Administracinė byla Nr. II-37-659/2014
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04393-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. balandžio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, skundą pateikusiam asmeniui M. A., nutarimą priėmusios institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Kelių policijos biuras) 2013 m. spalio 02 d. nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
Kelių policijos biuras 2013-10-02 primėmė nutarimą, kuriuo M. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt dydžio bauda, už tai, kad jis, 2013-09-25, apie 9.00 val., vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, išvažiuodamas iš kiemo, nepraleido gatve tiesiai važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tuo M. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 107, 238 p. reikalavimus.
2013-10-11 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas M. A. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kelių policijos biuro nutarimą, nes, jo manymu, pareigūnai bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nepilnai, nebuvo tirtos jį išteisinančios įvykio aplinkybės, netirta ar kito automobilio vairuotojas įvykio metu buvo blaivus, ar jis vairavo transporto priemonę laikydamasis kelių eismo taisyklių, nes jo manymu eismo įvykis buvo sukeltas neatsakingu kito automobilio vairuotojo vairavimu. Prašo įvertinti visas aplinkybes ir panaikinti nutarimą. Nurodė, kad administraciniame teisės pažeidimo protokole pasirašė paveiktas stresinės būsenos, nesigilinus į policijos pareigūno užfiksuotas aplinkybes. Eismo įvykio schema netinkama, neinformatyvi. Ji policijos pareigūno su išmatavimais buvo nubraižyta ant paprasto rašomojo balto popieriaus lapo. Schemoje nėra atvaizduoti tikslūs išmatavimai ir automobilių susidūrimo vieta, neatžymėtos automobilių judėjimo kryptys. Neišmatuotas ir nepažymėtas automobilių slydimo kelias. Sulupės gatvės plotis yra 6,40 m. Išvažiuojant iš kiemo (gatvės plotis 3,7 m.) ir sukant į šios gatvės dešinę pusę šalikelėje stovėjo du automobiliai. Automobilis (kliūtis) stovėjo nuo išvažiavimo 2,60 m., kuri apsunkino matomumą norint iš kiemo išvažiuoti į pagrindinę, t. y. Sulupės gatvę. Iš kiemo buvo išvažiuojama atsargiai, pora kartų sustojant ir apsidairant. Eismo įvykio metu jo mašinos galinė dalis nuo pagrindinės gatvės pradžios buvo 0,70 m., o automobilio dešinioji priekinė dalis 2,90 m. pagrindinėje gatvėje. Įvyko metu į priešingą eismo juostą išvažiuota nebuvo, ką patvirtina ir policijos pareigūno sudaryta schema, tačiau joje nepažymėta tiksli automobilių susidūrimo vieta. Pareiškėjo teigimu, transporto priemonių susidūrimas įvyko ne jam išvažiavus į priešingą kelio juostą, bet prieš jį atvažiuojančiam automobiliui važiavus pareiškėjui skirtoje juostoje, t.y. į jį atsitrenkęs automobilis važiavo priešinga kelio juosta žymiai didesniu nei leistina greičiu, stabdydamas slydo, ir atsitrenkė į jo automobilio dešinį kampą, vėliau slystant jo automobilio bamperio dalimi į dešinę pusę išvažiavo ant šaligatvio. Skunde nurodoma, kad kliūties atvažiuojančiam automobiliui „Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta nebuvo. Šio automobilio vairuotojas, nesilaikydamas saugaus greičio, pažeidė eismo taisykles, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, atsitrenkė į jam priklausantį automobilį „Audi A3“. Pareiškėjo manymu, kito automobilio vairuotojas nesilaikė saugaus greičio, nes laikantis saugaus greičio, kad ir išvažiavus į priešingą kelio juostą, būtų buvusi galimybė išvengti autoįvykio, nes kelio pločio buvo pakankamai ir bortelis kelkraštyje yra visiškai nedidelis.
Kelių polcijos biuras atsiliepime nurodė, kad nesutinka su M. A. skundo reikalavimais. Atsiliepime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuvokia savo kaltės, jog išvažiuodamas iš kiemo, privalėjo duoti kelią tiesiai važiavusiai transporto priemonei. Administracinė nuobauda M. A. buvo paskirta tinkamai, atsižvelginat į administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Todėl prašo palikti galioti 2013-10-02 Kelių policijos biuro nutarimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. A. skundą palaikė ir paaiškino, kad nesutinka, jog dėl eismo įvykio kaltas jis vienas. Prašė atlikti tyrimą iš naujo, kad būtų atkurtos automobilių stovėjimo vietos. Kai įvykio avarija, jis buvo šoke. Pareigūnas jam pasakė, kad kliūtis yra iš dešinės, bet nuvažiavus į policiją, buvo nurodyta, kad kelias turi skiriamąją juostą. Pagal išmatavimus, jis nebuvo išvažiavęs į kitą kelio skiriamąją juostą, jis tik išvažinėjo iš kiemo. Pagrindiniame kelyje nematė kliūties, tik išgirdo kelio stabdymą, o po to pajuto smūgį. Schemą, esančią byloje (b. l. 6), sudarė advokatas. Jis dalyvavo, kai pareigūnai matavo įvykį, pretenzijų tada neturėjo, pasirašė. Pareigūnai matavo visą kelią ir atstumas buvo virš 6 metrų. Kitas automobilis stovėjo gatvėje, labai arti įvažiavimo, todėl išsukant automobiliams iš kiemo trukdė matomumą.
