Civilinė byla Nr. e2-312-566/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16880-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.11.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,
sekretoriaujant Erikai Ramoškienei, Ingridai Valickienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andriui Šidlauskui,
atsakovui A. K.,
atsakovo atstovui advokatui Karoliui Rugiui,
trečiojo asmens atstovui advokatui Andriui Bambalui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Turto garantas“ ieškinį atsakovui Namo „A“, Vilniuje, savininkų bendrijos pirmininkui A. K., tretiesiems asmenims Namo „A“, Vilniuje, savininkų bendrijai, UAB „Kone“ dėl nuostolių atlyginimo
n u s t a t ė :
Ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydama, kad Namo „A“, Vilniuje, savininkų bendrija (toliau – Bendrija) yra administracinės paskirties namo su gyvenamosiomis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Pastatą sudaro du vadinamieji korpusai(A ir B) bei tarp jų esanti komercinių patalpų dalis. A ir B korpusai turi atskirus įėjimus, laiptines, liftus, tačiau jose esantys bendrojo naudojimo objektai yra valdomi Bendrijos. Pastato A korpuse yra įrengti trys liftai, kurių Nr. LF-01-05577 (toliau –liftas A 1), LF-01-05576 (toliau liftas – A 2) ir LF-01-05579 (toliau – liftas A 3).Pastato B korpuse yra įrengti du liftai, kurių Nr. LF-01-08093 ir LF-01-07190. Ieškovas inicijuoja ginčą, susijusį tik su A korpuso liftų veikimu, nes ieškovui UAB „Turto garantas“ nuosavybės teise priklausančios patalpos yra Pastato A korpuse aukštutiniuose aukštuose (25-ajame, 26- ajame ir 27-ajame), savininkas ir Bendrijos narys. Patalpas ieškovas nuomoja, jose yra organizuojami įvairūs verslo renginiai bei užsakovų asmeninės šventės, pobūviai. Renginių metu Patalpose talpinama iki 100 žmonių, todėl Liftų sklandus veikimas yra būtina sąlyga, kad ieškovas galėtų naudotis jam priklausančia nuosavybe bei vykdyti veiklą, t. y. kad Patalpas galėtų pasiekti ieškovo atstovai, Patalpų nuomininkai, jų svečiai ir jų renginiui reikalinga įranga.
Bendrijos pirmininko pareigas eina atsakovas A. K.. Liftai Pastato A korpuse sklandžiai neveikia jau kelis metus.2019 m. gruodžio 9 d. ieškovo atstovė elektroniniu paštu kreipėsi į Bendrijos pirmininką, pažymėdama, jog nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. liftų (ne)veikimo situacija yra nepasikeitusi. Į ieškovo Patalpas galima patekti tik vieninteliu veikiančiu Liftu A2, o galimybė juo pasinaudoti yra itin ribota ir nenuspėjama. Liftas A2 dažnai visai nevažiuoja arba dėl kitų dviejų liftų neveikimo yra pernelyg apkrautas. Ieškovo atstovė informavo apie ieškovo Patalpose 2019 m. gruodžio mėn. - 2020 m. sausio mėn. numatytus užsakovų renginius, prašydama užtikrinti sklandų liftų veikimą.
2019 m. gruodžio 16 d. telefoninio pokalbio metu Bendrijos pirmininkas nurodė, jog Liftas A1 yra pradėtas remontuoti, dėl to yra išjungtas, iš lifto priežiūrą atliekančios UAB „Schindler“ yra laukiama detalės.
Nepaisant visų ieškovo pastangų ir įspėjimų, 2019 m. gruodžio 20 d. sugedo ir buvo išjungtas vienintelis Pastato A korpuse veikęs Liftas A2. Tokiu būdu susidarė situacija, kad tą dieną 27 aukštų Pastato A korpuse neveikė nei vienas liftas.
Liftas A2, jį išjungus 2019 m. gruodžio 20 d., nebuvo įjungtas iki šiol. Liftas A1, atlikus smulkius pataisymus, buvo įjungtas 2018 m. gruodžio pabaigoje ir šiai dienai veikia. Tačiau, kaip nurodė pats Bendrijos pirmininkas, Liftas A1 reikalauja remonto ir bet kurią dieną gali nustoti veikti.
2019 m. gruodžio 20 d., kuomet ieškovo Patalpose turėjo įvykti ieškovo užsakovų renginys, nustojo veikti vienintelis tuo metu Pastato A korpuse likęs veikti Liftas A2. Ieškovo atstovai nedelsiant kreipėsi tiek į Bendrijos pirmininką, tiek į jo priežiūrą vykdžiusią UAB „Kone“, siekdami išaiškinti, ar artimiausiomis valandomis galės būti pataisytas bent vienas iki ieškovo Patalpų kylantis liftas.UAB „Kone“ nurodžius, jog Lifto A2 gedimai yra rimti ir remontui reikalinga užsakyti bei pakeisti nusidėvėjusias detales, o Bendrijos pirmininkui negalėjus pateikti atsakymą, ar yra galimybių skubiai suremontuoti neveikiantį Liftą A1, ieškovas buvo priverstas informuoti savo užsakovus apie negalėjimą įvykdyti sutartį dėl patalpų nuomos užsakovų šventiniam renginiui. Tokiu būdu, ieškovas patyrė 4 019,50 Eur dydžio nuostolius.
