Civilinė byla Nr. 2A-2399-480/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05266-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

77.6;78.2.1;82.2.2;121.18;121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8559-918/2012 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams A. B. ir R. T., išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

                            Ieškovė prašė teismo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams R. T. ir A. B. į dukterį G. T., nustatyti G. T. nuolatinę globą ir gyvenamąją vietą  globėjos gyvenamojoje vietoje, paskirti ieškovę nuolatine globėja, pakeisti priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovės 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš atsakovo – po 130 Lt kas  mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovės 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad G. tėvai išsituokę, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau faktiškai mergaitė gyvena su ieškove, ieškovė nuo 2011-07-18 paskirta mergaitės laikinąja globėja.  Atsakovė dukra nesidomi, neteikia jokio išlaikymo, neprisideda prie jos auklėjimo. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl dukra rūpintis negali.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Teismas neterminuotai apribojo A. B. motinos valdžią dukters G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apribojo R. T. tėvo valdžią dukters G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; patvirtino ieškovės J. T. ir atsakovės A. B., sudarytos taikos sutarties dėl reikalavimų, susijusių su išlaikymo iš atsakovės priteisimu, tokias sąlygas:

„1. Ieškovė J. T. atsisako ieškinio reikalavimo, t. y. išlaikymo įsiskolinimo po 400 Lt per mėnesį, už tris metus, kurį sudaro 14000 Lt ir ieškinio reikalavimo pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovės A. B. dukrai G. T. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2. Atsakovė A. B. įsipareigoja teikti dukrai G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 320 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3. Atsakovė sutinka, kad nepilnametės dukters G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) būtų nustatyta neterminuota J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) globa. Taip pat sutinka, kad priteisto išlaikymo išmokomis ieškovė disponuos uzufrukto teise.

4. Šalys susitaria, kad Ieškovas ir Atsakovas kiekvienas pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.

5. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įsipareigoja apmokėti Ieškovas.

6. Atsakovui nevykdant šios sutarties sąlygų, Ieškovas turi teisę, pranešęs apie tai Atsakovams raštu (registruotu laišku) prieš 10 (dešimt) darbo dienų, kreiptis į Antstolių kontorą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo vykdymo proceso (CPK 584 str. 4 d.).

7. Šalys pareiškia, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42,140str. 3d., 231, 293, 584 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str. turinys šalims yra žinomas. Šalims suprantamos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t.y., kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.“;

Teismas nutraukė civilinės bylos Nr. 2-8559-918/2012 dalį dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės A. B., šalims sudarius taikos sutartį; nustatė G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą; paskyrė J. T. nuolatine G. T. globėja; nustatė G. T. gyvenamąją vietą su globėja J. T.; paskyrė J. T. G. T. išlaikymo lėšų tvarkytoja; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. papildomu sprendimu pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2-11920/2001 pakirtą G. T. priteisto išlaikymo uzufroktorę A. B. į J. T..

Teismas nustatė, kad G. T. motina yra A. B., tėvas – R. T. . Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2-11920/2001 patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria nepilnametės G. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, A. T. (šiuo metu – B.) ir R. T. įsipareigojo dukrai teikti ne mažesnį kaip po 250 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį (b.l. 10-11). Nuo 2006-08-01 G. T. gyvenamoji vieta deklaruota su tėvu R. T. (b.l. 9). 2010-12-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas R. T. nuteistas, jam paskirta 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (b. l. 69). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-27 įsakymu Nr. A-2668 G. T. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta senelė J. T. (b. l. 66).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu teismas nustatė, kad atsakovas padarė kelis sunkius nusikaltimus, jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo pagrindinis, veikė bendrininkų grupėje, jo padaryta veika yra labai pavojinga visuomenei (b. l. 24-37). Teismas nurodė, kad darydamas tyčinius sunkius nusikaltimus, atsakovas elgėsi neatsakingai ir savo nepilnametės dukters atžvilgiu, nesiekė vaikui užtikrinti saugios aplinkos šeimoje. Toks elgesys visiškai nepriimtinas, rodo atsakovo abejingumą savo, kaip tėvo pareigoms. R. T., atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, neaugina savo dukters, tinkamai nedalyvauja dukters auklėjime, nesirūpina jos ugdymu, sveikatos priežiūra, moralinių vertybių sistemos formavimu. Bausmės atlikimo laikotarpiu tėvas nesudarys sąlygų vaikui visapusiškai augti ir vystytis. Duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, nėra. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovui apriboti tėvo valdžią dukters G. T. atžvilgiu neterminuotai.

              Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

              Teismas nurodė, kad atsakovė A. B. yra visiškai nusišalinusi nuo dukters G. priežiūros, auklėjimo, bendravimo, išlaikymo. Toks elgesys visiškai nepriimtinas, įrodo atsakovės abejingumą savo kaip motinos pareigoms. Nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė galinti dukterimi pasirūpinti, tačiau  jokių aktyvių, realių veiksmų nesiima ir neketina imtis, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovės elgesys ateityje pasikeistų. Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. pripažino ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto valdžios ribojimo, pateikė užpildytą standartinę ieškinio pripažinimo formą (b. l. 120). Teismas sprendė, kad šiuo atveju nepilnametės G. T. interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas.

              Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo

              Atsižvelgdamas į tai, kad A. B. ir R. T. neterminuotai apribota tėvų valdžią į dukterį G. T., teismas nustatė nuolatinę globą. Kadangi G. T. globoja jos senelė (tėvo motina), todėl G. T. gyvenamąją vietą teismas nustatė kartu su globėja J. T.

              Dėl nuolatinio globėjo paskyrimo

              Teismas nurodė, kad J. T. sutinka būti nuolatine mergaitės globėja, su tuo sutinka ir pati G. (b. l. 104-105). Kartu gyvenanti J. T. duktė sutinka, kad jos motina J. T. globotų G. T. (b. l. 117). J. T. tinkamumas būti nuolatine globėja ir rūpintoja patikrintas Kauno miesto vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialinių darbuotojų (b. l. 108-109) ir įvertintas teigiamai. J. T. neteista, gauna pensiją, jos sveikata jai leidžia atlikti globėjo pareigas (b. l. 107, 110-112). Kadangi vaiko globėja parinkta nepažeidžiant CK 3.268 straipsnio reikalavimų, todėl teismas J. T. paskyrė nuolatine G. T. globėja. Taip pat ieškovę teismas paskyrė ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

              Dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės

              Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovė pateikė jų sudarytą taikos sutartį (b. l. 118-119), kuria išsprendė reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės klausimą. Įvertinęs šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių, nepilnamečio vaiko G. T. ar kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia (CPK 42 str. 2 d.). Todėl taikos sutartį teismas patvirtino, o civilinės bylos dalis dėl reikalavimo pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti iš atsakovės 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą CPK 293 straipsnio 5 punkto pagrindu nutraukė.

              Dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo

              Teismas nurodė, kad nors atsakovas pajamų iš darbo teisinių santykių bei nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, yra iš dalies darbingas (b. l. 82), vis dėl to, sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina atsižvelgti ir į nepilnamečio vaiko poreikius. Teismo sprendimu išlaikymas buvo priteistas 2001 m., t. y. kai Gabrielei buvo 3 metai. Nepilnametės būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir pan., tik padidėjo. Atsakovė A. B. taikos sutartimi įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą po 320 Lt kas mėnesį, taigi jos ketinamo teikti išlaikymo dalis bus didesnė nei atsakovas R. T. buvo įsipareigojęs teikti. Teismas pažymėjo, kad G. T. abiejų tėvų turtinė padėtis yra daugmaž panaši, be to, atsakovė turi dar du išlaikytinius. Vien tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę nėra ir negali būti pakankamu pagrindu sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, ieškovės reikalavimą pakeisti teismo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo 130 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis,teismas pripažino kaip nepagrįstą ir neatitinkantį vaiko interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

              Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas reikalavimas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį G. T. po 250 Lt kas mėnesį iš atsakovo R. T. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį bei formą, priteisiant iš atsakovo R. T. dukros G. T. išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

              Apeliantė nurodo, kad teismas, netenkindamas reikalavimo pakeisti priteistą iš atsakovo išlaikymo dydį G. T., netinkamai taikė CK 3.192 straipsnį, šios normos nevertino sistemiškai su CK 3.27, 3.205 straipsniais, netinkamai nustatė atsakovo R. T. turtinę padėtį, jo, kaip tėvo, galimybes teikti išlaikymą, pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą proporcingumo principą. Teismas teisingai nustatė, kad nepilnametės G. T. poreikiai pasikeitė, tačiau atsakovo materialinė padėtis taip pat yra pablogėjusi, t. y. pasikeitusi nuo išlaikymo priteisimo momento, ir 250 Lt suma dukters išlaikymui yra per didelė, neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas neturi pajamų iš darbo teisinių santykių bei nekilnojamojo turto nuosavybės teise. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu R. T. nuteistas, jam paskirta 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atlikdamas įkalinimo bausmę, neturėdamas jokio pragyvenimo šaltinio (pajamų iš darbo), atsakovas neturi objektyvių galimybių teikti 250 Lt iškaikymą savo dukrai. Teismas neatsižvelgė ir į atsakovo sveikatos būklę, į tai, kad jis turi invalidumą, nustatytas tik 40 proc. darbingumas, kadangi jis serga cukriniu diabetu. Atsakovo sveikatos būklė įkalinimo įstaigoje tik blogėja, kas taip pat apriboja jo galimybes dirbti pataisos namuose ir gauti papildomų pajamų. Atsakovė A. B. dukrai priteisto išlaikymo neteikė, neprisidėjo prie jos auklėjimo. Teismo posėdyje apklausta G. T. pati paaiškino, kad su mama beveik nebendrauja, ja mama nesidomi. Su tėčiu bendrauja laiškais, važiuoja į pasimatymus. Iki bausmės paskyrimo tėtis ja labai rūpinosi, teikė išlaikymą, rūpinosi jos mokslais. Apeliantės nuomone, 130 Lt suma kartu su motinos teikiamu išlaikymu yra pakankama patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Pakeitus išlaikymo dydį ir mokant po 130 Lt, G. T. teisės bei teisėti interesai nebus pažeisti, nebus atimta galimybė tenkinti jos būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebus pažeistas proporcingumo principas. Be to, G.neturi specialių poreikių, ji neserga sunkiomis ligomis, jai nereikia specialios ar papildomos priežiūros, specialių buities ar kitų daiktų.

              Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo atsisakant sumažinti priteistą išlaikymą po 250 Lt iki apeliantės prašomo 130 Lt kas mėnesį iš atsakovo R. T. yra nepagrįsti.

Neabejotina, jog vaikų gerovė priklauso ir nuo jiems abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Įstatymai nedraudžia teismui padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeičia aplinkybės, reikšmingos šio klausimo teisingam išsprendimui (CK 3.201 str. 1 d., 2 d., 3.202 str. 1 d., 3.194 str. 1 d.).

Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA nuo 2012-08-01 yra 850 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą.

Teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

              Nagrinėjamojo byloje pirmosios instancijos teismas nustatė G. T. abiejų tėvų –A. B. ir R. T., kuriems teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu, turtinę padėtį ir konstatavo, kad ji yra daugmaž panaši. Atsakovė A. B. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 10-11, 84), neturi pajamų iš darbo teisinių santykių (b. l. 90), atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė Audi 100, v. n. NKH 494, nors atsakovės aiškinimu, šis automobilis parduotas prieš 10 metų ir net nežino, kur ji yra (b. l. 83, 96), be to, atsakovė turi dar du išlaikytinius (b. l. 58-59). Atsakovas R. T. yra iš dalies darbingas (b. l.  82), Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d. 9 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose ir šiuo metu ją atlieka (b. l. 24-37, 69), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 125), pajamų iš darbo teisinių santykių taip pat neturi (b. l. 126). Atsakovė teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, dalyje skundžiamu šioje byloje, patvirtinta taikos sutartimi įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą po 320 Lt kas mėnesį, taigi jos ketinamo teikti išlaikymo dalis bus didesnė nei atsakovas R. T. buvo įpareigotas teikti išlaikymą nepilnametei dukrai Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu – ¼ savo uždarbio (pajamų) dydžio, bet ne mažiau kaip 250 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, kad toks išlaikymo dydis buvo nustatytas tuo metu, kai G. T. buvo 3 metai, ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepilnametės būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir pan., tik padidėjo, o jai jau ir nustatytas teiktinas 570 Lt (320+250=570) išlaikymas sudarytų tik 67 procentus MMA. Atsakovas yra iš dalies darbingas, 2006-12-28 jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 82), tačiau dėl netekto darbingumo pats atsakovas nei būdamas laisvėje, nei nagrinėjamoje byloje reikalavimo dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai sumažinimo nereiškė. Pažymėtina, kad sveikatos būklė netrukdė jam daryti nusikalstamas veikas. Atsakovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą (CK 3.192 str. 2 d.). Nei atsakovas R. T., nei apeliantė J. T., kuri teismo sprendimu yra paskirta nepilnametės G. T. globėja bei išlaikymo lėšų tvarkytoja, o taip pat yra atsakovo R. T. motina, nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad R. T. sveikatos būklė įkalinimo įstaigoje blogėja, kas apriboja jo galimybes dirbti pataisos namuose ir gauti papildomų pajamų (CPK 178 str.). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Išlaikymo dydžio sumažinimas iki 130 Lt pažeistų nepilnametės G. T. interesus, nebūtų užtikrinami net būtiniausi mergaitės poreikiai. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004).

              Byloje nėra nustatyta sąlygų, numatytų CK 3.201 straipsnio 1 dalyje išlaikymo dydžiui keisti.

              Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą skundžiamoje dalyje, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Albina Rimdeikaitė