Byla Nr. A20.-267-1132/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00258-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13

 (S)

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei K. M.,

Irako Respublikos pilietėms M. S. B. M. ir N. K. A. M., jų įgaliotajam atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

vertėjams T. A. H. ir H. O.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Irako Respublikos pilietėms N. K. A. M. ir M. S. B. M. bei jos nepilnamečiam vaikui M. K. A. M..

Teismas

nustatė:

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius teikimu prašo skirti Irako Respublikos piliečiams N. K. A. M., M. S. B. M. (toliau – ir užsienietės) bei jos nepilnamečiam vaikui M. K. A. M., 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos deparatmento sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl užsieniečių teisinės padėties.

Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 27 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, A. B. pasienio užkardos pareigūnai Varėnos r., Kaniavos sen., Kalvių k. Prieigose sulaikė trisdešimties asmenų grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Liertuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Sulaikytoje grupėje buvo ir užsienietės su nepilnamečiu vaiku, kurie su savimi turėjo Irako Respublikos piliečių pasus, tačiau teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokuemntų neturėjo.

Atliekant veiksmus, susijusius su užsieniečių teisinės padėties nustatymu, užsienietės pasiprašė politinio prieglobsčio Lietuvoje. Kadangi užsieniečiai kirto sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik tada kai buvo sulaikyti, darytina išvada, kad Lietuvos Respublika nėra galutinis jų kelionės tikslas.

VSAT pareigūnai iš užsieniečių priėmė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir atliko pirminius prieglobsčio prašytojų procedūros veiksmus. Nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. užsieniečiai apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, adresu Jonavos r. sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18, kur gyvena iki šiol.

2021 m. spalio 17 d. Migracijos departamentas užsieniečių atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M32842 „Nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“.

Užsieniečiai nesutiko su priimtu Migracijos departamento sprendimu ir jį apskundė Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, tačiau Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 6K-1254 užsieniečių skundą atmetė. Užsieniečiai nesutiko su priimtu sprendimu ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2022 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu užsieniečių skundą tenkino iš dalies, dalyje dėl priglobsčio nesuteikimo sprendimą paliko nepakeistą. Užsieniečiai šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kadangi per šešis mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečių teisinės padėties, Migracijos departamentas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu užsieniečius įleido į Lietuvos Respubliką, ir apgyvendino juos Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi užsieniečių skundą atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teikime nurodyta, kad užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus įgaliotoji atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą jame nurodytais argumentais ir prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Užsieniečiai teismo posėdžio metu prašė jų nesulaikyti, išleisti į laisvę, pabėgti jie neketina. N. K. A. M. po tėvo mirties patyrė šoką ir nebekalba.

Užsieniečių įgaliotasis atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad užsieniečiams skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Irako Respublikos pilietė M. S. B. M. bei jos pilnametė dukra N. K. A. M. ir nepilnametis sūnus M. K. A. M. 2021 m. liepos 27 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiai buvo apgyventi Pabėgėlių priėmimo centre. Užsieniečiams pateikus prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, 2021 m. spalio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Su šiuo sprendimu užsieniečiai nesutiko ir jį apskundė, tačiau Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 8 d. skundą atmetė. Užsieniečiams apskundus minėtos komisijos sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. skundą tenkino iš dalies, skundą dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. galutine ir neskundžiama nutartimi užsieniečių skundą atmetė, todėl darytina išvada, kad užsieniečiai prarado prieglobsčio prašytojų statusą.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad <...> valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

Užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. liepos 27 d., neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyti, kas duoda pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika nėra galutinis jų kelionės tikslas, užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, yra priimtas sprendimas dėl jos ir nepilnamečių vaikų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas manyti, kad užsieniečiai linkę pažeidinėti įstatymus, ir gali pasislėpti vengdami išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nustatytas jos taikymo terminas (Įstatymo 115 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamuoju atveju pasikeitus užsieniečių teisiniam statusui, kai dėl jų prašymo suteikti prieglobstį jau yra priimtas galutinis sprendimas, byloje visgi nesant duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą jie nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti užsieniečiams pareiškėjo nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kuri yra objektyviai reikalinga ir proporcinga byloje nustatytoms aplinkybėms, užtikrinanti užsieniečių ir valstybės interesų pusiausvyrą, o taikyti užsieniečiams dar švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, turi kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, todėl teikimas tenkintinas iš dalies ir Irako Respulikos pilietei M. S. B. M., jos pilnametei dukrai N. K. A. M. ir nepilnamečiams sūnui M. K. A. M. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. birželio 22 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos deparatmento sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl užsieniečių teisinės padėties. 

Skirti Irako Respublikos pilietei N. K. A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), M. S. B. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiam sūnui M. K. A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. birželio 22 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos deparatmento sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl užsieniečių teisinės padėties.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja                                        Vilma Tamošaitienė