Civilinė byla Nr. e2-1291-241/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00996-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.1 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2019 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties, kuria nutrauktas procesas pagal pareiškėjo L. K. prašymą dėl bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Dagvijara“ turto realizavimo tvarkos nustatymo (civilinės bylos Nr. eB2-2124-585/2019).

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ŽŪB „Dagvijara“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Audata“. 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi leista bankroto administratorei parduoti BŽŪB „Dagvijara“ turtą – UAB „Reklamos vilkai“ vardines akcijas už nemažesnę nei 100 Eur, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 22 d.

2.       2019 m. gegužės 23 d. pareiškėjas L. K. pateikė teismui prašymą nustatyti, kad BŽŪB „Dagvijara“ turimas turtas – UAB „Reklamos vilkai“ vardinės akcijos būtų parduodamos per evarzytynes.lt sistemą. Nurodė, kad tokiu būdu galima gauti didžiausią kainą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi nutraukė procesą pagal pareiškėjo L. K. 2019 m. gegužės 23 d. prašymą dėl turto realizavimo tvarkos nustatymo.

4.       Teismas nurodė, kad         2019 m. vasario 8 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo L. K. prašymas dėl finansinio reikalavimo ŽŪB „Dagvijara“ bankroto byloje patvirtinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

5.       Teismas sprendė, kad nesant patvirtintam L. K. finansiniam reikalavimui, jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl neturi teisės reikšti prašymų BŽŪB „Dagvijara“ bankroto byloje. Taigi pareiškėjo L. K. teismui pateiktas prašymas negalėjo būti priimtas, o priimtas – negali būti nagrinėjamas, dėl to yra pagrindas procesą nutraukti.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Pareiškėjas L. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl BŽŪB „Dagvijara“ turto realizavimo tvarkos nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, kadangi prašymo teikimo metu dar net nebuvo konstatuota, jog L. K. finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas. Bankroto byloje šis klausimas vis dar buvo sprendžiamas, įsiteisėjusios nutarties nebuvo. 

6.2.                      Vien tai, kad teismas perkėlė prašymo svarstymo ir nutarties priėmimo laiką, nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo teisės teikti tokio prašymo bei tikėtis operatyvaus ir teisingo jo išnagrinėjimo. Be to, pareiškėjas dar turi teisę bei naudosis kasacijos institutu, kuriuo sieks, kad jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas bendrovės bankroto byloje.

6.3.                      Turto realizavimas šiuo atveju neatitiko turto realizavimo bankroto procese tvarkos. Netgi nevertinant paties pareiškėjo teisės reikšti tokius prašymus, teismas privalėjo imtis iniciatyvos ir įpareigoti bankroto administratorę optimizuoti turto pardavimo procesą.

6.4.                      Prašyme buvo išsamiai motyvuota, kad UAB „Reklamos vilkai“ akcijų kainos dydis ir jų realizavimo būdas yra aiškiai neprotingas, nesąžiningas bei visiškai neefektyvus. Tačiau byloje nebuvo atliktas joks vertinimas dėl galimybių turtą realizuoti efektyvesniu būdu.

7.       BŽŪB „Dagvijara“ bankroto administratorė UAB „Audata“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      L. K. neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, šis asmuo neturi teisės reikšti prašymų byloje, todėl jo pateiktas prašymas negalėjo būti priimtas, o priimtas – negalėjo būti nagrinėjamas. Ir nors apeliantas tokią poziciją kritikuoja, tačiau jokių objektyvių aplinkybių tam paneigti nepateikia, remiasi abstrakčiais samprotavimais.

7.2.                      Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė leisti bankroto administratorei UAB „Audata“ parduoti BUAB „Dagvijara“ turtą – UAB „Reklamos vilkai“ vardines akcijas už nemažiau nei 100 Eur kainą. Bankroto administratorė, vadovaudamasi šia įsiteisėjusia nutartimi, 2019 m. birželio 17 d. minėtas akcijas pardavė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl skundžiamo nutarties (ne)pagrįstumo

9.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ nereglamentuojami klausimai, susiję su trečiųjų (suinteresuotų) asmenų statusu bankroto byloje, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 37, 46, 47 straipsniai).

10.       CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

11.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises, nustatytas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje, t. y. per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012).

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra pažymėjusi, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius dalyvaujančiu byloje asmeniu tampa nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo momento, ir nuo tada įgyja visas dalyvaujančio byloje asmens teises (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, skųsti teismo nutartį dėl reikalavimų tvirtinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

13.       Nagrinėjamu atveju prašymą dėl BŽŪB „Dagvijara“ turto realizavimo tvarkos nustatymo teismui pareiškėjas pareiškė tuo metu, kai jo finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas dar nebuvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti tokio pobūdžio pareiškėjo prašymo, kadangi pareiškėjas nebuvo įgijęs dalyvaujančio byloje asmens teisių, tarp jų ir kreditoriaus teisės kvestionuoti bendrovės turto realizavimo tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą BŽŪB „Dagvijara“ bankroto byloje jau buvo išspręstas, jį atmetant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. birželio 11 d. Taigi įsiteisėjusia nutartimi pripažinus, kad pareiškėjas nėra bankrutavusios bendrovės kreditorius, atitinkamai nėra asmuo, turintis suinteresuotumą bylos baigtimi (klausimo išsprendimu), pareiškėjo pateiktas prašymas negalėjo būti nagrinėjamas teisme, dėl to teismas priėmė pagrįstą nutartį procesą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

14.       Kiti skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, be to sudaro prielaidą revizuoti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

15.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, laikėsi teismų formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Danutė  Gasiūnienė