Liudytojas A. Š. paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo mėn. važiavo į darbą. Ties pėsčiųjų perėją sustojo, praleido einantį žmogų ir toliau važiavo gatve. Ties namo Nr. 12 pajuto smūgį. Jis važiavo pagrindiniu keliu, nekirto vidurinės ištisinės eismo juostos, nes jis važiavo antrąja eismo juosta, o pirmojoje stovėjo automobiliai. Tikslaus greičio nepamena, bet važiavo negreit, gal apie 40 km/h, nes perėjoje praleido einantį žmogų. Nuo perėjos iki autoįvykio vietos buvo 50-70 metrų atstumas. Jis važiavo pagrindiniu keliu, prie šaligatvio stovėjo automobiliai, greta buvo posūkis į kiemą. Vairuotojai vienas kito nematė ir negalėjo išvengti smūgio. Jis pamatė jau išvažiuojantį automobilį. Nebuvo taip, kad M. A. būtų iškišęs automobilio priekį ir laukęs. Automobilis, kuriuo jis važiavo, priklausė bendrovei ir buvo stipriai apgadintas. Atvykus pareigūnams, buvo užpildytas įvykio lapas, kurį pasirašė jis ir M. A.. Jis negirdėjo, kad M. A. būtų reiškęs pretenzijas pareigūnams.
Liudytojas V. V. paaiškino, kad jis formino įvykį, bet aplinkybių nepamena. Nepamena, kiek buvo automobilių, bet neneigia, kad paskutinis automobilis galėjo stovėti 2,60 m atstumu nuo įvažiavimo į kiemą. Toje vietoje gatvė yra labai siaura. Ford automobilio vairuotojas nieko nepažeidė, o „Audi“ automobilis nepastebėjo, kad atvažiuoja automobilis iš dešinės. Nubraižius eismo įvykio deklaraciją, abu vairuotojai su ja sutiko. Patikrinus automobilio „Audi“ dokumentus, paaiškėjo, kad automobilis nėra draustas. Jei yra stabdymo kelias, tada jį matuoja, bet šiuo atveju, jo nebuvo. Matuota buvo nuo rato centro. Atstumas iki didžiausio automobilio priekinės dalies įsikišimo į priekį buvo apie metrą.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas prašo palikti Kelių plicijos biuro priimtą nutarimą ir M. A. skundo netenkinti.
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė asmenims už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 107 punkte įtvirtinta nuostata, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Liudytojas A. Š. nurodė, kad jis nedideliu greičiu važiavo pagrindiniu keliu Sulupės gatve ir pamatė iš kiemo išvažiuojantį M. A. automobilį. Kadangi automobilis išvažiavo netikėtai, jis nespėjo sustabdyti ir abu vairuotojai susidūrė (b. l. 68). Tai, kad A. Š. automobilio nespėjo sustabdyti patvirtino ir liudytojas V. V., nurodydamas, kad stabdymo kelio nebuvo, todėl jo išmatuoti negalėjo (b. l. 68) ir tai paneigia M. A. skunde nurodytą aplinkybę, kad jis iš gyvenamojo namo kiemo išvažiavo labai atsargiai, porą kartų sustodamas ir apsidairydamas (b. l. 4). M. A. nurodyta aplinkybė, kad A. Š. važiavo priešinga kryptimi ir dėl to įvyko susidūrimas, atmestina kaip nepagrįsta objektyviais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykio protokole pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, todėl teismui nekelia abejonių, įvykio vietos schemos teisingumas.Vertinant eismo įvykio schemą, pastebėtina, kad tiek M. A. pateiktoje įvykio vietos schemoje (b. l. 6), tiek pareigūnų (b. l. 10), neginčijamas gatvės plotas, t.y. 6,4 metro, arba 3,20 m. iki kelio vidurio. Atsižvelgiant į tai, kad kelkraštyje stovėjo kiti automobiliai, kelio dalis nuo 6, 40 m. atitinkamai tapo dar siauresnė, todėl akivaizdu, kad išsukant iš kiemo į pagrindinį kelią, M. A. neturėjo galimybės išsukti, nepraleisdamas kito automobilio. Tai patvirtina ir byloje esančios fotolentelės, kuriose aiškiai matyti, vizualus kelio plotas ir automobilių išsidėstymas kelkraštyje (b. l. 13). Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad būtent M. A. veiksmai, t.y. Kelių eismo taisyklių 107 punkte numatyto reikalavimo pažeidimas, lėmė autoįvykio kilimą. Vairuotojams, valdantiems padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, keliami itin aukšti deramo atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, reiškiantys, kad asmuo įvažiuodamas į kelią, ypač kai yra blogas matomumas, privalo įsitikinti ar nėra važiuojančių transporto priemonių. Tai, kad M. A. nėra rūpestingas ir atidus vairuotojas patvirtina ir ta aplinkybė, kad jo automobilis nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir dėl to jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus ir padarė dar vieną administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog skundžiamas 2013-10-02 Kelių policijos biuro priimtas nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir M. A. skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
Administracinė nuobauda M. A. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 3022 str., 3024 str., teismas,
n u t a r i a :
M. A. skundo netenkinti.
Kelių policijos biuro 2013-10-02 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Balčiūnienė