Administracinė byla Nr. A-135-650/2011

(Proceso Nr.4-07-3-02950-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija:  39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7.; 52.3.; 52.5.

 (S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2011 m. vasario 15 d.

Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Jūratei Jasmontaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, asmens atstovei advokatei R. R., nukentėjusiajam A. B., viešame teismo posėdyje  išnagrinėjo A. P. L., gim. (duomenys neskelbtini),  gyv. (duomenys neskelbtini),  pensininko, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir                        

n u s t a t ė:

2009 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apskrities VPK A. P. L.  surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 142477 dėl to, kad jis 2009 m. rugsėjo 18 d. 16.22 val. (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje, vairuodamas jam priklausantį  automobilį R. E., v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsiradus kliūčiai nesustojo ir kliudė iš galo stovinčio garažo duris ir jas apgadino; po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos; tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 134, 231.1. punktų reikalavimus.  Už tokius veiksmus asmeniui numatyta atsakomybė pagal  Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

A. P. L. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl pažeidimų padarymo nepripažino  ir parodė, kad 2009-09-18 atėjo į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo garažas yra priešais nukentėjusiojo A. B. garažą, 10 eilėje.  Atėjęs į garažą rado nuleistą automobilio „R. E.“ rato padangą. Kadangi jo garažas yra žemas ir negalėjo automobilio pakelti ant automobilinio keltuvo. Paprašė draugų, kurie buvo atėję kartu su juo - E. Š. ir R. B., padėti išstumti automobilį iš garažo, kadangi negalėjo užvesti automobilio variklio. Išstūmęs automobilį iš garažo su keltuvu kėlė jį, ir automobilis nuslydo, pariedėjo atbuline eiga atgal ir su buksyro kabliu atsitrenkė į kaimyno garažo duris. Jau prieš tai taip pat buvo panašus įvykis su garažo durimis kaimyno. Tada automobilis „prašoko“ ir įlenkė kaimyno garažą. Taip pat buvo iš anksčiau visokių smulkių įbrėžimų ant kaimyno garažo. Atsitrenkus mašinai į garažą, jis išgirdo tik kažkokį garsą. Nepastebėjo, kad garažo durys buvo naujai įlenktos. Buvo keletas įlenkimų apvalaus dydžio. Ant jo automobilio kablio buvo uždėtas lauko teniso kamuoliukas, guminis, kad nerūdytu kablys. Tam kaimyno  garažui yra apie 20 metų, todėl ant jo durų yra visokių įbrėžimų ir dažų sutrūkinėjimų.  Kada vėliau policijos pareigūnas fotografavo kaimyno garažo duris, jis tuo metu  taip pat buvo. Žymė ant garažo durų liko po 2009 metų kovo mėnesio įvykio. Nėra tikras, ar ta žymė, apie kurią kalba nukentėjusysis, atsirado po šito įvykio. Su kaimynu konfliktuoja 3-4 metus, bet dėl kokių priežasčių yra tie konfliktai pasakyti negali. Visą laiką,  apie 25 metus dirbo autobusų parke vairuotoju. Su kaimynu iškart po įvykio norėjo gražiuoju atsiskaityti, tačiau negalėjo, nes neturėjo jo telefono numerio. Į garažą yra įvažiavęs 2 kartus. Pirmą kartą į nukentėjusiojo garažą įvažiavo 2009 metų kovo mėnesį;  antrą kartą - 2009 metų rugsėjo mėnesį. Papildomai apklaustas A. P. L. parodė, kad nepamena tiksliai 2009 m., rugsėjo mėnesio įvykio detalių, t.y. ar tą dieną  iš savo garažo automobilį „R. E.“ jis išsistūmė, ar visgi išvažiavo užvestu varikliu. Bet tiksliai žino, kad keičiant nuleistą padangą, automobilio variklis buvo neužvestas.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo  A. P. L. yra jo garažo kaimynas jau 6 metai. Eilinį kartą kaimynas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, įvažiuoja jo garažo duris ir jas įlenkia. Kada 2009 m. rugsėjo mėnesį jis pamatė įlenktas garažo duris, iškart iškvietė policijos pareigūnus. Buvo įlenktos garažo durys, užspausta spyna. Į garažo duris buvo toks smūgis, kad buvo nutraukti garažo durų lapo varžtai. Metaliniai garažo durų lapai atplyšę, varžtai iškritę. Tai buvo ne pirmas kartas. Paskutiniu metu visada kviečia policijos pareigūnus. Su administracinėn atsakomybėn traukimu asmeniu yra neįmanoma susitarti. Kalbėjosi su policijos pareigūnais, pasakė jiems, kad negali su kaimynu susitarti geruoju, tada  pareigūnai jam pasakė, kad kviestų kelių policiją  po kiekvieno tokio eismo įvykio.  Policijos pareigūnai pamatavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens mašinos  atstumą nuo žemės iki kablio. Visos žymės padarytos ant garažo durų yra vienodos ir visos tokios pat. Tiksliai neatsimena, kokioj vietoj dabar yra ta žymė ant garažo durų, bet ją nurodė savo paaiškinime. Po šito įvykio yra padaryta bukesnė žymė duryse. Anksčiau kaimynas važinėjo be kamuoliuko ant kablio, o vėliau užsidėjo tą kamuoliuką.  Jis pats pirko garažą be jokių įlenkimų. Nebuvo jokių žymių ant garažo durų, kol administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo „R. E.“ su kabliu. Kada pastarasis nusipirko tą automobilį, tada ir ant jo garažo pradėjo atsirasti visokie apgadinimai. Atstumas tarp jų garažų gali būti didesnis negu 9 metrai,  negali  tiksliai pasakyti. „PZU Lietuva draudimas“  jam  sumokėjo visą padarytą žalą, nes administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo buvo  apsidraudęs civilinę atsakomybę. Visais  jo nurodytais atvejais atvažiuodavo draudimo ekspertas ir apžiūrėdavo garažo duris, įvertindavo žalą. Jis nematė, kokiomis aplinkybėmis tą kartą kaimynas įlenkė jo garažo duris. Pamatęs apgadintas duris, iš karto kvietė policijos pareigūnus. Kaimynas jam nesiūlė susitarti dėl padarytos garažo durims žalos atlyginimo. Pas garažų pirmininką yra visi jo duomenys. Jis nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktomis aplinkybėmis, nes jos  neatitinka faktų, kaip buvo padaryta žala durims. Jis sutinka su policijos pareigūnų atliktu tyrimu . Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas girtas, važiavo savo automobiliu atbuline eiga, įvažiavo į jo garažo duris ir pabėgo iš įvykio vietos. Paskutinį kartą po to įvykio su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nekalbėjo. Nežino, ar garažų kooperatyve yra dar kitas toks automobilis „R. E.“. Jam padaryta žala yra atlyginta, turtinių pretenzijų nebeturi.

Liudytojas R. B. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. L. senas jo pažįstamas, dirbo jo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Jis nebuvo turėjęs jokių pažeidimų, todėl pasikvietė dirbti pas save. Neturėjo jokių nusiskundimų jo darbu. Pas jį dirbo 5-6 metus. Išėjo iš darbo, nes išėjo į pensiją. Jis pats yra įmonės direktorius. 2009-09-18 galvojo važiuoti į žvejybą su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir E. Š.. Jie visi trys yra žvejai. Nuvyko į garažą, kuris priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir pamatė, kad yra nuleista automobilio priekinė padanga. Į žvejybą norėjo vykti su administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priklausančiu automobiliu . Ketino važiuoti po pietų.   A.P. L. pamatė, kad yra nuleistas priekinis kairės pusės ratas. Tada iš garažo išsivarė automobilį. Kaip išsivarė automobilį, tiksliai neatsimena. Negali pasakyti, ar buvo užvestas automobilio variklis, ar ne. Automobilį išvarė tarp garažų, į pravažiavimo teritoriją, ir bandė pakeisti ratą. Tada nuo keltuvo nusprūdo automobilis ir pajudėjo atbuline eiga nuo garažo. Sustojo netoli kito garažo.  Jis pats atsitrenkimo garso į kitą garažą negirdėjo. Gal kiek ir lietė automobilis kitą garažą. Tada dar kartą automobilį pasikėlė, patraukė jį nuo to garažo savo rankomis. Apžiūrėjo tą kaimyno garažą, tačiau jokių atsitrenkimo žymių nepamatė. Garažai yra seniai pastatyti, todėl ant jų yra  aprūdijimo ir apibraižymo žymių. Nukentėjusiojo garažas buvo toks pat. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo norėjo surasti garažo savininką ir paklausti jo,  ar nepadarė naujų žymių. Tuo metu garažų teritorijoje sargų nebuvo. Jokio pašalinio žmogaus  jie taip pat nepastebėjo.  A.P. L. tuo metu nebuvo 100 procentų įsitikinęs, kad kažką padarė, kadangi buvo daugiau kontaktinių žymių ant to garažo. Būtų ir ant automobilio palikusios žymės nuo garažo durų, bet ant pastarojo nieko nesimatė. Koks buvo to kontakto stiprumas, nežino. Daro prielaidą, kad  kaimynas yra nuo ko nors nukentėjęs ir nori atsikeršyti jo draugui. Jis pats nematė iškritusių varžtų ir atplyšusių  metalinių garažo lakštų . Prie automobilio „R. E.“ yra kablys; gal ir  galėjo  kablys atsiremti į  to kaimyno garažo duris. Prie abiejų garažų yra nedideli kalniukai. Nukentėjusiojo garažo durų dažai  nusilupę, yra įbrėžimų. Ant naujo daikto iš karto matosi visi apgadinimai, o ant seno negali pasakyti, kada yra padarytos  tos žymės.  Jie su A.P. L. tada išvažiavo į žvejybą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo blaivas, kadangi turėjo važiuoti su savo automobiliu.

