Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-634/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56821-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

2.4.6.1; 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant R. B.,

dalyvaujant prokurorui E. P.,

nuteistojo M. M. gynėjui advokatui R. G.,

nukentėjusiosios S. B. atstovui advokatui E. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. G. ir nukentėjusiosios S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 259 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam bausmes: pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą – laisvės atėmimą 3 metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikas, M. M. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 29 d., ryte, laikas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų – kokaino, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, tarpusavio konflikto metu, S. B. sudavė daugybę smūgių rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į veidą, spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas, griebdamas už plaukų ir per prievartą parklupęs ant žemės, mesdamas į S. B. galvos sritį alaus skardinę ir išpildamas jai ant galvos alų. M. M., tokiais savo itin žiauriais fiziniais veiksmais, žalodamas, ne mažiau kaip 3 poveikių pasėkoje padarė S. B. poodines kraujosruvas veide, akių vokuose, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, po ko, M. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų S. B. atžvilgiu pasėkoje, jai buvo sutrikdyta psichikos sveikata ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

2.       Be to, M. M. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu  nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min., būdamas bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė psichotropinę medžiagą - delta-9-tetrahidrokanabinolį, kurio masė 0,267 g, narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 0,147 g, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį narkotinės medžiagos kokaino neteisėtai išplatino 2018 m. lapkričio 28 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, tame pačiame bute perduodamas suvartoti S. B. tai yra pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

3.       Be to M. M. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė 7 vnt. tablečių „L. P.“, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos –lorazepamo, kurios masė 0,0175 g, kurias 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min. įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, prie savęs laikė 8 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos –lorazepamo, kurio masė 0,020 g, kurias gabeno su savimi vykdamas nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini), po ko, 2018 m. lapkričio 29 d., apie 14.36 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šią medžiagą asmens kratos metu pateikė policijos pareigūnams, tai yra pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

4.       Apeliaciniame skunde nuteistojo M. M. gynėjas advokatas R. G. prašo: 1) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) atlikti įrodymų tyrimą ir aiškintis teismo netirtas bylos aplinkybes; 3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

4.1.                        Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog M. M. įvykdė BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikaltimą. Apeliantui kyla abejonių ar tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ypatingo žiaurumo požymius.

4.2.                        Nurodoma, kad samprotavimas apie nukentėjusiajai S. B. suduotą didelį smūgių kiekį gali būti paremtas tik spėjimu, kadangi nuketėjusiosios tuo klausimu duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu kelia abejones. Nukentėjusioji duodama ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodymus apie jos sužalojimo aplinkybes negalėjo būti tikslios informacijos šaltinis, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat ir kiti duomenys rodo, jog jos teiginių nepatvirtino jokia kita informacija.

4.3.                        Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio net į tai, kad bute, kuriame buvo sužalota S. B., nebuvo rasta alaus skardinė, nors tikint nukentėjusiosios S. B. teiginiais, pasakytais ikiteisminio tyrimo pareigūnei, būtent tas daiktas buvo mestas į ją. Beje, teisiamajame posėdyje S. B. parodymai kardinaliai pasikeitė. Dėl to visiškai aišku, kad skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje esantys teiginiai apie daugybę nukentėjusiajai S. B. suduotų smūgių, apie tai, jog nukentėjusioji buvo tampoma už plaukų ir spardoma į įvairias kūno vietas, neparemti jokiais patikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė tinkamų priemonių pašalinti akivaizdžius nukentėjusiosios parodymų prieštaravimus bei neatitikimus tarp panaudoto smurto pobūdžio ir nustatytų sužalojimų masto.

4.4.                        Nors skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje akcentuojamas itin žiaurus sveikatos sutrikdymo būdas, tačiau visi skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje minimi nuteistojo M. M. veiksmai lėmė tik poodines kraujosruvas nukentėjusiajai S. B. veide ir akių vokuose. Teiginys apie nukentėjusiajai S. B. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą atsirado todėl, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akto rezoliucinėje dalyje rašoma, kad po prieš nukentėjusiąją pavartotų nusikalstamų veiksmų sutriko jos psichinė sveikata, o tai byloja, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau ši teismo išvada paremta paviršutinišku bylos įrodomosios medžiagos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas netyrė ekspertizės akto aprašomosios dalies, išvados negretino su kitais faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas privalėjo kritiškiau vertinti tiek ekspertizės akto išvadą, tiek ir nukentėjusiosios S. B. nusiskundimus, dėl kurių ekspertai nusprendė, jog buvo sutrikusi nukentėjusiosios S. B. psichika.

4.5.                        Pažymėjo, kad vienintelis nuteistąjį M. M. kaltinančių tiesioginių įrodymų šaltinis šioje byloje yra nukentėjusiosios S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. B. papasakojo apie visiškai kitokias jos sužalojimo aplinkybes. Teigiama, kad tyrėjai, pasinaudoję savo patirtimi, sugebėjo gauti iš nukentėjusiosios S. B. kaltinančius M. M. parodymus, tačiau jie vis dėlto nebuvo tokie, kuriais besąlygiškai būtų galima pagrįsti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį. Nukentėjusioji S. B. papasakojusi apie tai, kad smurtą prieš ją vartojo M. M., vėliau pareiškė, jog jam neturi pretenzijų, atsisakė rašyti pareiškimą dėl sužalojimų.