2019 m. gruodžio 20 d. ieškovo Patalpose turėjo įvykti jos užsakovų UAB „Spotlight LT“ renginys. Ieškovas bei UAB „Spotlight LT“ 2019 m. spalio 7 d. Patalpų nuomos sutartimi Nr. Helios-TG-SPOT-224 susitarė dėl Patalpų nuomos užsakovo renginiui organizuoti terminui nuo 2019 m. gruodžio 20 d. 9.00 val. iki 2019 m. gruodžio 21 d. 09.00 val. Ieškovas, sužinojęs apie Lifto A2 veikimo sustabdymą, nedelsiant informavo užsakovą UAB „Spotlight LT“ apie negalėjimą įvykdyti Nuomos sutartį. Ieškovo užsakovas buvo priverstas per kelias valandas rasti kitas patalpas renginiui organizuoti bei pasirūpinti kitos patalpose trūkstama įranga. Tokiu būdu, ieškovas ne tik negavo pajamų iš atšauktos Nuomos sutarties (2 420,00 Eur), tačiau, taip pat buvo priverstas kompensuoti UAB „Spotlight LT“ nuostolius, kuriuos ši bendrovė patyrė dėl Nuomos sutarties neįvykdymo.
Ieškovas, įvertinęs UAB „Spotlight LT“ pretenzijas, turėjo sutikti kompensuoti 1 055,00 Eur UAB „Spotlight LT“ objektyvių ir realiai patirtų išlaidų. Šalys sudarė 2020 m. sausio 23 d. susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovas sumokėjo. Ieškovas, siekdamas efektyviai išspręsti UAB „Spotlight LT“ reiškiamas pretenzijas bei išvengti dar didesnių pretenzijų bei neigiamos įtakos ieškovo reputacijai, kreipėsi į teisininkus, dėl ko patyrė dar 544,50 Eur teisinių išlaidų (už UAB „Spotlight LT“ pretenzijų įvertinimą bei susitarimo parengimą, komunikacija su UAB „Kone“ bei Pirmininku, siekiant išsiaiškinti Lifto A2 gedimo priežastis ir remonto galimybes). Ieškovas dėl Bendrijos pirmininko neveikimo patyrė 4 019,50 Eur nuostolius (2 420 Eur + 1 055 Eur + 544,50 Eur).
Nors Bendrija buvo sudariusi liftų techninės priežiūros sutartį su liftų techninės priežiūros paslaugas teikiančia įmone (iš pradžių su UAB „Kone“, vėliau su UAB „Schindler“), tačiau vien sutarties sudarymu nesibaigia Bendrijos pirmininko pareigų tinkamas vykdymas. Nėra duomenų, kad UAB „Kone“ ar UAB „Schindler“ būtų pažeidusios sudarytą sutartį ir būtent dėl jų kaltės susidarė situacija, kada 2019 m. gruodžio 20 d. neveikė nei vienas Liftas. Priešingai, į bylą pateikti duomenys patvirtina visą eilę Bendrijos pirmininko atliktų neteisėtų veiksmų. Bendrijos pirmininkas, nors dar 2019 metų pradžioje buvo gavęs sąmatas ir rekomenduojamus atlikti būtinuosius Liftų remonto darbus, dalies liftų remonto darbų apskritai net neužsakė. Užsakytus ir atliktus darbus ilgą laiką vengė priimti, negrąžino priėmimo-perdavimo aktų originalų, laiku neatsiskaitė už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, reiškė nepagrįstas pretenzijas UAB „Kone“, nesiėmė aktyvių ir savalaikių Liftų techninės priežiūros organizavimo veiksmų. Visi paminėti veiksmai yra priskirtini Bendrijos pirmininko kompetencijai, todėl jų neatlikimas ar netinkamas atlikimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio atsiradusią žalą ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo.Bendrijos pirmininko neveikimas sukėlė ieškovui nuostolius (žala).
Ieškovas prašo:
1. Priteisti iš atsakovo Bendrijos pirmininko A. K. 4 019,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2. Įpareigoti atsakovą A. K. organizuoti lifto (įrangos Nr. LF-01-05576, gamyklinis Nr. H-409093, esančio pastate, adresu (duomenys neskelbtini)) techninę priežiūrą ir remontą, t. y. atlikti visus būtinus ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus, įskaitant organizuoti darbų užsakymą, apmokėjimą, atliktų darbų priėmimą, tam, kad ne vėliau kaip po 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos minėtas liftas būtų veikiantis ir tinkamos techninės būklės. Atsakovui nevykdant teismo įpareigojimo, nustatyti 50 Eur baudą ieškovo naudai už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną;
3. Priteisti iš atsakovo Bendrijos pirmininko A. K. ieškovo UAB „Turto garantas“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsakovas A. K. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog jis yra netinkamas atsakovas byloje, kadangi jis buvo suorganizavęs liftų priežiūrą ir UAB „Kone“ išjungiant liftą galiojo rašytinė liftų techninės priežiūros sutartis pagal kurią liftus turėjo prižiūrėti UAB „Kone“.
Pats Ieškovas nurodo, jog galiojančiame teisiniame reguliavime yra nustatyta du modeliai, kurie galimi, atliekant potencialiai pavojingų įrenginių, tokių kaip liftas, priežiūrą: pirma,priežiūrą atlieka potencialiai pavojingo įrenginio savininkas (arba administratorius - Bendrija), antra,juridinis asmuo, su kuriuo potencialiai pavojingo įrenginio savininkas yra sudaręs sutarti nuolatinei potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai atlikti. Lifto administratorius yra ne fizinis asmuo - atsakovas, o Bendrija; su UAB „KONE“ buvo sudaryta Sutartis, kuria būtent UAB „KONE“ buvo pavesta atlikti liftų priežiūrą. Ieškinio reikalavimai yra dėl nuostolių, kurie atsirado dėl tariamai netinkamos liftų priežiūros vykdymo, todėl ieškinys turėtų būti nukreipti į Bendriją arba UAB „KONE“.