Liudytojas E. Š. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. P. L.  pažįsta, pastarasis yra jo draugas. 2009-09-18 apie 16-17 val.  buvo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu prie garažo. Tiek administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojas R. B. yra jo draugai. Jis visi trys yra žvejai ir ruošėsi važiuoti į žvejybą. Visi susitiko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens garaže. Kada jis atėjo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir R. B. jau buvo, ir jie pamatė, kad automobiliui buvo nuleista padanga, kairės pusės. Jie išsivarė tą  automobilį į lauką, kadangi garažo lubos yra žemos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įsėdo į savo automobilį „R. E.“ ir išvarė jį iš garažo pilnai. Automobilį iš garažo išvarė atbuline eiga. Tiksliai nepamena, bet lyg tais automobilį išvarė iš garažo įjungtu varikliu. Automobilio padangą keitė pats A.P. L.. Automobilis buvo užgesintas, keičiant padangą. Vykstant rato keitimui, automobilis nuslydo nuo automobilio keltuvo ir atbuline eiga pavažiavo link kaimyno garažo. Automobilis pavažiavo savaime, savo svoriu. Automobilio priekis buvo į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens garažo duris o automobilio galas į kaimyno garažo duris. Automobilis nuriedėjo apie kokius 12 metrų. Prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens garažo automobilis stovėjo panašiai už 0,5 metro nuo durų. Prie garažo yra nuolydis, ir automobilio galas buvo žemiau už priekį. Koks automobilio „R. E.“ ilgis, jis nežino. Sunku pasakyti, ar greitai pariedėjo automobilis atgal. Nepastebėjo,  ar kaimyno garažo durys buvo įlenktos. Nežino, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apžiūrėjo kaimyno garažo duris. Kada pakeitė ratą,  jie greitai  išvažiavo. Jis padėjo permontuoti tą padangą, todėl gerai nematė,  ką tuo metu darė A.P. L.. Jis pats tų  kaimyno garažo durų neapžiūrėjo ir jomis nesidomėjo. Automobilį į žvejybą turėjo vairuoti  pats A.P. L.. Visi trys buvo blaivūs.  Po savaitės ar dviejų sužinojo, kad  draugui yra iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Nebuvo informuotas, kad reikia liudyti pirmame teismo posėdyje. Tvirtina, kad tą 2009-09-18 visi trys buvo blaivūs. A.P. L. tik vėliau minėjo, kad nukentėjusysis parašė pareiškimą. Taip pat žinojo, kad nesutikdamas su teismo sprendimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vėl kreipėsi į teismą, ir kad jam pačiam reikės paliudyti, nes kartu buvo tą dieną.  Jis atsimena, kad tą 2009-09-18, buvo svarstomas klausimas dėl A. V. išlikimo Seimo pirmininku, todėl gerai  ir pamena tą dieną. Mano, kad gal koks kontaktas  tarp draugo automobilio ir  kaimyno garažo durų tą dieną ir buvo. Tačiau jis pats nieko nepastebėjo. Iš priekio žiūrint, mažai ir matėsi, kad kaimyno garažo durys būtų įlenktos. Garažo durų skarda yra 1 milimetro storio, ir sukabinta varžtais ant rėmo, pilkos spalvos.  Nežino, kokiu greičiu reikia važiuoti, kad tas garažo duris  įlenktų. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta 20 metų, pastarasis niekada nėra mašinos vairavęs girtas.