4.6.                        Skunde teigiama, kad po nukentėjusiosios S. B. pareiškimo apie kitokias jos sužalojimo aplinkybes ikiteisminį tyrimą kontroliavęs bei jam vadovavęs prokuroras turėjo imtis priemonių, jog tyrimas būtų papildytas, kad nukentėjusioji būtų apklausta dėl jos paminėtų aplinkybių. Nurodoma, jog po papildomos nukentėjusiosios apklausos jau ikiteisminio tyrimo metu būtų paaiškėję, kas iš tiesų sužalojo nukentėjusiąją S. B., kaip bute atsirado ją sumušusi mergina ir narkotinės medžiagos.

4.7.                        Nurodoma, kad apžiūrą atlikę pareigūnai neturėjo procesinės teisės iš buto paimti kokius nors daiktus, nes daiktų paėmimas susijęs su procesinės prievartos priemonių naudojimu. Nei Policijos įstatymo nuostatos, nei Policijos patrulių veiklos instrukcija nesuteikia teisės policijos darbuotojams paimti įvykio vietoje rastus daiktus. Tuo tarpu įvykio vietos apžiūros protokole aiškiai parašyta, kad apžiūros metu buvo paimti išvardyti objektai. Akivaizdu, jog daiktai, ant kurių buvo rasti narkotinių medžiagų pėdsakai, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų liekanos iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimti nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Neteisėtai paimti daiktai buvo perduoti specialistui, būtent tokius daiktus jis tyrė ir nustatė, jog tai yra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas. Tačiau šiuos tyrimus rezultatus negalima laikyti teisėtais, kadangi duomenys, gauti pažeidus įstatymų nustatytą tvarką, negali būti laikomi įrodymais pagal BPK 20 straipsnį.

4.8.                        Pažymėjo, kad daiktų paėmimo veiksmui teisėtumo nesuteiktų ir tai, jei būtų nustatyta, jog apžiūra buvo atliekama pradėjus ikiteisminį tyrimą. Nurodoma, jog skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis pripažinti M. M. kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nusikaltimą, kada byloje teisėtomis priemonėmis nesurinkti įrodymai, kad buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, yra aiškiai nepagrįstas. Skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio teiginys, jog M. M. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė psichotropinės ir narkotinės medžiagos, kurio nenustatytą dalį neteisėtai išplatino, nes perdavė suvartoti nukentėjusiajai S. B., nepagrįstas ir dėl to, kad byloje neįrodyta, jog nuteistasis M. M. tokias medžiagas laikė, o juo labiau jas platino.

4.9.                        Nuteistojo M. M. organizme rasti kvaišalų pėdsakai dar nerodo, kad nuteistasis būtent 2018 m. lapkričio 28 d. vartojo psichotropines medžiagas. Atlikti tyrimo rezultatai bei specialioji literatūra nepaneigia ir nuteistojo versijos, jog kvaišalus jis vartojo anksčiau.

4.10.                      Byloje nustatytos aplinkybės nerodo, kad M. M. turėdamas savo reikmėms vaistus „L. P.“ būtų siekęs pažeisti BK 259 straipsnio 1 dalies saugomus visuomeninius santykius. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, jog M. M. be teisėto pagrindo turėjo vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, padarė vadovaudamasis praktiškai vien tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad nuteistojo sveikatos istorijoje nėra informacijos dėl lorazepamo. Teigiama, kad tokia informacija nebuvo išsami.

4.11.                      Skunde nurodoma, kad M. M. serga sunkia nepagydoma liga. Be kitų gydymo metodų M. M. buvo taikoma ir chemoterapija. Viena iš lorazepamo paskirčių – chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti. Dėl to neatmestina tikimybė, kad tie vaistai kažkada M. M. galėjo būti paskirti, o jis, gavęs tokius medikamentus, iškart jų nesunaudojo, galėjo susikaupti tam tikros atsargos. Be to, nuteistasis M. M. dėl tokių vaistų paskyrimo galėjo kreiptis ir į kitą sveikatos priežiūros įstaigą.

4.12.                      Bylos medžiaga patvirtina, jog pristatytas į Kauno AVPK M. M. pats atidavė turėtus vaistus. Toks jo veiksmas galėtų būti vertinamas BK 259 straipsnio 3 dalies prasme, kuriame nustatyta, kad jei asmuo savo noru kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytas, laikytas be tikslo platinti psichotropines medžiagas, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

5.       Apeliaciniame skunde nukentėjusioji S. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, M. M. išteisinti.

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė išvestiniais įrodymais, kurių nurodytos informacijos šaltiniu buvo ji. Taigi, liudytojų nurodytos aplinkybės buvo sąlygotos informacijos, kurią jiems nurodė, tačiau šios informacijos atitikimą/neatitikimą faktinėms aplinkybėms žino tik ji, todėl šie įrodymai negalėjo būti laikomi patikimais.

5.2.                      Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji S. B. ne tik teismo posėdyje nurodė, jog ją ne M. M. sužalojo, tačiau tą buvo padariusi ir ikiteisminio tyrimo 2019 m. gegužės 8 d. protokole, kur nurodė, jog nukentėjusiąją sumušė mergina, kurią nakties metu atvežė M. M. draugas. Nukentėjusiajai nežinoma ir nesuprantama, kodėl ikiteisminio tyrimo metu atsiradus tokiems duomenims, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nesiaiškino nurodytų aplinkybių. Nukentėjusiosios manymu sprendimą dėl papildomos jos apklausos turėjo priimti ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dar 2018 m. lapkričio 28 d. (diena prieš įvykį) nukentėjusioji S. B. savo vadovei iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pranešė, jog serga ir neatvyks į darbą, šias aplinkybes nurodė ir liudytojas T. P.. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji buvo pavartojusi alkoholio ir tiesiog nenorėjo į darbą. 2018 m. lapkričio 29 d. ryte pamatė save veidrodyje ir suprato, kad taip negalės eiti į darbą, todėl artimiesiems ir pažįstamiems nurodė versiją, kuri jiems būtų atrodžiusi įtikinama, kad ją sumušė M. M.

