Administracinė byla Nr. A-886-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00878-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. spalio 26 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. buvo netinkamomis sąlygomis kalinamas Marijampolės PN karantino patalpose, taip pat 1 lokalinio sektoriaus 1 būrio 11 brigadoje. Pažymėjo, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, o dar dalį ploto užėmė inventorius, kuris buvo blogos būklės. Čiužiniai, pagalvės, antklodės buvo labai senos ir suplyšusios, todėl naktimis miegoti buvo šalta, o turėti šiltas antklodes buvo uždrausta. Gyvenamųjų patalpų apšvietimas buvo prastas. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo apie 70 kv. m ir juo galėjo naudotis nuo 50 iki 90 asmenų. Taip pat pasivaikščiojimo kiemelis buvo įrengtas netinkamai, t. y. be augalų, duobėtas, asfaltuotas. Kieme buvo įrengtos 2 sportavimo įrangos, o toks jų kiekis buvo nepakankamas. Marijampolės PN tinkamai neįrengė rūkymo patalpos ir užkabino kieme tik užrašą „rūkymo vieta“, todėl pasivaikščiojimo kiemelyje pareiškėjas turėjo kvėpuoti tabako dūmais.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad tualetas buvo blogos būklės ir netinkamai įrengtas, kadangi atitvertas tik 50–60 cm aukščio sienelėmis, be durų ir užrakto, jame nebuvo įrengta vėdinimo sistema. Tualetinio popieriaus kokybė buvo labai prasta ir jo užteko tik 4 dienoms. Dušu, kuriame nebuvo jokių pertvarų, galėjo naudotis nuo 300 iki 400 nuteistųjų vieną kartą per savaitę ir jame nebuvo užtikrinamas privatumas, o kitos galimybės pasinaudoti šiltu vandeniu nebuvo. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo išduodamas muilas. Maistas buvo gaminamas ir tiekiamas blogomis sąlygomis ir nekokybiškas, o iš artimųjų maisto siuntiniai buvo draudžiami. Kalinimo įstaigos valgykla buvo blogos būklės ir nuolat perpildyta. Daiktų sandėlio būklė buvo kritiška. Išsiskalbti drabužius buvo galima tik šaltu vandeniu, o nemokamai skalbimo priemonės nebuvo išduodamos. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN skalbykloje tik vieną kartą per savaitę buvo skalbiami apatiniai rūbai ir patalynė, skalbti ir džiovinti viršutiniams drabužiams nebuvo sudarytos sąlygos, kadangi nebuvo kalinamųjų skaičiui reikiamo kiekio džiovyklų. Nebuvo suteikiamos visos būtinos priemonės higienai palaikyti. Nebuvo duodami drabužiai. Pareiškėjas pabrėžė, kad kalinimo kamerose metu jis neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus su šeima (žmona). Marijampolės PN pagal antstolių nurodymus neteisėtai išskaitydavo jo lėšas. Sveikatos priežiūros paslaugos buvo organizuojamos netinkamai, trūko specialistų, pas gydytojus patekti buvo sunku, gydymas buvo nekokybiškas, kai kurios paslaugos ir medikamentai buvo mokami. Pašto paslaugos taip pat buvo mokamos. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. Dėl to pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.
4. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus atvyko 2012 m. spalio 18 d. Pareiškėjas buvo paskirtas į 1 būrio 11 brigadą ir jam skirta miegamoji vieta patalpoje Nr. 3, kurios plotas 50,93 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų. Pažymėjo, kad 1 būrys, kuriame bausmę atliko pareiškėjas, susideda iš daugybės gyvenamųjų patalpų ir erdvaus kiemo. Nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Ne miego metu, t. y. nuo 6.30 val. iki 22.30 val., nuteistieji gali laisvai judėti po įkalinimo įstaigos teritorijas ir erdves. Nuteistieji gali laisvai naudotis jų lokalinio sektoriaus kiemu, kurio bendras plotas yra apie 450 kv. m. 1 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 3 klozetai, tarp kurių įrengtos pertvaros ir 3 pisuarai, prausykloje įrengtas dušas, pastatyta skalbimo mašina, įrengti 8 šalto vandens čiaupai. Nuteistiesiems kartą per savaitę suteikiama teisė nusiprausti po karštu dušu. 1 būrio nuteistieji dušine pagal grafiką gali naudotis penktadieniais nuo 14.00 val. iki 16.30 val.