Liudytojas V. R. parodė, kad dirba Šiaulių AVPK patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu.  Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo nepažįsta.  Tą  2009-09-18 įvykį mažai  pamena. Buvo gautas  policijos budėtojo iškvietimas. Nuvykus į garažų bendriją, susitiko garažo savininką, tačiau nukentėjusiojo pavardės nebeatmena ir negali pasakyti. Nukentėjęs  asmuo paaiškino aplinkybes, kaip atėjęs rado apgadintą savo garažo duris. Taip pat nurodė, kad jo garažą galėjo apgadinti kaimynas, kadangi tai jau ne pirmas kartas. Tada jis, pareigūnas, surado pažeidėjo automobilį su kabliu, lyg tai  „Renault espace“, kiek pamena. Po kelių dienų tą automobilį nufotografavo, atliko išmatavimus, paėmė paaiškinimus ir surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą. Nepamena, ką aiškino pažeidėjas. Taip pat negali pasakyti, ar tas asmuo  pripažino pažeidimą . Atliekant visus veiksmus, pažeidėjo automobilis buvo pristumtas prie apgadintos vietos palyginimui, kadangi jau buvo  analogiškas įvykis,  lyg tais prieš metus, kurio metu tas pats asmuo taip pat padarė durų apgadinimus. Asmens automobilis buvo pristumtas prie naujo durų apgadinimo. Pristūmus automobilį,  jo kablio ir durų žymė atitiko  pagal aukštį, apgadinimo formą, todėl ir  buvo surašytas protokolas asmeniui. Kiek pamena, buvo įlenktos kaimyno durys, nutrūkę varžtai.  Jis pats buvo išsitraukęs ankstesnio įvykio nuotraukas ir jas pridėjo prie medžiagos. Naujai padarytas durų  apgadinimas buvo kiek kitoje vietoje, nei ankstesnis. Garažo durys metalinės, vietomis susuktos su varžtais. Po įvykio varžtai mėtėsi ant žemės. Matėsi, kad įvykis yra nesenas. Kiek pamena, buvo nukritę 3 varžtai. Nepamena, ar buvo daugiau apgadinimų, bet tikrai buvo pirmo ir antro eismo įvykio apgadinimai. Jo nuomone ,tokį smūgį vairuotojas turėjo jausti. Nuotraukose pažymėjo tiek pirmo įvykio, tiek antro įvykio žymes padarytas garažo durims. Tiek pažeidėjo, tiek nukentėjusiojo garažai yra vienas prieš kitą, gal šiek tiek į vieną aš kitą šoną, bet nežymiai. Tarp abiejų garažų yra įkalnė. Pažeidėjo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, garažas yra aukščiau, negu nukentėjusiojo. Mano, kad jeigu automobilis nuslystų nuo keltuvo, būtų visai kiti aukščiai. Be rato automobilis  toli nenuriedėtų, sustotų beveik toje pačioje vietoje. Pati važiuoklė be rato įsiremtų į žemę. Nėra girdėjęs, kad keičiant ratą, automobilis nuriedėtų. Ką apie patį įvykį aiškino pažeidėjas, nepamena. Kalbos apie rato keitimą nebuvo. Jam, pareigūnui, tokios versijos niekas nesakė. Jeigu automobilio vienas ratas buvo nuimtas ir jis pariedėjo, tada atsitrenkimo žymės aukštis būtų buvęs kitoks, nes automobilis sukryptų. Jeigu visi ratai dar  buvo  uždėti ir koks vienas varžtas tik prisuktas, tada automobilio aukštis yra tas pats. Atstumas tarp tų kaimynų garažų yra kokie 8  metrai. Automobilio „R. E.“ ilgis maždaug apie 5 metrus, bet tiksliai nurodyti negali.

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba Šiaulių AVPK  Šiaulių m. PK Viešosios policijos skyriaus centro nuovados tyrėja. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo nepažįsta. Į policiją kreipiasi daug žmonių, todėl nieko  konkretaus  šioje byloje negali pasakyti,  nes nepamena tokio  įvykio. Su kelių eismo taisyklių pažeidimais nesusiduria, jai yra pavesta tirti viešosios tvarkos pažeidimus, buitinius konfliktus.  Ji pati nėra važiavusi į tų garažų bendriją; neatsimena nukentėjusiojo pareiškimų turinio.

Byloje taip pat surinkti duomenys: 2009-09-18 eismo įvykio vietos schema (b.l.2),  įvykio vietos ir automobilio fotonuotraukų kopijos (b.l. 6-14); policijos pareigūno V. R. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio nustatymo aplinkybių (b.l.19).