5.4.                      Nurodoma, kad visas aplinkybes nukentėjusioji S. B. nurodė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir narkotikų. Dėl šios priežasties tos nakties įvykius nukentėjusioji sunkiai prisiminė, todėl tiek pareigūnams, tiek medikams papasakojo versiją, kurią buvo sugalvojusi, kaip pateisinimą neiti į darbą ir kuri jai pačiai atrodė kaip galimas variantas.

5.       Atsiliepimų į nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. G. ir nukentėjusiosios S. B. apeliacinius skundus negauta.

6.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. M. gynėjas advokatas R. G. ir nukentėjusiosios S. B. atstovas advokatas E. J. prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras E. P. prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skunda buvo paduoti, tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas R. G. ginčija nuteistojo M. M. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį, todėl prašo skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusioji S. B. ginčija nuteistojo M. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, todėl prašo šioje skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio dalyje M. M. išteisinti.

Dėl nukentėjusiosios S. B. sveikatos sutrikdymo

8.       Skundai dėl M. M. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas M. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį M. M. atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Apkaltinamajame nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl M. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, remiantis vien tik nukentėjusiosios S. B. pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis nepagrįsta nagrinėjamo įvykio versija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9.       Nukentėjusiosios S. B. apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiąją sumušė mergina, kurią nakties metu atvežė M. M. draugas. Tokius parodymus nukentėjusioji davė ir apklausiama pirmosios instancijos teisme. Šiuos nukentėjusiosios S. B. teiginius kolegija vertina kaip siekį padėti nuteistajam M. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiosios versiją paneigia tiek pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiosios S. B. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotus M. M. teisinančius parodymus kolegija vertina kaip nepatikimus. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios iškelta versija neva apie ją sumušusią nepažįstamą merginą yra siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės M. M. Absoliuti dauguma byloje surinktų įrodymų paneigia M. M., S. B. ir liudytojo E. B. teisme duotus parodymus.

10.       Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai miegant 2018 m. lapkričio 29 d. ryte, tikslaus laiko neprisimena, ją pažadino M. M. ir paaiškino, dėl kokios priežasties tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu M. M. jai sudavė rankos kumščiais į veidą ir kūną labai daug kartų, tačiau kiek tų smūgių buvo ji nežino. Taip pat jis kojomis spyrė jai į kūną daug kartų. Taip pat prisimena, kad M. M. metė jai į galvą alaus skardinę ir jai ant plaukų išpylė alaus. Taip pat pamena, kad M. M. griebė ją už plaukų ir prievarta paklupdė ant žemės. Tiksliai negali papasakoti, kaip M. M. prieš ją smurtavo, dėl patirto šoko įvykio metu neprisimena kaip M. M. nusiramino. Prisimena tik tai, kad atsidūrė vonioje ir joje rado savo mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo išardytas dalimis ir sudaužyta galinė kamera. Ji savo telefonu, t. y. jo priekine kamera, nusifilmavo savo veidą ir per Messenger programėlę nusiuntė mamai ir parašė nebenorinti gyventi. Ji M. M. pretenzijų dėl šio įvykio neturi, pareiškimą rašyti atsisakė, tačiau pripažįsta, kad jis prieš ją smurtaudamas jai padarė fizinės ir moralinės žalos, todėl neprieštarauja ikiteisminiame tyrime būti nukentėjusiąja (1 t., b. l. 164–168). Šiuos nukentėjusiosios parodymus apylinkės teismas pagrįstai pripažino kaip atitinkančius tikrovę, kadangi juos patvirtina dauguma byloje surinktų įrodymų.

11.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tikėti nukentėjusiosios S. B. 2019 m. liepos 10 d. teismo teisiamojo posėdžio metu parodyta kita nagrinėjamo įvykio versija nėra jokio pagrindo ir pagrįstai rėmėsi liudytojų V. B. (motina), I. G. (sesuo), L. P. (buvusi kolegė), J. K. (nuteistojo M. M. draugo mergina) ir K. D. ((duomenys neskelbtini) gydytoja psichiatrė) parodymais, taip pat nukentėjusiosios S. B. susirašinėjimo su V. B. (per „Messenger“ programėlę), L. P. (per „Messenger“ programėlę) ir J. K. (per „Viber“ programėlę) turiniu. Kadangi, nukentėjusioji S. B. apie konkrečius smurtinius veiksmus, kuriuos M. M. 2019 m. lapkričio 29 d. atliko nukentėjusiosios atžvilgiu, trumpai nurodė ir siuntė nukentėjusiosios sumušimus patvirtinančias nuotraukas ir vaizdo įrašus, ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu apklaustoms minėtoms liudytojoms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo gynėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios S. B. sužalojimą, rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu.

12.       Liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulis T. P., apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 29 d. gavo pranešimą, jog reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes ten gali būti mergina, kurios gyvybei yra pavojus. Reaguojant į pranešimą buvo sulaikytas M. M., o nukentėjusioji S. B. išvežta greitosios medicinos pagalbos. M. M. buvo sulaikytas, nes buvo rasta galimai narkotinių medžiagų, taip pat dėl galimo smurto prieš nukentėjusiąją. Liudytojas patvirtino, kad ant nukentėjusiosios S. B. veido matėsi akivaizdūs sumušimai veido srityje. 

13.       2019 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad V. B. pranešė apie jos dukros S. B. sumušimą, nes S. B. atsiuntė motinai nuotrauką ir vaizdo įrašą, kuriuose akivaizdžiai matosi, jog S. B. yra sumušta. 

