(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2818-967/2022 pagal ieškovo Ž. L. ieškinį atsakovei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“ dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ir preliminariosios sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Ž. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamo turto rezervacijos sutarties vienašalį nutraukimą negaliojančiu, pripažinti rezervacijos sutartį pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į patalpą/butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su butui priklausančia žemės sklypo dalimi bei automobilių stovėjimo vieta, kaip tai aprašyta rezervacijos sutartyje, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Celijus“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpą/butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su butui priklausančia žemės sklypo dalimi bei automobilių stovėjimo vieta, kaip tai aprašyta rezervacijos sutartyje, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 150 000 Eur.

3.       Nurodė, kad atsakovė iki paskutinės minutės ieškovui tvirtino, jog sudarys pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. paskutinis patvirtinimas ir teiginys, jog bus sudaryta pagrindinė sutartis iš atsakovės atstovės buvo gautas trys dienos iki UAB „Celijus“ pranešimo dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Šalys buvo pasirašiusios 85 proc. statybos darbų baigtumo buto apžiūros aktą ir perdavimą, po ko turėjo sekti pagrindinės sutarties pasirašymas. Mano, kad atsakovė preliminariąją sutartį nutraukė tik dėl to, jog pamanė, kad gali ginčo butą parduoti brangiau, nei buvo preliminariąja sutartimi pažadėjusi ieškovui. Atsakovė, sudarydama ir pasirašydama su ieškovu 85 proc. statybos darbų baigtumo buto apžiūros aktą ir perdavimą, sukūrė ieškovui teisėtą lūkestį, kad butas jam priklauso ir liko tik paskirti laiką pas notarą, kad būtų galima pasirašyti pagrindinę sutartį. Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė šiuo metu jau bando parduoti ieškovui pastatytą nekilnojamąjį turtą: apie tai paskelbta https://www.miskoardai.lt/?apartment=312. Atsakovei pardavus nekilnojamąjį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomu, nes nekilnojamasis turtas jau priklausys naujajam pirkėjui, sąžiningam įgijėjui, ir preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas pagrindine faktiškai bus nebeįgyvendinamas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Celijus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą/patalpą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su butui priklausančia žemės sklypo dalimi bei automobilių stovėjimo vieta, kaip tai aprašyta 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamo turto rezervacijos sutartyje, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 150 000 Eur.

5.       Teismas nurodė, kad akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškinyje nurodytus faktinius ir teisinius motyvus bei pateiktus juos pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumą, ieškinys negalėtų būti net tikėtinai pagrįstu, nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad preliminariai pareikšto ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumas pagal prima facie doktriną nustatytas.

6.       Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys buvo pasirašiusios 85 proc. statybos darbų baigtumo buto apžiūros aktą ir perdavimą, taip sukuriant ieškovui teisėtą lūkestį, jog butas jam priklauso ir liko tik paskirti laiką pas notarą, kad būtų galima pasirašyti pagrindinę sutartį, tačiau nepraėjus mėnesiui nuo buto apžiūros akto pasirašymo buvo gautas atsakovės UAB „Celijus“ pranešimas dėl preliminariosios sutarties vienašališko nutraukimo ir šiuo metu, tikėtina, atsakovė UAB „Celijus“ bando parduoti ginčo turtą brangiau, nei buvo sutarta su ieškovu, sprendė, kad atsakovė UAB „Celijus“ galėtų šį turtą perleisti, įkeisti ir suvaržyti, taip apsunkindama būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

7.       Siekdamas išsaugoti ginčo turtą, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovei ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė UAB „Celijus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Neegzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. nėra jokios grėsmės sprendimo vykdymui. Ieškovas nepateikė jokių realių ir pagrįstų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė neįgyvendintų teismo sprendimo ar tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Atsakovė nėra nesąžininga šalis. Sutartį su ieškovu nutraukė teisėtai, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, kurios buvo žinomos ieškovui nuo Sutarties sudarymo momento. Atsakovė pasinaudojo turima teise nutraukti Sutartį, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad ji yra nesąžininga šalis,

8.2.                      Jokių kitų aktyvių veiksmų atsakovė nesiėmė, kad būstas būtų parduotas. Atsakovė nežinojo, kad ieškovas pradės ieškinio teiseną, todėl neturėjo jokio pagrįsto pagrindo laikyti neparduoto būsto.

