovė duomenų apie tiekėjus, kurie galėtų būti laikomi ieškovės komercine paslaptimi, neturėjo, todėl jų negalėjo atskleisti tretiesiems asmenims.

50.       Ieškovės nuomone, atsakovė turėjo informaciją apie visus ieškovės klientus ir jų kontaktinius asmenis, atsakovei buvo pateiktas sąrašas ieškovės klientų, kuriems reikėjo siųsti sveikinimus (priedas I-26). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateiktame priede I-26 esanti informacija apie klientus atitiktų komercinei paslapčiai taikomą slaptumo ir vertingumo kriterijų, kadangi priede pateikiami duomenys apie klientų kontaktinius asmenis, t. y. informacija, kuri negali būti lengvai sužinoma. Tačiau pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl to, ar tai yra realių klientų sąrašas, ar potencialių klientų, ar buvusių klientų, su kuriais tikimasi bendradarbiauti, sąrašas, o vien ieškovės aiškinimo, jog sveikinami tik esminiai klientai, teismui nepakako, teismas vertino, kad be papildomų duomenų gavimo niekas negalėtų vienareikšmiai suprasti, jog tai laikoma esamų ieškovės klientų sąrašu ir dirbančių kontaktinių asmenų sąrašu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. J. gauta informacija (priedas I-26) neatitinka pavyzdinių konfidencialios informacijos apie klientus kriterijų, dėl kurių išaiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad informacija, kuri savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.), net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nėra abejonių, kad informacija, susijusi su potencialiais klientais ir/ar jų atstovų kontaktiniais duomenimis, yra viešai ir lengvai prieinama (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-464/2021). Taip pat konfidencialia nelaikytina ir tokia informacija, kurią įmonės darbuotojai nors ir turėtų laikyti konfidencialia, tačiau ji, kai su šia informacija susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pavyzdžiui, įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be apribojimų naudoti tokią gautą informaciją savo naudai ir interesais. Kitaip tariant, atsakovės D. J. įgytos žinios, klientų paieškos metodai, komunikacijos su klientais metodai bei praktika po to, kai darbo santykiai su ieškove nutrūko, negali būti laikomi ir pripažįstami konfidencialia informacija.

51.       Tokia informacija, kaip kainodara, bendradarbiavimo sąlygos, sutarčių turinys, nėra susijusi vien su darbuotojo, vykdant atitinkamas darbo funkcijas, įgytomis žiniomis bei įgūdžiais. Tokio pobūdžio informacija, susijusi su klientams parduodamos produkcijos kainomis, yra kiekvieno juridinio asmens veiklos modelio esmė, nuo kurio priklauso ir jų gaunamos pajamos, ir ūkinės veiklos pelningumas. Todėl disponavimas tokia informacija neabejotinai suteikia konkurencinį pranašumą, kadangi konkuruojantis subjektas, pasinaudojęs kito subjekto per ilgus veiklos metus sukaupta informacija apie klientus, tiekėjus ir visų jų įpročius, gali savo klientams siūlyti mažesnę tų pačių ar analogiškų produktų pardavimo kainą ir taip pritraukti klientus į tai neįdėjus jokių pastangų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-464/2021). Nors apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, nurodoma, kad atsakovė D. J. pradėjusi dirbti ieškovės įmonėje turėjo prieigą ne tik prie duomenų apie ieškovės klientus, jų kontaktinius duomenis, bet ir prie informacijos apie ieškovės vykdomus pardavimus, taikomą kainodarą, pardavimų vykdymo principus bei kitas ieškovės ir klientų bendradarbiavimo sąlygas, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė į bylą neteikė. Kaip pažymėta, nurodyta informacija galėtų būti laikoma įmonės komercine paslaptimi, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovei D. J. tokia informacija buvo prieinama ir žinoma. Atsakovei buvo žinoma galutinė prekės pardavimo kaina, už kurią ji ir siūlydavo klientams įsigyti prekes. Galutinė produkto kaina yra viešai skelbiama ir niekaip negali būti laikoma slapta informacija, turinčia komercinę vertę.

