Baudžiamoji byla Nr. 1S-28-360/2018
Teisminio proceso Nr. 1-33-3-00012-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria T. P. suderinta Norvegijos Karalystės Agderio apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, prilyginant ją Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 260 straipsnio 3 dalies sankcijai, ir palikta paskirta galutinė 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose,
n u s t a t ė:
Norvegijos Karalystės Agderio apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas už tris Baudžiamojo įstatymo (1902) §162 pirmojo skirsnio, žr. trečiojo skirsnio pirmojo punkto, žr. § penktojo skirsnio, žr. §60 a pažeidimus, pritaikant §62 pirmąjį skirsnį, t. y. nelegalų narkotinių medžiagų įvežimą, laikymą, perleidimą arba bandymą perleisti, kai nusikaltimas susijęs su labai dideliu narkotikų kiekiu, arba bendrininkavimą, ir kai nusikaltimas yra įvykdytas dalyvaujant organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, bendra dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Iš bausmės laiko T. P. išskaičiuotos 705 areštinėje praleistos dienos.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ (toliau – Susitarimas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, persiuntė Plungės rajono apylinkės teismui šiuo pagrindu Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato (toliau – Direktoratas) prašymą bei dokumentus dėl Agder apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio T. P. pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė pripažinti Norvegijos Karalystės Agderio apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje; suderinti nuteistajam T. P., Norvegijos Karalystės Agderio apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo § 162 pirmojo skirsnio, žr. trečiojo skirsnio pirmojo punkto, žr. penktojo skirsnio pažeidimą, žr. § 60A, pritaikant § 62 pirmąjį skirsnį, paskirtą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, prilyginant ją BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijai, ir palikti paskirtą galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; bausmės pradžia skaičiuojama nuo bausmės vykdymo pradžios 2017 gegužės 3 dienos; į bausmės laiką įskaitytos 838 (aštuonis šimtus trisdešimt aštuonios) dienos, praleistos kardomajame kalinime areštinėje.
Skundu nuteistasis T. P. prašo leisti jam atlikti visą bausmę Norvegijos kalėjime. Nurodo, kad nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą Lietuvoje, todėl neturėjo galimybės būti tinkamai atstovaujamas, remdamasis tuo, sprendimą ginčija. Nors teismas konstatavo, kad kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau pripažino visiškai, bendradarbiavo su policija, todėl buvo sulaikyti keli kiti asmenys. Jau beveik 3 metus kali Norvegijos kalėjime, turi jam sudarytą bausmės atlikimo planą, į kurį nėra įtrauktas perkėlimas į Lietuvos kalėjimą, atvirkščiai, pasinaudojo pasiūlymu lankyti mokyklą kalėjime, išmoko norvegų kalbą, mokosi virėjo specialybės, taigi teiginys, kad neturi ryšio su Norvegija ar kitomis Skandinavijos šalimis, yra neteisingas. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad pagal bausmės planą jis galės prašyti laikinai būti išleistas į laisvę, kai atliks atitinkamą bausmės dalį, o vėliau – prašyti perkelto į atviro režimo kalėjimą. Norvegijos kalėjime jo sveikata atidžiai stebima, atlikta sudėtinga nosies operacija, reikalaujanti tolimesnio stebėjimo, taip pat turi problemų dėl kelio, reikalingas tolimesnis gydymas arba operacija.
Nuteistasis pažymi, kad jo gyvybei gresia pavojus dėl jo bendradarbiavimo su Norvegijos policija, kiti nusikaltėliai Lietuvos kalėjime tik ir laukia, kol jis atvyks, už jo pašalinimą buvo pasiūlytas atlygis, todėl perkėlimui prieštarauja. Kalėjime gyvena vienutėje, tokia galimybė Lietuvos kalėjime neįmanoma, taip pat neįmanomas tolimesnis jo gydymas bei kelio operacija, jeigu bus perkeltas. Be to, Švedijoje turi darbą, kur jo laukia, kol atliks bausmę.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies c punktas), o Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies d punktas). Susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti T. P. paskirtą bausmę. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, visiškai pagrįstai vadovavosi abišale sutartimi, t. y. Susitarimo 7 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsniu, kuris įpareigoja teismą nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką ir įkalinimo įstaigos rūšį pagal BK atitinkamus straipsnius. Be to, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog vadovaujantis Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punktu nuteistojo sutikimas šiuo konkrečiu atveju nėra būtinas, kadangi T. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)). Nors nuteistasis skunde pažymi, jog atlikdamas bausmę Norvegijos kalėjime, pradėjo ten mokytis, išmoko norvegų kalbą ir Švedijoje jo laukia darbas, tačiau šie nuteistojo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, Norvegijos Karalystės Imigracijos direktoratas 2017 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą visam laikui uždrausti T. P. įvažiuoti į Norvegiją, sprendimas vykdomas jam išėjus į laisvę arba perkeliant jį atlikti bausmės į kitą šalį, be to, šiame sprendime konstatuota, jog T. P. neturi jokios teisės gyventi Norvegijoje, jis taip pat neturi jokio ryšio su Norvegija (b. l. 80-86). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra iš Norvegijos Karalystės deportuotas, laikytina, kad pastarasis laisvės atėmimo bausmę, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, turi atlikti būtent savo kilmės valstybėje, kaip tai pagrįstai konstatavo Plungės rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi.
Skunde akcentuojamos T. P. ligos, kurios reikalauja tolimesnio gydymo, tačiau tokios nuteistojo nurodomos aplinkybės neparemtos jokiais konkrečiais rašytiniais įrodymais. Be to, gydymosi galimybės nuteistiesiems Lietuvos įkalinimo įstaigose taip pat yra.
Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose jam gresia pavojus, kadangi jis bendradarbiavo su Norvegijos teisėsauga. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, šis T. P. minimas motyvas argumentuotai paneigtas. Pačiame Norvegijos Karalystės Agderio apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėta, kad T. P. byloje prisipažino tik iš dalies, tačiau šio prisipažinimo „vertė yra gana ribota“, kadangi laikoma, jog jis prisipažino dėl surinktų įrodymų. Be kita ko, minėtame Imigracijos direktorato sprendime dėl T. P. deportacijos taip pat matyti, kad T. P. advokatas buvo užsiminęs apie T. P. baimę dėl savo gyvybės, jei bus grąžintas į tėvynę, tačiau Imigracijos direktoratas pažymėjo, jog tokios grėsmės nebuvo pagrįstos dokumentais ir laikoma, jog Lietuvos valdžios institucijos sugeba pasirūpinti šalies piliečių saugumu. Taigi, išskyrus nuteistojo deklaratyvius teiginius, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie galimas grėsmes dėl T. P. saugumo. Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas, kreipdamasis į Plungės rajono apylinkės teismą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, taip pat informavo ir Kalėjimų departamentą, prašydamas atkreipti dėmesį į T. P. advokato nuogąstavimus dėl saugumo bei imtis priemonių siekiant tokių grėsmių išvengti, jei jos galėtų kilti.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo Lietuvoje vietą ir laiką, todėl negalėjo būti tinkamai atstovaujamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors pranešimas apie posėdį Norvegijos Karalystėje bausmę atliekančiam T. P. išsiųstas nebuvo, tačiau teismas ėmėsi priemonių, kad nuteistojo T. P. teisės ir teisėti interesai svarstant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento prašymą būtų užtikrinti. Teismas kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir nuteistajam buvo paskirtas gynėjas, kuris dalyvavo teismo posėdyje, pasisakė svarstomu klausimu. Todėl nuteistojo teisė į gynybą nebuvo ir nėra pažeista. Be to, apie tai, kad yra sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio T. P. skirtos bausmės atlikimo Lietuvoje nuteistajam buvo žinoma dar 2017 m. gegužės 9 d., kadangi jam atstovaujantis advokatas P. H. Andersen pateikė pastabas dėl tokio perkėlimo galimybės (b. l. 103-104). Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas nelaiko, kad nepranešant nuteistajam apie aptariamo klausimo nagrinėjimo laiką ir vietą, buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
Nuteistasis skunde užsimena, jog pagal jam sudarytą bausmės planą, jis, atlikęs bausmės dalį, galėtų prašyti laikinai paleisti jį į laisvę. Atkreipiamas T. P. dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas yra numatytas ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei taikomas esant atitinkamoms nustatytoms sąlygoms.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
atmesti nuteistojo T. P. skundą ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Savinijus Katauskas