Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24853-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6;
(S)
1.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 1 d.
Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė,
sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,
dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,
kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,
dalyvaujant nukentėjusiajai A. G.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, A. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, teistas:
1) 2012-05-03 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 231 str. 1 d. – 10 MGL bauda;
2) 2012-10-11 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 146 str. 2 d., 145 str. 2 d., 140 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn. ir 10 MGL bauda, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;
3) 2014-04-22 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 222 str. 1 d., 40 MGL bauda. Paskirta bauda BK 64 str. subendrinta su 2012-10-11 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 m. 4 mėn. ir 40 MGL baudą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą 75 str. tvarka atidedant 1 m. 6 mėn., 2015-11-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
A. G. 2017 m. gegužės 21 d. apie 19.15 val., namuose (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sutuoktine A. G. - metu tyčia sudavė nukentėjusiajai A. G. ne mažiau kaip tris smūgius delnu į veidą ir dešiniąją ranką, smūgį kumščiu į kairę ranką žasto srityje, po to rankomis pastūmė nukentėjusiąją į pilvo sritį, nuo ko ji nugara atsitrenkė į sieną, ir spyrė į koją blauzdos srityje, tuo padarė nukentėjusiajai A. G. poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, abejose rankose, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą dešiniajame dilbyje – tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. G. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino. Parodė, kad sekmadienį po darbo nuėjo pas kaimyną, išgėrė alaus ir grįžo namo. Grįžęs jis iš karto nuėjo miegoti, nes anksti keliasi į darbą. Atsikėlęs atėjo į kambarį ir pamatė, kad žmona A. G. žiūri televizorių. Jis paklausė jos, kodėl ji neina miegoti ir paėmęs už rankos bandė ją pakelti, tačiau ji nesileido pakeliama. Tada jis įspyrė žmonai, jai sudavė ir ją pastūmė. Pripažįsta kaltinime nurodytus smūgius, t. y. kad sudavė žmonai A. G. tris kartus delnu į veidą ir į dešinę ranką, bei smūgį kumščiu į kairę ranką žasto srityje, po to pastūmė rankomis į pilvo sritį ir spyrė į koją blauzdos srityje. Taip pasielgė, nes A. G. nėjo miegoti. Gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė žmonos A. G.. Pažada, kad daugiau prieš žmoną A. G. nesmurtaus.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusiosios A. G. apklausos protokolu nustatyta, kad konfliktas su sutuoktiniu A. G. prasidėjo apie 19.00 val. Tuo metu ji buvo svetainėje, sėdėjo ant grindų ir žiūrėjo televizijos žinias. A. G. apie 19.15 val. A. G. atėjo į svetainę ir ėmė kalbėti, kad šiandien ji nuo jo „gaus“, o tada metė į ją molinį puodelį, bet nepataikė, dešiniu delnu smogė jai per viršugalvį, delnu sudavė vieną smūgį per veidą dešinės akies srityje, , smūgį delnu į kairę ausį, sukeldamas fizinį skausmą. Šių smūgių sudavimo metu veidą ji dengėsi dešine ranka, todėl ne mažiau kaip dar vienas smūgis delnu buvo suduotas į galvą dengiančią dešinę ranką, padarant jai kraujosruvas dešinio dilbio ir riešo srityse. Tuomet ji rankomis įsikibo A. G.į marškinėlius. Iš karto po to jis dešiniu kumščiu smogė jai į kairę ranką žasto srityje ir padarė kraujosruvą, po to rankomis pastūmė į pilvo sritį ir ji nugara atsitrenkė į sieną. Atsitrenkiant į sieną nuo pastūmimo, fizinis skausmas jai nesukeltas, tačiau pilvo srityje jai padaryta kraujosruva. Tada, stovint vienas priešais kitą, A. G.jai spyrė į dešinę koją blauzdos srityje. Po to A. G. keikdamasis nuo jos atsitraukė (b. l. 31-33).
