Civilinė byla Nr. e2A-887-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01067-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5; 3.2.4.11; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lex ano“ dėl prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, prekių išėmimo iš apyvartos ir turtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vokietijos įmonė Berlin-Chemie AG (toliau – ir Berlin-Chemie AG) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:
1.1. įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Lex ano“ nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės išimtines teises į prekių ženklus, t. y. prekiauti Lietuvoje iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001), bei uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje;
1.2. įpareigoti atsakovę UAB „Lex ano“ išimti iš apyvartos ieškovės išimtines teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes, t. y. atsakovės iš Vengrijos į Lietuvą lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001);
1.3. priteisti iš atsakovės UAB „Lex ano“ visus ieškovės nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės neteisėtos prekybos Lietuvoje lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001), kurie sudaro ne mažiau kaip 32 436,99 Eur;
1.4. priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė gamina ir platina vaistus bei medicinos prietaisus Vokietijoje ir užsienyje. Be kita ko, ji gamina ir Rytų Europoje platina vaistinius preparatus su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska, skirta atstatyti skydliaukės hormono levotiroksino trūkumą ir (arba) sumažinti skydliaukės veiklos įtampą. Skirtingose Rytų Europos valstybėse jie yra registruojami ir platinami skirtingais pavadinimais, pavyzdžiui, Lietuvoje jie užregistruoti ir platinami pavadinimu L-Thyroxin Berlin-Chemie, o Vengrijoje – Letrox. Tiek pavadinimas ,,Berlin-Chemie“, tiek ,,Letrox“ ieškovės yra užregistruotas kaip prekių ženklas 5 prekių klasei (farmaciniai preparatai, vaistai).
3. Atsakovė 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. spalio 7 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. vasario 11 d. pranešimais informavo ieškovę apie ketinimą lygiagrečiai importuoti iš Vengrijos į Lietuvą vaistinius preparatus Letrox 50 µg N100 nauju pavadinimu – kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, Letrox 100 µg N100 – kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, Letrox 125 µg N100 – kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100, o Letrox 75 µg N100 – kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, pateikė ieškovei dalies jų naujai sukurtas išorines pakuotes, pakuotės lapelio ir blistinės pakuotės pavyzdžius. Pažymėjo, kad nors pavadinimas ,,L-Thyroxin Berlin-Chemie“ ir nėra registruotas kaip prekių ženklas, nes žodis ,,L-Thyroxin“ yra hormono levotiroksino trumpinys vokiečių kalba, tačiau žodžių junginys ,,Berlin-Chemie“ yra užregistruotas kaip ieškovės perkės ženklas.
4. Ieškovė atsakovei pranešė, kad ji prieštarauja iš Vengrijos importuojamų vaistų Letrox 50 µg N100, Letrox 100 µg N100, Letrox 125 µg N100, Letrox 75 µg N100 pervadinimui, nesutinka, kad šie vaistai būtų pervadinti, perpakuoti į naujas pakuotes ir pardavinėjami Lietuvos rinkoje naujuoju pavadinimu, juolab kad atsakovė nepagrindė būtinumo pervadinti ir perpakuoti šiuos vaistinius preparatus. Ieškovės nuomone, nėra jokių duomenų, kad nepervadinus šio vaistinio preparato – palikus jo pavadinimą, naudojamą Vengrijos rinkoje, t. y. Letrox, jis nebūtų atpažintas gydytojų, vaistininkų ar vartotojų. Visgi atsakovė ieškovės prieštaravimų nepaisė ir pradėjo pervadintų vaistų prekybą Lietuvoje, todėl ieškovė prašo įpareigoti atsakovę šiuos neteisėtus veiksmus nutraukti, išimti pervadintus vaistinius preparatus iš prekybos. Taip pat ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 32 436,99 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. atsakovės nuo 2021 metų pradžios iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. gautą naudą, pardavus ginčo vaistinius preparatus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės Vokietijos įmonės Berlin- Chemie AG ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB ,,Lex ano“ iš ieškovės 9 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Viena vertus, teismas sutiko su ieškove, kad pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškovė, kaip šių ženklų savininkė, turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jos sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti. Tačiau, skirtingai nei tvirtina ieškovė, šios jos teisės nėra absoliučios.
7. Teismas nustatė, kad vaistinis preparatas su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska pavadinimu „Letrox“ buvo išleistas į Europos ekonominės erdvės rinką (parduodamas Vengrijoje) pačios ieškovės, todėl ji, kaip prekių ženklo savininkė, neteko teisės uždrausti šių prekių perpardavimo Lietuvoje (PŽĮ 19 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ženklas „Letrox“, reg. Nr. 31335, 1999 m. sausio 25 d. buvo įregistruotas ir Lietuvoje tačiau ieškovė, nepaisant atsakovės reikalavimų, nepateikė įrodymų, kad per 5 metus iki ieškinio pateikimo šis ženklas buvo naudojamas (PŽĮ 21 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnis). Priešingai, ieškovė teigia, kad vietoje „Letrox“ ženklo ji žymi Lietuvoje parduodamus ginčo vaistinius preparatus kitu ženklu – „L-Thyroxin Berlin-Chemie“. Taigi, pati ieškovė pripažįsta, kad ženklas „Letrox“ nebuvo Lietuvoje naudojamas ne tik 5 metus iki ieškinio pareiškimo, bet ir visą laiką nuo pat jo įregistravimo.
8. Teismas nurodė, kad teigdama, jog yra pažeidžiamos jos teisės ir į prekių ženklą „Berlin-Chemie“, ieškovė šių aplinkybių plačiau nedetalizavo. Be to, atsakovė turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą valstybinės institucijos leidimą lygiagrečiai importuoti būtent iš Vengrijos vaistinį preparatą pavadinimu L-Thyroxin Berlin-Chemie, o ieškovė neįrodinėja šio leidimo neteisėtumo. Šių aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad nėra ieškovo, prekės ženklo „Berlin-Chemie“ savininko, teisių pažeidimo. Leidimas yra išduotas būtent referencinio vaisto L-Thyroxin Berlin-Chemie pagrindu, kaip tai ir numatyta Vaistinių preparatų lygiagretaus importo taisyklių 3.2, 6.2.1 punktuose.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė įvykdė ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos įstatymas) 17 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą pareigą apie ketinimą lygiagrečiai importuoti vaistinį preparatą ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo importo raštu pranešti šio vaistinio preparato registruotojui ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, ji taip pat pateikė naujai sukurtų šio vaistinio preparato išorinės pakuotės, pakuotės lapelio ir blistinės pakuotės pavyzdžius.
10. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, o ieškovė to ir neįrodinėjo, kad perpakavimas turėjo įtakos pradinei produkto būklei pakuotės viduje ar kad perpakuoto produkto pateikimas pakenkė prekių ženklo ir (ar) jo savininko reputacijai. Teigdama, kad atsakovė, pervadindama ir perpakuodama vaistinius preparatus, siekia komercinio pranašumo, jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų ieškovė nepateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovės, kaip vaistinių preparatų lygiagretaus importuotojo, Lietuvos vaistinėse parduodamo vaistinio preparato kaina yra vienoda, nors pati ieškovė tam pačiam (identiškam) vaistiniam preparatui skirtingose Europos sąjungos valstybėse, t. y. Vengrijoje ir Lietuvoje, taiko skirtingą kainodarą, o kainos skirtumas yra itin reikšmingas (pvz. Letrox 100 ?g N100 kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 ?g N100 Vengrijoje kainuoja 2,37 Eur, o Lietuvoje – 6,31 Eur).
11. Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, teismo posėdžio metu apžiūrėtas vaistinių preparatų pakuotes, teismas konstatavo, kad pervadinimas ir perpakavimas neturi visiškai jokios įtakos pradinei produkto būklei, kadangi pats produktas nėra niekaip pakeičiamas. Naujoje pakuotėje aiškiai nurodoma, kad UAB „Lex ano“ perpakavo gaminį, nurodomas gamintojo vardas – Berlin- Chemie AG, t. y. atskleidžiama informacija, kad šį vaistinį preparatą lygiagrečiai importuoja ir yra atlikusi jo perpakavimą atsakovė, o šio vaistinio preparato gamintoja yra ieškovė. Taigi, galutiniai vartotojai, gaudami privalomą informaciją apie lygiagretų importą, be jokių sunkumų gali atskirti, jog atsakovės į Lietuvos rinką tiekiamas vaistas (levotiroksino natrio druska) yra perpakuotas. Pakuotės yra tvarkingos, be defektų ir, teismo vertinimu, visiškai identiškos, išskyrus prierašą apie gamintoją. Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymo „Dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-228 6.6.1 punkto reikalavimus, kad jei perpakuojama vidinė pakuotė perdedant į naują išorinę pakuotę, pateikiamas paaiškinimas.
12. Spręsdamas, ar egzistavo objektyvios aplinkybės ir būtinumas perpakuoti bei pervadinti ginčo vaistinius preparatus, teismas nustatė, kad vaistinis preparatas levotiroksino natrio druska (L-Thyronix Berlin-Chemie) yra įtrauktas į kompensuojamų vaistų sąrašą; veiklioji medžiaga – levotiroksino natrio druska – pagal 2020, 2021 metų vaistų suvartojimo ataskaitą yra vienas iš daugiausiai parduodamų preparatų pagal bendrinį pavadinimą Lietuvoje; ieškovė ilgą laiką, t. y. nuo 1995 metų, buvo vienintelė vaistinio preparato tiekėja Lietuvoje; dabartiniu metu vaistai išrašomi į jų sudėtį įeinančios veikliosios medžiagos bendriniu pavadinimu, tačiau anksčiau vaistinis preparatas buvo išrašomas L-tiroksino pavadinimu ar vaistinio preparato pavadinimu L-Thyronix Berlin-Chemie; ieškovė, nors yra įregistravusi prekių ženklą „Letrox“, niekada šio ženklo Lietuvos Respublikoje nėra naudojusi; vaistinis preparatas yra skirtas atstatyti skydliaukės hormono levotiroksino trūkumą ir paprastai skiriamas ilgam laikui, dėl ko vartotojai natūraliai pripranta prie konkretaus gamintojo, prekės ženklo; sveikatos priežiūros specialistai vaistinį preparatą, kurio sudėtyje yra levotiroksino druska, naudoja ne veikliosios medžiagos pavadinimu, o L-tiroksino pavadinimu.
13. Teismas pažymėjo kad ir išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės liginių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), išvadose nurodoma, kad pacientai sunkiai renkasi vaistus, kurie jiems nežinomi, dauguma pacientų rinktųsi tą patį vaistą, kokį ir anksčiau vartojo. Tai patvirtina ir VLK užsakymu atliktas ,,Šalies gyventojų informuotumo ir pasitikėjimo PSD sistema bei ligonių kasomis sociologinis tyrimas“. Taigi, per tokį ilgą laikotarpį vartotojai bei sveikatos priežiūros specialistai priprato prie vaistinio preparato pavadinimo ir gamintojo, juo labiau kad Lietuvoje ilgą laiką nebuvo jokių kitų jo tiekėjų. Susiformavę vartotojų įpročiai, teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti buvusį objektyvų būtinumą pervadinti ir perpakuoti ieškovės gaminimą vaistinį preparatą.
14. Pagrįstais teismas pripažino ir tokius atsakovės atsikirtimus, kad ieškovės reikalavimas tiekti į Lietuvos rinką levotiroksino vaistus originalia pakuote sudarytų sąlygas galutiniams vaisto vartotojams abejoti vaisto autentiškumu, nes pažeidus pakuotę (tam, kad būtų pakeistas reikalavimus atitinkantis pakuotės lapelis) ant originalios ir jau pažeistos apsaugos priemonės turėtų būti užklijuojama nauja apsaugos priemonė. Šios teismo išvados nepaneigė ir ieškovės argumentai, kad lygiagrečiai importuojamas vaistas būtų priimtinas vartotojams eksporto šalies pavadinimu t. y. Letrox, ir neperpakuotas į naują pakuotę, jeigu jis būtų tiekiamas žemesne kaina, negu šį vaistą į Lietuvos rinką tiekia pati ieškovė. Teismas pažymėjo, kad, bylos duomenimis, iš Lietuvos rinkos pasitraukė ir buvo išbrauktas iš kompensuojamų vaistų kainyno kito lygiagretaus importuotojo į Lietuvą tiekiamas vaistas, kurio priemoka kompensuojamų vaistų kainyne buvo žemiausia, t. y. pacientams vaistinėje jis buvo siūlomas su mažiausia priemoka.
15. Tokia aplinkybė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas įpareigoja receptuose naudoti tik vaisto veikliąją medžiagą, taip pat nepakeitė teismo pozicijos, jog tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai per daugelį metų labiau yra įpratę prie L-Thyronix Berlin-Chemie pavadinimo. Nepriklausomai nuo recepto išrašymo, vartotojams labiau žinomas L-Thyroxin pavadinimas nei į vaisto sudėtį įeinančios veikliosios medžiagos bendrinis pavadinimas, todėl Lietuvos rinkoje egzistuojant dideliam reikšmingos vartotojų dalies pasipriešinimui perženklintiems vaistiniams preparatams, taip pat vaistiniams preparatams, parduodamiems kitokiais pavadinimais nei gamintojai juos parduoda Lietuvoje, tai taptų kliūtimi veiksmingam vaistinio preparato patekimui į rinką.
