Administracinio nusižengimo byla Nr. II-132-995/2022

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00049-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.; 21.3.3; 21.10.3;21.10.4

 (S)

ROIK: 22173819156

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Dovilei Švažei,

dalyvaujant pareiškėjo V. P. atstovui advokatui Valdui Rakauskui,

institucijos, priėmusios nutarimą, - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įgaliotai atstovei Virginijai Vermontaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1697-2022 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

1.       Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. NZT-1697-2022 V. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2022 m. birželio 15 d., 15.10 val., iki 2022 m. liepos 123 d., 10.00 val., valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, šiaurinėje Palangos Kurhauzo pusėje, ties (duomenys neskelbtini)(neįregistruotas adresų registre), pastatytas statinys – kioskas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kurio savininkas yra V. P.. Duomenų bazės duomenimis, statinys pastatytas nelegaliai, užimant valstybinę žemę, užimamos valstybinės žemės plotas apie 37 kv. m.. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnį.

II.                      Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

2.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. pateikė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, juo prašo panaikinti Institucijis 2022 m. liepos 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1697-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.       1994 m. tarp Valstybinės kino ir video įmonės bei A. G. buvo sudaryta pastato (išankstinių bilietų kasų pastatas), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuosavybės teisę į pastatą įgijo A. G.. Minėta sutartis yra galiojanti ir nebuvo nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. 2009 m. balandžio 1 d. tarp A. G. ir E. P. buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu visos turtinės teisės į pastatą buvo perleistos E. P.. 2009 m. balandžio 2 d. E. P. ir pareiškėjas sudarė turtinių teisių perleidimo susitarimą – dovanojimo sutartį, kurios pagrindu visos turtinės teisės į pastatą buvo perleistos pareiškėjui. 2009 m. balandžio 2 d. Negyvenamųjų patalpų – pastato panaudos sutarties pagrindu V. P. kaip panaudos davėjas, perdavė pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su kiemo aikštele, panaudos gavėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Panaudos terminas buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 2 d. Nuo 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartimi pastatu teisėtai ir pagrįstai naudojosi panaudos gavėjas, kuris pastatą suremontavo, mokėjo mokesčius už elektros tiekimą į pastatą, vandenį, įstatymų nustatytas rinkliavas, nuolat naudojosi kitų paslaugų tiekėjų teikiamomis paslaugomis. Kadangi panaudos sutartimi panaudos gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta teisė pastatą nuomoti, 2020 m. vasario 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pastato nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipia dėmesį, kad pastatas nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki pat 2020 m. lapkričio 5 d. buvo nepertraukiamai ir atvirai naudojamas ūkinei – komercinei prekybos maisto produktais veiklai. 2020 m. lapkričio 5 d. nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaikintas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, todėl šiuo metu pastatą valdo pareiškėjas, kuris pastatą teisėtai ir pagrįstai valdo nuo 2009 m. balandžio 2 d. Pažymi, kad per visą nepertraukiamą ir atvirą pastato valdymo laikotarpį (daugiau nei 11 m.) jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, organizacijos ar fiziniai asmenys pareiškėjui ar pagal panaudos sutartį naudojusiai įmonei nėra pareiškę jokių pretenzijų dėl galimai neteisėto pastato valdymo. Be to, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pareikšti jokie ieškiniai, susiję su reikalavimais dėl tam tikrų teisių įgyvendinimo į pastatą. Taigi, pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad būtent pareiškėjas šiuo metu yra teisėtas pastato valdytojas.

4.        Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas dar 2005 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 32-44-(15.3) informavo Palangos savivaldybę, kad „kioskas esantis Basanavičiaus gatvėje, buvo pastatytas, pagal 1981 metais parengtą ir vyriausiojo architekto suderintą projektą. Kiosko pamatai yra betoniniai, tai nėra kilnojamas statinys. Tai matyti iš 1996 m. gegužės 9 d. surinktos medžiagos. Palangos miesto valdyba trijų metų laikotarpiui išnuomojo 50 kv. m. žemės sklypą. Nuomos terminas yra pasibaigęs, tačiau savavališko žemės užėmimo nenustatyta“.