14.       Liudytoja V. B., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 29 d. gavo iš dukters S. žinutę, ji per Messenger programėlę atsiuntė savo sumuštą veidą ir parašė „mama, aš nenoriu gyventi“. Klausiama, kas ją sumušė, S. sakė, kad buvo sumušta M. M.

15.       Liudytoja I. G., nukentėjusiosios sesuo, apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad sužinojusi apie įvykį, nuvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas ieškoti S. B. ir pati matė tą vaizdą, kaip ji atrodė. Ji pati buvo šoke, ji ją įkalbinėjo gultis į ligoninę. S. sakė, kad ją pakėlė ir pradėjo tampyti už plaukų, mušti, apipylė alumi, sakė, kad mušė M. M. Plaukai tikrai buvo supilti alumi, matėsi kraujosruvos, buvo ištinusios akys, buvo kraupus vaizdas.

16.       Liudytoja L. P., apklausiama teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad M. M. smurtaudavo prieš S. B. ir anksčiau, patvirtino, kad per programėlę Messenger parašė S. ir paklausė, kaip ji laikosi. S. atsiuntė nuotrauką ir parašė, kad ją paryčiais sumušė M. (t. y. M. M.).

17.       2018 m. gruodžio 7 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti susirašinėjimai tarp S. B. ir L. P., kuriuose S. B. kategoriškai nurodo, kad ją sumušė M. M., nurodo įvykio detales – „M. primušė mane,“ „Karč, man vos visų plaukų nenuplešė su peiliu.“ „M. mane kaip nežinau kas suvarė,“ „Namie pas M. negaliu išeit“ „nebuvau tiek verkus“ „ok, jis buvo su didžiuliu peiliu nupjovęs mano plaukus. Aš negaliu nustot verkt, jis mane kaip stūmė, papasakosiu kaip šiukšle tampė“, „ aš bijau. Jis manes vos nesubadė. Turiu ant kaktos canata, jis man pakišes peilį po kaklu laikė.“ „Jis man po gerkle laikė peilį, aš negaliu rašyt normaliai“ „kur aš pabėgsiu nosis kraujuoja iki šiol“ „neatrašinėk, taip gavau į kepenis. Buk gera ryt atsidaryk, pamatysi su kokiu ant kaktos fulfa. Tu neįsivaizduoji ką reiškia peilis po gerkle, būtų visus plaukus nupjovęs. Jis man neleidžia net telefonu naudotis. Ką man daryt drauge, aš nuoširdžiai bijau. Nerašyk nieko blogo, aš visa kruvina“ (1 t., b. l. 145–147).

18.        Specialisto išvada ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktas įrodo S. B. padarytus sveikatos sutrikdymus. 2018 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. G374/2018 (02) patvirtina, kad S. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, akių vokuose, padarytos kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai yra savo ranka pasiekiamose lokalizacijose. Sužalojimai galėjo būti padaryti S. B. būnant įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 185–186).

19.       2019 m. vasario 26 - kovo 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-143/2019 įrodo, kad nukentėjusiajai S. B. psichikos sutrikimai konstatuojami kaip pasekmė po M. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu. Be to, ekspertizės akte nurodoma, kad nukentėjusioji S. B. apie metus laiko draugauja su M. M., kuris yra ne kartą prieš nukentėjusiąja be priežasties smurtavęs. Nukentėjusioji neneigė, jog 2018 m. lapkričio 28 d. vakarojo pas M. M., vartojo alkoholį ir buvo M. M. sumušta. Apie šį įvykį, nukentėjusioji S. B. telefonu informavo motiną V. B., kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, todėl nukentėjusioji buvo atvežta į (duomenys neskelbtini) klinikų skubios pagalbos skyrių, kuriame alkotesteriu buvo nustatytas jos 1,41 promilės girtumas. Nukentėjusioji vengė kalbėti apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, formaliai pripažino patyrusi smurtą iš M. M. Ambulatorinės teismo ekspertizės išvadoje nurodoma, kad įvertinus turimą medicininę dokumentaciją, baudžiamąją bylą ir objektyviai ištyrus nukentėjusiosios S. B. psichinę būseną, po psichologinio ištyrimo buvo diagnozuotas laikinas sutrikimas – F43.8 Kitos reakcijos į stiprų stresą. Šis laikino pobūdžio psichikos sutrikimas priskiriamas prie nesunkių sveikatos sutrikimų (2 t., b. l. 17–20). 

20.       Kolegija sprendžia, kad specialisto ir ekspertų išvados yra aiškios, kategoriškos, padarytos remiantis byloje surinkta medžiaga, todėl jų pagrįstumas dėl S. B. padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio ir masto, nekelia jokių abejonių. 

21.       Taip pat kolegijai nekelia abejonių ir tai, kad duodama pirminius parodymus, nukentėjusioji suprato savo parodymų esmę. Teismo teisiamojo posėdžio metu Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja E. Č. ir Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. Č. duotais parodymais patvirtino, kad nukentėjusiosios S. B. ikiteisminio tyrimo apklausą vykdė, gavę nukentėjusiosios Kauno klinikų gydytojos psichiatrės K. D. leidimą. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu, 2018 m. gruodžio 4 d. liudytoja K. D. patvirtino, kad nukentėjusioji S. B. yra adekvati ir gali atsakyti į klausimus, todėl galima nukentėjusiąją apklausti. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. D. parodė, kad nukentėjusiojo S. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo adekvati, ūminės reakcijos į stresą buvo nuslūgusios, nukentėjusioji galėjo bendrauti. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta psichologo, buvo daryti psichologiniai tyrimai, vertintas mąstymas, kas leido daryti išvadą, jog nukentėjusioji yra geros būklės. Nukentėjusioji vartojo vaistus, kurie geriami esant nerimo sutrikimams, tačiau šie vaistai negalėjo sutrikdyti nukentėjusiosios suvokimo. Be to, nukentėjusioji S. B. Kauno klinikose nurodė, kad nukentėjusiąją sumušė M. M., tačiau nenoriai kalbėjo apie šį įvykį.

