Civilinė byla Nr. 2-482/2013

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

                                                                                                                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1106-71/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ (toliau – Investuotojas; Rangovas) ieškiniu atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Perkančioji organizacija) prašė: 1) patvirtinti, kad ieškovo parengta sutartis tarp Perkančiosios organizacijos ir Investuotojo (Rangovo) yra laikoma ieškovo intelektine nuosavybe ir įpareigoti atsakovą nenaudoti šios sutarties be ieškovo sutikimo; 2) priteisti iš atsakovo 154 099,55 Lt už suteiktas paslaugas, 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sąskaitos, 9 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1-10 b. l.).

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti 154 099,55 Lt ieškinio sumos atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant  atsakovui atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas bei mokesčius valstybei; be to, sustabdyti 2010-07-02 Paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. S-10-600, kuria susitarta dėl ieškovo teikiamų paslaugų, skirtų Projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendinimui (toliau - Sutartis), nutraukimą. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nagrinėjant teisme ginčą, gali būti sudaryta sutartis su kitu paslaugų teikėju, dėl ko, ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal Sutartį teikiamos paslaugos finansuojamos Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis, todėl aktualus lėšų panaudojimo skaidrumas. Ieškinio suma laikytina didele ir preziumuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą –  areštavo 154 099,55 Lt sumos atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o nesant pakankamai minėto turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį bei mokesčius į valstybės biudžetą; įpareigojo atsakovą sustabdyti vienašališką 2010-07-02 Sutarties nutraukimą  (11-12 b. l.).

Nurodė, kad galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, o valstybės lėšos, neteisėtai nutraukus sutartį su konkurso laimėtoju, panaudotos neracionaliai. Be to, viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto  ir neracionalaus lėšų panaudojimo (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau -VPĮ) 3 str. 2 d.). Teismas taip pat sprendė, kad ieškinio suma yra didelė atsakovui net kaip juridiniam asmeniui, todėl areštuotinas atsakovo turtas, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo principu, pirmiausia areštuojant atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos piniginės lėšos.  

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones (17-20 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Ieškovas neginčija 2010-07-02 Sutarties nutraukimo, ieškiniu reiškia reikalavimus priteisti skolą ir patvirtinti, kad ieškovo parengta sutartis yra intelektinė nuosavybė bei įpareigoti atsakovą jos nenaudoti, todėl laikinoji apsaugos priemonė sustabdyti Sutarties nutraukimą  nėra susijusi su pareikštais reikalavimais. Be to, Sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2012-08-24, todėl  ieškovas turėtų reikšti reikalavimą pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba įpareigoti atsakovą toliau vykdyti Sutartį;

2) Teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikė specialiąsias procesinės teisės normas (CPK 4237 str.), tačiau pagal VPĮ viešasis pirkimas baigiasi, sudarius viešojo pirkimo sutartį, ir nėra reglamentuojami viešojo pirkimo sutartį sudariusių šalių teisiniai santykiai;

3) Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, vadovavosi prezumpcija, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau nevertino aplinkybės, jog ieškinio reikalavimo suma atsakovui nėra didelė. Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera: turtas sudaro 58 821 869 Lt, įsipareigojimai sudaro 30 353 123 Lt, o 2012 metų pirmąjį pusmetį atsakovo veikla buvo pelninga. Be to, atsakovas yra viešoji įstaiga, organizuojantis atliekų tvarkymą Šiaulių regione. Todėl nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadą, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė.

  Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą apygardos teismo 2012-09-24 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti  (29-34 b. l.). Nurodo, kad nesutinka su vienašališku Sutarties nutraukimu, dėl kurio pažeistos ieškovo teisės. Atsakovui vienašališkai nutraukus Sutartį, ieškovas patiria nuostolius, todėl apygardos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo žiniomis, atsakovas vykdo kitą viešąjį pirkimą dėl tų pačių paslaugų pirkimo, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai rėmėsi CPK 4237 straipsnio nuostatomis. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad Sutartis vienašališkai nutraukta, kadangi apygardos teismas, 2012-09-24 nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė vienašališką Sutarties nutraukimą. Ieškovo vertinimu, atsakovo pateiktas balansas ir pelno ataskaita už 2012 birželio mėnesį nepatvirtina atsakovo finansinės galimybės atsiskaityti su ieškovu; antstolė 2012-09-28 patvarkymu areštavo atsakovo turtą, tačiau atsakovo ilgalaikis materialus turtas yra mažai likvidus, o išieškojimas iš jo sudėtingas; iš atsakovo tinklalapyje paskelbtos viešos informacijos ir 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad per vienerius metus gautinos sumos sudaro 20 379,16 Lt, trumpalaikis turtas yra lygus trumpalaikiams įsipareigojimams, dėl ko, atsakovui negavus nors dalies gautinų sumų, atsakovas negalėtų vykdyti trumpalaikių įsipareigojimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, remiantis pagrįstu suinteresuoto asmens rašytiniu prašymu, ir iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ir ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Pagal CPK 145 straipsnio taisykles, laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ir draudimas imtis atsakovui tam tikrų veiksmų; be to, pagal skirtingus ieškovo reikalavimus gali būti taikomos skirtingos laikinosios apsaugos priemonės, kurios turi būti susiję su pareikštais reikalavimais.

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, apyvarta bei įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008).

Bylos duomenimis, ieškovo turtinis reikalavimas  - 154 099,55 Lt, galėtų būti laikomas dideliu, tačiau, minėta, kad ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl, vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindo taikyti atsakovo turto areštą, reikalinga įvertinti apelianto turtinę, finansinę padėtį, išaiškinti, ar jam yra didelė ginčo suma.

Ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovo ilgalaikis turtas yra 50 296 986 Lt (iš jo – materialus turtas – 50 215 221 Lt), trumpalaikis turtas – 22 707 856 Lt (iš jo – atsargos sudaro 137 439 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 191 248 Lt), t. y. bendras įmonės turtas sudaro 73 004 842 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 30 688 130 Lt (37-38 b. l.), todėl nors per vienerius metus gautinos sumos ir įsipareigojimai sudaro apie 51 000 Lt, apelianto ilgalaikio turto vertės ir pinigų bei jų ekvivalentų dydis yra pakankamas ieškovo reikalavimams užtikrinti. Nors ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo aplinkybę, jog būtų sudėtingas išieškojimas iš atsakovo  turto, nes, ieškovo teigimu, ilgalaikis materialusis turtas yra mažai likvidus, tačiau jis nepateikia tai patvirtinančių įrodymų arba įrodymų apie sunkią atsakovo finansinę padėtį (CPK 178 str., 185 str. 314 str. 338 str.). Įvertinus šiuos ir kitus byloje esančius įrodymus, yra pagrindo teigti, kad atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ pareikšto ieškinio suma nėra didelė, palyginus su jo turimo turto verte bei vykdoma veikla, o ieškovas nepagrindė atsakovo turto arešto taikymo būtinybės nei apygardos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str. 314 str. 338 str.). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus nurodytos priemonės - atsakovo turto arešto, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o apygardos teismas be pagrindo taikė nurodytą  priemonę (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Apygardos teismas taip pat neturėjo pagrindo taikyti ir ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti 2010-07-02 Sutarties nutraukimą (CPK 145 str. 1 d.). Pagal įstatymą ir teismų praktiką, laikinosios apsaugos priemonės turi būti susiję su ieškinio reikalavimais, kad  jomis būtų užtikrintas įvykdymas tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, ir teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu neginčija 2010-07-02 Sutarties nutraukimo, todėl jo prašoma laikinoji apsaugos priemonė sustabdyti minėtos Sutarties nutraukimą nėra susijusi su ieškinio reikalavimais ir negali užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, be to, neprašoma ją taikyti ir iki ieškinio reikalavimo padavimo (CPK 147 str. 3 d.),  todėl ji negalėjo būti taikoma.

Dėl pasakyto panaikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, ir klausimas išspręstinas iš esmės – atmestinas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d., 148 str., 150 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apelianto argumentų, tarp jų dėl ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių pagrįstumo, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, ieškovas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas įrodymus apie jų taikymo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 144 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

         Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kuria areštuotas atsakovo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas 145787276, (Šiauliai, P. Lukšio g. 8) 154 099,55 Lt sumos kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, bei sustabdytas 2010-07-02 Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-10-600 nutraukimas. Netenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.