52.       Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė D. J. konkuruojančiam subjektui atskleidė jos komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, dėl ko MB (duomenys neskelbtini) pradėjo nesąžiningai konkuruoti, dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė neva prarado savo klientus. Ieškovė nurodė, kad atsakovė MB (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą su ieškovės klientais, be to, bendradarbiauja su ieškovės tiekėjais. Savo klientų ratui patvirtinti į bylą ieškovė pateikė sutartį su (duomenys neskelbtini), sutartis sudaryta vieneriems metams nuo 2018 m. spalio 31 d., duomenų apie pratęsimą nepateikta, tačiau pateiktos 2018 m. birželio 11 d., 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. birželio 2 d. sąskaitos. Bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ieškovė grindė sąskaitomis. Kaip minėta, klientų sąrašas nėra konfidenciali informacija, lygiai taip, kaip ieškovė rado informaciją apie subjektus, kurie prekiauja atsakovės „A. R.“ prekėmis, galima rasti informaciją apie subjektus, kurie prekiauja ieškovės prekėmis „V. W.“, „P. M.“ ir pan. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė su ieškovės klientais susisiekė kontaktiniais duomenimis, atsakovės D. J. sužinotais dirbant ieškovės įmonėje. Priešingai, atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog su klientais susisiekdavo viešai skelbiamais kontaktiniais duomenimis, rastais tiek Google paieškoje, tiek socialiniame tinkle LinkedIn, dalis klientų su atsakove susisiekė patys savo iniciatyva.

53.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prekių pasiūlos proceso išmanymas, patrauklus prekės pristatymas potencialiam pirkėjui ir atitinkamas atsakovės D. J. gebėjimas surasti klientus (pirkėjus), ieškovei nesukonkretinus duomenų, kurie, jos vertinimu, buvo atskleisti konkuruojančiam subjektui, nagrinėjamu atveju gali būti laikomi tik atsakovės įgūdžiais, kuriuos pastaroji turėjo teisę naudoti savo ar atsakovės MB (duomenys neskelbtini) naudai. Tokia pati išvada darytina ir apie ieškovės nurodomus tiekėjus, tuo labiau, jog šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovei nebuvo žinoma komercinė paslaptis ar konfidenciali informacija, susijusi su ieškovės tiekėjais. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės nurodė, jog tiekėjus galima nesunkiai rasti viešai prieinamoje Kinijos tiekėjų svetainėje (www.alibaba.com), kurie dažniausiai patys siūlo uždėti logotipą ant produkto. Taigi tokia informacija kaip tiekėjo pavadinimas niekaip ir negalėtų suteikti ieškovei kokį nors komercinį pranašumą prieš kitus verslo subjektus.

54.       Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė atskleidė ieškovės komercinę paslaptį ar konfidencialią informaciją, laiko deklaratyviais. Kaip minėta, vien klientų ir/ar tiekėjų pavadinimai, kaip ir sutampančių klientų pavadinimai, nesudaro ieškovės komercinės paslapties. Be to, ieškovė nurodė labai daug klientų pavadinimų, todėl praktiškai nėra įmanoma, kad toje pačioje rinkoje veikiantys subjektai neturėtų sutampančių klientų. Svarbu tai, kad ieškovė į bylą nepateikė savo sutarčių, sudarytų su jos įvardintais klientais, todėl nėra galimybės nustatyti, ar sutartyse yra informacijos, kuri įstatymo nustatyta tvarka galėtų būti pripažinta įmonės komercine paslaptimi. Pavyzdžiui, ieškovė nurodė, kad atsakovė pasinaudojo jos ieškovės įmonėje sužinotais klientų kontaktiniais duomenimis, tačiau nėra įrodymų, kad ieškovės su klientais sudarytose sutartyse yra tokie jų kontaktiniai duomenys, kurie nebūtų prieinami viešai (klientų internetiniuose puslapiuose ir pan.). Taigi ieškovės teiginiai yra abstraktūs, neapgrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis.

55.       Kaip minėta, teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Nesant sudarytų susitarimų dėl komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos apsaugos, darbuotojas pagal įstatymą gali atsakyti tik paviešinęs komercinę paslaptį. Nesant susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir nekonkuravimo susitarimo, atsakomybė darbuotojui gali kilti tik už įmonės komercinės paslapties atskleidimą.