5.        Pažymi, kad 2022 m. birželio 9 d. Institucijai buvo pateiktas prašymas sudaryti nuomos sutartį su pareiškėju, tačiau 2022 m. birželio 22 d. rašte Nr. 16SD-1132-(14.16136E.) Institucija informavo pareiškėją, kad jo prašymas bus nagrinėjamas toliau pateikus dokumentus, įrodančius, kad statiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, bei pateikus dokumentus, nurodytus Taisyklių 34.3 punkte.

6.        Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl šio statinio (jo teisėtumo) yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2007 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11- 373/2007, kurioje teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodytas statinys yra įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto registre. Tai matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. liepos 1 d. išrašo, kuriame yra nurodyti šio statinio kadastriniai matavimai, jo unikalus numeris. Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme tai reiškia, kad šie duomenys (apie tai, kad nurodytas statinys yra nekilnojamasis turtas) laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4 straipsnis).

7.        Pareiškėjo nuomone, visos pirmiau išvardintos aplinkybės patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vyriausioji specialistė I. Š., priimdama Skundžiamą nutarimą, galimai sąmoningai nesiaiškino visų su statiniu susijusių aplinkybių, nors Atsakovui ne kartą buvo teikti įvairūs dokumentai, patvirtinantys tiek statinio teisėtumą, t. y. kad pastatytas dar pagal 1981 m. patvirtintą projektą ir nuo to laiko buvo naudojamas, nenustatinėjo mano kaltės formos, tokiu būdu padarė esminius ANK 567 ir 569 straipsniuose įtvirtintus, įrodymų administracinėje teisenoje tyrimo bei vertinimo reguliuojančių procesinių teisės normų pažeidimus. Dėl to iš esmės nebuvo atliktas bent minimaliose ribose administracinio nusižengimo bylos įrodymų tyrimas, nesiekta nustatyti bei nenustatytos esminės, teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės.

8.        Pareiškėjas V. P. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, negauta. Pareiškėjas atstovaujamas advokato Valdo Rakausko. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

9.        Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Valdas Rakauskas palaikė skundą jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad statinys nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Atkreipia dėmesį, kad statinys visą laiką stovėjo valstybinėje žemėje, dar 1996 metais buvo sudaryta nuomos sutartis, o statinys pateko į paveldą, gerokai vėliau, nei statinys buvo pastatytas. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad ginčo statinys, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra statinys pastatytas pagal 1981 m. projektą, kuris buvo suderintas su Palangos miesto vyriausiuoju architektu, t. y. pagal tuometinę teisinę bazę ir atitiko kaip statybos projektas ir leidimas. Akivaizdu, jog buvo išduotas leidimas ir jis buvo pastatytas teisėtai. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. birželį iš Institucijos gavo raštą dėl pastato registravimo. Pareiškėjas kreipėsi dėl žemės nuomos sutarties sudarymo ir gavo atsakymą, jog pirmiausiai reikėtų registruoti pastatą ir tik tuomet bus sprendžiama dėl žemės nuomos. Šis faktas tik patvirtina visus duomenis, kad statinys yra, tačiau šiuo metu kaip ir nurodyta civilinėje byloje, tos procedūros vyksta dėl statinio įregistravimo – nustačius juridinį faktą, bus galima kreiptis dėl jo registracijos. Faktų byloje, kad pareiškėjas tyčia padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, byloje nėra, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atstovaujamam nutraukti.