Išnagrinėjus administracinės atsakomybės traukiamo asmens, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus,  byloje esančius rašytinius duomenis: autoavarijos vietos schemą,  įvykio vietos ir automobilio fotonuotraukų kopijas, pateiktą posėdžio metu automobilio „R. E.“ techninių duomenų išrašą, darytina išvada, kad A. P. L.  kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d. padaryto pažeidimo įrodyta. Byloje nagrinėtos nurodytos protokole aplinkybės, kad  A. P. L., vairuodamas transporto priemonę R. E., v.n. (duomenys neskelbtini)  nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių,  t.y. atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsiradus kliūčiai nesustojo ir kliudė iš galo stovinčio garažo duris bei jas apgadino.  Pagal  eismo įvykio vietos schemą, atstumas tarp  dviejų garažų yra 8,700 metro; pagal techninius duomenis - automobilio „R. E.“ ilgis – 4,464 m; todėl  pagal paskaičiavimus,  maksimaliai galimas automobilio  judėjimo atstumas toje garažų teritorijoje – 4,236 metro. Nukentėjusysis A. B. ir liudytojas V. R. nematė paties įvykio, įvykio situaciją modeliavo tik pagal  rastų garažo duryse apgadinimų aukštį, formą, padarydami galimas išvadas apie automobilio „R. E.“ važiavimą atbuline eiga   bei  atsitrenkimą į duris,  kaip į  atsiradusią kliūtį, esant per mažam atstumui  tokiam manevrui. Apklaustas teismo posėdžio metu A. P. L. parodė, kad atėjęs į garažą rado nuleistą automobilio „R. E.“ padangą; paprašė E. Š. ir R. B. padėti  pakeisti tą rato padangą; nepamena, ar iš garažo išvažiavo užvestu varikliu, ar ne; už garažo durų automobilis buvo pastatytas; esant išjungtam varikliui, A.P. L. kėlė  keltuvu transporto priemonę; tada  automobilis  nuo keltuvo nuslydo, pariedėjo atbuline eiga  kelis metrus atgal ir su buksyro kabliu atsitrenkė į kaimyno garažo duris. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai R. B. bei E. Š.. Teismas neturi pagrindo atmesti tokių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų  parodymų dėl  automobilio savaiminio pajudėjimo iš vietos ir atsitrenkimo kabliu į nukentėjusiojo garažo duris. Įvertinus visus byloje surinktus  įrodymus, visgi darytina išvada, kad  nagrinėjamas įvykis atitinka kelių eismo įvykio sąvoką ir sietinas su kitu kelių eismo taisyklių punktų pažeidimu, nei nurodyta protokole – 134 punktu, kuris reglamentuoja vairuotojo veiksmus, pastebėjus kelyje kliūtį.  Kelių eismo taisyklių 152 punkte nustatyta, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys. Kelių eismo taisyklėse yra pateiktas eismo įvykio apibrėžimas: tai yra įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.  Todėl teismas  konstatuoja, kad  A. P. L. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 152 punkto reikalavimus, išvažiavęs iš garažo, kaip vairuotojas tinkamai nepasirūpino, kad jam priklausantis automobilis, pastatytas garažo įvažiavimo nuokalnėje  padangos keitimui, savaime nepradėtų riedėti, ir  savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė eismo įvykį.  

 Tačiau byloje nesurinkta duomenų, kurie pagrįstų A. P. L. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.  padarymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik tyčia  (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N⁵⁷⁵-2198/2009). A. P. L. bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad atsitrenkęs į  kaimyno garažo duris, apžiūrėjo įvykio vietą,  tačiau nebuvo įsitikinęs, kad padarė kokį nors naują žymę duryse, kurios buvo  jau anksčiau buvo apgadintos, todėl nemanydamas, kad sukėlė kokį nors eismo įvykį, jis ir išvažiavo iš garažų teritorijos. To paties garažo durų ankstesnius apgadinimus įrodo ir prijungta prie bylos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.40/906212 medžiaga. Taigi nesant byloje duomenų, patvirtinančių, jog A. P. L. veiksmai, kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, buvo tyčiniai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.

A. P. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas yra sulaukęs 65 metų amžiaus, taip pat pripažino ir gailisi padaręs pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d.; asmens atsakomybę sunkinanti  aplinkybė, kad pažeidimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimą (2009-03-18  analogiškas eismo įvykis).   

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į byloje esančias atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę (yra pensininkas, šio metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų), darytina išvada, kad A. P. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirtina sankcijoje numatyta  nuobauda – bauda  ( mažesnė nei vidurkio dydžio).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 291-293 str., teismas

n u t a r i a:

A. P. L. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., padarymą  skirti  120 (vieno šimto dvidešimt) litų baudą.

A. P. L. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo  bylos teiseną dėl  pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., nutraukti, nesant  asmens veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

 Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui skundą paduodant Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui tiesiogiai arba per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                             Alma Jurgelienė