Atsakovas, kaip fizinis asmuo, kuris neturi specialių žinių liftų priežiūros srityje, suorganizavo Liftų priežiūros sutarties pasirašymą su UAB „KONE“, t.y. pasirenkant antrąjį galimą modelį, todėl savo pareigas įvykdė tinkamai. Jeigu ieškovas turi pretenzijų dėl UAB „Kone“ atliktų darbų ar suteiktų paslaugų kokybės, jis turi reikšti reikalavimą šiai įmonei, kuri nepaisant galiojančios sutarties, neužtikrino liftų tinkamo funkcionavimo.
Ieškovas neįrodė Atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas kaip Bendrijos pirmininkas turi organizuoti lifto priežiūrą. Sutartis su UAB „Kone“ patvirtina, kad Atsakovas organizavo lifto priežiūrą. Jeigu dėl UAB „Kone“ veiksmų (lifto išjungimo) ieškovui kilo žala, jos atlyginimo jis turi reikalauti iš UAB „Kone“, nes atsakovas tokių veiksmų neatliko.
Buvo organizuotas bendrijos narių susirinkimas, kuriame ieškovas dalyvavo ir kuriame ieškovo siūlymui nebuvo pritarta. Ieškovas tokio 2020- 03-15 Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo neginčijo, todėl ieškovas pats tuo patvirtino, jog supranta, kad būtent Bendrijos narių susirinkimas sprendžia liftų remonto klausimus ir kad toks klausimas buvo narių susirinkimui jau pateiktas spręsti.
Bendrijos visuotinio susirinkimo iniciatyvos teisę turi keletas subjektų: Bendrijos pirmininkas, Bendrijos valdyba ir Bendrijos nariai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra Bendrijos narys, todėl jam, be kita ko, priklauso visuotinio susirinkimo sušaukimo teisė, tačiau, byloje nėra duomenų, kad ieškovas, deklaruodamas didelį tinkamą Liftų funkcionavimo poreikį, būtų bandęs sušaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Prieš išjungiant liftą UAB „Kone“ niekada nebuvo informavusi, jog liftas turi kokių nors papildomų gedimų, ypač atsižvelgiant j tai, kad minėtas liftas buvo pilnai UAB „Kone“ sutvarkytas ir darbai Bendrijai buvo perduoti 2019 m. rugsėjo mėn. Lifto išjungimo metu galiojo Liftų techninės priežiūros sutartis, kurios pagrindu būtent UAB „Kone“ turėjo taisyti liftų gedimus. Todėl tarp ieškovo nurodomų neteisėtų veiksmų - lifto išjungimo - ir žalos (tariamai patirtų nuostolių) nėra jokio atsakovo veikimo/ar neveikimo. Santykiai yra susiklostę tarp UAB „Kone“ ir ieškovo, o tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo tariamai padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. Atsakovas prašo patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovasir jo atstovaspalaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo Bendrija atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog patikslintas ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovo kaip Bendrijos pirmininko kompetencijai, atsižvelgiant į Bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų imperatyvų visumą, nėra priskirtas sprendimų dėl namo liftų remonto paslaugų įsigijimo priėmimas. Be to, ieškovo nuostolių atsiradimo metu Bendrija buvo sudariusi nuolatinės priežiūros teikimo sutartį dėl Liftų su UAB „Kone", todėl ieškovas savo reikalavimą yra pareiškęs netinkamam atsakovui ir šioje dalyje.
UAB „KONE" be Bendrijos žinios vienašališkai išjungė liftą, todėl nuostolių atlyginimo turi būti reikalaujama iš subjekto atlikusio veiksmus - UAB „Kone". Prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Bendrijos atstovaspalaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Trečiajam asmeniui UAB „Kone“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžiopradžios prašymų negauta, byla nagrinėjama nedalyaujant trečiojo asmens tstovui (CPK 247 straipsnis).
Trečiasis asmuo UAB „Kone“ atsiliepime prašo nagrinėti patikslintą ieškinį teismo nuožiūra. Nurodo, jogUAB „Kone“ turi ribotas galimybes pasisakyti dėl visų ieškinyje nurodytų aplinkybių, šalių santykių, o taip pat dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų bei ieškovo nurodomos žalos. 2018 m. lapkričio 19 KONE UAB „Kone“ su Bendrija sudarė liftų nuolatinės priežiūros, remonto ir saugaus naudojimo sutartį (CONE Care Plus) Nr. 960, pagal kurią KONE įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis atlikti sutartyje nurodytų liftų nuolatinę priežiūrą, remontą ir užtikrinti saugų liftų naudojimą, o Bendrija įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas Sutartyje numatytą kainą.Liftas A 2 2019 m. gruodžio 20 d. buvo išjungtas.Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyje šalys susitarė, jog liftų remontas, kai remontas viršija Sutartyje numatytą valandų kiekį, neapima Sutartyje numatytos UAB „Kone“ teikiamų paslaugų apimties bei apmokamas papildomai. Sutarties darbų aprašyme taip pat numatyta, kad Sutartis apima tik 1 val. nemokamų remonto darbų, visos remontui reikalingos detalės aktuojamos papildomai ir už jas turi pareigą mokėti Bendrija. Todėl atsakovo ir Bendrijos pozicija, kad UAB „Kone“ tariamai turėjo pareigą savaime (be papildomo užmokesčio) atlikti liftų remonto darbus pagal Sutartį neatitinka tikrovės.Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai reikėdavo atlikti liftų remontą, su Bendrija ir jos pirmininku būdavo suderinama darbų sąmata konkretiems papildomiems darbams.