56.       Kaip nustatyta, ieškovė šioje byloje neįrodė, kad atsakovė D. J. atskleidė informaciją, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį, t. y. ieškovė įrodymais nepagrindė, jog ieškinio pagrindu nurodoma informacija, kurios atskleidimu kaltinama atsakovė, atitinka įstatyme numatytus komercinės paslapties požymius. Nors ta pati informacija galėtų būti laikoma ir konfidencialia įmonės informacija, už kurios atskleidimą pagal darbdavio ir darbuotojo susitarimą pastarajam gali būti taikoma civilinė atsakomybė, tačiau ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kad toks susitarimas tarp jos ir buvusios darbuotojos D. J. buvo sudarytas. Taigi, nesant atsakovės sutartinio pobūdžio įsipareigojimo neatskleisti (duomenys neskelbtini), UAB konfidencialios informacijos, šiuo aspektu atsakovės civilinė atsakomybė taip pat nėra įrodyta.

Dėl konkuruojančio verslo subjekto įsteigimo ir jo vykdomų veiksmų

57.       Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Taigi norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti, kad: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti toje ūkinėje veikloje. Pavyzdinis nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie per se pripažįstami neteisėtais sąžiningos verslo praktikos požiūriu, sąrašas įvardijamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, kita vertus, iš minėtos teisės normos pirmosios dalies dispozicijos akivaizdu, kad šis sąrašas nėra baigtinis. Nesąžiningos konkurencijos veiksmais gali būti pripažinti ir veiksmai, neįvardinti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju konkuruojančio subjekto veiksmų kvalifikavimas neteisėtais sąžiningos konkurencijos požiūriu priklauso nuo to, ar egzistuoja pagrindai, leidžiantys pripažinti juos prieštaraujančius įprastai ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ar geriems papročiams (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019).

58.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp ieškovės ir atsakovės D. J. nebuvo sudaryti nekonkuravimo susitarimai, todėl atsakovė neįsipareigojo nevykdyti tokios pačios arba panašios kaip ieškovė ūkinės-komercinės veiklos. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovė beveik metus laiko dirbo pas ieškovę, ieškodavo naujų klientų, potencialiems klientams pristatydavo ieškovės veiklą, siųsdavo pasiūlymus dėl konkrečių ieškovės parduodamų prekių, siūlydavo klientams po išpardavimų likusias prekes, siųsdavo sveikinimus klientams švenčių proga, turėjo kitų pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė asmeniniais sugebėjimais ir pastangomis sąžiningai įgijo patirtį, suformavo įgūdžius, išugdė gebėjimus ir įgijo išimtinių žinių, kurias vėliau panaudojo su sutuoktiniu įkurtoje bendrijoje. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė savo veikloje panaudojo ieškovės specifinio pobūdžio saugomą konfidencialią informaciją, už kurios atskleidimą būtų pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Priešingas aiškinimas iš esmės lemtų ribojimą atsakovei, nesant nekonkuravimo susitarimo, dirbti toje pačioje srityje kaip ir ieškovė, turimas žinias ir patirtį panaudoti darbe.

59.       Ieškovė teigia, kad atsakovės, pasinaudodamos turima ieškovės komercine paslaptimi, pradėjo bendradarbiauti su ieškovės klientais ir tiekėjais, konkrečiai ieškinyje nurodė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini).

60.       Pripažįstama, kad ūkio subjektui praradus klientą ar klientus, jo konkuravimo sąlygos pablogėja, tačiau, sprendžiant, ar šie klientai yra prarasti dėl atsakovių neteisėtų veiksmų – komercinės paslapties perdavimo (neteisėto gavimo), reikšminga nustatyti, ar klientų praradimas nėra natūralios laisvos konkurencijos, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, grindžiamas Lietuvos ūkis, pasekmė.

61.       Ginčas vyksta dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių pardavimo srityje. Iš byloje esančios medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su dalimi ieškovės nurodytų klientų pradėjo dirbti ir atsakovė MB (duomenys neskelbtini), su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) atsakovė bendradarbiavimą pradėjo sąžiningos konkurencijos būdu, nenaudodama ieškovės turimos informacijos apie šių įmonių kontaktinius asmenis, byloje duomenų, kad atsakovė bendradarbiautų su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra. Nors ieškovė teigė, kad bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustojo dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo dokumentais, ieškovė neatskleidė aplinkybių, nuo kada nustojo bendradarbiauti, kokios buvo ryšių nutraukimo priežastys, todėl faktas pripažintas neįrodytu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Ieškovei neteikiant į bylą šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, tokie argumentai teisėjų kolegijos vertinti kaip deklaratyvūs. Tokios aplinkybės, kad dalis nurodytų klientų bendradarbiauja tiek su ieškove, tiek su atsakove, patvirtina, kad laikrodžių, papuošalų, juvelyrinių dirbinių prekybos rinka yra didelė ir tiek klientų (išpardavimus vykdančių puslapių), tiek prekes jiems siūlančių pardavėjų (tokių ūkio subjektų, kaip ieškovė ir atsakovė) pasirinkimas yra platus. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog viešai pasiekiamais kontaktiniais duomenimis ieškojo klientų, siūlė jiems savo prekes, teikė pasiūlymus, siekė, kad apie atsakovės veiklą sužinotų kuo platesnis ratas kitų ūkio subjektų, o vien ta aplinkybė, kad dalis klientų pasirinko bendradarbiauti ir su atsakove arba su atsakove vietoj ieškovės, nėra pagrindas konstatuoti nesąžiningos konkurencijos faktą. Kad ši rinka plečiasi ir atsiranda vis naujų ūkio subjektų, parduodančių laikrodžius, papuošalus, juvelyrinius dirbinius, namų apyvokos daiktus, patvirtina ir naujai įsteigta (duomenys neskelbtini) UAB.

62.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė netinkamas išvadas dėl to, kad atsakovė MB (duomenys neskelbtini) neva nekopijavo ieškovės veiklos modelio. Kalbant apie šį apeliantės argumentą dėl ieškovės veiklos modelio kopijavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog tokių aplinkybių ieškovė pirminiame ieškinyje nebuvo nurodžiusi. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė šiuos argumentus dėl verslo modelio nukopijavimo nurodė, nebuvo teismo priimtas. Teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir pateikė naujos redakcijos ieškinį. Kadangi pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo nebuvo nurodytos naujos aplinkybės dėl verslo modelio nukopijavimo, nurodyta, jog ieškovė nekeičia ieškinio pagrindo, tai nauja patikslinto ieškinio redakcija nebuvo teismo priimta. Ieškovė teismo nustatytu terminu nepateikė tinkamai įforminto pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, todėl šis klausimas ir toks ieškinio argumentas pirmosios instancijos teismo neturėjo būti nagrinėjamas ir vertinamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas savo paties argumentų, dėl šio klausimo sprendime pasisakė, apeliantė dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat šiuo klausimu pasisako.

63.       Ieškovė nurodė, jog jos verslo modelį sudaro tai, kad: 1) ieškovė sukūrė savo prekių ženklus; 2) parduoda prekes per prekių ženklų pavadinimų internetines parduotuves ir yra sukūrusi prekių ženklų aprašymus; 3) atrinko paklausias prekes; 4) prekes ir jų komponentus užsako Kinijoje; 5) sandėliuoja Lietuvoje; 6) prekiauja per išpardavimų portalus; 7) konkrečiam išpardavimui sandėlyje rezervuoja prekes; 8) taiko dideles 85-90 proc. nuolaidas; 9) turi komercinio pasiūlymo pavyzdį. 

64.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog dauguma verslo modelio elementais ieškovės nurodytų veiksmų yra elementarūs ir įprasti, kaip kad: pasiūlymo parengimas, nuolaidų taikymas išpardavimų portaluose, prekių gamyba Kinijoje, pasirūpinimas sandėliavimu, prekių ženklų aprašymų sukūrimas. MB (duomenys neskelbtini) vadovas J. J. nurodė, jog jis turi verslo patirties bei tos srities išsilavinimą, nuolat domisi e-komercija. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių argumentais, jog J. J. galėtų suprasti ir sugalvoti tokį nesudėtingą verslo modelį.

65.       Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nenurodė pagrįstų argumentų, kuo pirmosios instancijos teismo situacijos vertinimas ydingas. Ieškovės nurodyta kasacinio teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014) ginčo situacijoje negalėtų būti taikoma, kadangi bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nesąžiningos konkurencijos, kai buvo organizuota ir buvusio darbuotojo įsteigtoje bendrovėje vykdyta knygų prekyba, kuri savo turiniu ir forma sutapo su buvusio darbdavio. Veiklos modelis, kai prekyba vykdoma „žaidimo“ forma, buvo išskirtinis, o buvusio įmonės darbuotojo, dar saistomo konfidencialumo įsipareigojimo (sutartinio), marketinginių specifinių priemonių, kurios nebuvo viešai skelbiamos, visumos, skirtos paveikti vartotojus, kad jie dalyvautų būtent šiame žaidime ir tokiu būdu įsigytų siūlomų prekių, panaudojimas, taip pat atsakovų pasirinktos tam tikros sąsajos bendrovių pavadinimuose, galinčiuose bent tam tikrai daliai vartotojų sukelti jei ir ne tapatumo, tai artimų ryšių asociacijas, reklaminio pobūdžio sąsajos – abiejuose žaidimuose vokų žymėjimas tikrais ar panašiais į tikrus antspaudais su ryškiais užrašais, frazėmis, personalizuoti laiškai potencialiems pirkėjams, panašūs apdovanojimo dokumentai, identiškos vertės didieji prizai, reklaminės medžiagos struktūra ir pan., rodė tam tikrą kryptingumą nesąžiningos konkurencijos linkme. 

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė išskirtinių jos nurodyto unikalaus verslo modelio elementų. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad veikia pagal tokį patį kaip ieškovės veiklos modelį, tačiau ieškovės veikla nėra niekuo išskirtinė ir unikali bendroje verslo subjektų, siekiančių pelno iš prekybos daiktais, imtyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės MB (duomenys neskelbtini) veikla, dėl to, kad iš esmės atsakovė prekiauja tos pačios kategorijos (rūšies) daiktais ir jos atliekamų veiksmų eiga (ieškovės nurodyti jos verslo modelio elementai) tik patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė yra konkurentės, bet niekaip nepatvirtina, jog atsakovė, kurios vadovas J. J., negalėjo tokios veiklos sugalvoti pati (pats). Pažymėtina, kad galimai atsakovė D. J. prisidėjo prie atsakovės MB (duomenys neskelbtini) veiklos vystymo ir veiklos pagrindinių principų pritaikymo, nes, kaip minėta šioje nutartyje, žinios ir įgūdžiai gali būti darbuotojo naudojami naujame darbe, kadangi ieškovė su atsakove nesudarė nekonkuravimo susitarimo. Tokie atsakovės D. J. įgyti įgūdžiai ir patirtis, tikėtina, padėjo atsakovei MB (duomenys neskelbtini) greičiau rasti savo klientus, prisidėjo prie parduodamų daiktų rūšies pasirinkimo, tačiau ieškovės ir atsakovės MB (duomenys neskelbtini) veiklos, verslo modelių sąsajos nėra tokios, kurios objektyviai pagrįstų konkurencijos nesąžiningumą.

67.       Visų nurodytų aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovė MB (duomenys neskelbtini) neatliko neteisėtų veiksmų kopijuodama ieškovės verslo modelį. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės veiksmai kopijuojant ieškovės verslo modelį prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ar kad tokie atsakovės veiksmai kenkia ieškovės galimybėms konkuruoti, laikytini deklaratyviais ir teisėjų kolegijos atmestini.

68.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovė MB (duomenys neskelbtini) nesąžiningai kopijuoja ieškovės produkcijos dizainą: platina laikrodžius, analogiškus ieškovės sukurtiems laikrodžiams, pristatant prekes naudoja tokio pačio stiliaus nuotraukas, kurios yra ieškovės išskirtinis braižas; taip pat platina „A. R.“ papuošalus, bižuterijos prekes, analogiškas ieškovės parduodamiems „V. W.“ ir „E. W.“ papuošalams, bižuterijos prekėms; MB (duomenys neskelbtini) naudoja dėžutes įpakuoti atsakovės parduodamus laikrodžius „A. R.“, „A.“ ir „N.“, kurių stilius ir forma yra tokia pat, nukopijuota nuo ieškovės naudojamų dėžučių įpakuoti ieškovės parduodamus laikrodžius „E. W.“. Pasak apeliantės, tokiais MB (duomenys neskelbtini) veiksmais yra pažeidžiamas tiek Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis įtvirtintas draudimas nesąžiningai konkuruoti imituojant kito ūkio subjekto prekes ar paslaugas, tiek ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog panašius laikrodžius pardavinėja ar panašiai fotografuoja ir kiti laikrodžių pardavėjai ar jog ieškovės naudojamų dėžučių įpakuoti laikrodžius forma neva yra įprasta, yra klaidinga, kadangi šioje byloje yra sprendžiamas ginčas tik tarp dviejų konkuruojančių ūkio subjektų bei vertinama, ar MB (duomenys neskelbtini) nesąžiningai konkuruoja.

