Pirmosios instancijos teismo teisėja                                    Civilinė byla Nr. 2S-306-544/2018

Rima Šimbelytė                                                        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04661-2017-0                                                                                    

                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.3.2.5.; 3.4.3.11.; 3.4.5.11.; 3.5.16.

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios individualios įmonės (toliau – BIĮ) „Senasis ąsotis“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemokumas LT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-545-400/2018 pagal BIĮ „Senasis ąsotis“ bankroto administratorės UAB „Nemokumas LT“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui S. R., skolininkui T. S., išieškotojui „Swedbank“, AB,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. 2017 m. gegužės 25 d. antstolio S. R. kontoroje buvo gautas pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Nemokumas LT“ skundas dėl antstolio patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiami antstolio patvarkymai yra neteisėti, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. IĮ „Senasis ąsotis“ kreditorių susirinkimas 2016 m. gruodžio 16 d. iškėlė įmonei bankroto bylą ne teismo tvarka, bankroto administratore paskyrė UAB „Nemokumas LT“. Šis faktas buvo kliūtis antstoliui S. R. priimti kreditoriaus „Swedbank“, AB vykdomuosius dokumentus vykdyti.
3. Antstolis S. R. 2017 m. gegužės 29 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skundo netenkinimo nurodė, kad sustabdyti vykdomąją bylą pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą nebuvo pagrindo, kadangi R. S. bankroto byla teisme iškelta nebuvo, iš teismo jokių įpareigojimų negavo. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) bankroto procesui vykstant ne teismo tvarka nenumato  jokių pareigų antstoliui. CPK 650, 651 straipsniuose nurodytų kliūčių priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus nebuvo.
4. 2017 m. birželio 1 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas antstolio 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas kartu su pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Nemokumas LT“ skundu bei vykdomosiomis bylomis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo netenkino.
6. Sprendė, kad antstolio atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, nes nenustatytos ir neįrodytos CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos kliūtys priimti vykdyti išieškotojos „Swedbank“, AB antstoliui pateiktus vykdymui keturis vykdomuosius dokumentus.
7. Kartu teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje pagal ginčo faktines aplinkybes yra toks atvejis, kai individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės, atsiradusios iš sandorių arba iš kitų įstatymų nustatytų prievolių atsiradimo pagrindų ir neįvykdytos bankroto proceso metu, nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos dėl bankroto, t. y. įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
8. Teismas sutiko su antstolio argumentu, kad ĮBĮ 13 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnio 7 dalis, 27 straipsnio 2, 3 dalys, bankroto procesui vykstant ne teismo tvarka, nenumato jokių pareigų antstoliui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjos bankroto administratorė UAB „Nemokumas LT“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio S. R. 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytą aplinkybę, kad po teisminių ginčų  2016 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkime pradėtas įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka turi būti tęsiamas. Iš skundžiamos nutarties turinio sektų, kad įmonės savininkui R. S. priklausantį turtą galės pardavinėti tiek antstolis, tiek BIĮ „Senasis ąsotis“ bankroto administratorė, o tai, apeliantės vertinimu, yra ydinga ir neatitinkanti ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarkos situacija.
11. Be to, ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu, kas reiškia, jog, vadovaujantis ĮBĮ 18 straipsniu, antstolis privalo nutraukti išieškojimo veiksmus prasidėjus bankroto procesui ne teismo tvarka. Negana to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi bankroto bylą iškėlus individualiai įmonei visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, ar kreditoriniai reikalavimai kyla iš sandorio, sudaryto su įmone, ar su privačiu asmeniu. Įmonės savininko R. S. kreditorius „Swedbank“, AB pateikė bankroto administratorei savo finansinį reikalavimą ir aktyviai dalyvauja kreditorių susirinkimuose, juose balsuoja realizuodamas  kreditoriaus teises.
12. Kadangi skundžiami antstolio S. R. patvarkymai buvo priimti po to, kai pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla, tai egzistavo akivaizdžios kliūtys priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti ir vykdomosios bylos neturėjo būti pradėtos.
13. Atsiliepimu „Swedbank“, AB prašo pareiškėjos bankroto administratorės atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
14. Nurodo, kad antstolis nenustatė kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su antstolio argumentais, kad, bankroto procesui vykstant ne teismo tvarka, antstoliui ĮBĮ nėra numatyta jokių pareigų. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagrįstai vertino, kad nagrinėjamas atvejis yra toks, kad individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens prievolės, atsiradusios iš sandorių arba kitais pagrindais, nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-411-278/2017 atmetė „Swedbank“, AB skundą dėl IĮ „Senasis ąsotis“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei įmonės bankroto procedūros ne teismo tvarka nutraukimo (14 – 15 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-844-370/2017 Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikino, skundą tenkino, panaikino IĮ „Senasis ąsotis“ 2016 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir nutraukė bankroto procesą ne teismo tvarka (16 – 19 b. l.). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įteisėjo 2017 m. balandžio 27 d. (CPK 339 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-484-219/2017 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį (38 – 45 b. l.). Antstolis S. R. skundžiamus patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini)vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (skolininkas - R. S., išieškotojas - „Swedbank“, AB) dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti priėmė 2017 m. gegužės 16 d. (7 – 10 b. l.).
18. 2017 m. gegužės 25 d. antstolio S. R. kontoroje buvo gautas pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Nemokumas LT“ skundas dėl antstolio patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, kuriuo buvo tvirtinama, kad patvarkymų priėmimo metu egzistavo kliūtis juos priimti, nes IĮ „Senasis ąsotis“ buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka (4 – 6 b. l.). Antstolis S. R. 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymu netenkino šio pareiškėjos bankroto administratorės skundo ir jį kartu vykdomosiomis bylomis persiuntė pirmosios instancijos teismui. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, kad antstoliui nebuvo įstatyme nustatytų kliūčių priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus skundžiamais patvarkymais ir kad bankroto procesui vykstant ne teismo tvarka ĮBĮ nenumato jokių pareigų antstoliui.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, antstolio S. R. 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skundo netenkinimo, byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė  CPK, ĮBĮ nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog nebuvo įstatyme nustatytų kliūčių antstoliui S. R. priimti skundžiamus patvarkymus priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus.
20. Nors atskirajame skunde apeliantė teisingai cituoja ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde keliamu reikalavimu panaikinti ginčijamus antstolio S. R. patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrina: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus; ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nagrinėjamu atveju visiškai sutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių antstoliui S. R. priimti ginčijamus patvarkymus dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti nebuvo. Konkretaus CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo, išskyrus bankroto procedūros ne teismo tvarka pradėjimą įmonei, kuris buvo kliūtimi priimti patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, nenurodo ir apeliantė.
22. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos tik bankroto administratoriui suteikta teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti, nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. CPK 626 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui iškėlus bankroto bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jei bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui net ir tada, kai išieškojimas vykdomas iš įmonės dalyvio, o ne pačios įmonės. Tai paaiškinama tuo, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl tiek juridinio asmens kreditoriai, tiek juridinio asmens dalyvio kreditoriai įmonės nemokumo atveju konkuruoja tarpusavyje. Jei nebūtų sustabdytas išieškojimas iš juridinio asmens dalyvio turto pagal jo kreditoriams išduotus vykdomuosius raštus, šie kreditoriai įgytų nepagrįstą pranašumą prieš juridinio asmens kreditorius.
23. Tačiau, nepaisant nutarties 22 punkte išdėstytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju antstolis visiškai pagrįstai priėmė skundžiamus patvarkymus nenustatęs pagrindų atsisakyti pradėti vykdyti vykdomuosius dokumentus.
24. ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina pareigą antstoliui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės. Atsižvelgiant į ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalį, išties galima pagrįstai vertinti, kad šių įpareigojimų antstolis turi laikytis ir įmonei iškėlus bankroto bylą ne teismo tvarka. Tačiau vienas iš esminių ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies normos aspektų yra tai, kad nustatytos pareigos antstoliui kyla tik tuo atveju, kai teismo nutartis iškelti bankroto bylą įmonei yra įsiteisėjusi, o kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti įmonei bankroto procesą ne teismo tvarka -  galiojantis.
25. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta nutarties 17 punkte, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino IĮ „Senasis ąsotis“ 2016 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir nutraukė įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka (16 – 19 b. l.). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įteisėjo 2017 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį, kuria skundas dėl nutarimo pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka buvo atmestas. Taigi antstoliui S. R. priimant skundžiamus 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) IĮ „Senasis ąsotis“ bankroto procesas ne teismo tvarka buvo nutrauktas, dėl ko antstoliui tuo metu bet kuriuo atveju negalėjo kilti pareiga atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus apeliantės nurodomu pagrindu (dėl įmonei vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka).
26. Virš nutartyje nurodytų  išvadų nekeičia faktas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-219/2017 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį (38 – 45 b. l.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl skundžiamų antstolio patvarkymų panaikinimo yra vertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas priėmimo metu, t. y. analizuojamos aplinkybės, egzistavusios 2017 m. gegužės 16 dieną. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta praėjus maždaug pusei metų nuo skundžiamų antstolio patvarkymų priėmimo, todėl negali būti pagrindu panaikinti skundžiamus daug anksčiau priimtus  patvarkymus, nes juos priimant kitokių įstatymų pažeidimų ir/ar neteisėtų antstolio veiksmų nenustatyta. Analogiška situacija yra susiklosčiusi ir dėl apeliantės į nagrinėjamą bylą pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria leista bankrutavusios IĮ „Senasis ąsotis“ administratorei UAB „Nemokumas LT“ nukreipti išieškojimą į R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi ši nutartis yra priimta po skundžiamų patvarkymų priėmimo.
27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo  naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Ramunė Čeknienė