10.        Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutarimą galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma bei teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai, dalyvaujant pareiškėjo V. P. atstovui bei kitų institucijų atstovams, 2022 m. birželio 15 d., vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės naudojimo patikrinimą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, šiaurinėje Palangos Kurhauzo pusėje, ties Jono Basanavičiaus gatve, Palangoje (adresas neįregistruotas Adresų registre) ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (2022 m. birželio 16 d., registracijos Nr. 16ŽN-50-(14.16.78.)). 2022-06-28 raštu Nr. 16SD-1172-(14.16.136 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ minėtas aktas buvo išsiųstas pareiškėjui V. P.. Vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, šiaurinėje Palangos Kurhauzo pusėje, ties (duomenys neskelbtini)(adresas neįregistruotas Adresų registre) yra statinys – kioskas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai, išanalizavę duomenų bazėse rastą medžiagą, padarė išvadą, kad statinys–kioskas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ pastatytas neteisėtai ir užima valstybinę žemę (apie 37 kv. m ploto). Teigia, kad tam, jog būtų galima įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, visų pirma, šie nekilnojamieji daiktai turi būtų suformuojami teisės aktų nustatyta tvarka (statiniams –patvirtinamas statybos teisėtumo faktas) ir pagal pateiktus dokumentus įregistruojami Nekilnojamojo turto registre, t. y. į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi jų kadastro duomenys. Institucija neturi duomenų, jog valstybinėje žemėje esantis statinys yra pastatytas teisėtai, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-333-123/2006 yra konstatuota, kad šis pastatas yra laikytinas kilnojamuoju daiktu ir atitinkamai šis statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Institucijos vertinimu, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas, stovi statinys, kuris teisiškai nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas. Institucija mano, kad pareiškėjo V. P. byloje pateikti įrodymai nepagrindžia teisėto statinio atsiradimo nesuformuotame valstybinės žemės plote, (duomenys neskelbtini), Palanga. Statinys kaip daiktas, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurtas, neįteisintas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl turėtų būti pašalintas iš valstybinės žemės. Teigiame, kad 2022-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus įgalioto specialisto priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1697-2022 yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Institucija prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11.        Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. paaiškino, kad praeityje pats buvo šio turto valdytoju, o vėliau jį perleido savo sūnui V. P.. 2022 m. gegužės mėn. paskambino darbuotojai dirbę prie statinio ir pasakė, kad savivaldybės darbuotojai įsiveržė į pastatą, išvarė darbuotojus, pakeitė spyną. Turėdamas savo sūnaus įgaliojimus, nuvyko į savivaldybę ir paklausė, kodėl tai įvyko. Savivaldybėje jam pasakė, kad jie yra pastato savininkai ir pateikė 2021 m. birželio 15 d. įsakymą, kad jie už vieną eurą pastatą įsikėlė į savo balansą. Jam teko dalyvauti procese dėl juridinio fakto nustatymo, kur yra priimtas sprendimas. Institucijai yra žinoma informacija, kad 1981 m. pastatas buvo pastatytas, yra 1994 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. gegužės 28 d. kadastrinės bylos. Taip pat pažymi, kad pastatas yra nuomojamas. Neginčija, kad statinys neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes iki galo nesutvarkė dokumentų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2009 m balandžio 1 d. niekas iš institucijų nesikreipė dėl statinio, nebuvo surašytas joks protokolas. Visus būtinus mokesčius mokėjo, neturėjo jokių duomenų, kad statinys yra neteisėtai pastatytas.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas tenkinamas.

12.        ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13.        ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

14.        Pareiškėjas V. P. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-1697-2022 nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, šiaurinėje Palangos Kurhauzo pusėje, ties (duomenys neskelbtini)(neįregistruotas adresų registre), pastatytas statinys – kioskas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad statinys pastatytas nelegaliai, užimant valstybinę žemę, užimamos valstybinės žemės plotas apie 37 kv. m..

Dėl ANK 101 straipsnio 1 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo sudėties

15.       ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

16.        ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).

17.        Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2021 m. gegužės 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

18.        Pareiškėjas, tvirtindamas, kad jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė, remiasi tuo, jog, statinys pastatytas 1981 metais, jis statinį įgijo 2009 m. balandžio 2 d. turtinių teisių perleidimo susitarimo dovanojimo pagrindu, statinys buvo išnuomotas nepertaukiamai ir teisėtai naudojamas ūkinei-komercinei prekybos maisto produktais veiklai, taigi jis statinį įgijo ir valdo teisėtai, jo veikoje nėra subjektyvaus nusižengimo požymio – tyčios, todėl Institucija nepagrįstai jį nubaudė už nelegaliai pastatytą statinį, užimant valstybinę žemę, kas sudaro pagrindą administracinio nusižengimo teiseną ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukti. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, sutinka su pareiškėjo ir jo atstovo pozicija bei skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, ir konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