2018 m. pabaigoje UAB „Kone“ ir Bendrija susitarė, kad KONE suteiks 2 sugedusių liftų remonto paslaugasLifto A 2 ir Lifto kitame Pastato korpuse. Kaina pagal šalių suderintą sąmatą sudarė 24 840,94 eur(Lifto A 2 – 18 333,46 Eur ; kito Lifto – 6 507,38 Eur.Pažymėtina ir tai, kad minėti liftai neveikė (arba turėjo gedimų, dėl ko negalėjo būti eksploatuojami) dar iki Sutarties sudarymo.Bendrijai neturint piniginių lėšų abiejų liftų remontui, buvo siekiama sudaryti trišalį susitarimą tarp UAB „Kone“ , Bendrijos ir Ieškovo. Pagal minėtą susitarimą Ieškovas būtų finansavęs Liftų remontą, o Bendrija sukaupusi pakankamai lėšų grąžintų pinigines lėšas Ieškovui. Dėl pasikeitusios Bendrijos pirmininko nuomonės bei ieškovui ir Bendrijai galutinai nesusitarus dėl trišalio susitarimo teksto, trišalis susitarimas nebuvo sudarytas.
Bendrijai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų dėl liftų remonto bei neapmokant einamųjų sąskaitų už suteiktas pagal Sutartį paslaugas, 2019 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Kone“ pateikė pranešimą dėl prievolių nevykdymo. Bendrija, reaguodama į pranešime pateiktą informaciją, apmokėjo einamąsias sąskaitas už pagal Sutartį suteiktas paslaugas, tačiau atsisakė apmokėti 18 333,46 Eur už remonto paslaugas.Sutarties šalių susitarimu Sutartis buvo nutraukta nuo 219 m. gruodžio 31 d.
2019 m. gruodžio mėnesį UAB „Kone“ gavo atsakovo pranešimą dėl atsiradusių Lifto A 2 pašalinių garsų. Atlikus Lifto A apžiūrą buvo nustatyta, jog Lifto A 2 pagrindinis skriemulys yra nudilęs daugiau nei leistina norma. Apie tai nedelsiant buvo informuotas Atsakovas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Liftas A 2 turėjo defektų, kurie kėlė pavojų saugiam naudojimui, siekiant išvengti pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei, Liftas A 2 buvo priverstinai sustabdytas iki jo remonto atlikimo. Tokiu būdu UAB „Kone“ užkirto kelią galimai žalai, susijusiai su žmonių sveikata, atsirasti. UAB „Kone“ taip pat pateikė Bendrijai pasiūlymą atlikti reikiamus lifto remonto darbus, nurodė tokių darbų kainą. Tačiau Bendrijos pirmininkas (atsakovas) nurodytų darbų neužsakė.
2020 m. gruodžio 20 UAB „Kone“ teikė tik vieno lifto techninės priežiūros paslaugas. Sutartis dalies liftų atžvilgiu Bendrijos pirmininko iniciatyva (nors ir nepagrįstai) nutraukta dar 2019 m. rugsėjo 2 d. arba 2019 m. rugsėjo 26 d. Todėl UAB „Kone“ objektyviai negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas kitų Pastato Liftų veikimas. Juolab, kad Bendrijos pirmininkas dėl minėtų liftų nuolatinės techninės priežiūros yra sudaręs sutartį su trečiaisiais asmenimis.
Bendrijai nepadengus įsiskolinimo už Lifto A 2 remonto paslaugas, UAB „Kone“ buvo priversta kreiptis dėl pažeistų teisių gynybos į teismą.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija (toliau – Bendrija), įregistruota juridinių asmenų registre 2017 m. balandžio 11 d., yra pastato (toliau - Pastatas), esančio (duomenys neskelbtini)) valdytojas, Bendrijos pirmininko pareigas eina atsakovas A. K.. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad minėto Pastato paskirtis - administracinė, tai administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, turintis 29 710,47 kv. m. Bendro ploto, gyvenamasis plotas sudaro 10 831,89 kv. m. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad Pastatą sudaro du korpusai (A ir B), turintys atskirus įėjimus, bei tarp jų esanti komercinių patalpų dalis. Ieškovui UAB „Turto garantas“ nuosavybės teise priklausančios patalpos yra Pastato A korpuso aukštutiniuose aukštuose, t. y. 25-ajame, 26- ajame ir 27-ajame, ieškovas yra Bendrijos narys. Patalpas, esančias 26-ajame ir 27-ajame aukštuose (toliau - Patalpos) ieškovas nuomoja bei vykdo jose užsakovų organizuojamų renginių aptarnavimo veiklą.
Pastato A korpuse yra įrengti trys liftai (toliau – Liftai), kurių Nr. LF-01-05577 (toliau – liftas A 1), LF-01-05576 (toliau – liftas A-2) ir LF-01-05579 (toliau – liftas A 3). Pastato B korpuse yra įrengti du liftai, kurių Nr. LF-01-08093 ir LF-01-07190.
2018 m. lapkričio 19 d. Bendrija ir UAB „Kone“ sudarė Pastate esančių Liftų nuolatinės priežiūros, remonto ir saugaus naudojimo sutartį Nr. 960, pagal kurią, be kitų paslaugų, UAB „Kone“ įsipareigojo teikti Liftų techninės priežiūros ir remonto paslaugas. Pagal šios sutarties 7 punktą UAB „Konė“ neatsako už bet kokią netiesioginę, pasėkminę, atsitiktinę, specialiąją, ar sutartinę žalą, įskaitant, bet neapsiribojant, už negautas pajamas bei naudos praradimą arba sutartinės baudas trečiosioms šalims, susijusias su Kone teikiamomis techninės priežiūros paslaugomis arba Sutartimi.
Byloje pateikti šalių elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, ieškovo iniciatyva, įvyko ieškovo atstovų bei Bendrijos pirmininko susitikimas, kurio metu ieškovas prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių neveikia ir nėra remontuojami Pastato A korpuse esantys Liftai.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad minėto susitikimo metu ieškovo atstovams buvo paaiškinta, jog Bendrijoje yra lėšų trūkumas, kadangi vienas iš savininkų, valdantis didelę dalį Pastate esančių patalpų, nemoka Bendrijai įmokų už bendrųjų objektų priežiūrą. Pasak ieškovų atstovo, Bendrijos pirmininkas paaiškino, jog dalis lėšų yra sukaupta ir Bendrija laukia kelių galimų rangovų, galinčių atlikti bent vieno lifto remonto darbus, kainos ir darbų sąmatos. Be to, Bendrijos pirmininkas nurodė, jog Liftas A2 jau yra suremontuotas liftų priežiūrą atliekančios UAB „Kone“, tačiau, yra neatliktas jo darbų priėmimas - perdavimas, todėl liftas neįjungtas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu priteisė iš UAB „Via Sportas“ Namo Savanorių pr. 1, Vilniuje savininkų bendrijos naudai 92 094,41 Eur skolos už namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas.
2019 m. spalio 7 d. ieškovas ir UAB „Spotlight“ sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas už 2420,00 Eur (įskaitant PVM) išnuomojo savo Patalpas Pastato 26 ir 27 aukštuose renginiui, kuris turėjo įvykti nuo 2019 m. gruodžio 20 d, 9.00 val. iki 2019 m. gruodžio 21 d. 9.00 val. Pagal minėtos Sutarties 6.4 punktą nuomotojas (ieškovas) privalo atlyginti nuomininkui nuostolius, kuriuos nuomininkas patiria dėl šioje sutartyje numatytų nuomotojo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
2019 m. gruodžio 9 d. ieškovo atstovė elektroniniu paštu kreipėsi į Bendrijos pirmininką, pažymėdama, jog nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio situacija su liftais nėra pasikeitusi, du liftai neveikia. Pažymėjo, kad į ieškovo Patalpas galima patekti tik vieninteliu veikiančiu Liftu A2, o galimybė juo pasinaudoti yra ribota, liftas A2 dažnai visai nevažiuoja, arba neveikia jo iškvietimo mygtukas, arba dėl kitų dviejų liftų neveikimo yra pernelyg apkrautas. Ieškovo atstovė informavo apie ieškovo Patalpose 2019 m. gruodžio mėn. - 2020 m. sausio mėn. numatytus užsakovų renginius, prašydama užtikrinti sklandų liftų veikimą. Taip pat įspėjo Bendrijos pirmininką apie galimas atsakomybes, jeigu liftų veikimas nebus užtikrintas.
Ieškovo atstovas nurodė, jog 2019 m. gruodžio 16 d. telefoninio pokalbio metu pirmininkas nurodė, jog Liftas A1 yra pradėtas remontuoti, dėl to yra išjungtas, iš lifto priežiūrą atliekančios UAB „Schindler“ yra laukiama detalės.
2019 m. gruodžio 20 d. 10.00 val. UAB „Kone“ elektroniniu paštu pranešė atsakovui, kad Lifto A 2 garsas jo veikimo metu atsirado dėl nudilusio skriemulio, eksploatuoti liftą yra nesaugu, todėl jis stabdomas. Tokiu būdu, 2019 m. gruodžio 20 d. buvo išjungtas vienintelis Pastato A korpuse veikęs Liftas A2, todėl ieškovas 2019 m. gruodžio 20 d. 15.22 val. elektroniniu paštu informavo Bendrijos pimininką, jog dėl visų Pastate A korpuse esančių Liftų neveikimo ieškovas buvo priverstas atšaukti renginį, kuris turėjo vykti 2019 m. gruodžio 20 d. vakare ieškovo Patalpose, bei paragino atsakovą imtis visų priemonių, siekiant išvengti dar didesnės žalos atsiradimo. Bendrijos pimininkas 2019 m. sausio 9 d. raštu atsakė ieškovui, jog Liftą A2 2019 m. gruodžio 20 d. išjungė UAB „Kone“ dėl saugumo užtikrinimo, paaiškėjus neaiškiems garsams judėjimo metu. UAB „Kone“ nurodė, jog lifto remontas užtruktų iki 8 savaičių. Bendrijos pimininkas nurodė, jog tinkamą Liftų veikimo užtikrinimą apsunkina lėšų trūkumas, be to, nei viena iš Liftus prižiūrinčių įmonių nesutinka atlikti Liftų remontą avansu.
Byloje pateiktas ieškovo ir UAB „Spotlight“ 2020 m. sausio 23 d., Susitarimas dėl nuostolių atlyginimo, pagal kuri ieškovas įsipareigojo atlyginti 1055,00 Eur išlaidų, kurias UAB „Spotlight“ papildomai patyrė išsinuomojęs renginiui kitas patalpas vietoj ieškovo patalpų, į kurias buvo išjungtas vienintelis likęs dirbęs liftas A2 1055,00 Eur išlaidų sudaro padidėjusios garso ir apšvietimo įrangos nuomos išlaidos, baro nuomos išlaidos, stalų nuomos išlaidos.
Byloje pateikta 2020 m. vasario 10 d. Lifto A2 techninės būklės tikrinimo ataskaita, parengta UAB „Kiwainspekta“, kurioje Liftas A2 pripažintas netinkamas naudoti, ataskaitoje nurodyta, be kitų trūkumų, kad lifto pavaros skriemulys sudylęs, lynas prasėdęs, apsaugos ant skriemulių sumontuotos neteisingai.
2018 m. lapkričio mėnesį, UAB „Kone“ atliko visų Pastato Liftų patikras ir 2018 m. lapkričio mėnesį pateikė liftų remonto darbų sąmatas dviejų liftų remonto darbams, o 2019 m. kovo mėnesį remontų darbų sąmatas likusių trijų liftų remonto darbams. Iki 2018 m. gruodžio 20 d. Bendrijos pirmininkas užsakė A2 lifto remonto darbus, likusių A korpuse liftų remontas iki gruodžio 20 d. nebuvo užsakytas ir atliktas. 2018 m. UAB „Kone“ atliktą A2 lifto remontą atsakovas priėmė 2019 m. rugsėjo 26 d. dalyvaujant antstoliui, tačiau, už jos neatsiskaitė. Iš LITEKO sistemos matyti, kad Bendrijai sumokėjus dalį iš 18 032,17 Eur skolos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 sprendimu iš Bendrijos UAB „Kone“ naudai priteisė 9 016,08 Eur skolos už lifto A2 remontą, 57,06 Eur delspinigių bei 5 procentus procesinių palūkanų, Bylos nagrinėjimo metu Bendrija su skola sutiko, atliktų remonto darbų kokybės neginčijo (civ. byla Nr. e2-8437-1044/2020).
Ieškovas 2020 m. balandžio 30 d. raštu „Dėl Bendrijos liftų veikimo užtikrinimo kreipėsi į Bendrijos pirmininką, prašydamas nedelsiant organizuoti Pastato A bokšto Liftų remonto darbus bei pateikti darbų užsakymą patvirtinančius įrodymus. Bendrijos pirmininkas 2020 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku atsisakė ieškovui pateikti informaciją, susijusią su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nurodydamas, jog prašymas pateiktas ne registruotu paštu bei su prašymu nepateikus ieškovo atstovės atstovavimą patvirtinančių dokumentų.
Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 26 d. Bendrijos valdybos susirinkimo protokolo matyti, kad valdyba nepritarė pasiūlymui remontuoti UAB „Kone“ dėl netinkamos priežiūros sugadintą liftą A2 iš kaupiamųjų ir kitų tikslinių lėšų, bei nutarė užsakyti A 1 lifto remontą iš UAB „Schindler-liftas“ pagal pateiktą 36 822,99 Eur sąmatą bei perduoti klausimą dėl UAB „Kone“ atsakomybės bendrijos narių susirinkimui. UAB „Schindler-liftas“ 2021 m. liepos 31 d. pranešė atsakovui, kad 2021 m. liepos mėnesį pagal lifto A 1 remonto sąmatą Nr. 0000517783 (36 822,99 Eur) sumai atliko dalį šios sąmatos remonto darbų (pagrindinių linų ir skremulio keitimas) už 22 658,81 Eur. Liftas yra saugus ir tinkamas naudojimui. Likusius darbus planuojama atlikti iki 2021 m. lapkričio 1 d.
Iš pateiktų Bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitos išrašų matyti, kad 2019 m. gruodžio 29 d. lėšų likutis sudarė 14 841,30 Eur, 2020 m. birželio 11 d. – 17 809,94 Eur.
Liftas A2, išjungtas 2019 m. gruodžio 20 d. nėra įjungtas iki šiol. Ieškovo atstovas nurodė, jog Liftas A1, atlikus smulkius pataisymus, buvo įjungtas 2018 m. gruodžio pabaigoje ir šiai dienai veikia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CPK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo(toliau - DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalis numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijos pirmininkas – bendrijos valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina, ir kuris atsako už bendrijos veiklos organizavimą bei tikslų įgyvendinimą (DNSBĮ 9 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 6 dalies 1 punktas).Tokiu būdų būtent bendrijai, kurią atstovauja bendrijos pirmininkas, yra numatyta pareiga naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 8/99).
DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis numato, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalį statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga. Darytina išvada, jog A korpuso Liftai A 1, A 2, A 3 yra bendrojo naudojimo objektai ir bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, o bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina per Namo „A“, Vilniuje, savininkų bendriją (toliau – Bendrija).
Pagal Bendrijos įstatų 3 ir 9 punktus Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendro naudojimo objektų naudojimu priežiūra ir tvarkymu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Todėl teismas sutinka su ieškovu pozicija, jog Bendrija negali būti tinkamu atsakovu pagal reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl Liftų A 1, A 2, A 3 neveikimo, atlyginimo.
Liftai yra ne tik ne tik bendrojo naudojimo objektai, bet ir pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą liftai priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, kurių eksploatacijai taikomi specialūs reikalavimai.
Pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A1-407 patvirtintų Liftų priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punktą lifto savininkas atsako už nuolatinę liftų priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų jų naudojimą. Liftas turi būti naudojamas lifto surinkėjo nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis jo pateiktais techniniais dokumentais, šiomis Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais liftų naudojimą. Jeigu lifto surinkėjas nustatė griežtesnes lifto naudojimo sąlygas negu šios Taisyklės, tai, naudojant liftą, būtina vadovautis lifto surinkėjo nustatytomis sąlygomis.
Taisyklių 9 punktas numato, jog, jeigu liftas įrengtas daugiau nei vienam savininkui priklausančiame gyvenamajame name ar visuomeninės paskirties pastate, lifto savininko funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, vykdo:
9.1. kai įsteigta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija – bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdybos pirmininkas;
9.2. kai neįsteigta (likviduota) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba nesudaryta (nutraukta) jungtinės veiklos sutartis – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius arba licencijuota įmonė, atliekanti nuolatinę liftų priežiūrą;
9.3. vienas iš savininkų, gavęs kitų savininkų įgaliojimą.
Pagal Taisyklių 10 punktą lifto savininkas turi teisę pasirinkti nuolatinės lifto priežiūros organizavimo būdą – atlikti nuolatinę priežiūrą savo jėgomis (kai turi reikiamos kvalifikacijos atestuotą personalą) arba nuolatinės priežiūros vykdymą bei kitas funkcijas perduoti licencijuotai įmonei, įsipareigojančiai atlikti šiuos darbus pagal sutartį, sudaromą tiesiogiai (be tarpininkų) su liftų savininku. Sutartyje turi būti nurodytos perduodamos funkcijos bei lifto savininko ir licencijuotos įmonės atsakomybės ribos. Jei liftas įrengtas daugiau nei vienam savininkui priklausančiame name, nuolatinę liftų priežiūrą vykdo licencijuota įmonė. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, ieškovas patraukė atsakovu byloje Bendrijos pirmininką A. K..
Pagal Terminų žodyną funkcija – paskirtis, vaidmuo, veikla. Teismo vertinimu, Taisyklės 9 punktas neperduoda savininkų civilinės atsakomybės už nuolatinę liftų priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų jų naudojimą bendrijos pirmininkui arba bendrijos valdybos pirmininkui, o nustato, esant įsteigtai bendrijai, konkretų subjektą, įgaliotą veikti savininkų vardu.
Pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo straipsnio 5 dalį nuolatinė įrenginių priežiūra – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nurodyti įrenginių savininkams privalomi nuolatiniai naudojamų įrenginių techninės būklės tikrinimai, apžiūros, remontas bei kiti veiksmai. Pažymėtina, jog veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą (aukštesnės galios teisės aktą ) nuolatinė įrenginių priežiūrą vykdo savininkai, o ne bendrijos pirmininkas. Tokiu būdu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą būtent lifto savininkai atsako už nuolatinę liftų priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų jų naudojimą. Dėl nurodytų priežasčių, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamojoje byloje pagal reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už netinkamą Liftų priežiūrą tinkamu atsakovu turėtų būti savininkai arba nuolatinę Liftų priežiūrą vykdžiusi licencijuota įmonė – UAB „Kone“(Taisyklių 10 punktas).
Antruoju ieškinio reikalavimų ieškovas prašo įpareigoti atsakovą organizuoti lifto (įrangos Nr. LF-01-05576, gamyklinis Nr. H-409093, esančio pastate, adresu (duomenys neskelbtini)) techninę priežiūrą ir remontą, t. y. atlikti visus būtinus ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus, įskaitant organizuoti darbų užsakymą, apmokėjimą, atliktų darbų priėmimą. Teismo vertinimu, pagal savo turinį ieškovo prašomi įpareigoti atsakovą atliktini veiksmai priskirtini nuolatinei įrenginių priežiūrai, kurią pagal jau aptartą specialų teisinį reglamentavimą privalo atlikti savininkai. Darytina išvada, jog antrasis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat pareikštas netinkamam atsakovui.
Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011). Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė keisti atsakovą Bendrijos pirmininką A. K. byloje.Teismas sprendžia, jog ieškinio pareiškimas pareikštas netinkamam atsakovui ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
Kaip minėta, Ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovo, teismas neturi teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir privalo bylą nagrinėti iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4 019,50 Eur nuostolių, atsiradusiu dėl trijų Liftų (A 1, A 2, A 3), esančių A korpuse, neveikimo 2019 m. gruodžio 20 d., atlyginimo. Ieškovas, reikalaudas nuostolių atlyginimo, privalėjo įrodyti, jog visų trijų Liftų neveikimas A korpuse, įvyko dėl atsakovo veiksmų (atsakovo neteisėti veiksmai). Būtent visų trijų Liftų išjungimas 2019 m. gruodžio 20 d., sąlygojo Patalpų nuomininko negalėjimą patekti į ieškovo Patalpas, išnuomotas renginiui, užkertant kelią ieškovui tinkamai įvykdyti Patalpų nuomos sutartį. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje (CPK 179 str.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Kone“, vykdžiusi Liftų priežiūrą, 2018 m. lapkričio mėnesį atliko visų Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Liftų patikrinimą, ir nustačiusi tam tikrus trūkumus, parengė remonto sąmatas bei A korpuso Liftų remonto sąmatas 2018 m. lapkričio ir 2019 m. kovo mėnesį atsakovui. Bylos medžiaga įrodyta, ir šalys šios aplinkybės neginčija, jog Liftas A 2 2019 m. gruodžio 20 d. buvo išjungtas tikslu užkirsti kelią nesaugiam lifto naudojimui ir galimai žalai atsirasti. Tačiau, byloje nėra objetyvių įrodymų, jog Liftas A 2 2019 m. gruodžio 20 d. buvo išjungtas dėl atsakovo veiksmų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovas byloje neįrodė aplinkybių, jog Lifto A 2 remonto apmokėjimo delsimas ar užtrūkęs atliktų remonto darbų priėmimas sąlygojo Lifto A 2 sustabdymą. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, jog Liftas A 2 buvo išjungtas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis).
Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, susijusių su Liftų A 1 ir A 3 sustabdymu ir jo būtinumu, aplinkybėmis. Šalys ir tretieji asmenys neginčijo vienintelės aplinkybės, jog 2019 m. gruodžio 20 d. Liftai A 1 ir A 2 neveikė. Konstatuotina, jog vien minėtų Liftų patikrinimo aktai, kuriuose nurodyti tam tikri eksploatacijos trūkumai Liftų A 1 ir A 3 atjungimo būtinumo neįrodo. Pažymėtina, jog visų trijų Liftų atjungimą atliko UAB „Kone“.Teismo vertinimu, Liftų sustabdymo priežastims nustatyti būtinos specialios žinios. Tačiau, šalys, atstovaujamos kvalifikuotų advokatų, ekspertizės neprašė. Todėl teismas vertino bylos aplinkybės pagal byloje pateiktus įrodymus. Teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad Liftai A 1 ir A 3 buvo išjungti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) - (CPK 178 straipsnis).
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t.y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) byloje neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą. Taigi, nesant įrodytiems atsakovo neteisetiems veiksmams (neveikimui), teismas nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės pagrindų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 4 019,50 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas.
Kaip minėta, antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo įpareigoti atsakovą organizuoti Lifto A 2 techninę priežiūrą ir remontą, t. y. atlikti visus būtinus ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus, įskaitant organizuoti darbų užsakymą, apmokėjimą, atliktų darbų priėmimą. Bylos nagrinėjimo metu ir savo 2022 m. sausio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose, ieškovas nurodo, jog antruoju reikalavimu ieškovas reiškia prevencinį reikalavimą, kurį patenkinus būtų užkirstas kelias žalai, kylančiai dėl neteisėto atsakovo neveikimo, atsirasti ateityje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 str., reglamentuojančio civilinių teisių gynimo būdus, 3 punkte yra nustatytas vienas iš tokių būdu – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, ieškovas nesiekia uždrausti atsakovui atlikti veiksmus ateityje. Priešingai, ieškovas siekia įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus.
Prevencinio ieškinio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1366/2002; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios:1) siekimas apginti asmens teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ir padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai, kuriais daroma žala. Savo ruožtu kaltė nėra būtina prevencinio ieškinio sąlyga, nes jis reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų.Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Taigi, viena iš pagrindinių prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra pavojaus žalai atsirasti ateityje realumas. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą ar nebuvimą. Teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje (CPK 179 straipsnis). Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybės, jog neveikiant vienam (Liftui A 2) iš trijų Liftų, ieškovas negalės vykdyti jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose savo veiklos - nuomoti patalpas renginiams organizuoti ir dėl to patirs žalos. Laikyti šią aplinkybę įrodyta vadovaujantis vien ieškovo deklaratyviais teiginiais nėra pagrindo. Tokiu būdu, reali grėsmė žalai atsirasti laikytina neįrodyta (CPK 179 straipsnis).
Kita vertus, įvertinus bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 185 str.), teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ir kitos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos – neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, atsakovo neteisėtais veiksmas ieškovas laiko neteisėtu neveikimu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog Lifto A 2 remonto klausimas nebuvo sprendžiamas bei dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo spręsti Lifto A 2 veikimo atnaujinimą (CPK 178 straipsnis).
Prie neteisėtų veiksmų prevencinio ieškinio atveju priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančią įstatymo leidėjo ar sutartimi suteiktą teisę, naudoja tokius šios teisės įgyvendinimo būdus, kurie išeina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises. Piktnaudžiavimas teise gali būti atliekamas turint tikslą padaryti kitam asmeniui žalos arba neturint tokio tikslo, tačiau darant kitam žalą. Taigi tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, tačiau dar nepadaryta žalos, esant realiam pavojui, kad ji gali būti padaryta ateityje, gali būti reiškiamas prevencinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-801/2002). Pažymėtina, kad nors neteisėtų veiksmų, kaip ir kaltės, konstatavimas nebūtinas taikant prevencinio ieškinio institutą, nes jie gali atsirasti tik ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. praktikos dėl actioPauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga), t.y. prevencinio ieškinio pateikimo metu neteisėti veiksmai galėjo būti dar neatlikti, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas neturi pareigos įrodyti neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis gali patirti žalą, sudėtį ir jų realumą (CPK 178 str.). Konstatuotina, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis požymius (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (piktnaudžiavimo teisėmis) nei dabar, nei ateityje. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė prevencinio ieškinio patenkinimo sąlygų. Pažymėtina, jog ieškovo reikalavimas neatitinka prevencinio ieškinio dalyko ir prevencinio ieškinio keliamų tikslų. Teismo vertinimu, ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinio reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
CPK 273
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo. Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovo Namo „A“ savininkų bendrijos pirmininko A. K. naudai priteistina 2010,00 Eur (atstovavimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens (atsakovo pusėje) Namo Savanorių pr.1 Vilniuje savininkų bendrijos naudai priteistina 1771,61 Eur (atstovavimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis asmuoUAB “KONE” iš esmės ieškiniui neprieštaravo, prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, todėl teismas jį laiko trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, jog ieškovo ieškinys atmestas, trečiajam asmeniui UAB “KONE” (atstovavimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (LR CPK 79 str., 93 str., 96 str. 98 str.).
Byloje iš viso patirta 15,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Turto garantas“, j. a. k 123414342, atsakovui Namo „A“ savininkų bendrijos pirmininkui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2010,00 Eur (du tūkstančius dešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Turto garantas“, j. a. k 123414342, trečiajam asmeniui Namo „A“ savininkų bendrijai, (duomenys neskelbtini),1771,61 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Turto garantas“, j. a. k 123414342 į valstybės biudžetą 15,40 Eur (penkiolika eurų ir 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Diana Butrimienė