6. Marijampolės PN pabrėžė, kad pataisos įstaigos gyvenamosios patalpos įrengtos tinkamai, o patalpų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. 1 būryje buvo atliktas patalpų remontas. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, kuriose nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės PN administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Būrio patalpose yra įrengtas asmeninių daiktų sandėlis, kuriame nesikaupia nei drėgmė, nei pelėsis, kadangi jis yra šildomas ir jame niekas negyvena.

II.

7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjui nesuteiktų medicininių paslaugų paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Marijampolės PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto trūkumo į minėtos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo įkalinimo Marijampolės PN pradžios, t. y. nuo 2012 m. spalio 18 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. gegužės 18 d.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas tenkino Marijampolės PN prašymą ir daliai pareiškėjo skundo reikalavimo taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir tuo pagrindu nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias pareiškėjo kalinimu Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 16 d.
10. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Marijampolės PN buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto, nebuvo pažeistas.
11. Teismas pažymėjo, kad nors Marijampolės PN nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų apie nepakankamą gyvenamųjų patalpų natūralų apšvietimą ir gyvenamųjų patalpų žemą temperatūrą, tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių pažeidimų. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
12. Teismas nustatė, kad 1 būryje kalinami nuteistieji nuo 14.00 val. iki 16.30 val. turi teisę nusiprausti bendroje pataisos namų dušinėje, kurioje įrengta 15 dušų. Dušo patalpa yra tvarkinga, atskirta pertvara. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo dušo įrengimo, privatumo juo naudojantis neužtikrinimo ir per trumpo laiko skirto naudotis dušu, vertino kaip nepagrįstus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie reikalavimų neatitinkančio minkštojo inventoriaus jam išdavimą, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo minkštojo inventoriaus kokybės teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai, jog Marijampolės PN vykdė Taisyklių 258 punkto reikalavimus suteikti nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę galimybę pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, patvirtina Marijampolės PN dušinės ir skalbyklos darbo grafikai. Teisės aktai nenumato, kad karštas vanduo būtų tiekiamas į kameras. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktu Nr. PT-342 konstatuota, kad valgykloje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje ilgalaikių pasimatymų kambariuose įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema, o tai atitinka higienos normų reikalavimus. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 28 d. patikrinimo akte Nr. PT-180 nurodyta, kad skalbyklos patalpos tvarkingos, visos joje esančios skalbimo mašinos veikė. Atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, kad Marijampolės PN laikomiems asmenims yra suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti skalbykloje išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, taip pat savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti ir patys 1 būryje, kuriame yra skalbimo mašina ir kuria gali naudotis visi nuteistieji. Drabužių džiovinimui lokaliniuose kiemuose yra įrengtos džiovyklos, o papildomai įrengta ir stacionari džiovykla lauke. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl nesuteiktos teisės išsiskalbti viršutinius drabužius ar dėl higienos priemonių neišdavimo. Marijampolės PN patvirtino, kad nuteistiesiems tualetinis popierius, muilas, asmens higienos priemonės išduodamos pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenumato, kad skalbimo milteliai nemokamai būtų išduoti nuteistiesiems. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl higienos normų neatitinkančių kalinimo sąlygų ir nesudarytų sąlygų palaikyti higieną.
14. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN tualetai ir pisuaras įrengti atskirose patalpose, atskirai nuo gyvenamųjų patalpų ir atskirti pertvaromis. Pataisos namuose sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 3 klozetai su pertvaromis ir 3 pisuarai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad iš nuteistųjų buvo gauti skundai, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, reikia laukti eilėje ir pan. Teismas pareiškėjo teiginį, kad naudotis tualetu reikia kitų asmenų akivaizdoje, vertino kaip nepagrįstą, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, jog tualetai yra atskirti pertvaromis.
15. Teismas nustatė, kad sportuoti nuteistiesiems pataisos įstaigoje yra įrengtas sporto aikštynas, kuriame yra futbolo, krepšinio, tinklinio aikštės, įrengta svarmenų kilnojimo salė ir visi nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti. 1 būrio nuteistieji gali laisvai naudotis jų lokalinio sektoriaus kiemu. Teisės aktai nenumato pareigos kalinimo įstaigoms įrengti suoliukus pasivaikščiojimo kiemeliuose bei juos apželdinti augalais. Teisės aktai taip pat nenustato pasivaikščiojimo kiemelių dydžio. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo teiginius dėl pasivaikščiojimo kiemelio netinkamo įrengimo, per mažo skaičiaus suoliukų, augalų nebuvimo teismas vertino kaip nepagrįstus.
