Civilinė byla Nr. e2S-233-278/2021

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00056-2021-6

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                                                                      3.1.2.5; 3.1.14.8.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5                                                                                     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 13 d.

Panevėžys

 Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1775-1056/2021, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. G. esmė

1. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Latvijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.  Nurodė, kad su atsakove 2018-01-02 sudarė dvi  automobilių nuomos sutartis 12  (dvylikai) mėnesių, tačiau šiam terminui pasibaigus atsakovė liko skolinga nuomos mokestį už 2 (du) mėnesius.

                                           I. P. instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį.

3. Teismas nurodė, kad CPK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Konstatavo, kad šalių sudarytose sutartyse nurodyta, jog ginčai sprendžiami teisme, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nėra numatyta, kad ginčai bus sprendžiami Lietuvos teismuose. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose – CPK – reglamentuota, jog juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į sutarčių 5.3 punkto formuluotę negalima daryti išvados, kad šalys susitarė dėl teismingumo, todėl ieškinys neteismingas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams ir  ieškovei išaiškinta su ieškiniu kreiptis pagal atsakovės buveinės vietą į Rygos apylinkės teismą.

                               I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     4.1. Nurodo, kad, pasirašydamos nuomos sutartis, šalys aiškiai susitarė, kad už pareigų nevykdymą šalys atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir ginčai teisme nagrinėjami taikant Lietuvos Respublikos teisę. Vien konkretaus teismo nenurodymas nepaneigia šalių aiškiai išreikštos valios.

    4.2. Teigia, kad  2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 preambulės (12) punkte (toliau – Reglamentas) nurodoma, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą. Tvirtina, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, vadovavosi siauru sutarties nuostatų traktavimu ir, pasiūlydamas ginčą nagrinėti užsienio šalių teismuose, iš esmės panaikino nukentėjusios šalies teisę į gynybą.

     4.3. Nurodo, kad Reglamente taip pat nurodyta, kad byla gali būti keliama atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Kadangi prievolė turi būti įvykdyta Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieškinys galėjo būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos teismui.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

              Atskirasis skundas atmestinas.

             I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

6.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

7.       Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veikianti ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį atsakovei Latvijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8.       Pirmosios

9.       Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.

10.       Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo iš atsakovės (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra E. S. (toliau – ES) valstybėje narėje Latvijos Respublikoje, todėl šis ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą, todėl sprendžiant klausimą, ar Lietuvos Respublikos teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti šią bylą, negali būti taikomos vidaus teismingumo taisyklės.

11.       Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VII dalies nuostatos. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, t. y. jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (savo iniciatyva). Teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, E. S. teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą. (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, yra priskirtos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

12.       Sprendžiant teismingumo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose, svarbus yra nuo 2015-01-10 įsigaliojęs 2012-12-12 E. P. ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 (toliau ir Reglamentas) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuris yra pagrindinis E. S. teisės aktas, skirtas E. S. valstybių narių teismų jurisdikcijai nustatyti, teismų sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimui ir vykdymui tarpvalstybinėse civilinėse ir komercinėse bylose reglamentuoti. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismui vadovautis tik Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatomis nebuvo pakankamo pagrindo.

13.       Pagal minėto Reglamento 4 straipsnį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose. Tai bendroji taisyklė. P. R. 7 straipsnio, įtvirtinančio specialiosios jurisdikcijos taisykles, 1 dalį, tokiems asmenims ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos; teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas.

14.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Automobilių nuomos sutartys šalių buvo sudarytos 2018-01-02 ir transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktais 2018-01-02 perduotos Latvijoje. Nors šalys sutarčių 5.3 punktais susitarė, kad ginčai yra sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau  daryti išvadą apie egzistuojančią šalių valią dėl jurisdikcijos nėra pakankamo pagrindo, nes šalių susitarimas dėl jurisdikcijos, kuris atitiktų jam keliamus formos reikalavimus, būtų aiškus ir tikslus bei atspindėtų tikrąją šalių valią dėl ieškovės pareikštų reikalavimų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, nėra.

15.       Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą Reglamento 7 straipsnio 1 punkte (jurisdikcija pagal prievolės įvykdymo vietą), konstatuotina, kad ieškovei kilusius nuostolius - nesumokėtą nuomą- kildinant iš automobilių nuomos sutarčių, kurios buvo įvykdytos Latvijoje, perdavus transporto priemones, darytina išvada, kad neįvykdytos prievolės mokėti pagal nuomos sutartį atsiradimo bei įvykdymo vieta  yra minėtoje šalyje.

16.       Atsižvelgiant į ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimo, todėl naikinti teismo nutartį nėra pagrindo.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 n u t a r i a :

            Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                          Birutė Valiulienė