2017-05-21 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyr. patrulio L. D. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017-05-21 apie 21.52 val. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje – (duomenys neskelbtini) esančiame name. Policiją kvietė A. G.. Nustatyti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva kairio žasto srityje, dešinės blauzdos patinimas (b. l. 18-20).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017-05-21 apžiūrėtas namas (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 25-28).
2017-05-21 tarnybiniu pranešimu dėl girtumo matuoklio naudojimo nustatyta, kad 2017-05-21 A. G. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJF-0056 nustatytas 1,59 promilės girtumas. Dėl spausdintuvo gedimo asmens blaivumo testo atspausdinti nepavyko (b. l. 21).
Specialisto išvada nustatyta, kad A. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, abiejuose rankose, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.37).
A. G. savo kaltę dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Kaltinamasis nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Pripažino, kad naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę A. G., t. y. tyčia sudavė nukentėjusiajai A. G. ne mažiau kaip tris smūgius delnu į veidą ir dešiniąją ranką, smūgį kumščiu į kairę ranką žasto srityje, po to rankomis pastūmė nukentėjusiąją į pilvo sritį ir spyrė į koją blauzdos srityje. Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios A. G. parodymai, 2017-05-21 tarnybinis pranešimas ir kiti byloje esantys duomenys, specialisto išvada. Neabejotina, kad A. G. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad A. G. 2017 m. gegužės 21 d. apie 19.15 val., namuose (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė nukentėjusiajai A. G. ne mažiau kaip tris smūgius delnu į veidą ir dešiniąją ranką, smūgį kumščiu į kairę ranką žasto srityje, po to rankomis pastūmė nukentėjusiąją į pilvo sritį, nuo ko ji nugara atsitrenkė į sieną, ir spyrė į koją blauzdos srityje, tuo padarė nukentėjusiajai A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas smurtavo prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. A. G. tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei A. G., todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).
A. G. padarė nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. A. G. teistas (b. l. 58-61, 63-77), dirbantis (b. l. 79), baustas administracine tvarka (b. l. 80-85). Bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad A. G. tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, o ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės kaltinamojo polinkio nusikalsti iš esmės nepakeitė, teismas sprendžia, kad dėl paminėtų aplinkybių visumos A. G. skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jos dydį, artimą minimaliam.
Kadangi A. G. kaltu pilnai prisipažino, ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 str., jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, turi nepilnamečių vaikų. A. G. yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Viešai prieinamas duomenimis 2017-05-26 dienai įmonė yra skolinga VSDFV (Sodrai). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme yra išnagrinėtų ir šiuo metu nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose skolininkė yra kaltinamojo A. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. G. patvirtino, kad šeima yra sunkioje finansinėje situacijoje, nes šeimos gyvenamasis namas yra areštuotas, kadangi jos sutuoktinio A. G. įmonė turi daug skolų. Nurodė, kad vyrui praradus darbą jis negalės prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų didelę neigiamą įtaką ne tik paties kaltinamojo A. G. socialiniams ryšiams – jis netektų galimybės dirbti ir išlaikyti savo šeimą, bet ir pakenktų pačios nukentėjusiosios ir jos nepilnamečių vaikų interesams. A. G. kritiškai vertina savo elgesį, padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio gailisi, todėl manytina, jog bausmės tikslai A. G. atžvilgiu dar gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu.
A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2017-05-21 22.25 val. iki 2017-05-23 12.40 val., todėl laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma A. G. atstovavimui byloje sudaro 34,74 Eur. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju A. G. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 9 p., todėl atsižvelgiant į išdėstytą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. G. nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. G. bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2014-04-22 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 40 MGL bauda, paskiriant galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL (1506,02 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant A. G.:
- tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 721 str., 722 str., A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, įpareigoti A. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu.
A. G. išaiškinti, kad paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 721 str. 2 d.).
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-21 22.25 val. iki 2017-05-23 12.40 val.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. G. atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.
Teisėja Jūratė Petraškienė