16. Teismas pažymėjo, kad byloje nepaneigta Marijampolės PN nurodyta aplinkybė, jog visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Teismo vertinimu, pareiškėjo pretenzijos, kad buvo rūkoma pasivaikščiojimo kiemelyje nepagrįstos, kadangi šioje vietoje nuteistiesiems rūkyti leidžiama. 2014 m. gruodžio 3 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovų faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-205 patvirtina, kad ilgalaikio pasimatymo patalpose, gyvenamuosiuose būriuose, valgykloje ir kitose patalpose, kur buvo atliekamas patikrinimas, nebuvo rūkoma, visur buvo iškabinti įspėjamieji ženklai. Taip pat minėtame protokole pažymėta, kad lauke yra įrengtos rūkymo vietos su nuorodomis „Rūkymo vieta“. Pareiškėjas patvirtino aplinkybę, kad Marijampolės PN 1 būrio lokalinio sektoriaus kiemelyje buvo įrengta rūkymo vieta. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog rūkymo vieta netinkama, neatitinka tikrovės.
17. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad Marijampolės PN draudžiama nuteistiesiems su savimi turėti šiltas antklodes. Pagal Taisyklių 173 punktą nuteistiesiems leidžiama naudotis patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Pareiškėjas paneigiančių šias aplinkybes įrodymų nepateikė, taip pat nenurodė konkrečių atvejų, susijusių su šio pobūdžio pažeidimais ir atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumu, nepateikė ir įrodymų, jog kreipėsi į pataisos įstaigą dėl leidimo turėti nuosavą pledą ir buvo atsisakyta jo prašymą tenkinti.
18. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centras tikrino maisto, tiekiamo Marijampolės PN, kokybę, pažeidimų nenustatyta. Kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada buvo pažeistos jo teisės dėl suteikto per mažo maisto kiekio ar jo blogos kokybės, taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad iš artimųjų draudžiama priimti maisto produktus, nedetalizavo, kokių konkrečių maisto produktų ir kada jis negalėjo iš artimųjų priimti, teismas darė išvadą, jog nepateikta objektyvių duomenų, kad Marijampolės PN savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę pareiškėjo teises ar teisėtus interesus šiuo aspektu.
19. Teismas nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Todėl Marijampolės PN neturėjo pareigos apmokėti pareiškėjo pašto išlaidų ir šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.
20. Nors pareiškėjas nurodė, kad lovos, spintelės senos, tačiau įrodymų apie tai, kad jos netinkamos naudoti, nepateikė. Teismo vertinimu, vien deklaratyvūs teiginiai, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkretesnių aplinkybių, negali būti pagrindu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas patvirtino, kad Marijampolės PN aprūpina nuteistuosius baldais ir kietuoju inventoriumi.
21. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl netinkamo daiktų sandėlio įrengimo, kadangi atsakovo atstovas patvirtino, kad kiekvieno būrio patalpose yra įrengtas asmeninių daiktų sandėlis, kuriame nesikaupia drėgmė. Šiais atsakovo atstovo teiginiais teismas neturėjo pagrindo netikėti.
22. Teismas išaiškino, kad pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimu dėl to atlyginti neturtinę žalą, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, teismas šią pareiškėjo skundo dalį (priteisti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų) paliko nenagrinėtą.
23. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata, taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
24. Taigi, nenustatęs neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis), teismas netenkino pareiškėjo skundo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

III.

25. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 daliai. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas prašo išreikalauti ir papildomus įrodymus.
26. Pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pažymi, kad jis neturtinę žalą kildina iš Konvencijos 3, 8, 13 ir 14 straipsnių pažeidimų. Šie straipsniai nenumato ieškinio senaties termino, dėl to jo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, negalėjo būti taikomas. Pareiškėjas susipažinti su aktualiais jo teisių gynimui Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais neturėjo galimybės, kadangi Marijampolės PN nesudarė sąlygų jam to padaryti. Galimybę kreiptis į teismą anksčiau ribojo ir pareiškėjo sveikatos būklė. Pabrėžia, kad jis laisvės atėmimo bausmės dar nėra baigęs atlikti.
27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisingai ir šališkai. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišreikalavo visų bylai reikalingų įrodymų, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos tokios kategorijos bylose, netinkamai taikė teisės normas ir dėl to nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo.
28. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
29. Marijampolės PN teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvų duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galbūt jo pažeidžiamas teises. Lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kalinimo sąlygas, neturtinės žalos atlyginimo ir ieškinio senaties klausimus, taip pat viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Nėra pagrindo išvadai, kad, nesant pareiškėjui žinomų visų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, jis negalėjo kreiptis į teismą. Pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sveikatos priežiūros paslaugų turėtų būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.
30. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad yra pateikęs argumentus dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir visus bylai reikšmingus įrodymus. Marijampolės PN nuomone, teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose (bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose) laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 26 d. iki 2016 m. gegužės 16 d.
32. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
34. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o į žodinio proceso tvarka nagrinėtos bylos pirmosios instancijos teisme posėdį neatvyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė svarių argumentų, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Ginčo šalių argumentai yra išdėstyti jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose, dėl to šalių pozicija yra aiški. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti papildomus įrodymus (pvz., duomenis apie patalpų plotus, patalpų schemas, asmens sveikatos istoriją, Marijampolės PN patalpų patikrinimų aktus, kitą informacija, kitus dokumentus ir paaiškinimus, susijusius su kalinimo sąlygomis Marijampolės PN). Šį savo prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad Marijampolės PN pateikė neobjektyvius duomenis. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu, pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad Marijampolės PN pateikti duomenys yra neteisingi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įpareigojo Marijampolės PN pateikti visus turimus bylai reikšmingus duomenis ir vykdydami šią nutartį Marijampolės PN pateikė turimus duomenis, susijusius su šia byla. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog, kaip jau minėta, pareiškėjas į žodinio proceso tvarka nagrinėtos bylos pirmosios instancijos teisme posėdį neatvyko, o argumentų (paaiškinimų) apie tai, kad byloje buvo surinkta nepakankamai duomenų ar byloje esantys duomenys yra neteisingi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat neteikė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrįstos priežasties reikalauti ir tirti pareiškėjo reikalaujamus papildomus duomenis, kurių nėra byloje ir kurių netyrė pirmosios instancijos teismas. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra surinkta pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui šioje byloje priimti. Būtinybės tik apeliacinėje proceso stadijoje išreikalauti ir nagrinėti naujus papildomus duomenis nėra. Todėl pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus duomenis teisėjų kolegija netenkina.
36. Pareiškėjas nesutinka su daliai jo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pritaikytu ieškinio senaties terminu, kvestionuoja ieškinio senaties taikymo norminius pagrindus ir dėl to prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai.
37. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).
38. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje, kaip minėta, nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pateikti, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai. Nagrinėjamu atveju 3 metų ieškinio senaties terminas yra nustatytas Civiliniame kodekse, t. y. įstatymo galią turinčiame teisės akte, o tai atitinka minėtą Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, t. y. šiuo atveju įstatymo leidėjui buvo suteikta teisė (pareiga) įstatymu reglamentuoti žalos atlyginimo klausimus, nustatyti konkrečią tai reguliuojančią tvarką, o kartu ir teisė nustatyti ieškinio senaties institutą. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies atitikties minėtai Konstitucijos nuostatai netenkina.
39. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje numatyta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta senaties instituto nustatymo nacionalinėje teisėje galimumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)). Todėl teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad ieškinio senatis negali būti taikoma dėl to, kad Konvencija nenustato senaties instituto.
40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2016 m. gegužės 18 d. (b. l. 18), nors teigė, kad Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas nuo 2012 spalio 26 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. Taigi pareiškėjas padavė teismui skundą, kurio daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra pasibaigęs Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Marijampolės PN nagrinėjamoje byloje ieškinio senatį prašė taikyti.
41. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl pripažintina, kad jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos jam neigiamų patyrimų metu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises. Lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui turintį tekti kalinimo plotą, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, taip pat viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika.
42. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta priežastis, t. y., kad buvo apribota galimybė susipažinti su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, gauti kitą aktualią informaciją, nepateisina to, kad jis praleido ieškinio senaties terminą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs tokių ilgalaikių sveikatos sutrikimų, būtent dėl kurių skundo teismui objektyviai būtų negalėjęs paduoti nepraleidęs ieškinio senaties termino.
43. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą, kurio daliai reikalavimo ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu atnaujinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą 3 metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimu Marijampolės PN tik nuo 2013 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 16 d.
44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir reikalavimas dėl to atlyginti neturtinę žalą, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Asmens sveikatos priežiūra yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nepatenkantis į viešojo administravimo sritį, ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs privaloma išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kad tokia tvarka būtų praradęs teisę pasinaudoti, teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai paliko šią pareiškėjo skundo dalį nenagrinėtą.
45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., buvo laikomas Marijampolės PN 1 būrio 11 brigados patalpoje Nr. 3, kurios plotas yra 50,93 kv. m ir joje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų (b. l. 53, 54–55). Teisėjų kolegija šių duomenų teisingumu neturi pagrindo abejoti.
46. Įvertinusi minėtus duomenis, t. y. patalpos Nr. 3 plotą ir joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Taisyklių 111.1 punkto, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto.
47. Dėl pareiškėjo argumento, kad gyvenamųjų patalpų plotą taip pat užėmė baldai, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros (gyvenamosios patalpos) ploto turėtų būti atimtas tik sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros (gyvenamosios patalpos) plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, kad apskaičiuojant jam tekusį plotą būtina išskaičiuoti baldų užimamą plotą, vertina kaip nepagrįstą.
48. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodė argumentus dėl higienos normų reikalavimų neatitinkančių Marijampolės PN patalpų, dėl jo neaprūpinimo daiktais ir higienos priemonėmis, dėl nesudarytų sąlygų palaikyti higieną ir užtikrintos teisės kalėti sveikatai nekenksmingoje patalpoje, dėl nesudarytų sąlygų skalbti ir džiovinti rūbus, dėl kilusių nepatogumų naudojantis tualetu ir dušu (per mažo kiekio inventoriaus), dėl privatumo pažeidimo naudojantis tualetu ir dušu, dėl netinkamos maisto kokybės, dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių.
49. Pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
50. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė šios pareiškėjo skundo dalies nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas nepateikia argumentų, kurie paneigtų šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.
52. Kaip minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu ir dušu Marijampolės PN nebuvo pažeidžiamas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šią išvadą yra poreikis pagrįsti papildomais argumentais.
53. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99).
54. Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Moiseyev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.
55. Nors iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 82) matyti, kad unitazai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.
56. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.
57. Dėl privatumo naudojantis dušu užtikrinimo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 80) matyti, jog dušas iš abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas. Be to, netgi vertinant, kad pareiškėjui privatumas duše nebuvo užtikrinamas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, kad galimas privatumo duše pareiškėjui neužtikrinimas galėtų būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
58. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamai bylai neaktualios pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl draudimo kalinimo kameroje (baudos izoliatoriuje) metu turėti ilgalaikius pasimatymus su žmona, kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas tik bendrabučio tipo patalpoje.
59. Teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo išvadai, kad Marijampolės PN neteisėtai pagal antstolių nurodymus iš pareiškėjo sąskaitos išskaitydavo lėšas. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad lėšos iš pareiškėjo sąskaitos buvo realiai pagal antstolių nurodymus išskaitomos.
60. Marijampolės PN nurodė, kad nuteistųjų valgykla yra sudaryta iš dviejų salių, bendras valgyklos plotas – 523,88 kv. m, vienu metu valgykloje maitinasi 175 nuteistieji, nuo gyvenamųjų patalpų valgyklą skiria 70 m atstumas, einant į valgyklą nuteistųjų kratos nebuvo atliekamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos pavalgyti valgykloje.
61. Nors pareiškėjas nurodo, kad artimiesiems buvo draudžiama perduoti daiktus (maistą, higienos priemones), tačiau išsamiau šių aplinkybių nedetalizuoja. Nenurodo, kokius konkrečius daiktus (maistą) jam buvo draudžiama perduoti, būtent kokie konkretūs asmenys jam siekė perduoti daiktus. Todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu neteisėtų Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neturi pagrindo konstatuoti.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jam buvo kliudoma ginti savo teises, kadangi už dokumentų kopijų parengimą, skambučius į teismus, jis turėjo apmokėti, yra abstrakti ir nedetalizuota. Tai, kad pareiškėjui yra sudarytos sąlygos ginti savo teises teisme, patvirtina ir ši byla, kurioje jis gina savo teises. Todėl teisėjų kolegija konstatuoti neteisėtų Marijampolės PM veiksmų šiuo aspektu taip pat neturi pagrindo.
63. Nors pareiškėjas teigia, kad jam kalint Marijampolės PN jo atžvilgiu buvo pažeisti Konvencijos 8, 13 ir 14 straipsniai, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes šioje byloje, neturi jokio pagrindo minėtų Konvencijos nuostatų pažeidimų konstatuoti.
64. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
65. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
66. Taigi nenustačius akivaizdžių Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus, prilygstančius neturtinei žalai Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį.
67. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, tinkamai laikėsi proceso teisė normų ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

                            Arūnas Dirvonas

                            Veslava Ruskan