69.       Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nors apeliantė nurodo, kad sprendžiamas klausimas tik dėl dviejų ūkio subjektų parduodamų prekių dizaino, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prekių dizaino išskirtinumą, pagrįstai nurodė, nustatęs ir daugiau pardavėjų parduodamų prekių bruožus, jog nesant įrodymų dėl to, kaip laikrodžių panašumą vertina pirkėjai, sprendžiama, jog pagal pateiktus duomenis ieškovės ir atsakovės parduodami laikrodžiai yra panašūs, taip pat jie yra panašūs ir į visų kitų laikrodžių pardavėjų produkciją. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės laikrodžiai nepasižymi unikaliais bruožais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįsta. Atsakovės į bylą pateikė duomenis apie kitus rinkoje siūlomus laikrodžius ir šie duomenys patvirtina, kad rinkoje veikiantys laikrodžių pardavėjai parduoda vizualiai panašius laikrodžius, laikrodžiai fotografuojami ir pateikiami klientams analogiškai. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė siūlo tokius pačius gaminius. Be to, kad skiriasi prekės ženklas, skiriasi ir pagrindiniai gaminių bruožai: dydis, dirželio plotis, rodyklių forma ir spalva bei kiekis ir t. t. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad jos prekių išskirtinumas yra pailga laikrodžio dėžutė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prekės įpakavimas yra įprastas dalykas.

70.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė MB (duomenys neskelbtini) neatliko nesąžiningų veiksmų – nekopijavo ieškovės prekių dizaino, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

71.       Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl visų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų. Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 31 punktas).

72.       Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės sąlygos nėra alternatyvios ir civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti jas visas. Pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad atsakovė D. J. bei atsakovė MB (duomenys neskelbtini) atliko neteisėtus veiksmus, nekilo būtinybė analizuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apsiribojo atsakovių neteisėtų veiksmų (ne)nustatymu, šį apeliacinio skundo argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl įrodinėjimo pareigos vykdymo

73.       Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu.

74.       Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.).

75.       Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra bendradarbiavimo principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 ir kt.).

76.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovės įrodinėjimo galimybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės galimybės įrodyti ieškinio pagrįstumą nebuvo apribotos bylą nagrinėjusio teismo. Priešingai, iš šioje nutartyje jau aptartų aplinkybių matyti, kad pati ieškovė netinkamai vykdė jai įstatymo priskirtą įrodinėjimo pareigą – į bylą neteikė su klientais ir tiekėjais sudarytų sutarčių, kurios patvirtintų, kad iš tiesų ieškovės klientų ir tiekėjų ratas yra toks platus, nors ieškovė nurodė, kad visi jos įvardinti ūkio subjektai yra jos klientai ar tiekėjai, o atsakovė turėjo apie juos informaciją, kuri sudarė ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovė taip pat nevykdė pirmosios instancijos teismo nurodymo pateikti aiškius duomenis, su kokiais klientais ar tiekėjais ieškovė bendradarbiauja/bendradarbiavo, kada bendradarbiavimas nutrūko, kokios buvo to priežastys. Taigi ieškovė teismui pateikė tik dalį žinioje esančių pirminių įrodymų, kuriais pagrįstų savo ieškinyje nurodomas aplinkybes. 