19.        Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. birželio 15 d., Institucijos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės naudojimo patikrinimą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, šiaurinėje Palangos Kurhauzo pusėje, ties Jono Basanavičiaus gatve, Palangoje (adresas neįregistruotas Adresų registre) ir 2022 m. birželio 16 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (registracijos Nr. 16ŽN-50-(14.16.78.)). Žemės naudojimo patikrinimo akte kad valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, šiaurinėje Palangos Kurhauzo pusėje, ties (duomenys neskelbtini)(adresas neįregistruotas Adresų registre) yra statinys - kioskas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai, išanalizavę duomenų bazėse rastą medžiagą, padarė išvadą, kad statinys - kioskas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, pastatytas neteisėtai ir užima valstybinę žemę (apie 37 kv. m. ploto) (b. l. 138-140). Prie šio patikrinimo akto pridėtos keturios fotonuotraukos (b. l. 140), kuriose užfiksuotas statinys, esantis J. Basanavičiaus g., Palangoje, kuris neįregistruotas VĮ “Registrų centras”. Prie minėto Žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtas ir priedas, atspindintis statinio buvimo vietą valstybiniame žemės sklype (b. l. 141).

20.        Pareiškėjas tiek skunde, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pastatas nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki pat 2020 m. lapkričio 5 d. buvo nepertraukiamai ir atvirai naudojamas ūkinei – komercinei prekybos maisto produktais veiklai. 2009 m. balandžio 2 d. turtinių teisių perleidimo susitarimo - dovanojimo sutarties, sudarytos tarp E. P. ir V. P., pagrindu, pareiškėjas įgijo visas turtines teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir nuo tos dienos jis pagrįstai statinį valdo. Teismo vertinimu, ši pareiškėjo pateikiama versija bylos įrodymais nėra paneigta.

21.        Byloje esantys duomenys patvirtina, kad statinys pastatytas dar 1981 metais. Taip pat nustatyta, kad 1994 m. tarp Valstybinės kino ir video įmonės bei A. G. buvo sudaryta pastato (išankstinių bilietų kasų pastatas), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuosavybės teisę į pastatą įgijo A. G.. Minėta sutartis yra galiojanti ir nebuvo nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. 2009 m. balandžio 1 d. tarp A. G. ir E. P. buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu visos turtinės teisės į pastatą buvo perleistos E. P.. 2009 m. balandžio 2 d. E. P. ir pareiškėjas sudarė turtinių teisių perleidimo susitarimą – dovanojimo sutartį, kurios pagrindu visos turtinės teisės į pastatą buvo perleistos pareiškėjui. 2009 m. balandžio 2 d. Negyvenamųjų patalpų – pastato panaudos sutarties pagrindu V. P. kaip panaudos davėjas, perdavė pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su kiemo aikštele, panaudos gavėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Panaudos terminas buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 2 d.. Nuo 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartimi pastatu naudojosi panaudos gavėjas, kuris pastatą suremontavo, mokėjo mokesčius už elektros tiekimą į pastatą, vandenį, įstatymų nustatytas rinkliavas, nuolat naudojosi kitų paslaugų tiekėjų teikiamomis paslaugomis. Kadangi panaudos sutartimi panaudos gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta teisė pastatą nuomoti, 2020 m. vasario 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pastato nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. lapkričio 5 d. nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaikintas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, todėl nustatyta, kad šiuo metu pastatą valdo pareiškėjas. Byloje esančiame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento 2005 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 32-44-(15.3) Palangos miesto savivaldybei buvo teikiama informacija, kad „kioskas, esantis Basanavičiaus g. buvo pastatytas pagal 1981 metais parengtą ir vyriausiojo architekto suderintą projektą. Kiosko pamatai betoniniai, tai nėra kilnojamasis statinys. Tai matyti iš 1996 m. gegužės 9 d. surinktos medžiagos. Palangos miesto valdyba trijų metų laikotarpiui išnuomojo 50 kv. m. žemės sklypą. Nuomos terminas pasibaigęs, tačiau savavališko žemės užėmimo nenustatyta. Kadangi statinio naudojimo terminas pasibaigęs pagal CK 4.103 straipsnį savivaldybė gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo statytoją per nustatytą terminą nugriauti pastatą“. Į bylą taip pat pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad išankstinės kasos, registro numeris 50/123833, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1981 metų statybos, kadastro duomenų nustatymo data 1994 m. gruodžio 10 d., statusas - neįregistruotos, adresas neįregistruotas adresų registre. Iš išraše esančių duomenų apie juridinius faktus nustatyta, kad 2006 m. vasario 1 d. apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla Nr. 2-517-676/2005 (apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. 2A-333-123/2006).

22.        Įvertinęs aptartą duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog nors nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje stovi statinys - kioskas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Palangoje, jis neregistruotas VĮ „Registrų centras“, jo adresas neįregistruotas Adresų registre, tačiau vien tokių aplinkybių buvimas savaime nesuponuoja pagrindo įžvelgti pareiškėjo tyčią dėl aptariamos veikos padarymo. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti, jog statinys pastatytas nelegaliai užimant valstybinę žemę, t. y., kad ginčo statinį pastatė pareiškėjas V. P., kad jis tai darė sąmoningai, siekdamas savavališkai užimti bei naudoti valstybinį žemės sklypą, todėl nėra nustatytas privalomas subjektyvusis jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymis – tyčia. Priešingai, nei teigia Institucijos atstovė, nei pirmiau paminėti teismų sprendimai (priimti civilinėje byloje Nr. 2-517-676/2005, civilinėje byloje Nr. 2A-333-123/2006), kuriuose konstatuota, kad statinys yra laikytinas kilnojamuoju daiktu ir atitinkamai jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nei kiti byloje esantys duomenys savaime negali patvirtinti, jog būtent V. P. be teisėto pagrindo tyčia savavališkai užėmė valstybinę žemę. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-5281-588/2022 pagal pareiškėjo V. P. patikslintą pareiškimą, kuriuo jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga. Be to, teisme nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-4183-999/2022 pagal Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. P. dėl pažeistų teisių gynimo, kuriuo ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovą V. P. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą: atlaisvinti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią šiaurinėje Palangos Kurhauzo pusėje, ties J. Basanavičiaus gatve, Palangoje (adresas neįregistruotas Adresų registre); pašalinti atsakovo V. P. faktiškai valdomą ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį - kioską su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šios aplinkybės rodo, kad tarp pareiškėjo ir Institucijos vyksta civiliniai ginčai dėl paminėto statinio, esančio valstybiniame žemės sklype, teisėtumo, todėl visiškai sutiktina su pareiškėjo ir jo atstovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra patikimai įrodyta, kad V. P. valstybinėje žemėje, tai yra žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nelegaliai pastatė statinį, ir tokiu būdu savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypą.

23.        Kartu pažymėtina ir tai, jog ginčo statinį pareiškėjas įsigijo nuosavybėn dar 2009 m. Taigi akivaizdu, jog apie 13 metų valstybei apskritai nerūpėjo, kokia veikla vykdoma ir kokie objektai yra (buvo) ant valstybinės žemės, nes ginčo statiniui leido stovėti, vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ir statinio teisinio statuso klausimo nekėlė, o 2022 m. birželio 15 d. patikrinimo metu Institucijos atstovai konstatavo, kad statinys pastatytas nelegaliai. Byloje duomenų, kad pareiškėjui anksčiau būtų pateiktos kokios nors pretenzijos dėl galbūt nelegaliai stovinčio statinio valstybiniame žemės sklype, nėra, tokių nepateikė ir Institucija. Institucijos atstovės teismui posėdyje išsakyti teiginiai, jog pareiškėjas žinojo, kad statinys yra kilnojamasis daiktas ir nelegaliai pastatytas valstybinėje žemėje, įvertinus tai, kad nėra dar išspręstos pirmiau paminėtos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, savaime neįrodo būtent tyčinės pareiškėjo kaltės tokiu būdu užimti valstybinę žemę.

24.        Be kita ko, teismas pažymi, kad pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų, keliamų ne teismo tvarka priimamo nutarimo turiniui, yra tai, kad šiame nutarime turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Institucija skundžiamame nutarime nurodydama, jog V. P., užimdamas valstybinės žemės plotą, nelegaliai pastatė statinį ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, šios teisės normų tikrojo turinio neatskleidė, kas leidžia įžvelgti ir ne teismo tvarka priimto nutarimo trūkumą. 

25.        Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas daro išvadą, kad byloje liko neįrodyta pareiškėjo tyčia pastačius nelegalų statinį, ir taip siekiant sąmoningai ir savavališkai užimti valstybinį žemės sklypą. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. nutarime nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 110 straipsnio 1 dalies požymius, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn.

26.        Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

27.        Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų tikrai nepakanka įsitikinti pareiškėjo kaltumu padarius aktualų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 101 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-697-2022 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena V. P. nutraukiama (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjo V. P. skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1697-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė