Civilinė byla Nr. e2-8644-393/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02069-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5 

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 27 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui J. U., trečiajam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarei G. Z.–Ž. dėl turto dalių nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti, kad R. U., mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. U. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje neišmokėta ligos išmoka 94,10 Eur; Allianz Lietuva gyvybės draudimas, UAB pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos 3045,72 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1612,80 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB sąskaitoje esančios piniginės lėšos 463,58 Eur. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsnio nuostatomis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po R. U. mirties. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, VMI 2023 m. vasario 20 d. raštu kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biuro biurą dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po palikėjos mirties. Notarė G. Z.–Ž. 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. S-150 informavo, kad neišduos paveldėjimo teisės liudijimo, nes 2023 m. birželio 9 d. gautas palikėjos sutuoktinio J. U. pareiškimas, kuriame jis neprašo išduoti nuosavybės teisės liudijimą į bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise kartu su mirusiąja R. U. įgytą turtą. Notarė siūlo kreiptis į teismą dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise kartu su mirusiąja R. U. įgyto turto dalių išskyrimo.

Gyventojų registro duomenimis R. U. ir J. U. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Palikėja R. U. mirė būdama registruotoje santuokoje su sutuoktiniu J. U. Po palikėjos R. U. mirties liko šis turtas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje neišmokėta ligos išmoka 94,10 Eur; Allianz Lietuva gyvybės draudimas, UAB pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos 3045,72 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1612,80 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB sąskaitoje esančios piniginės lėšos 463,58 Eur. R. U. ir J. U. vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra registruota.

Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijose, patvirtintose 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11.1 (2013 m. spalio 24 d. redakcija), 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sąvoką. Šio režimo esmė, kad turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, bendru laikomas tik toks sutuoktinių turtas, kurį jie įgyja sudarę santuoką. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). VMI turimais duomenimis santuoka tarp R. U. ir J. U. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad santuokoje įgytas turtas buvo padalintas, nėra.

Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra ribota (CK 1.97 straipsnis). Turtas, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išvardytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, kurio 1 punkte nurodyta, kad tokiu turtu laikytinas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. VMI neturi duomenų ir jai nėra žinomos jokios aplinkybės, kad palikėjai R. U. ir J. U. bendra nuosavybės teise priklausantis turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta.

Atsakovas J. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovės ieškinys būtų patenkintas, sutinka su pareikštu reikalavimu. Nurodo, kad santuokos su R. U. metu jokio nekilnojamojo bei vertingo kilnojamojo turto neįgijo. Mirus sutuoktinei, teisę paveldėti jos turtą turėjo jis, daugiau pirmos eilės paveldėtojų pagal įstatymą nėra. Kadangi mirusi sutuoktinė jokio turto neturėjo, jis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir priimti mirusios sutuoktinės palikimą atsisako.

Trečiajam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarei G. Z.–Ž. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2023 m. spalio 26 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui apie tai pranešta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. U. ir J. U. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). R. U. mirė (duomenys neskelbtini). Po R. U. mirties įstatyminiai įpėdiniai ir sutuoktinis dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė. Po palikėjos R. U. mirties liko šis turtas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje neišmokėta ligos išmoka 94,10 Eur; Allianz Lietuva gyvybės draudimas, UAB pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos 3045,72 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 1612,80 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB sąskaitoje esančios piniginės lėšos 463,58 Eur. Ieškovė 2023 m. vasario 20 d. raštu Nr. RVPT-2022 kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biuro biurą dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po palikėjos mirties. Notarė G. Z.–Ž. 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. S-150 informavo, kad neišduos paveldėjimo teisės liudijimo, nes 2023 m. birželio 9 d. gautas palikėjos sutuoktinio J. U. pareiškimas, kuriame jis neprašo išduoti nuosavybės teisės liudijimą į bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise kartu su mirusiąja R. U. įgytą turtą. Kol mirusio sutuoktinio dalis bendrame turte nenustatyta, notaras negali išduoti Paveldėjimo teisės liudijimo. Notarė siūlo kreiptis į teismą dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise kartu su mirusiąja R. U. įgyto turto dalių išskyrimo.

Iš Paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad po R. U. mirties palikimą priėmusių asmenų nėra, duomenų apie testamentą nėra. J. U. 2023 m. birželio 9 d. pareiškime nurodė, jog jis po sutuoktinės R. U. palikimo nepriėmė ir nepriims, faktiškai turto nevaldo, pretenzijų nereiškė ir nereikš; neprašo, kad notarė išduotų nuosavybės teisės liudijimą į bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise kartu su mirusiąja R. U. įgytą turtą. 

Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jei nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Testamentų registro išrašu nustatyta, kad palikimo po R. U. mirties niekas nepriėmė, todėl galimas turto perėjimas valstybei. R. U. buvo santuokoje su atsakovu, todėl perėjimo valstybei liudijimas gali būti išduotas tik nustačius jos dalį turte. 

Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu pagrindu. Vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų yra vieno iš sutuoktinių mirtis (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui, ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai.

Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, atsakovas jokių prieštaravimų dėl to nepareiškė. Todėl R. U. ir J. U. santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, nustatant, kad R. U., mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu su J. U., įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje neišmokėtą ligos išmoką – 94,10 Eur; Allianz Lietuva gyvybės draudimas, UAB pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas – 3045,72 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1612,80 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 463,58 Eur.

Priimdamas sprendimą teismas privalo išspręsti bylos nagrinėjimo metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsakovas J. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-09627 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-16023, kurioje nurodyta, kad J. U. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 143,33 Eur. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 6,64 Eur.

Jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje neišmokėtą ligos išmoką – 94,10 Eur; Allianz Lietuva gyvybės draudimas, UAB pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas – 3045,72 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 1612,80 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 463,58 Eur.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė