Baudžiamoji byla Nr. 1-6-1117/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14045-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;
1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1;
1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 13 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,
sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui,
nukentėjusiajam M. K.,
kaltinamajam L. P., jo gynėjai advokatei Jutai Kareivei,
kaltinamajam S. P., jo gynėjai Jovytai Piekienei,
kaltinamajam A. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 9 mėnesiams, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje;
S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, 2 mėnesiais viešųjų darbų; 2023 m. sausio 18 d. nutartimi subendrintos 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu ir 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė paskirta areštas 36 paroms, bausmės vykdymą atidedant 3 mėnesiams; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, subendrinus paskirtas bausmes ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. sausio 18 d. nutartimi nustatyta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 4) Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, areštu 28 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių 28 dienoms, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2023 m. spalio 10 d. nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinus paskirtas bausmes ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams; 3) Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė – areštas 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 90 parų, bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
L. P. 2024 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių sudavė kumščiu vieną kartą M. K. į dešinę veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. poodinę kraujosruvą dešinėje veido pusėje, kuri komplikavosi minkštųjų audinių supūliavimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir nukentėjusiajam M. K. nuo L. P. smūgio nugriuvus ant žemės, S. P., A. P. veikdami kartu bendrai sudavė kojomis ne mažiau kaip 5 kartus gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam M. K. į krūtinės sritį, ir taip bendrais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad tiksliai datos nepamena, buvo praėjusių metų pavasaris. Apie 14 val. jam būnant pas mamą namuose, paskambino pažįstamas M. M. ir paprašė pavežti iš (duomenys neskelbtini) į Telšius. Jis pasakė, kad savo automobilyje neturi kuro, todėl M. M. pasiūlė važiuoti savo automobiliu. Jo pasiimti atvažiavo E. S. su automobiliu Volkswagen Passat, be E. S. automobilyje dar buvo jo broliai S. P., A. P. bei M. M. Kartu nuvažiavo iki M. M. namų, kiti liko automobilyje, o jis su M. M. nuėjo paimti automobilio. Tuomet iš namo išėjo M. M. mama ir M. K., kurie pradėjo aiškinti, kad M. M. nevažiuotų, nes yra girtas. Nors jiems buvo sakoma, kad M. M. nevairuos, M. K. vistiek ėmė trukdyti paimti M. M. automobilį, atsuko ventilių, pradėjo leisti orą iš padangų, buvo pasiėmęs „dratą“ oro nuleidimui. Tačiau jie su M. M. pasiėmė automobilį ir išvažiavo ant kelio, kur A. P., S. P. ir E. S. įlipo į jo vairuojamą M. M. automobilį BMW X5. Jis pradėjo važiuoti ir tada E. S. pasakė, kad dabar M. K. leidžia padangą prie keliuko pastatytam jo automobiliui. Tada jie atsistūmė atbuline eiga. E. S. išlipo, ėjo link savo mašinos. Jis matė, kaip M. K. su „dratu“ palei gerklę E. S. mosikavo. Tuomet E. S. greitai atėjo į M. M. automobilį, įlipo, jis spaudė „gazą“, o M. K., įsikibęs į dureles bėgo, bėgo ir nukrito. Automobilis važiavo maždaug 30 km/val. greičiu, kuomet M. K. nebeišsilaikė ir tėškėsi į plentą. Jis nesustojo, nuvažiavo. Nežino, kas atsitiko M. K. veidui, jeigu ką ir pasidarė, tai pats. Jis jokių smūgių M. K. nesudavė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Kaltinamasis S. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad M. M. norėjo važiuoti į Telšius ir paprašė L. P. pavežti. Kadangi L. P. neturėjo dyzelio, tai M. M. paprašė pavairuoti jo automobilį. Atsimena, kad su E. S. automobiliu visi nuvažiavo prie M. M. namų ir šis su L. P. išėjo paimti automobilio. Jis, A. P. ir E. S. liko laukti ant gatvės. Kol laukė, kieme girdėjosi kažkoks konfliktas. Netrukus M. M. automobilis išvažiavo iš kiemo, sustojo, jie ėjo susėsti į tą automobilį, o ant kelio iš kiemo išėjo M. K. ir M. M. mama. E. S. automobilis buvo paliktas kitoje gatvės pusėje, o jie visi susėdo į M. M. automobilį ir ėmė važiuoti link Telšių. Važiuojant kažkas pasakė, kad M. K. kieme mėgino išleisti automobilio padangas. Tuomet jis atsisukęs pamatė, kad M. K. eina per gatvę, kur pastatytas E. S. automobilis, nuleisti padangų. Tada jie grįžo ir pamatė, kad M. K. pritūpęs su „dratu“ leidžia padangas. E. S. išėjo prie savo automobilio, o jie liko sėdėti M. M. automobilyje. Matė, kad M. K. bando „išjungti“ E. S., vyko kažkoks cirkas, šūkavimai. E. S. pasiėmė savo automobilį. M. K. niekas nemušė. Jis nematė, ar M. K. buvo įsikibęs į važiuojančio automobilio dureles. Gali būti, kad kabinosi į kairę automobilio pusę, o jis sėdėjo dešinėje gale. Paskui tarpusavyje su automobilyje buvusiais asmenimis pasikalbėjo ir suprato, kad M. K. sužalojimai atsirado nuo atsitrenkimo į dureles, nes į jas įsikabinęs lėkė. Nežino, koks M. K. ir R. M. interesas sakyti, kad jie spardė M. K. Su M. K. iki tol buvo normalūs santykiai, ne vieną vakarą yra leidę laiką kartu, vartoję alkoholį. Tą dieną M. K. ir M. M. mama buvo neblaivūs. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Kaltinamasis A. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad prie M. M. namų atvažiavo su E. S., pastatė automobilį, išlipo parūkyti, o L. P. ir M. M. nuėjo pasiimti automobilio. Girdėjo, kad ten kažkas kažką šūkauja. Po kokių 5-6 minučių M. M. automobilis išvažiavo iš kiemo, iš paskos išėjo M. K., konfliktavo. Tada jie visi sulipo į automobilį ir truputį pavažiavo, kol pamatė, kad M. K. spėjo pereiti gatvę ir pradėjo leisti E. S. automobilio padangą. Tada E. S. išlipo pasiimti savo automobilio, o jie visi sėdėjo automobilyje. M. K. bandė sudaužyti E. S., paskui kažkur nuėjo, tada E. S. išsivarė savo mašiną. Ir tada jis pamatė, kad kažkas parbėga. Jie jau pradėjo važiuoti. Matė, kad M. K. į dureles pradėjo kibtis, jis laikė tas dureles. M. K. bandė atidaryti važiuojančio automobilio dureles, bet atsilaisvino ir nukrito. M. K. buvo neblaivus. Turbūt M. K. pasikreipęs į medikus nebežinojo ką pasakyti ir juos apkalbėjo, pasakė, kad sumuštas. M. K. pamelavo ir bijo dabar pasakyti teisybę. Nepripažįsta civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis M. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. 2024 m. pavasarį, balandžio mėn., datos tiksliai nepamena, jis buvo (duomenys neskelbtini), pas savo buvusią uošvienę R. M. Buvo jau pavakarys. M. M. su L. P. atėjo pas R. M., nes norėjo pasiimti mašiną BMW X5, kuri yra M. M. Mašina buvo pastatyta kieme. Jis nenorėjo, kad M. M. kur nors važiuotų, nes buvo priplanuota darbų. Su rankomis stabdė iš kiemo išvažiuojantį automobilį. Jie pasiėmė mašiną, o jis ėjo pažiūrėti, kur jie važiuoja. Išvažiavus iš kiemo, į mašiną sulipo kiti du asmenys, tai buvo broliai P., bet jų vardų nežino. Iš matymo žino juos, nes tai (duomenys neskelbtini) „žvaigždės“. Mašiną vairavo L. P. Kai į mašiną įlipo kiti du P., jis jau buvo išėjęs ant kelio ir žiūrėjo, kur jie važiuos. Kažkur po 2 minučių, jie pavažiavę apsisuko ir grįžo. Sustojus mašinai, iš jos išlipo broliai P., kažkoks nepažįstamas asmuo, jie visi vienu metu išlipo. Ar jiems išlipus iš mašinos buvo kažkoks konfliktas, neprisimena. L. P. pirmas sudavė jam į dešinį žandą. Tada jis parvirto. Kai nugriuvo, tada jį pradėjo spardyti. Kas jį spardė, negali tiksliai pasakyti, nes buvo užsidengęs veidą rankomis. Jį spardė į krutinę. Pajautė, kad iš šono spardo, kad spardo tas, kas stovėjo iš šono prie mašinos. L. P. tikriausiai nespardė, nes stovėjo prie galvos, spardė kiti du broliai. Jam spyrė apie 5 kartus. Jis pradėjo šaukti R. M., kad gelbėtų, ir ji atbėgo. M. M. visą laiką buvo mašinoje. Kai jis pradėjo šaukti, tada nustojo jį spardyti. P. dar lauke stovėjo, kol atbėgo R. M., kuri juos nustūmė. Jie tada sulipo į mašiną ir išvažiavo. R. M. parvilko jį į kiemą. Juto skausmus, skaudėjo rankas, šonus, žandą. Gydėsi savaitę laiko (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Po ligoninės dar namuose gydėsi. Įvykio metu buvo neblaivus. E. S. nepažįsta, nežino, ar jis buvo šiame įvykyje. Nieko nesivijo su „dratu“, padangų nuleisti nebandė. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, nes iš tokių nieko neišsireikalausi.
Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamuosius žino kaip (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojus. 2024 m. balandžio 13 d. į jos kiemą įėjo sūnus ir kažkuris P. Jai jie pasirodė neblaivūs. Sūnus atėjo pasiimti mašinos. Ji jam sakė: „esi neblaivus, jokių mašinų“. Sūnus pasakė, kad nevairuos, o vairuos draugas. Buvo pavakarys, prieblanda, ji su buvusiu žentu M. K. darbavosi kieme. Ji sūnui pasakė, kad niekur nevažiuotų, nes yra visokių reikalų. Sūnus liepė neaiškinti ir jie tą mašiną išsivarė. M. K. nuėjo prie šaligatvio pažiūrėti, kur jie nuvažiavo. Po kelių minučių išgirdo šaukimą „gelbėkit“. Nubėgo ir pamatė, kad nugriuvusį M. K. muša trys P. Vienas aukštesnis mušė su geležiu, kitas per vidurį spardė, kitas į šoną ir sakė: „mes su tavimi susidorosime, tu mums nepaaiškinsi“. Negali pasakyti, kuris P. ką darė, nes jai jie visi iš išvaizdos vienodi, tik vienas aukštesnis už kitus. M. K. su geležiu ant rankos sudavė tas P., kuris buvo atėjęs su sūnumi į kiemą pasiimti mašinos, o kiti spardė. M. K. „atsijungė“, buvo be sąmonės. Ji pradėjo kviesti policiją, tada jie šoko į mašiną ir išvažiavo. Iškvietė policiją, greitąją pagalbą, nes matė, kad M. K. pradėjo tinti žandas. M. K. išsivežė greitoji pagalba į Priėmimo skyrių, jį peršvietė ir paleido. Po savaitės jam pradėjo tinti žandą, skaudėti žandikaulį, dantis, tai išvežė jį į (duomenys neskelbtini), darė operaciją. Ji įvykio metu buvo blaivi.
Liudytojas M. M. parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai. Įvykis buvo 2024 m. pavasarį. Kadangi buvo išgėręs, paprašė L. P., kad iki Telšių pavairuotų jo mašiną. Jis su L. P. atvažiavo pasiimti mašinos ir M. K. kažkodėl neleido to padaryti, užstojo kelią, bandė su kažkuo išleisti orą iš padangos. Jie su L. P. vis tiek pasiėmė automobilį ir išvažiavo iš kiemo ant kelio. Kitoje kelio pusėje dar buvo E. S., broliai A. P., S. P. Nematė jokių muštynių. Atsimena, kad buvo sustoję ant gatvės, bet ar jis buvo išlipęs iš automobilio, nepamena. Kai išvažiavo ant kelio, tai matė M. K., kuris laikėsi į mašinos dureles įsikibęs, kai jie nuvažinėjo.
Liudytojas E. S. parodė, kad kaltinamieji yra jo pažįstami. Jis su savo automobiliu, kartu su M. M., L. P., S. P. ir A. P. atvažiavo pas M. M. prie kiemo. Automobilį pasistatė kitoje kelio pusėje. M. M. išėjo pasiimti savo automobilio. Nežino ar jis vienas išėjo. M. M. kieme užtruko kokias 5 minutes, girdėjosi, kad ten kažkas šūkauja. Jis su P. buvo išlipęs iš automobilio, laukė. Kai išvažiavo M. M. automobilis, jie visi persėdo į tą automobilį ir norėjo pradėti važiuoti, bet kažkuris iš jų pamatė, kad M. K. eina prie jo automobilio. Kai jie atsistūmė atbuline eiga, pamatė, kad M. K. jo automobiliui leidžia padangas. Išlipo iš automobilio, norėjo pasiimti savo automobilį, M. K. buvo girtas, su kažkuo mosikavosi. Buvo tamsu, toje vietoje nebuvo jokio apšvietimo, todėl nežino su kuo mosikavosi, tiesiog neleido jam prieiti prie savo automobilio, neleido įlipti. Paskui M. K. nuėjo į kiemą, o jis įlipo į savo automobilį ir išvažiavo. Kol M. K. mosikavosi, P. buvo M. M. mašinoje. M. K. iki tol nepažinojo. Nežino, koks tikslas M. K. eiti prie svetimos mašinos ir leisti padangas. Nežino, iš kur atsirado sužalojimai M. K.
Liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Įvykio visiškai neatsimena, tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.
2024 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 13 d. apie 23.45 val. gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), kad pažįstamą vyrą užpuolė broliai P., sumušė, grasino papjauti, pasišalino automobiliu. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu R. M. paaiškino, kad sumuštas asmuo M. K. yra išvežtas GMP medikų į ligoninę. Muštynės vyko ant gatvės ties jos namu, L. P., A. P., S. P. pradėjo konfliktuoti su M. K., pradėjo jį mušti. L. P. ka-ką turėjo rankose, galbūt kastetą, kuriuo sudavė vieną smūgį į veido sritį M. K., po ko šis nukrito ant kelio važiuojamosios dalies ir tada visi minėti asmenys pradėjo jį spardyti. Ji bandė apginti M. K., minėti asmenys bandė atitraukti ją nuo M. K., tačiau nepavykus, asmenys susėdo į automobilius ir pasišalino. Viso konflikto metu BMW visureigyje sėdėjo, viską matė, bet į konfliktą nesikišo jos sūnus M. M. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad 22.45 val. į ligoninės priėmimo skyrių pristatytas M. K., kuriam nustatytas galvos paviršinis sužalojimas ir sumušimas, riešo ir plaštakos sumušimas su nubrozdinimu. Susisiekus su M. K. telefonu, šis nurodė, kad sekančią dieną atvyks į policijos komisariatą (1 t., b. l. 17-19).
Specialisto išvadoje Nr. pG 976/2024(04) M. K. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinėje veido pusėje, kuri komplikavosi minkštųjų audinių supūliavimu, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Labiausiai tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešinėje veido pusėje, kuri komplikavosi minkštųjų audinių supūliavimu, padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griūvant be pašalinės jėgos poveikio arba griūvant po gauto smūgio ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. M. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje, kuri komplikavosi minkštųjų audinių supūliavimu, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 103-104).
Teisiamojo posėdžio metu specialistas Henrikas Daujotas patvirtino specialisto išvadą. Nurodė, kad pirminės apžiūros pas medikus metu M. K. veide jokių sužalojimų nefiksuota. Jeigu būtų griūviminė trauma, kai asmuo bėga ir su pagreičiu griūva bei kontaktuoja su asfaltu, veide turėtų likti išoriniai sužalojimai, nubrozdinimai, paviršinės žaizdelės. Vidiniai gleivinės pažeidimai galėjo būti padaryti smūgio pasekoje. Kai yra suduodamas smūgis, vidinė gleivinė kontaktuoja su dantimis, pakanka net mikro pažeidimo, kad bakterijos patektų į hematomą. Minkštųjų audinių supūliavimas lėmė, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-38).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Iš byloje ištirtų ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad 2024 m. balandžio 13 d. apie 19.00-20.00 val., į R. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą atėjo jos sūnus M. M. su kaltinamuoju L. P. ir norėjo pasiimti sūnaus automobilį. Tarp R. M., kieme taip pat buvusio M. K. ir atėjusių asmenų kilo konfliktas, nes R. M. ir M. K. nenorėjo, kad M. M. kur nors važiuotų. Nukentėjusysis M. K. rankomis stabdė automobilį, kliudė išvažiuoti. Visgi, M. M. savo automobilį pasiėmė, jį iš kiemo išvairavo L. P. Į šį automobilį gatvėje įsėdo ten laukę A. P., S. P., E. S.. M. K. išėjo į gatvę paskui išvažiuojantį automobilį, žiūrėjo kur jis nuvažiuoja. Tuomet L. P. vairuojamas automobilis grįžo, iš automobilio išlipo kaltinamieji, iš kurių pirmas smūgį į veidą nukentėjusiajam sudavė L. P., o nukentėjusiajam nugriuvus, kiti kaltinamieji S. P., A. P. ėmė spardyti M. K.
Kaltinamieji neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, nurodė, jog jokių smūgių M. K. nesudavė, o šis galėjo susižaloti, nes bėgo įsikibęs į jų važiuojančio automobilio dureles, nebeišlaikė, pasileido ir trenkėsi į asfaltą. Tokių kaltinamųjų parodymų jokie kiti asmenys nepatvirtino. Nors liudytojai M. M., E. S. nurodė nematę, kad kaltinamieji smurtautų prieš M. K., tačiau jie nepatvirtino ir kaltinamųjų versijos, kad M. K. griuvo bėgdamas paskui automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad važiuojant link Telšių jie buvo sustoję, L. P. išlipo iš automobilio ir netrukus grįžo atgal, girdėjosi konfliktas. Paskui važiuojant kažkuris iš P. sakė, kad M. K. bandė kažkuriam iš jų suduoti, bet nepataikė, po ko kažkuris iš jų sudavė M. K. (1 t., b. l. 76-78); šiuos parodymus M. M. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Taigi, jau vien liudytojo M. M. parodymai paneigia kaltinamųjų versiją, jog nei vienas iš jų iš automobilio, išskyrus E. S. išlipę nebuvo ir su M. K. nekonfliktavo.
Teismas kaltinamųjų versiją apie M. K. susižalojimo aplinkybes laiko jų gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, nes byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. sveikata nesunkiai buvo sutrikdyta ir jam sukeltas fizinis skausmas dėl kaltinamųjų veiksmų. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs visumą įrodymų. Visų pirma, tarnybiniame pranešime užfiksuota ir šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas R. B., kad policijos pareigūnus iškvietusi R. M. nurodė, jog prieš jos buvusį žentą smurtavo P. Tuo metu M. K. jau buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Iš specialisto išvados grafos „įvykio aplinkybės“ taip pat matyti, kad tą vakarą M. K., pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių nurodė, jog apie 19.20 val. gatvėje buvo sumuštas L. P., A. P., S. P., jam buvo suduotas smūgis į žastikaulio sritį, įspirta į krūtinės sritį ne mažiau 5 kartus. Nukentėjusiojo M. K. ir liudytojos R. M. parodymai, priešingai nei teigia kaltinamieji, nuoseklūs išliko tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, jie nuosekliai tvirtino, jog M. K. buvo sumuštas kaltinamųjų. Būtent specialisto išvados ir teisiamojo posėdžio metu duoti eksperto H. Daujoto paaiškinimai patvirtina, jog M. K. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje veido pusėje, kuri komplikavosi minkštųjų audinių supūliavimu, nėra būdinga griūviminei traumai. Specialistas nurodė, jog asmeniui bėgant, esant pagreityje ir veidu nugriuvus ant asfalto, veido išorėje turėtų būti užfiksuoti sužalojimai, būdingi griuvimui, t. y. nubrozdinimai, paviršinės žaizdelės. Šiuo atveju, medicininėje dokumentacijoje, duomenų apie išorinius veido sužalojimus nenurodyta. Nukentėjusiojo M. K., liudytojos R. M. parodymai, specialisto išvada ir eksperto H. Daujoto paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą M. K. padarė kaltinamasis L. P., o kaltinamieji A. P., S. P., spardydami M. K., sukėlė jam fizinį skausmą.
Aplinkybė, jog L. P. taip pat spardė M. K., šalintina iš kaltinimo, nes nukentėjusysis nurodė, kad L. P. tikriausiai jo nespardė, kadangi stovėjo prie galvos; R. M. nurodė, kad aukščiausias iš P. dėjo smūgį, o spardė kiti du P. Vienareikšmiškų įrodymų, kad L. P. kartu su A. P., S. P. spardė nukentėjusįjį nėra, visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl laikytina, jog nenustatyta, kad L. P. spardė nukentėjusįjį.
Byloje surinktų, ištirtų ir tarpusavyje sutampančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. P. suduodamas smūgį kumščiu į M. K. dešinę veido sritį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamieji S. P., A. P., veikdami kartu, spardė kojomis nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Bausmių skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Kaltinamasis L. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. L. P. jauno amžiaus, darbingas, tačiau nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 122), administracine tvarka baustas daug kartų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 110-121). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika padaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, L. P. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis (BK 48 straipsnis). Paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu prie griežtesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį – 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, skirtos 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu. Taip pat L. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 42 straipsnio 6 dalis, 71 straipsnis).
Kaltinamasis S. P. teisiamas šeštą kartą, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas tris kartus, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. P. jauno amžiaus, darbingas, tačiau nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 21-34) Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. P. pripažintinas recidyvistu, nes yra teistas 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu (2022 m.) ir esant neišnykus teistumui pagal šį nuosprendį vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat pripažintina sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. P. skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 48 straipsnis). Paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, prie griežtesnės 1 metų 10 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 3 mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2, 5 dalys, 6 dalies 5, 7 punktai).
Kaltinamasis A. P. teisiamas ketvirtą kartą, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas du kartus, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. P. jauno amžiaus, darbingas, tačiau nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 178-182) Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prokuroras prašė A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau A. P. 2023 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bei 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu yra nuteistas už nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas nepilnametis, todėl recidyvistu pripažintas nagrinėjamu atveju būti negali (BK 27 straipsnio 1 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. P. skirtina 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 48 straipsnis). Paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, prie griežtesnės 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 60 parų arešto, paskirto 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2, 5 dalys, 6 dalies 5, 7 punktai).
Civilinio ieškinio išsprendimas
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 220,50 Eur žalos atlyginimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad už nukentėjusiajam M. K. 2024 m. balandžio 13 d. , 2024 m. balandžio 23 d. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (duomenys neskelbtini) ligoninei buvo sumokėta iš viso 220,50 Eur (1 t., b. l. 60-63). Prie ieškinio pateikti gydymo paslaugų išrašai patvirtina, kad M. K. buvo suteiktos ortopedo-traumatologo, radiologo konsultacijos, skubi medicininė pagalba, atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo L. P. nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl kaltinamųjų S. P., A. P. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, sveikatos priežiūros paslaugos nukentėjusiajam buvo būtinos po patirto smurto iš kaltinamųjų, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, 220,50 Eur sumą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto „c“ papunktis).
Nukentėjusysis M. K. civilinio ieškinio nereiškia.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, L. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki bausmės vykdymo pradžios, L. P. palikti galioti tą pačią kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.
S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui 28 (dvidešimt aštuonioms) dienoms.
Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų terminui, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Pripažinti S. P. recidyvistu.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų terminui, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš L. P., S. P., A. P. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kodas 188784026, už M. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas solidariai 220,50 Eur (du šimtus dvidešimt Eur 50 ct) žalos atlyginimą (priteistą sumą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“ AB).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teisėja Aida Stulpinienė