77.       Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė dalį ieškovės prašymų išreikalauti atsakovės dokumentus, kuriais iš esmės buvo siekiama išsamaus atsakovės veiklos tyrimo. Vėliau teismas ieškovei nurodė, jog prašymai dėl įrodymų išreikalavimo turi būti konkretinami pagal atskirus ūkio subjektus, su kuriais vykdyta atsakovių prekyba sudarė ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovei išaiškinta, jog teikiant prašymą tokiu būdu, reikalinga nurodyti su konkrečiu tiekėju susijusius duomenis – nuo kada ir kokiu būdu bei mastu ieškovė palaikė ūkinius ryšius su tuo tiekėju bei pagrįsti aplinkybes, kokiu būdu tiekėjas tapo žinomu D. J.. Teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta, kad ieškovė prašyme nurodo daug bendro pobūdžio teiginių, tačiau aiškiai neįvardina, kokių teisinę reikšmę turinčių aplinkybių patvirtinimui dokumentai reikalingi. Vėliau ieškovei tikslinant prašymus, dalis jų pirmosios instancijos teismo buvo patenkinti, išreikalauti ieškovės prašomi duomenys iš atsakovės apie bendradarbiavimą su konkrečiais ūkio subjektais, bendradarbiavimą su kuriais pagrindė iškovė su prašymais pateiktais papildomais dokumentais. Prašymą dėl ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė nurodęs, kad turi būti įvardijami duomenys, kuriems ekspertizė turėtų būti atliekama, neįmanoma paskirti ekspertizės dėl slaptų dokumentų, kurie nežinomi nei ieškovei, nei teismui.

78.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymus dėl jos konkrečiai neapibrėžtų rašytinių įrodymų išreikalavimo iš atsakovės. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tokio pobūdžio įrodymai būtų leidę nustatyti ieškovės ir atsakovės kitus sutampančius klientus, tačiau, kaip nurodyta šioje nutartyje, vien faktas, kad sutampa ieškovės ir atsakovės klientai nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė užsiima veikla nesąžiningai konkuruodama. Be to, net ir nustačius dalį sutampančių klientų, ieškovė į bylą neteikė su tokiais klientais susijusių įrodymų, iš kurių būtų sprendžiama apie komercinės paslapties buvimą, atskleidimą ar apie tai, kad ieškovės bendradarbiavimas su dalimi klientų nutrūko dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

79.       Papildomai pažymėtina, jog ieškovė apeliaciniame skunde teisingai nurodė, jog Konkurencijos įstatymo 52 straipsnio nuostatos taikomos renkant įrodymus bylose, kuriose prašoma žalos atlyginimo dėl konkurencijos teisės draudžiamo susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Konkurencijos įstatymo 43 straipsnis). Kita vertus, pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais buvo atmesti ar tik iš dalies tenkinti ieškovės prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, atitinka bendrąsias taisykles, įtvirtintas CPK, kuriomis vadovaujantis byloje renkami bei vertinami įrodymai. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodymų sąsajumo taisyklės taikymas eliminuoja nesusijusių su įrodinėjimo dalyku įrodymų prijungimą prie bylos, šios taisyklės taikymas svarbus ne tik įgyvendinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, bet ir užtikrina visapusišką ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-248/2017). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 58 punktas).

80.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtent ir atmetė dalį ieškovės prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, kadangi prašymuose nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodytos aplinkybės, kurias ieškovė siekė pagrįsti nurodytais rašytiniais įrodymais, be kita ko, prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai neatitiko minėto įrodymų sąsajumo principo, ieškovė prašė išreikalauti ypatingai plačios apimties rašytinius įrodymus (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo siekiama atsakovės veiklos tyrimo), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas dėl neteisėto pirmosios instancijos teismo ieškovės prašymų dėl įrodymų išreikalavimo atmetimo yra nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties 

81.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

83.       Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė (duomenys neskelbtini), UAB neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

84.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti atsakovei MB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės (dokumentai, patvirtinantys tikslų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, bus pateikti vėliau).

85.       2022 m. birželio 5 d. atsakovė MB (duomenys neskelbtini) teikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

86.       Atsakovės MB (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nustatytą maksimalią sumą (1,3 koef. × 1 566,4 Eur vidutinis darbo užmokestis bruto = 2 036,32 Eur), todėl jos mažinamos iki 2 036,32 Eur ir priteisiamos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 036,32 Eur (du tūkstančius trisdešimt šešis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai        Romualda Janovičienė

        Antanas Rudzinskas

        Irmantas Šulcas