Byla Nr. TS-198-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00480-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gruodžio 21 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 95-657 netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
Nuteistasis G. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. priimtą nutarimą Nr. 95-657 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija, priimdama nutarimą, nesiekė jam padėti, jos tikslas buvo tik nubaudimas. Nesutinka su Komisijos priimtu nutarimu, kadangi Komisija visiškai ignoravo jo visas įvykdytas kitas nurodytas rekomendacijas ir reikalavimus, kurie parodė apie jo dedamas pastangas elgtis pataisos namuose tik pozityviai, o visą dėmesį sutelkė tik į per visą bausmės atlikimo laikotarpį gautas tris drausmines nuobaudas, taip pat per Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį gautą drausminę nuobaudą (kuri negalioja nuo 2020 m. spalio 27 d.) ir tariamai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatą – 35 balai, ir iš jų 18 – statiniai. Bausmę jis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo (su negrįžtamomis pasekmėmis) padarymą bei yra atlikęs daugiau kaip devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, jis per visą bausmės atlikimo laiką tris kartus buvo baustas drausmine tvarka ir keturis kartus apsiribota svarstymu, kas per tokį bausmės atlikimo laiką yra nežymus skaičius, jog galima būtų tvirtinti, kad jis turi polinkį nuolat pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Komisijos išvadą paneigia pataisos įstaigos specialistų duomenys apie jo elgesį: jis anksčiau neteistas, už gerą elgesį, darbą, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose net 18 kartų skatintas, nuo 2018 m. gruodžio 28 d. už gerą elgesį, teigiamas nuostatas į darbą jam buvo suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu vykti į namus kartą į savaitę iki 2 parų, taip pat buvo suteikta teisė atostogų metu grįžti į namus 10 kalendorinių dienų. „Perteistas“ į atvirąją koloniją, dirbo, mokėsi specialybės, dalyvauja AA grupės užsiėmimuose, baigė alkoholio vartojimo prevencijos programą. Jo gautos nuobaudos buvo greičiau tik atsitiktinės, o jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o statinių balų iš viso neįmanoma sumažinti, nes jie parodo jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes.
Skundas atmestinas.
Komisijos 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 95-657 nutarta netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nenuosekliai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, septynis kartus pažeidė nustatytą tvarką, iš jų tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, galiojančių drausminių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. spalio 27 d. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 35 balai, tačiau nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankamai akivaizdūs, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 18 balų, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metus jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Konstatuota, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus 12 metų laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 9 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. lapkričio 16 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam G. S. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, G. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes nusikaltimą (nužudymas), kurį padarė veikdamas bendrininkų grupe, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose paskatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, sutiktina su Komisijos nutarime padaryta išvada, jog įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką net septynis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, paskutinį kartą - per Komisijos nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį, kur viena iš Komisijos nustatytų rekomendacijų nuteistajam buvo nedaryti teisės aktų pažeidimų, už ką jam buvo taikytos trys drausminės nuobaudos, taip pat už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą nuteistojo elgesys keturis kartus buvo apsvarstytas drausminėje komisijoje. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, priešingai nei jis nurodo savo skunde, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia G. S. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo savivoka ribota, gynybiška; nuteistasis nesugeba paaiškinti savo agresyvių, kontroliuojančių smurtinių veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto visų galimų pasekmių; savo smurtinį elgesį nuvertina, menkina savo smurtinio elgesio pasekmes nukentėjusiesiems tiesiogiai bei smurtinio elgesio stebėtojams; supranta, kad turi problemų, bet problemų priežastis dažniau sieja su kitų asmenų, bet ne savo atsakomybe, su išorinėmis aplinkybėmis; yra linkęs pasitikėti savo sveiku protu ir tiesioginiu patyrimu, kitų grįžtamąjį ryšį priima iš dalies; savo nusikalstamą veiką vertina pakankamai gynybiškai nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 35 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo 2020 m. balandžio 28 d. padidėjo nuo 28 balų, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius (17 balų), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama G. S. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo G. S. skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 95-657 netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo G. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 95-657 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėjas Arūnas Purvainis