22.       Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl veikos kvalifikuojančių požymių taip pat yra nepagrįstos. Gynėjas nurodo, kad yra akivaizdūs nukentėjusiosios parodymų prieštaravimai bei neatitikimai tarp panaudoto smurto pobūdžio ir nustatytų sužalojimų masto. Tačiau šis teiginys yra paremtas subjektyvia nuomone, o ne konkrečiais faktais. Kaip minėta aukščiau, teismui nekelia abejonių specialisto bei ekspertų išvados šiuo klausimu, patvirtinantys daugybinio ir intensyvaus smurto, sukeliančio didelį skausmą, naudojimą prieš nukentėjusiąją. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011).  Nuteistojo naudotų fizinio smurto veiksmų intensyvumas, padarytų sužalojimų lokalizacija, žalojimas galvos, kurioje išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai, rodo apie M. M. tyčią sužaloti S. B. itin žiauriai, todėl kolegija sprendžia, jog nuteistojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą kvalifikuoti pagrįstai.

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ir kitų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio motyvams dėl M. M. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Darytina išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nukentėjusiosios S. B. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo

24.       Skundo dalyje dėl nepagrįsto M. M. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį akcentuojama tai, jog, apelianto nuomone, nenustatyta, jog M. M. lorazepamu disponavo neteisėtai. Gynėjo skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus dėl M. M. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo ir gabenimo su savimi, juos aptarė skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje ir pagrįstai M. M. pripažino kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti.

25.       Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 7 vnt. tablečių „L. P.“, turinčių savo sudėtyje psichotropinę medžiagą – lorazepamą, kurios masė 0,0175 g, kurias 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min. įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, bei prie savęs laikė 8 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių psichotropinę medžiagą – lorazepamą, kurio masė 0,020 g, kurias gabeno su savimi vykdamas nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini), po ko, 2018 m. lapkričio 29 d., apie 14.36 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), šią medžiagą asmens kratos metu pateikė policijos pareigūnams.

26.        Taigi disponavimas psichotropine medžiaga nėra ginčijamas, tačiau nesutinkama, kad šis disponavimas buvo neteisėtas. Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad disponavimas psichotropine medžiaga – lorazepamu buvo neteisėtas ir užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.

27.       VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad nuteistojo sveikatos istorijoje nėra informacijos dėl gydymo lorazepamu paskyrimo. Tai reiškia, jog duomenų apie tai, jog M. M. lorazepamo galėjo įsigyti teisėtai, tai yra pagal gydytojo receptą, nėra. Aplinkybė, kad kaltinime minima psichotropinė medžiaga lorazepamas yra neuždrausta, vartojama kaip medikamentas ir jos galima įsigyti vaistinėse, nepaneigia fakto, kad M. M. šias medžiagas laikė neteisėtai, neturėdamas nei jų teisėtą įsigijimą, nei teisėtą vartojimą patvirtinančių dokumentų.

28.       Skunde nurodoma, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduota pažyma yra neišsami, kad M. M. serga sunkia nepagydoma liga. Be kitų gydymo metodų M. M. buvo taikoma ir chemoterapija. Viena iš lorazepamo paskirčių – chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti. Dėl to neatmestina tikimybė, kad tie vaistai kažkada M. M. galėjo būti paskirti, o jis, gavęs tokius medikamentus, iškart jų nesunaudojo, galėjo susikaupti tam tikros atsargos. Be to, nuteistasis M. M. dėl tokių vaistų paskyrimo galėjo kreiptis ir į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. M. M. gydėsi pas psichiatrą ir jam buvo paskirti vaistai ,,Tiapridalis“ ir ,,Traxen“, kurie priklauso tai pačiai vaistų grupei kaip ir lorazepamas, taigi galėjo būti įsigytas „Lorazepam“ vietoje paminėtų vaistų.

29.       Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija vertina kaip niekuo neparemtus, pagrįstus ne faktais, o  prielaidomis ir įvairių versijų, kurių negalima objektyviai patikrinti, kėlimu, todėl sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad M. M. lorazepamu disponavo neteisėtai.

30.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog pristatytas į Kauno AVPK M. M. pats atidavė turėtus vaistus ir toks jo veiksmas galėtų būti vertinamas BK 259 straipsnio 3 dalies prasme, tai yra turėtų būti svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta po nuteistojo sulaikymo, asmens kratos metu, taigi svarstyti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo, nes negalima laikyti, jog nuteistasis savo noru kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti psichotropines medžiagas.  

31.       Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (270 punktas) nuteistojo M. M. neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos – lorazepamo kiekis (viso 0,0375 g) viršija nedidelį kiekį (0,01 g), bet nesiekia didelio kiekio (0,120 g), todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tai yra pripažino įrodyta, kad M. M. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 11 val. 35 min., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė psichotropinę medžiagą – delta-9-tetrahidrokanabinolį, kurio masė 0,267 g, narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 0,147 g, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį narkotinės medžiagos kokaino neteisėtai išplatino 2018 m. lapkričio 28 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, tame pačiame bute perduodamas suvartoti S. B.

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl M. M. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 punktą neatitinka bylos aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

34.       Nuteistasis M. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad prie jo narkotinių medžiagų nebuvo. Narkotinių medžiagų buvo vartojęs dieną prieš įvykį. Tą kartą nebuvo atsinešęs narkotikų. Buvo atvažiavę pareigūnai jo tikrinti, jie būtų pamatę tuos narkotikus. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. taip pat parodė, kad jis minėtame bute narkotinių medžiagų nevartojo ir jų su savimi neturėjo. Jeigu bute ir buvo kokie nors narkotinių medžiagų pėdsakai, tai juos vartojo kiti žmonės, kurie kaip ir minėjo anksčiau, buvo tą vakarą atvykę į butą (2 t., b. l. 119-120).

35.       Teisme apklausiama nukentėjusioji S. B. parodė, kad bute buvo atvažiavę E. T. ir J. K.. Paskui jie labai greit išvažiavo, nes jie nenorėjo gerti. Ji tada dar gėrė šampano, M. buvo išgėręs, jis lyg ir nuėjo miegoti, o ji liko, paskui lyg ir ji nuėjo miegoti. Vėliau išgirdo beldimą į duris, atidariusi duris pamatė M. draugą su tokia panele. M., būdamas girtas, pasikvietė tą panelę, ir kai ji atidarė duris, ta panelė pradėjo ant jos rėkti, ką ji veikia su jos vaikinu. Ji buvo tikrai labai daug išgėrusi ir ne tik išgėrusi, nes su ta panele dar kurį laiką bendravo, ji taip pat buvo atsivežusi ir narkotikų (kokaino ir „žolės“), kurių paskui jai pasiūlė. Tas vaikinas nevartojo, nes jis vairavo. Nežino, kodėl apklausiama anksčiau nenurodė šių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji S. B. parodė, kad E. T. ir J. K. iš buto išvyko vakare, tikslaus laiko neprisimena. Šiek tiek vartojo alkoholinius gėrimus, ji gėrė šampaną. Taip pat bute buvo narkotinių medžiagų, tačiau jos priklausė ne jai. Ji nežino, kieno tai buvo narkotinės medžiagos. Ji nežino ar kiti asmenys buvę bute jas vartojo, gali pasakyti tik tai, kad ji jas vartojo (1 t., b. l. 164-168). Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad dėl narkotinių medžiagų galėtų paaiškinti, kad kaip ir minėjo pirmos liudytojo apklausos metu, ji jas vartojo. Jeigu tiksliau, tai vartojo kokainą. Nežino kieno jis buvo, nes neprisimena. Neprisimena ar jį vartojo tik kai liko dviese su M., ar ir tada, kai dar bute buvo E. su J. Gali pasakyti tik tiek, kad kokaino ji su savimi neturėjo ir vartoti jo su niekuo iš anksto nesitarė ir neketino. Tiesiog būnant minėtame bute kažkas ant stalo padėjo kokainą ir ji jo pavartojo (1 t., b. l. 169-170).

36.       Apklausiamas teisme liudytoju E. T. parodė, kad su J. K. tądien buvo atvykęs į M. M. butą. Kai M. pasitiko, jis kažkiek buvo išgėręs, namuose ant stalo buvo padėtas šampano butelis. Narkotinių medžiagų nematė, buvo tik daiktai prie durų. Jis neatsivežė narkotinių medžiagų, jo mergina taip pat nevartoja.

37.       Apklausiama teisme liudytoja J. K. parodė, kad jokių draudžiamų medžiagų jie į M. M. butą nebuvo atsivežę, bute taip pat nematė, kad būtų kažkas panašaus į narkotines medžiagas. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, tai yra parodė, kad Jie su E. iš to buto išvyko iki vidurnakčio. Kai buvo minėtame bute, nematė nei virtuvėje, nei kituose kambariuose jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ji pati narkotinių medžiagų nevartoja. Jos draugas E., jos žiniomis, narkotinių medžiagų taip pat nevartoja. Jis tikrai į (duomenys neskelbtini) esantį butą narkotinių ar psichotropinių medžiagų neatsinešė ir jų jame nevartojo. Jei minėtame bute ir buvo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tai jos buvo arba M. M. arba S. B., kadangi kaip ir minėjo, nei ji, nei jos draugas E. T., jų neatsinešė (2 t., b. l. 69-71).

38.       Apklausiamas teisme liudytoju policijos pareigūnas T. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai yra patvirtino, kad apžiūrint M. M. nuomojamą butą, jame virtuvėje - svetainėje ant stalo pastebėjo šviesios spalvos miltelius, galimai narkotines medžiagas. Taip pat šalia jo mėtėsi suplėšyti polietileno maišeliai, kuriuose taip pat matėsi šviesios spalvos miltelių liekanos (2 t., b. l. 74-75).

39.       Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas G. M. parodė, kad bute buvo baro stalas, ant kurio buvo galimai narkotinės medžiagos, baltos spalvos, sintetinės kilmės milteliai, polietileniniuose maišeliuose. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad bute ant virtuvės stalo jis matė polietileninių maišelių su šviesios spalvos miltelių liekanomis, taip pat matėsi ant stalo šviesios spalvos miltelių galimai narkotinių medžiagų pėdsakų. Nei M. M., nei S. B. jam nieko nepaaiškino apie tai, kieno tai narkotinės medžiagos (2 t., b. l. 78-79).

40.       Liudytojas E. B., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad iš M. gavo skambutį, jis paskambino ir paprašė, kad nuvažiuotų paimti kažkokią panelę iš miesto. Jis nuvažiavo į tą vietą, paskambino tuo numeriu, kurį davė, įlipo moteris į mašiną, ji buvo nelabai draugiška ir nelabai blaivi. Pradėjo mašinoje kažką kuistis, truputėlį apsipyko, nes ji kažką pradėjo traukti iš rankinės. Jai pasakė, kad jo automobilyje ne vieta tokiems dalykams, bet nematė, ką ji traukė, tik suprato, kad galimai narkotines medžiagas. Nuvežė ją į butą, užvedė iki laiptinės ir išėjo, pats nebuvo užėjęs.

41.       2018-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas butas esantis (duomenys neskelbtini), ir iš jo išimta buto nuomos sutartis, 2 nuorūkos, plastikinė dėžutė su rusvos spalvos mase, 3 šaukštai su milteliais, žirklės, baltos spalvos milteliai, peiliukas, galimai biologinis pėdsakas, „Audi A3“ raktelis, 7 tabletės „Lorzepam“, 10 vnt. sukarpytų plastikinių maišelių, plastikinis maišelis, stiklinė, Ipad, butelis su tušinuko dalimi ir folija, rankšluostis, telefonas "Nokia", peilis, raktų ryšulys (1 t., b. l. 24-25, 26-40).

42.       2019-01-02 specialisto išvadoje Nr. 140-(5993)-IS1-1 konstatuojama, kad: 1. 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastoje ir paimtoje rudos spalvos masėje plastikinėje dėžutėje, kuri supakuota voke Nr. 1, yra psichotropinės medžiagos - delta 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,267 g (66,5 %). 2. Ant 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų trijų metalinių šaukštų, kurie supakuoti voke Nr.2, yra narkotinės medžiagos - kokaino, kurio masė 0,051 g (25,7 %). 3. Ant 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų žirklių, kurios supakuotos voke Nr. 3, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų. 4.2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastose ir paimtose biriose medžiagose, supakuotose voke Nr. 4, yra narkotinės medžiagos - kokaino, kurio masė 0,096 g (18,3 %). 5. Ant 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto peiliuko, supakuoto voke Nr. 5, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų. 6. 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastame ir paimtame užspaudžiamame maišelyje esančiuose birių medžiagų likučiuose, supakuotose voke Nr. 6, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų. 7. Ant 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos stiklinės, supakuotos dėžėje Nr. 1, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų. 8. 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastose ir paimtose septyniose tabletėse, supakuotose „L. P.“ dėžutėje, supakuotose dėžėje Nr. 2, yra psichotropinės medžiagos - lorazepamo, kurio kiekis yra 0,0175 g (po 0,0025 g kiekvienoje tabletėje). 9. 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų 10 vnt. plastikinių maišelių dalių su birios medžiagos likučiais, kurie supakuoti į voką Nr. 8, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų. 10. 2018-11-29 apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto butelio su tušinuko dalimi ir folija, kuri supakuota į dėžę Nr. 2, yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų (1 t., b. l. 71-74).

43.       2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 3100/2018(01) nurodyta, kad M. M. šlapime rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino, kokaetileno ir nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (2 t., b. l. 135).

44.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog M. M. kaltė dėl psichotropinių bei narkotinių medžiagų laikymo ir platinimo yra grindžiama tik prielaidomis. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

45.       Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodyti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-205/2012 ir kt.).

46.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. B. ir M. M. nuomojamame bute, kuris yra (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 29 d. apie 11 val. 35 min. rasta psichotropinė medžiaga – delta-9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė 0,267 g, ir narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė 0,147 g. Šios aplinkybės nustatytos remiantis įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų T. P., G. M. parodymais, 2019-01-02 specialisto išvadoje Nr. 140-(5993)-IS1-1 49-51) patvirtintais faktiniais duomenimis.

47.       Nuteistojo M. M. gynėjas, remdamasis teismų praktika, skunde akcentuoja, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos iš įvykio vietos buvo paimtos neteisėtai, nes jų paėmimo metu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad gynėjo cituojamoje teismų praktikoje analizuojamos kitos faktinės aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-40-511/2019), todėl remtis minėta praktika nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos įregistravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos), kuriose detalizuotas BPK apibrėžtų reikalavimų taikymas pradedant ikiteisminį tyrimą. Šiose Rekomendacijose nustatyta, kad neatidėliotinas informacijos apie galimą nusikalstamą veiką patikrinimas – neatidėliotinas išvykimas į informacijoje apie galimą nusikalstamą veiką nurodytą vietą arba pas šią informaciją suteikusį asmenį, siekiant nustatyti, ar informacija apie galimą nusikalstamą veiką yra tikra, taip pat surasti ir (ar) apsaugoti nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje įvykio vietoje esančius daiktus (pėdsakus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir (ar) nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nukentėjusįjį, liudytojus. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas neatidėliotinas informacijos apie galimą nusikalstamą veiką patikrinimas - policijos pareigūnai išvyko į įvykio vietą pagal gautą informaciją dėl S. B. sužalojimo, taigi į butą pateko teisėtai, o įvykio vietoje, be kitų nustatytų aplinkybių, buvo rasta apyvartoje uždraustos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

48.       Rekomendacijose nurodyta, kad „Tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą rašomas tuo atveju, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nepriėmę atskiro proceso sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėjo bent vieną BPK numatytą proceso veiksmą. Tokiame tarnybiniame pranešime (tekstas rašomas būtuoju kartiniu laiku) nurodomi nustatyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, atlikti proceso veiksmai, jų atlikimo faktinis pagrindas ir tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą“. Kolegija pažymi, kad tyrėja L. U. surašė būtent tokį tarnybinį pranešimą ir, vadovaudamasi BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (1 t., b. l. 10). Taip pat buvo surašytas apžiūros protokolas, paimti rasti apyvartoje uždrausti daiktai. Kiti bylos duomenys patvirtina, kad remiantis duomenimis, surinktais atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 14) bei BK 259 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 17). Taigi konstatuoti, jog daiktai buvo paimti nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jokio pagrindo nėra.

49.       Norint konstatuoti veikoje nusikaltimo sudėtį, būtina įrodyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad laiko draudžiamas medžiagas, platina jas ir siekia tai daryti.

50.       Apylinkės teismas, priimdamas M. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik pačiu draudžiamų medžiagų radimo faktu, motyvavo tuo, kad nei S. B., nei M. M. negalėjo nurodyti, iš kur tos medžiagos atsirado bute, o kiti bute buvę asmenys - E. T. ir J. K. teigė jokių draudžiamų medžiagų neatsivežę, jų bute nematę ir nevartoję. Iš įvykio vietos apžiūros metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad narkotinės medžiagos bute buvo vartojamos, paketėlis su miltelių likučiais bei plastikinis butelis su tušinuko dalimi ir folija (galimai skirtas narkotinėms medžiagoms vartoti) rasti netgi miegamajame, o iš specialisto išvados matyti, kad M. M. organizme po įvykio buvo ne tik kokaino metabolitų, bet ir pačios narkotinės medžiagos kokaino, kas rodo, kad narkotinės medžiagos buvo vartojamos prieš trumpą laiko tarpą. S. B. paaiškino, kad narkotines medžiagas vartodavo, tačiau jų niekad pati neįsigydavo. Šios aplinkybės, apylinkės teismo nuomone, patvirtina, kad bute rastos psichiką veikiančios medžiagos priklausė būtent M. M. ir kad jis jas platino.

51.       Kolegija konstatuoja, jog tokios išvados yra paremtos prielaidomis, o ne objektyviu byloje nustatytų faktų vertinimu. Visų pirma, teismas padarė išvadas apie galimą narkotinių medžiagų vartojimo laiką neturėdamas specialių žinių. Antra, nėra įrodyta, kad M. M. draudžiamas medžiagas platino, tai yra kam nors perdavė, pardavė, pasiūlė ar kitaip lenkė vartoti. Iš byloje surinktų įrodymų yra tik nukentėjusiosios S. B. parodymai, kad „bute buvo narkotinių medžiagų, tačiau jos priklausė ne jai. Ji nežino, kieno tai buvo narkotinės medžiagos. Ji nežino ar kiti asmenys buvę bute jas vartojo, gali pasakyti tik tai, kad ji jas vartojo“. Netgi darant hipotetinę prielaidą, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė M. M., įrodymų, kad nuteistasis draudžiamas medžiagas platino veikdamas tiesiogine tyčia, kaip to reikalauja BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, nėra jokių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad narkotinės medžiagos – kokaino vartojimas yra preziumuojamas tik iš S. B. žodžių, toksikologinis tyrimas jos atžvilgiu nebuvo atliktas, byloje yra tik duomenys, kad nukentėjusiajai alkotesteriu buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas (2 t., b. l. 20).

52.       Būtina atsižvelgti ir į tai, kad paimtos iš įvykio vietos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo ištirtos, nustatyta jų rūšis ir kiekis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo rasti kokie nors asmens identifikavimui tinkami pėdsakai ant paimtų draudžiamų medžiagų ar ant jų įpakavimų, įrankių, skirtų jas vartoti. Ant visų aukščiau paminėtų daiktų M. M. asmeniui identifikuoti tinkamų pėdsakų nerasta, taigi nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių M. M. parodymus apie tai, kad rastos medžiagos yra ne jo, patvirtinančių, kad M. M. kontaktavo su šiomis medžiagomis ar priemonėmis, skirtomis tų medžiagų vartojimui.

53.       Pagal surinktus įrodymus nenustatyta, kam konkrečiai priklausė rastos bute narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Nustatyta, kad bute be M. M. buvo dar trys asmenys (S. B., E. T., J. K.), kurie lygiai taip pat galėjo draudžiamas medžiagas atgabenti į butą.

54.       Atlikus tyrimą, nustatyta, kad M. M. organizme rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino, kokaetileno. Įvertinus tai, apylinkės teismas padarė išvadą, kad rastas kokainas priklauso M. M.. Tačiau būtina pažymėti, kad be kokaino rasta ir psichotropinė medžiaga – delta-9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė 0,267 g, tačiau M. M. organizme opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (2 t., b. l. 135). Tai, kad M. M. organizme rasta kokaino, savaime jokiu būdu neįrodo, kad M. M. disponavo būtent bute rastomis draudžiamomis medžiagomis, o tepatvirtina faktą, kad nuteistasis vartojo kokainą.

55.       Kaip minėta aukščiau, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas privalu vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Tai reiškia, jog kaltinimai M. M. laikius šias medžiagas ir jas platinus nepagrįsti, nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad M. M. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Darytina išvada, jog nėra įrodyta, jog įvykio vietoje rastos psichotropinė medžiaga – delta-9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė 0,267 g, ir narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė 0,147 g, priklausė būtent M. M., taip pat nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad dalį šių medžiagų – kokainą – nuteistasis platino, tai yra perdavė vartoti S. B.

56.       Išteisinus M. M. dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, naikintina ir nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir BK 259 straipsnio 1 dalį, bendrintinos iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nukentėjusiosios S. B. apeliacinį skundą atmesti

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį dalyje dėl M. M. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. M. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 (trejus) metus 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Giedrius Endriukaitis

Aurelijus

Aušra Vingilė