16. Apibendrindamas argumentus teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Lex ano“ įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, jog egzistavo objektyvus būtinumas perpakuoti ir pervadinti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus, nes priešingu atveju atsakovė nebūtų turėjusi realių galimybių patekti į Lietuvos rinką su vaistiniu preparatu, kurio pavadinimas „Letrox“, tokiu būdu nebūtų galimybės vykdyti veiksmingą lygiagretaus vaistinio preparato importą. Atsakovė, pervadindama ir perpakuodama vaistinius preparatus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė ieškovės teisių, ieškovė, kaip prekių ženklo savininkė, negali uždrausti atsakovei, kaip lygiagrečiai importuotojai, pervardinti ir perpakuoti vaistinių preparatų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė Vokietijos įmonė Berlin-Chemie AG apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir jos ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Ieškovė turi teisę prieštarauti atsakovės iš Vengrijos į Lietuvą lygiagrečiai importuojamų vaistų „Letrox“ pervadinimui į „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, kadangi ji šį prekių ženklą yra užregistravusi Vengrijoje. Atsakovė 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad pranešimus apie ginčo vaistų lygiagretų importą ji siuntė ieškovei kaip prekių ženklo „Letrox“ savininkei. Atsakovė tokiu savo pranešimu pripažino, kad ieškovės išimtinės teisės į prekių ženklą „Letrox“ egzistuoja, todėl, remiantis protingumo bei teisingumo principais, atsakovė negali remtis PŽĮ 21 straipsnio 1 dalimi.
17.2. Vien tai, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT) išdavė atsakovei leidimą lygiagrečiai importuoti iš Vengrijos vaistinį preparatą pavadinimu ,,L-Thyroxin Berlin-Chemie“, nereiškia, kad ieškovė neturi teisės į prekių ženklą ,,Berlin-Chemie“. VVKT, išduodama leidimus lygiagrečiai importuojamam vaistui, nevertina ar lygiagrečiai importuojamo vaisto pavadinimas, pakuotė (ne)pažeidžia trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisių. Tik teismui pripažinus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, lygiagrečiai importuojamo vaisto leidimas galėtų būti panaikintas.
17.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė įrodė objektyvų būtinumą pervadinti jos lygiagrečiai importuojamus vaistus. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką objektyvus būtinumas pervadinti lygiagrečiai importuojamus vaistus gali būti pateisinamas arba teisinėmis, arba praktinėmis kliūtimis patekti lygiagrečiai importuojamam vaistui į Lietuvos rinką su pradiniu prekių ženklu (ESTT byla Nr. C-348/04, Boehringer Ingelheim KG ir Boehringer Ingelheim Pharma GmbH & Co. KG prieš Swingward Ltd.). Atsakovė pripažino, kad teisinių kliūčių nebuvo ir dėl to ginčo nėra. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistavo ir buvo įrodytos praktinės kliūtys patekti į rinką, t. y. vaistinio preparato pavadinimo ,,Letrox“ nežinomumas Lietuvos rinkoje.
17.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad analogiškas to paties gamintojo vaistas, tik kitu nei jau Lietuvos rinkoje esančiu pavadinimu, nebūtų gydytojų ir (ar) farmacininkų rekomenduojamas, o vartotojų perkamas. Nepagrįsta ir tokia išvada, kad praktikoje vaistas vadinamas ieškovės gaminamo vaisto pavadinimu ir yra su juo tapatinimas, kadangi ,,L-tiroksinas“ yra plačiai naudojamas skydliaukės hormono levotiroksino trumpinys. ,,Letrox“ yra identiškas ieškovės platinamam ,,L-Thyroxin Berlin-Chemie“, veikliųjų medžiagų kiekiai taip pat yra identiški, todėl jo vartojimas būtų lygiai toks pats – nebūtų poreikio tikslinti vaistų dozes.
17.5. Teismas netinkamai vertino VLK užsakymu atlikto tyrimo „Šalies gyventojų informuotumo pasitikėjimo PSD sistema bei ligonių kasomis sociologinis tyrimas“ duomenis. Teismas nepagrįstai pripažino, kad šio tyrimo duomenys nagrinėjamam ginčui yra aktualūs, nes duomenys apie vartotojų įpročius, renkantis tarp referencinio vaisto ir lygiagrečiai importuojamo vaisto, šio tyrimo metu net nebuvo renkami. Be to, net ir padarius priešingą išvadą, pagal šio tyrimo duomenis egzistuoja tikimybė, kad apie 45 proc. vartotojų galėtų įsigyti vaistinį preparatą pavadinimu „Letrox“, jei jis būtų parduodamas pigiau nei ieškovės vaistinis preparatas „L-Thyroxin Berlin-Chemie“.
17.6. Ieškovė neturėjo įrodinėti, kad atsakovė pervadindama ir perpakuodama vaistus siekia komercinio pranašumo – tai atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad pervadindama ir perpakuodama ginčo vaistinius preparatus ji nesiekia komercinio pranašumo, o daro tai dėl objektyvaus būtinumo. Atsakovei to neįrodžius, jos veiksmai laikytini neteisėtais. Be to, ieškovės į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė, pervadindama vaistinius preparatus, kaip tik ir siekia komercinio pranašumo, juolab ginčo vaistus Lietuvoje ji parduoda už tokią pačią kaip ir referencinių vaistų kainą, nors Vengrijoje juos superka už per pusę mažesnę kainą. Nekeisdama ginčo vaistų pavadinimo atsakovė negalėtų taikyti tokios pat kainos, kokią taiko ieškovė, nes mažiau žinomo pavadinimo vaistas už tokią pačią kainą, kaip ir žinomo pavadinimo vaistas, vartotojams nebūtų patrauklus.
17.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad egzistuoja objektyvios priežastys vaistinio preparato perpakavimui. Aplinkybė, kad nepakeitusi pakuotės atsakovė turėtų ją vis tiek pažeisti tam, kad būtų pakeistas pakuotės viduje esantis informacinis lapelis, nesudaro pagrindo konstatuoti perpakavimo būtinybę. Lygiagretūs prekybininkai gali naudoti apsauginius įtaisus ir unikalius identifikatorius ant pirminės pakuotės, t. y. perpakavimas į naują pakuotę tam nėra būtinas, jeigu toks naudojimas atitinka Europos Komisijos nurodytas aplinkybes.
17.8. Teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad atsakovė tariamai neatliko neteisėtų veiksmų, nepagrįstai nepatenkino reikalavimų įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, išimti iš apyvartos ieškovės teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes ir atlyginti žalą.
18. Atsakovė UAB ,,Lex ano“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
18.1. Ieškovė prekių ženklo ,,Letrox“ nenaudojo Lietuvoje ne tik paskutinius 5 metus, bet ir iš viso jo nėra naudojusi, todėl ir šis prekių ženklas nėra saugomas, t. y. ieškovė neturi išimtinės teisės į prekių ženklą ,,Letrox“.
18.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė valstybinės institucijos išduotą leidimą vykdyti vaistinių preparatų lygiagretų importą pavadinimu „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ galėtų ginčyti tik gavusi teismo sprendimą, kuriame būtų konstatuota, jog teisės į prekių ženklą yra pažeistos, nėra teisiškai reikšmingi. Teismas įvertino ESTT praktikoje nurodytas būtinąsias sąlygas, leidžiančias lygiagrečiam importuotojui pervadinti bei perpakuoti vaistinius preparatus, bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi būtinybė pervadinti ir perpakuoti vaistinius preparatus.
18.3. Daugiau nei 17 metų Lietuvos rinkoje buvo vienintelis vaistinis preparatas „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, kuris pacientams skiriamas visam gyvenimui, be to, paskyrus naują preparatą, jo dozės turi būti suderinamos su gydytojais, todėl patekimas į rinką su nauju pavadinimu objektyviai nebūtų veiksmingas. Tiek farmacininkų nurodyta informacija, tiek vartotojų apklausų rezultatai patvirtina, kad vartotojai linkę rinktis tuos vaistinius preparatus, prie kurių firminio pavadinimo jie pripratę. Be to, ir vaistinių atstovai, į kuriuos kreipėsi atsakovė, nurodė, kad vaistinio preparato pavadinimu ,,Letrox“ neparduos.
18.4. Nors nagrinėjamu atveju vaistiniai preparatai „Letrox“ ir „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ yra identiški (tapatūs) to paties gamintojo vaistai, todėl pacientai, pradėję gydymą „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ vaistiniu preparatu, galėtų tęsti gydymą naudojant „Letrox“ net nekeičiant ir nekoreguojant vaistų dozės, tačiau pasaulinė praktika akivaizdžiai patvirtina, kad pacientai vaistinio preparato „Letrox“ nesirinktų, o gydytojai ir farmacininkai šio preparato nesiūlytų, nes būtų baiminamasi kitos hormono koncentracijos ir poreikio iš naujo sureguliuoti dozę.
18.5. Išvadą teikusios VLK išaiškinimai, kad nepervadinus ir neperpakavus vaistinių preparatų atsakovė neturėtų galimybės veiksmingai patekti į rinką, kadangi pacientai nesirenka vaistinių preparatų, kurių pavadinimai jiems nėra žinomi ir prie kurių pacientai nėra įpratę, todėl ir vaistinio preparato kaina nėra pagrindinis kriterijus pacientams renkantis vaistinius preparatus net ir tuo atveju, jeigu gydytojai rekomenduotų rinktis pigesnį vaistą, patvirtina, kad atsakovė niekaip veiksmingai nebūtų galėjusi patekti į rinką.
18.6. Faktas, kad atsakovė 2021 metais pardavė labai mažą kiekį ginčijamų vaistinių preparatų, patvirtina, jog atsakovė neįgyja jokio komercinio pranašumo. Atsakovės pajamos yra akivaizdžiai per mažos ir tik padeda užtikrinti levotiroksino druskos tiekimo į Lietuvos rinką nepertraukiamumą.
18.7. Ieškovė siekia nesąžiningai drausti lygiagretiems importuotojams pervadinti bei perpakuoti vaistinius preparatus, kad šie neturėtų jokios galimybės veiksmingai patekti į rinką. Be to, situacija, kai ieškovė neturi jokių konkurentų, lemia žymiai didesnes vaistų kainas nei tose valstybėse, kur ieškovė turi konkurentus, tiekiančius vaistinius preparatus su analogiška veikliąja medžiaga.
18.8. Atsakovė, lygiagrečiai importuodama iš Vengrijos į Lietuvą ieškovės gaminamą levotiroksiną, pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalo pažeisti pakuotę ir jos apsaugos priemones tam, kad pakeistų pakuotės informacinį lapelį į lietuvių kalbą. Tik perpakavus pacientas gali aiškiai ir neabejotinai atpažinti, kad konkrečios importuojamo vaistinio preparato pakuotės atsakovė po jos perpakavimo dar kartą neatidarė. Kiti privalomi ženklinimo lipdukai (pateikiami duomenys apie lygiagretų importą), tiek ir naujos apsaugos priemonės lipdukas, užklijuotas ant senosios pakuotės, sukelia galutiniams vartotojams abejones dėl įsigyjamo vaisto tiekimo šaltinio ir galimos vaisto padirbimo rizikos.
18.9. Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas pagrįstai atmetė ir kitus ieškovės reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų ir pateiktų naujų įrodymų
19. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 19 d. gautas apeliantės Berlin-Chemie AG prašymas prijungti papildomus įrodymus – Lenkijos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį su vertimu į lietuvių kalbą. Apeliantė nurodė, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo gautas atsakovės UAB ,,Lex ano“ atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame, atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius, jog apeliantė tuos pačius vaistinius preparatus skirtingose valstybėse pavadindama skirtingai siekia riboti laisvą prekių judėjimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Siekdama paneigti šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, apeliantė ir teikia į bylą Lenkijos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje yra konstatuota priešingai.
20. Atsakovė UAB ,,Lex ano“ 2022 m. lapkričio 16 d. pateikė atsiliepimą į apeliantės prašymą, kuriame nurodė, kad apeliantė siekia papildyti savo apeliacinio skundo argumentus, nors apeliacinio skundo pateikimo terminas jau yra pasibaigęs, be to, apie prašomo priimti įrodymo egzistavimą jai turėjo ir galėjo būti žinoma dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovės vertinimu, Lenkijos teismų formuojama praktika nėra aktuali sprendžiant nacionalinius ginčus vietos teismuose.
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, visų pirma būtina atsižvelgti į specialiose apeliaciniame procese taikomose normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus ribojimus bei draudimus.
22. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia teisėjų kolegijos išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.
23. Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime į jos apeliacinį skundą nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors, kaip nurodyta pirmiau, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos, nustatančios apeliacijos taisykles, nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, todėl rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
24. Dėl tų pačių priežasčių nepriimami ir įrodymai, kuriais apeliantė grindė savo rašytinius paaiškinimus. Juo labiau kad pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo proceso taisyklių klaidų. Duomenų, kad kitos valstybės teismo sprendimo, kuris buvo priimtas bylą tebenagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė neturėjo galimybės pateikti anksčiau, byloje nėra. Taigi, rašytiniai paaiškinimai ir juos pagrindžiant pateikti įrodymai nepriimami.
Dėl lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų perpakavimo ir pervadinimo
25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas prekių ženklo savininko teisių gynimo klausimas, kuomet jo į Bendrijos rinką išleistus vaistinius preparatus kitas rinkos dalyvis nusprendė lygiagrečiai importuoti į kitą Bendrijos narę, juos perpakuodamas ir pervadindamas. Šis šalių ginčas kilo po to, kai atsakovė pranešė apeliantei apie turimą ketinimą importuoti iš Vengrijos apeliantės gaminamus ir ten platinamus vaistinius preparatus su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska, kurie skirti atstatyti skydliaukės hormono levotiroksino trūkumą ir (arba) sumažinti skydliaukės veiklos įtampą, ir kurie Vengrijoje platinami pavadinimu Letrox. Atsakovė pranešė apeliantei, kad ketina šiuos vaistinius preparatus ne tik perpakuoti į naujas pakuotes, bet ir juos pervadinti į L-Thyroxin Berlin-Chemie, t. y. Lietuvos rinkoje juos platinti lygiai tokiu pačiu pavadinimu, kuriuo šiuos vaistinius preparatus Lietuvoje platina ir apeliantė.
26. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo poziciją, kad jos nesutikimas su ginčo prekių naudojimu atsakovės komercinėje veikloje yra nepagrįstas, nes atsakovė yra įrodžiusi objektyviai egzistuojančias (būtinas) priežastis, lėmusias vaistinių preparatų perpakavimą ir pervadinimą, kelia netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos, įrodymų tyrimą bei jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante.
27. Intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimo principai ir sąlygos yra numatytos tiek tarptautiniuose Europos Sąjungos teisės aktuose, tiek ir nacionaliniuose teisės aktuose. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. spalio 22 d. direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) (anksčiau – 1998 m. gruodžio 21 d. Pirmoji Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti) (toliau – Prekių ženklų direktyva 2008/95/EB) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti juo ženklinti prekes, kurios paties ženklo savininko arba su jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į rinką Bendrijoje. Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 7 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu savininkas turi teisėtas priežastis nesutikti su tolesniu prekių naudojimu komercinėje veikloje, ypač jei po išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių kokybė.
28. Tarybos 2009 m. vasario 26 d. reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (toliau – Reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo Nr. 207/2009) 13 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad bendrijos prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti naudoti šį ženklą prekėms, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu yra išleistos į Bendrijos rinką pažymėtos tuo ženklu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu išleidus jas į rinką pasikeitė arba pablogėjo jų kokybė.
29. Nacionalinėje teisėje, o konkrečiai PŽĮ 19 straipsnyje, yra įtvirtintas iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas, susijęs su ženklo savininko teisių pasibaigimu. Pagal šio straipsnio 1 dalį ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė (PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis).
30. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tas pats apeliantės gaminamas vaistinis preparatas skirtingais pavadinimais buvo išleistas į Europos Sąjungos rinką. Kaip minėta, Lietuvoje ginčo vaistinis preparatas platinamas pavadinimu L-Thyroxin Berlin-Chemie, o Vengrijoje – Letrox. Apeliantė teigia, kad ji atsakovei pretenzijų neturėtų, jeigu atsakovė, importuojanti šiuos vaistus būtent iš Vengrijos rinkos už žemesnę kainą, prekybą jais Lietuvoje vykdytų originaliu, Vengrijos rinkoje naudojamu pavadinimu Letrox. Atsakovė įrodinėja, kad platindama vaistus pavadinimu Letrox ji negalėtų veiksmingai pateikti į Lietuvos rinką, todėl jų perpakavimas ir pervadinamas į tokį patį pavadinimą, kuriuo šiuos vaistus Lietuvoje platina apeliantė, buvo objektyviai būtinas.
31. Pagal ESTT praktiką, suformuotą aiškinant ir taikant Prekių ženklų direktyvos 2008/95/EB 7 straipsnio 2 dalį (žr. ESTT 1978 m. gegužės 23 d. sprendimą Hoffmann-La Roche and Co. AG ir kiti v. Centrafarm Vertriebsgesellscaht Pharmazeutischer Erzeugnisse MBH, byla C-102/77; 1996 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Bristol-Myers Squibb ir kiti v. C.H. Boehringer Sohn, sujungtos bylos C-427/93, C-429/93 ir C-436/93), prekių ženklo savininkas gali pasinaudoti teise uždrausti prekybą perpakuotomis farmacinėmis prekėmis, išskyrus atvejus, kai: (1) tai prisideda prie dirbtinio valstybių narių rinkų atskyrimo; (2) perpakavimas negali paveikti originalios pakuotėje esančios prekės būklės; (3) ant naujos pakuotės aiškiai nurodoma, kas prekę perpakavo ir jos gamintojas; (4) perpakuotos prekės pateikimas negali pakenkti geram prekių ženklo ir jo savininko vardui; (5) prieš perpakuotos prekės pateikimą parduoti importuotojas įspėja prekių ženklo savininką ir jo prašymu pateikia perpakuotos prekės pavyzdį.
32. Kasacinis teismas, remdamasis ESTT išaiškinimais (žr. ESTT 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą byloje Boehringer Ingelheim KG ir kiti v. Swingward Ltd ir kiti, byla C-348/04), šiuo aspektu taip pat jau yra pasisakęs, nurodydamas, kad perpakavimo teisėtumą turi įrodyti paralelinis importuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-684/2015). Taigi, kaip pagrįstai akcentuoja apeliantė, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti tai, kad ginčo objektu tapusių vaistinių preparatų perpakavimas buvo būtinas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jai tenkančios tokių aplinkybių įrodinėjimo pareigos atsakovė (paralelinis importuotojas) neįvykdė. Išvadą, kad apeliantės, kaip prekių ženklo savininkės, teisės nebuvo pažeistos, padaręs pirmosios instancijos teismas suklydo.
33. Atsakovė įrodė tokią prekių ženklo savininko draudimą prekiauti perpakuotomis farmacinėmis prekėmis eliminuojančią sąlygą, kaip būtino pranešimo apeliantei pateikimas. Apie savo ketinimą importuoti ir perpakuoti vaistinius preparatus ji įspėjo apeliantę bei, šiai prašant, pateikė perpakuotos prekės pavyzdį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2020 m. liepos 17 d. pranešimu (1 t., b. l. 48, 51,) informavo apeliantę apie ketinimą lygiagrečiai importuoti Letrox, 50 mikrogramų tabletes 100 tablečių pakuotėje kaip L-Thyroxin Berlin-Chemie iš Vengrijos į Lietuvą bei pridėjo naujos pakuotės pavyzdį, informacinį lapelį lietuvių kalba ir vaistinio preparato lizdinę plokštelę. Kitu, 2020 m. spalio 7 d. pranešimu (1 t., b. l. 61, 65), atsakovė informavo apeliantę apie 100 mikrogramų tablečių 100 tablečių pakuotėje lygiagretų importą, 2021 m. sausio 5 d. pranešimu (1 t., b. l. 89, 91) – apie 125 mikrogramų tablečių 100 tablečių pakuotėje lygiagretų importą, 2021 m. vasario 11 d. pranešimu (1 t., b. l. 105, 107) – apie 75 mikrogramų tablečių 100 tablečių pakuotėje lygiagretų importą bei pridėjo pakuočių, informacinių lapelių, lizdinės plokštelės pavyzdžius. Kitaip tariant, atsakovė yra įgyvendinusi sąlygą, susijusią su prekių savininkės įspėjimu ir prekės pakuotės pavyzdžio pateikimu.
34. Iš į bylą pateiktų naujų atsakovės importuojamų vaistinių preparatų pakuočių (1 t., b. l. 79, 116–117, 141–142, 144–145) matyti, kad ant jų matomoje vietoje (ant pakuotės nugarėlės), aiškiai perskaitomu šriftu yra nurodyta, kad vaistinio preparato gamintoja yra Berlin-Chemie AG, lygiagreti importuotoja – UAB ,,Lex ano“, perpakuotoja – UAB ,,Entafarma“. Įspėjimas apie atliktą perpakavimą atspausdintas taip, kad jį galėtų perskaityti normalaus regėjimo ir atidumo vartotojas. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad įrodyta ir kita būtinoji sąlyga – ant naujos pakuotės aiškiai nurodyta, kas prekę perpakavo bei jos gamintoja.
35. Sprendžiant dėl trečiosios sąlygos – perpakavimo poveikio prekės būklei, pažymėtina, kad šiuo atveju turi būti vertinama ne pakuotės, o joje esančio vaistinio preparato kokybė ir poveikis jai dėl atlikto perpakavimo. Kaip minėta, pareiga įrodyti šią, kaip ir kitas sąlygas, tenka atsakovei. Visgi pagal ESTT formuojamą praktiką įrodinėjant, kad perpakavimas negali paveikti originalios pakuotėje esančios prekės būklės, pakanka įrodymų, kurie leistų pagrįstai preziumuoti, kad ši sąlyga yra įvykdyta (žr. ESTT 1996 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Bristol-Myers Squibb ir kiti v. C.H. Boehringer Sohn, sujungtos bylos C-427/93, C-429/93 ir C-436/93 53 paragrafą). Perpakuotojui įrodžius, kad jis laikosi geros gamybos praktikos keliamų reikalavimų ir yra kompetentingų institucijų sutikimas su perpakavimu ir jo sąlygomis bei iš kompetentingos priežiūros institucijos gautas naujų pakuočių patvirtinimas, – visa tai gali būti panaudota kaip juridiškai reikšmingas faktas, leidžiantis spręsti, kad perpakuota nepaveikiant kokybės, nebent prekės ženklo savininkui pavyktų įrodyti kitaip (Zalepūga M., Lygiagretaus medicinos produktų importo teisinio reguliavimo teoriniai ir praktiniai aspektai: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2016).
36. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų (1 t., b. l. 49), kurių teisingumo nė viena iš šalių neneigia, matyti, kad atsakovė į naują pakuotę iš pradinės pakuotė perdėjo lizdinę plokštelę, kuri nebuvo daloma ar atidaryta, tablečių kiekis nebuvo keičiamas. Todėl nėra ir pagrindo spręsti, kad perpakuojant galėjo būti paveikta vaistinio preparato kokybė. Be to, VVKT 2020 m. kovo 12 d. išdavė atsakovei vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimą, leidžiantį iš Vengrijos importuoti 50 mikrogramų tablečių lizdines plokšteles, N 100, pavadinimu – L-Thyroxin Berlin-Chemie (1 t., b. l. 50); 2020 m. rugpjūčio 13 d. jai buvo išduotas analogiškas leidimas dėl 100 mikrogramų tablečių lizdinės pakuotės importo (1 t., b. l. 63). Šalys pripažįsta, kad ir 75 bei 125 mikrogramų tablečių lizdinių plokštelių importo leidimai buvo gauti.
37. Kadangi kompetentinga institucija, kuriai, be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtintas Valstybinių preparatų lygiagretaus importo taisykles pavesta atlikti pateiktos paraiškos dėl vaistinio preparato lygiagretaus importo patikrinimą ir ekspertizę, išdavė leidimą importuoti vaistinį preparatą, darytina išvada, kad vaistinio preparato kokybė nebuvo nei pakeista, nei, juo labiau, pabloginta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad perpakuojant buvo paveikta vaistinių preparatų būklė bei kokybė.
38. Vertinant, ar perpakavimas negali pakenkti geram apeliantės, kaip prekių ženklo savininkės, vardui, pažymėtina, kad ESTT praktikoje nurodyti tokie atvejai, kuomet perpakavimas gali turėti neigiamos įtakos prekių ženklo savininko reputacijai: kai lygiagretus importuotojas ant jo naujai sukurtos pakuotės nenurodo originalaus ženklo, naudoja elementus, kurie būdingi jam pačiam, o ne prekių gamintojui, išorinę pakuotę pažymi savo logotipu, suniveliuojami prekių ženklai, ant originalios pakuotės užklijuojamas naujas pavadinimas, kuomet visiškai uždengiamas gamintojas ir kt. (žr. ESTT 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą byloje Boehringer Ingelheim KG ir kiti v. Swingward Ltd ir kiti, byla C-348/04, 41, 45 paragrafus).
39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu ir tuo aspektu, kad atsakovės pateiktos naujos pakuotės išoriškai yra tvarkingos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės Lietuvoje ir Vengrijoje platinamų vaistinių preparatų su ta pačia veikliąja medžiaga pakuotės yra iš esmės identiškos – jų abiejų dešiniajame kampe yra tas pats vaizdinis elementas – ketvirtadalis apskritimo, susidedantis iš mėlynos ir raudonos spalvos, teksto išdėstymas ant pakuočių taip pat identiškas, tik Vengrijos rinkoje naudojamose pakuotėse nurodytas pavadinimas Letrox, o Lietuvos rinkoje – L-Thyroxin Berlin-Chemie. Atsakovė, perpakuodama šiuos vaistinius preparatus, iš esmės panaudojo identišką apeliantės Lietuvoje naudojamam įpakavimą, prie aprašymo tik papildomai nurodžiusi, kas jį perpakavo bei importavo. Be to, lyginant su Vengrijos rinkoje naudojama pakuote, ant naujos pakuotės nurodytas ir vaisto pavadinimas Brailio raštu. Tokiu atveju nėra ir pagrindo išvadai, kad perpakavimas galėjo turėti neigiamos įtakos apeliantės reputacijai.
40. Paskutinė sąlyga, kuriai esant perpakavimas pripažįstamas pateisinama priemone, yra tokie atvejai, kai, neatlikus perpakavimo, yra dirbtinai atskiriamos valstybių narių rinkos, t. y. kai neperpakavus patekimas į rinką nepagrįstai pasunkėtų ar būtų iš esmės neįmanomas. Būtent dėl šios sąlygos aiškinimo ir taikymo iš esmės ir yra kilęs šalių ginčas.
41. ESTT praktikoje išaiškinta, kad prekių ženklo specialus objektas yra šiuo prekių ženklu pažymėtos prekės kilmės užtikrinimas ir kad trečiojo asmens be savininko leidimo atliktas šios prekės perpakavimas gali sukelti realų pavojų šios kilmės garantijai. Prekių ženklo savininko protestas dėl šiuo prekių ženklu žymimų prekių perpakavimo tiek, kiek juo nukrypstama nuo laisvo prekių judėjimo, negali būti patenkintas, jeigu savininko naudojimasis šia teise sudaro paslėptą prekybos tarp valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių apribojimą, kaip tai suprantama pagal šio susitarimo 13 straipsnio antrą sakinį. Toks paslėptas apribojimas kyla tuomet, kai prekių ženklo savininko naudojimasis savo teise prieštarauti dėl perpakavimo prisideda prie dirbtinio valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių rinkų padalijimo, jeigu perpakuojant nebuvo pažeisti teisėti savininko interesai. Savininko protestas dėl perpakavimo prisideda prie dirbtinio valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių rinkų padalijimo, kai šis perpakavimas yra būtinas, kad paraleliai importuota preke galėtų būti prekiaujama importo valstybėje. Savininko, kurio teisė į prekių ženklą saugoma valstybėje narėje, teisė prieštarauti dėl prekybos šiuo prekių ženklu pažymėta perpakuota preke turi būti ribojama tik jeigu importuotojo atliktas perpakavimas būtinas, siekiant prekiauti šia preke importo valstybėje narėje (ESTT 2007 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Boehringer Ingelheim KG ir kiti v. Swingward Ltd ir kiti, byla C-348/04, 14, 16, 17, 18 paragrafai).
42. Toliau plėtodamas aptariamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, ESTT 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime byloje C-297/15 Ferring Lægemidler A/S v. Orifarm A/S yra nurodęs, kad Prekių ženklų direktyvos 2008/95/EB 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekių ženklo savininkas gali prieštarauti tam, kad paralelinis importuotojas toliau prekiautų vaistu, to importuotojo perpakuotu į naują pakuotę ir pakartotinai pažymėtu prekių ženklu, jeigu, pirma, importo valstybėje Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyje šiuo vaistu galima prekiauti supakuotu į tokią pačią pakuotę, kuria juo prekiaujama eksporto valstybėje Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyje, ir, antra, importuotojas neįrodė, kad importuota preke galima prekiauti tik ribotoje importo valstybės rinkos dalyje, o tai turi patikrinti bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas.
43. Vadinasi, pagal teisinį reguliavimą ir ESTT išaiškinimus atsakovės veiksmai, jai perpakuojant ir parduodant lygiagrečiai importuotus vaistinius preparatus, galėtų būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais tik tada, jeigu atsakovė įrodytų, kad Lietuvoje negalima (draudžiama) jais prekiauti toje pačioje pakuotėje, kokioje jais prekiaujama Vengrijoje (eksporto valstybėje), arba kad prekės neperpakavus ir nepervadinus jos prekyba būtų galima tik ribotoje Lietuvos rinkos dalyje.
44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog prekyba originalia, Vengrijoje naudojama pakuote, jos neperpakavus ir nepakeitus pavadinimo, Lietuvoje būtų negalima (neįmanoma). Tokią išvadą, be kita ko, lemia ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-409 „Dėl 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 Dėl vaistų receptų rašymų ir vaistų išdavimo (pardavimo) pakeitimo“ patvirtinta nauja receptinių vaistų išrašymo tvarka, pagal kurią gatavi vaistai gali būti receptuose nurodomi tik jų bendriniais pavadinimais. Ši tvarka įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 1 d. Taigi, pagal daugiau nei 10 metų galiojantį teisinį reguliavimą gydytojai, išrašydami pacientams kompensuojamų vaistų receptus, juose nurodo bendrinį vaistų pavadinimą, kuris paprastai atitinka tame medikamente naudojamos veikliosios medžiagos pavadinimą. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 patvirtinto Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašo (A sąrašas) matyti, kad įgimto jodo trūkumo sindromui gydyti skirtas kompensuojamas vaistas yra levothyroxinum. Kitaip tariant, pagal Lietuvoje galiojančią tvarką į kompensuojamų vaistų sąrašą yra įtraukiami ne konkretaus gamintojo vaistų pavadinimai, o bendrinis jų pavadinimas, kuris nagrinėjamu atveju yra levotiroksinas. Gydytojai, išrašydami pacientui konkrečius vaistus, taip pat nurodo ne konkretų vaisto gamintoją, o jo veikliąją medžiagą.
45. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) 98 punkte nurodoma, kad farmacijos specialistas, ligoniui sutikus, turi teisę išduoti to paties bendrinio pavadinimo kompensuojamąjį vaistą kitu prekiniu pavadinimu, nekeisdamas jo formos bei vartojimo dažnumo tik tuo atveju, jei faktiškai išduodamų vaisto dozuočių vaistinės medžiagos kiekis atitinka išrašytą vaistinės medžiagos kiekį ir išduoto vaisto kompensuojamoji suma ne didesnė už išrašyto vaisto kompensuojamąją sumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė pakuotėje esančių vaistų kiekių, jų dozuočių nekeitė, todėl ir teisinių kliūčių gydytojams ar vaistininkams rekomenduoti šį neperpakuotą, identišką apeliantės platinamam, tik kitu originaliu pavadinimu – Letrox, vaistinį preparatą nebuvo.
46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neįrodyta ir kita prekių ženklo savininko prieštaravimą galinti paneigti sąlyga – galimybė patekti tik į ribotą Lietuvos rinkos dalį. Nagrinėjamu atveju atsakovė būtinumą perpakuoti ir tuo pačiu pervadinti importuojamus vaistinius preparatus iš esmės grindė argumentais, kad šį vaistinį preparatą skydliaukės ligomis sergantys asmenys vartoja visą gyvenimą, todėl jie yra pripratę prie vienintelio tokio rinkoje esančio vaistinio preparato, siedami jį su konkrečiu pavadinimu – L-Thyroxin Berlin-Chemie. Taigi, būtent dėl šios priežasties pacientai nebus linkę rinktis nežinomo pavadinimo vaisto, o gydytojai ir vaistininkai jo taip pat neskirs. Siekdama tokius savo teiginius pagrįsti, atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus – Magistrinį baigiamąjį darbą ,,Lietuvos pacientų nuomonė apie tiroksino, vartojamo pakaitinei hormonų terapijai, efektyvumą, saugumą ir gydymo nurodymų laikymąsi analizė“ (2 t., b. l. 56–103), Valstybinio audito ataskaitą ,,Ar užtikrinamas kompensuojamųjų generinių vaistų prieinamumas“ (2 t., b. l. 104–159), VLK pateiktus atsakymus (4 t., b. l. 87–90).
47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad, skirtingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, šie įrodymai savaime nepakankami vaistinių preparatų perpakavimo ir pervadinimo objektyviam poreikiui, nepaisant prekių ženklo savininkės išsakyto prieštaravimo, pagrįsti. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovė į rinką galėtų patekti tik perpakavusi ir pervadinusi vaistinius preparatus, nes pacientai nėra linkę rinktis lygiagrečiai importuojamo vaisto.
48. Viena vertus, pagal VLK atsakymus, kuriuos ši pateikė vadovaudamasi jos užsakymu atliktu tyrimu ,,Šalies gyventojų informuotumo ir pasitikėjimo PSD sistema bei ligonių kasomis sociologinis tyrimas“, gydytojui rekomendavus pasirinkti pigesnį vaistinį preparatą, 48 proc. apklaustųjų rinktųsi tą patį vaistą, kokį ir anksčiau vartojo, ir tik 20 proc. pacientų rinktųsi vaistą su mažesne paciento priemoka. Kita vertus, nagrinėjamu atveju būtų aktualūs kitokie pacientų pirkimo įpročiai, kurie šiame tyrime nebuvo analizuoti, t. y. tai ar jie sutiktų ir norėtų pirkti to paties gamintojo, tik esantį kitokioje pakuotėje, visiškai identišką vaistinį preparatą. Pažymėtina, kad atsakydama į 5 klausimą VLK nurodė, jog tyrimo metu nebuvo renkami duomenys, kokį vaistinį preparatą vartotojai pasirinktų, jeigu priemoka už lygiagrečiai importuojamą vaistą būtų tokia pati, kaip už referencinį vaistą. Atitinkamai, ir apeliantės argumentai, kad atsakovė neįrodė, jog pacientai nesirinktų, o vaistininkai nesiūlytų neperpakuoto ir nepervadinto skydliaukės ligoms skirto vaistinio preparato, jokiais bylos įrodymais nėra paneigti.
49. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad ginčo dėl to, jog Vengrijoje vaistinis preparatas yra pardavinėjamas už beveik tris kartus mažesnę kainą nei Lietuvoje, nėra. Ginčo nėra ir dėl to, kad atsakovė jos perpakuotus ir pervadintus iš Vengrijos importuotus vaistinius preparatus pardavinėjo už tokią pačią kainą, kaip ir apeliantė, o ne pigiau nei apeliantė. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad atsakovė, perpakuodama ir pervadinama vaistinius preparatus, siekė ne veiksmingo patekimo į Lietuvos rinką, bet ekonominės naudos sau pačiai ir tolesnio apeliantės gaminamų bei jos prekių ženklais žymimų vaistinių preparatų komercializavimo (žr. šios nutarties 28, 29 punktus). Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad, ieškovei neturint jokių konkurentų, tai lemia žymiai didesnes vaistų kainas nei tose valstybėse, kur ieškovė turi konkurentus, tiekiančius vaistinius preparatus su analogiška veikliąja medžiaga, jos pačios taikomos rinkodaros kontekste pripažinti aiškiai deklaratyviais, jai pačiai nė nesiekus konkuruoti su apeliante Lietuvos rinkoje mažesnėmis kainomis, nors tą padaryti atsakovė objektyviai galėjo, vykdydama paralelinį importą iš valstybės narės, kurioje ginčo vaistiniai preparatai yra žymiai pigesni. Nepaisant to, kad pelno siekimas yra kiekvieno verslo subjekto pagrindinis tikslas, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad mažesnės nei ieškovės Lietuvoje parduodamų tų pačių vaistinių preparatų kainos nustatymas būtų jai nuostolingas ar kad pirkėjai už mažesnę kainą nesirinktų jos platinamų vaistų vietoje siūlomų apeliantės.
50. Nėra abejonės dėl to, kad rinkoje esant ne vienam, o keliems tiekėjams, vartotojai turėtų didesnę pasirinkimo galimybę. Tačiau atsakovės pasirinkta verslo taktika, kuomet ji kelis kartus pigiau įsigytą vaistinį preparatą Lietuvos rinkoje pardavinėja už tą pačią kaip ir apeliantė kainą, nėra naudinga galutiniams vartotojams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pačios atsakovės veiksmai, kuomet ji už tą pačią kaip apeliantė kainą nusprendė platinti vaistinius preparatus gali būti priežastimi, dėl kurios jos patekimas į rinką būtų ne toks veiksmingas, kokio ji norėtų ir siektų. Atsakovė, perpakuodama ir pervadindama vaistinius preparatus, neabejotinai siekė ekonominio pranašumo, todėl tokie jos veiksmai pripažįstami nesąžiningais ir pažeidžiančiais apeliantės, prekės ženklo savininkės, teises. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė neįrodė sąlygų lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų perpakavimui ir pervadinimui būtinybės, atitinkamai, to padaryti be prekių ženklų savininkės pritarimo negalėjo.
51. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė savo procesiniuose dokumentuose, pagal PŽĮ 70 straipsnio 1 dalį prekės ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: (1) pripažinti jų teises; (2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; (3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; (4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio įstatymo 75 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą; (5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
52. PŽĮ 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 dalis).
53. Nustačius apeliantės, kaip ženklo savininkės, teisių pažeidimą, patenkinami ir jos prašymai dėl jos pažeistų teisių gynimo – atsakovė įpareigojama nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius apeliantės išimtines teises į prekių ženklus, t. y. prekiauti Lietuvoje iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais Letrox, kurių pavadinimai pakeisti į L-Thyroxin Berlin-Chemie, taip pat atsakovė įpareigojama išimti iš apyvartos apeliantės išimtines teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes.
54. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliantės ieškinio reikalavimai dėl prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir prekių išėmimo iš apyvartos buvo atmesti, panaikinama ir šioje ginčo dalyje priimamas naujas sprendimas – ši ieškinio reikalavimų dalis tenkinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl žalos, patirtos pažeidus prekių ženklo savininko teises, atlyginimo
55. Apeliantė, prašydama priteisti iš atsakovės 32 436,99 Eur žalos atlyginimą, įrodinėjo sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti visetą, tačiau pirmosios instancijos teismas šios apeliantės ieškinio reikalavimo dalies nenagrinėjo vien konstatavęs, kad byloje nebuvo įrodytas apeliantės, kaip prekės ženklo savininkės, teisių pažeidimas.
56. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
57. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, t. y. kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
58. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos perduoti bylos dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi šiam teismui padarius neteisingą išvadą dėl apeliantės, prekių ženklo savininkės, teisių nepažeidimo, dėl apeliantės reikalavimų atlyginti šiuo pažeidimu padarytą žalą iš viso nebuvo pasisakyta. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškinio faktinio pagrindo, kuriuo buvo įrodinėjamos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, nepasisakė dėl jų teisinio vertinimo. Tokioje situacijoje ši bylos dalis, siekiant ginčą išspręsti teisingai, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Akivaizdu, kad šios bylos dalies nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, kartu reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo tik apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus užginčyti instancine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją šioje ginčo dalyje (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Todėl bylos dalis dėl apeliantės reikalavimo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
59. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo dalies panaikinimo ir bylos dalies perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus likusią ginčo dalį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG ieškinio reikalavimai dėl prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir prekių išėmimo iš apyvartos buvo atmesta, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG (juridinio asmens kodas HRB 34997 B) ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lex ano“ (juridinio asmens kodas 300153209) nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG (juridinio asmens kodas HRB 34997 B) išimtines teises į prekių ženklus, t. y. prekiauti Lietuvoje iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001), ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lex ano“ (juridinio asmens kodas 300153209) išimti iš apyvartos ieškovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG (juridinio asmens kodas HRB 34997 B) išimtines teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes, t. y. atsakovės iš Vengrijos į Lietuvą lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001).
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylos dalį dėl žalos atlyginimo nagrinėti iš naujo.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Agnė Tikniūtė