9.       Ieškovas Ž. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Ieškovas siekia apginti savo pažeistą teisę įsigyti butą savo nuosavybėn iš atsakovės, kuri nepagrįstai atsisako parduoti butą. Reali grėsmė, kad būsimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas egzistuoja, nes atsakovė, panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų galimybę perleisti, įkeisti ar atlikti su butu kitus veiksmus, kas lemtų, kad bylos ginčo išsprendimas pasunkėtų. Ieškovas yra pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė, nepagrįstai nutraukusi Preliminariąją sutartį su ieškovu, patalpino buto pardavimo skelbimą.

9.2.                      Atsakovė nepagrįstai neigia, kad neketino parduoti buto brangiau. Atsakovė patalpino buto pardavimo skelbimą, kuriame siūlo pirkti ginčo butą už 231 380 Eur, t. y. iš viso 100 380 Eur brangiau, negu buvo sutarta su ieškovu Preliminariojoje sutartyje. Atsakovė, sužinojusi apie ieškovo reiškiamą reikalavimą, pakoregavo viešai skelbiamą buto pardavimo skelbimą. Šią dieną pakoreguotame buto pardavimo skelbime atsakovė pakeitė parduodamo buto kainą į 0 Eur. Pagrįstai tikėtina, kad atsakovė siekia nuslėpti tikrąją dabartinę buto pardavimo kainą nuo ieškovo, kas pagrindžia ir egzistuojantį atsakovės nesąžiningumą šioje byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

13.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

14.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (kaip minėta, turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-380-516/2021).

15.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalys buvo pasirašiusios 85 proc. statybos darbų baigtumo buto apžiūros aktą ir perdavimą, taip sukuriant ieškovui teisėtą lūkestį, jog butas jam priklauso, tačiau nepraėjus mėnesiui nuo buto apžiūros akto pasirašymo buvo gautas atsakovės UAB „Celijus“ pranešimas dėl preliminariosios sutarties vienašališko nutraukimo, taip pat įvertinęs tai, kad šiuo metu, tikėtina, atsakovė UAB „Celijus“ bando parduoti ginčo turtą (patalpintas buto pardavimo skelbimas), sprendė, jog yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė UAB „Celijus“ galėtų šį turtą perleisti, įkeisti ir suvaržyti, taip apsunkindama būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantė UAB „Celijus“, nesutikdama su tokia skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad nebuvo įrodytas jos nesąžiningumas. Apeliantės manymu, Preliminariąją sutartį ji nutraukė teisėtai, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad ginčo butą parduotų.

16.       Visų pirma pažymėtina tai, kad į klausimą, ar Preliminariąją sutartį atsakovė nutraukė teisėtai, laikydamasi sutarties nuostatų, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. ištyrus įrodymus, šalių argumentus bei nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Taigi šioje proceso stadijoje apeliantės nurodoma aplinkybė dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo teisėtumo nevertintina ir ji nei patvirtina, nei paneigia atsakovės (ne)sąžiningumo.

17.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad byloje tiesioginių ir neginčijamų įrodymų apie atsakovės, kurios turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, realius ketinimus šiuo metu perleisti ginčo turtą ir tokiu būdu apsunkinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Celijus“ patalpino skelbimą apie ginčo buto pardavimą už didesnę kainą, nei buvo įsipareigojusi Preliminariąją sutartimi šį butą parduoti ieškovui. Apeliantės teigimu, nutraukus Preliminariąją sutartį jį patalpino skelbimą, nežinodama, kad ieškovas pradės ginčo teiseną, t. y. kad kreipsis į teismą su ieškiniu dėl Preliminarios sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys, kad šiuo metu, t. y. po ieškinio pateikimo atsakovė pakoregavo skelbimą, nurodydama, kad buto pardavimo kaina 0 Eur, apeliacinės instancijos vertinimu, nebūtinai patvirtina atsakovės nesąžiningumą, t. y. kad taip jis siekia nuslėpti parduodamo turto kainą.

18.       Kita vertus, nors atsakovė akcentuoja, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių jos nesąžiningumą, tačiau pažymėtina, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia tiek poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant / kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, tiek ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Nagrinėjamoje byloje tokį poreikį pagrindžia ieškinio dalykas – reikalavimas pripažinti 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamo turto rezervacijos sutarties vienašalį nutraukimą negaliojančiu, pripažinti rezervacijos sutartį pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į patalpą/butą, su butui priklausančia žemės sklypo dalimi bei automobilių stovėjimo vieta. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą/patalpą, su butui priklausančia žemės sklypo dalimi bei automobilių stovėjimo vieta, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, t. y. užkirsdamas kelią situacijos pokyčiams ar naujų ginčo objektu tapusio turto savininkų atsiradimui.

19.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė