Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-03-15][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-302-661-2022].docx
Bylos nr.: e2A-302-661/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Midos langai" 304045095 Ieškovas
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Vartojimo ranga
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Prievolių teisė
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Ranga
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?Civ

Civilinė byla Nr. e2A-302-661/2022

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01502-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.2; 3.3.1.20

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. kovo 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Midos langai“ ir atsakovo D. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Midos langai“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo D. S. patikslintą priešieškinį dėl sutarties nutraukimo, sumokėto avanso grąžinimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje sprendžiama dėl skolos už pagamintus langus priteisimo ir  dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vartotojo, kaip užsakovo statybos teisiniuose santykiuose, teisių, kurias pažeidė rangovas, gynimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Midos langai“ prašė priteisti jai iš atsakovo D. S. 5 259,97 Eur skolą už pagamintus ir atsakovui perduotus gaminius (langus), 38,90 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad: 2020 m. kovo 25 d. ieškovas pateikė atsakovui komercinį pasiūlymą pagaminti ir parduoti 17 vnt. langų už 17 376,15 Eur. Komercinio pasiūlymo brėžiniai ir pasiūlyme nurodyta informacija buvo pateikta remiantis langų matavimais, atliktais paties atsakovo bei atsiųstais ieškovui elektroniniu paštu. Komerciniame pasiūlyme numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja gaminius pristatyti iki 2020-05-01. 2020 m. kovo 25 d. atsakovas priėmė pasiūlymą, pasirašydamas pasiūlyme ir atlikdamas avansinį mokėjimą, kurio suma 10 425,69 Eur. 2020 m. balandžio 4 d. ieškovės atsakingas darbuotojas nuvyko į objektą ir išmatavo langų angas. Patikslinti brėžiniai pagal naujus matavimus atsakovui buvo pateikti 2020 m. birželio 2 d.. Langai buvo gaminami pagal ieškovės atliktus patikslintus matavimus.

4.       Ieškovė mano, jog tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pagamino ir perdavė atsakovui jo užsakytus gaminius, kurie yra tinkamos kokybės, neturintys trūkumų bei pagaminti tokių matmenų, dėl kurių šalys susitarė, bei kuriuos atsakovas priėmė, sumontavo juos savo statomame name, tačiau už juos nevisiškai atsiskaitė, likdamas skolingas ieškovei 5 259,97 Eur, kuriuos atsisakė mokėti, nepagrįstai kaltindamas ieškovę sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu.

5.       Atsakovas D. S. patikslintu priešieškiniu prašė: pripažinti, kad rangovas netinkamai įvykdė tarp užsakovo D. S. ir UAB „Midos langai“ sudarytą sutartį Nr. T200310DS-200325, ir šią sutartį nutraukti; įpareigoti rangovą grąžinti užsakovo sumokėtą 10 425,69 Eur avansą už langus; įpareigoti rangovą atlyginti užsakovui 4 746,69 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos konsultacijoms, kompensacija už negautas pajamas bei išlaidos vertinimui, taip pat permoka už defektuotų gaminių montavimą; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas procesines išlaidas žyminiam mokesčiui už priešieškinį – 351 Eur; priteisti iš ieškovo atsakovui 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

6.       Nurodė, kad 2020 m. kovo 25 d. atsakovas (toliau – Atsakovas/Užsakovas) elektroniniu parašu patvirtino UAB „Midos langai” atsiųstą pasiūlymą Nr. T200310DS-200325, taip su UAB „Midos langai“ (toliau – Ieškovė/Rangovas) sudarydamas sutartį, kuri turėjo būti įvykdyta iki 2020-05-01, t. y. iki šios datos Rangovas įsipareigojo už pasiūlyme nurodytą kainą – 17 376,15 Eur atlikti langų gamybos bei montavimo darbus. Užsakovas pagal pasirašytą dokumentą 2020 m. kovo 25 d. atliko 10 425,69 Eur dydžio (60 proc. pasiūlymo sumos) avansinį mokėjimą bankiniu pavedimu, tačiau Rangovas ne tik laiku neįvykdė sutarties dėl savo kaltės, bet ir apie tai, kad sutarties neįvykdys laiku, Užsakovo neįspėjo. Visi sutartyje nurodyti langai buvo pristatyti pradelsus 60 dienų nuo sutartyje termino (galutinis pristatymas 2020-06-30). Pristačius langus, paaiškėjo, kad jie neatitinka sutartyje nurodytų Užsakovo patvirtintų matmenų. Užsakovo lėšomis techninės priežiūros specialistas parengė defektinį aktą. Užfiksuotas akivaizdus matmenų neatitikimas - nuo 1 iki 27,7 cm. Nors Rangovas sutartimi įsipareigojo pats suteikti montavimo paslaugą, įvertintą bendra 2 302,76 Eur suma, tačiau montavimo paslaugų atlikimui nusprendė ir Užsakovui nurodė pasitelkti trečiąjį asmenį - MB „Tūras”. Kadangi dalis (60 proc.) montavimo sumos (tai atitinka 1 381, 66 Eur suma) jau buvo padengta avansiniu mokėjimu Rangovui 2020 m. kovo 25 d., akivaizdu, kad apmokėjimą už montavimo paslaugas Rangovas turėjo atlikti MB „Tūras“ iš Užsakovo lėšų, pervestų MB „Tūras“ kaip dalį avansinio mokėjimo, todėl Užsakovas neturėjo pareigos mokėti MB „Tūras“ už montavimo paslaugą. Nepaisant to, MB „Tūras“ iš Užsakovo pareikalavo avanso – 1 100 Eur dydžio sumos, kurią Užsakovas sumokėjo, akivaizdu, kad Užsakovas, sumokėjęs MB „Tūras“ minėtą sumą, įgijo teisę reikalauti, kad Rangovas kompensuotų Užsakovui 1 100 Eur dydžio permoką už montavimo paslaugas. Dėl Rangovo kaltės (akivaizdaus langų matmenų neatitikimo) MB „Tūras“ montuotojai negalėjo tinkamai sumontuoti langų. Dėl netinkamo sutarties vykdymo kilo nesutarimai su Rangovu dėl stiklinimo. Stiklo paketai buvo pagaminti tik 2020-06-17 ir pristatyti tik 2020-06-19. Iki šiol dalis stiklo paketų yra nesumontuoti. Šiuo metu likę neįmontuoti du langai (L1, L3), nes dėl Rangovo kaltės jie pagaminti ženkliai per dideli, taip pat likusių langų montavimas nėra baigtas, tačiau Rangovas ir MB „Tūras“ reikalauja galutinio atsiskaitymo, nepaisant to, kad: 1) nė vienas langas neatitinka Užsakovo parašu patvirtintų matmenų; 2) L1 bei L3 pozicijos visai nesumontuotos - fiziškai netelpa į angas; 3) antras aukštas neįstiklintas; 4) ne visi gaminiai pilnai sumontuoti - daug kur pilnai neužpurkštos putos bei neprilipdytos išorinės/difuzinės juostos; putos iš išorės paliktos atviros bei pažeistos UV spindulių; 5) nepataisytas montavimo brokas (neteisingai užklijuotos vidinės/garo juostos, pleištai sudėti išilgai lango profiliui, netaisyklingai sudėtos distancinės kaladėlės; 6) priverstinai sustabdyti visi numatyti statybų darbai (fasado šiltinimas, klinkerio klijavimas bei vidaus darbai); 7) gaminių bei montavimo darbų perdavimo - priėmimo aktas nepasirašytas; 8) gaminiams nesuteiktos garantijos. Ieškovei atsakovas reiškė pretenzijas dėl terminų nesilaikymo, gaminių pristatymo, montavimo paslaugų, garantijų gaminiams ir galiausiai dėl pačių langų defektų: 1) 2020-06-10 pateikė pretenziją dėl langų ir montavimo paslaugos nesuteikimą laiku; 2) 2020-06-17 kontaktavo su Rangovu dėl L4 ir L7 pozicijų – šios stumdomos/HS sistemos buvo pagamintos su 5,5 cm slenksčiu.

7.       Byloje dalyvaujanti kaip išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau ir – VVTAT) nurodė, kad atsakovas skunde nurodė, jog minėto skundo surašymo dieną (t. y. 2020 m. liepos 27 d.) buvo likę nesumontuoti 2 langai iš ieškovės pagamintų ir atsakovui pristatytų 17 langų. Taigi, iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos civilinės bylos medžiagos matyti, jog didžioji dalis (15 langų, arba 88 proc.) ieškovės pagamintų langų jau yra sumontuoti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinys ir patikslintas priešieškinis buvo atmesti.

9.       Teismas dėl ieškinio teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 13 d. defektinis aktas yra elementarus pradiniame 2020 m. kovo 25 d. komerciniame pasiūlyme (Sutartyje) nurodytų langų matmenų ir faktinių langų matmenų palyginimas, jis nepatvirtina ieškovės pagamintų langų kokybės trūkumų buvimo fakto, kadangi langai buvo gaminami ne pagal 2020 m. kovo 25 d. komerciniame pasiūlyme (Sutartyje) užfiksuotus preliminarius langų matmenis, o pagal ieškovės atliktus patikslintus matavimus, kurie atsakovui buvo pateikti 2020 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku ir dėl kurių atsakovas prieštaravimų/pretenzijų nepareiškė. Todėl G. S. parengtas 2020 m. liepos 13 d. defektinis aktas vertintinas kritiškai ir priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas juo nesivadovavo.

10.       Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad stumdomos sistemos turėjo būti pagamintos be slenksčių, kadangi iš atsakovo 2020-05-27 elektroninio laiško matyti, kad jis klausė T. M., koks planuojamas slenkstis, ir jam buvo atsakyta, kad 47 cm, taigi, atsakovas buvo informuotas, kad durys bus su slenksčiu.

11.       Teismas siūlė šalims apsvarstyti galimybę skirti ekpertizę šioje byloje, kad būtų įvertinta, ar gaminiai (langai) atitinka bendruosius reikalavimus tokios rūšies daiktams ir galimybes juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neatliekant trūkumų šalinimo darbų, tačiau šalys tokia teise nepasinaudojo ir ekspertizės skirti neprašė, o teismas specialių žinių langų kokybei įvertinti neturi.

12.       Aplinkybę, kad ne visi ieškovės pagaminti langai buvo tinkami sumontuoti atsakovo name, nurodė ne tik atsakovas, bet tai patvirtino ir ieškovės prašymu teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. B., atlikęs langų montavimo darbus atsakovo name, kuris parodė, kad buvo pora langų, tiksliau, tai yra vienas virtuvės langas, kuris susideda iš dviejų langų, nes jis yra kampinis, kur atsirado problema, buvo per dideli 2 langai.

13.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad visi ieškovės pagal Sutartį pagaminti langai buvo kokybiški ir tinkamų matmenų, o 2-jų langų nepavyko sumontuoti ne dėl ieškovės kaltės, jai galimai pagaminus netinkamus langus, bet dėl kitų priežasčių (pvz., dėl netinkamų angų langams, netinkamų montavimo darbų, kuriuos atliko A. B., ar dėl kitų priežasčių), ieškovė ekspertizės skirti neprašė, nors teismas siūlė, o teismas, kaip jau pasisakyta anksčiau, specialių žinių langų kokybei įvertinti ir galimai atsiradusių trūkumų priežasčiai nustatyti neturi. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 259,97 Eur skolos už pagamintus ir atsakovui perduotus gaminius (langus) iš atsakovo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

14.       Teismas dėl priešieškinio nurodė, kad buvo vėluojama su Sutarties įvykdymo terminais, kadangi langai nebuvo pagaminti iki 2020-05-01, kaip buvo numatyta Sutartyje, tačiau šalių abipusiu susitarimu buvo pratęstas langų pateikimo terminas, pratęsimo data buvo suderinta 2020-06-09 atsakovo elektroniniu laišku, kuriuo atsakovas patvirtino susitarimą, sutiko priimti langus ir juos priėmė 2020-06-12, 2020-06-18, 2020-06-22. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas, liudytojo T. M. teisme duoti parodymai (parodė, kad atsakovas iki 2020-06-01 tris kartus keitė langų montavimo mazgus) patvirtina, kad atsakovas kelis kartus keitė savo pageidavimus ir sprendimus, ir tai neabejotinai turėjo įtakos Sutarties įvykdymo terminui užsitęsti.

15.       Nors aplinkybę, kad A. B. MB „Tūras“ buvo pasiūlytas atsakovui ieškovės darbuotojo T. M., patvirtino teismo posėdyje ir ieškovės atstovė bei apklaustas teisme kaip liudytojas T. M., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad tarp ieškovės ir MB „Tūras“ buvo sudaryta subrangos sutartis ir MB „Tūras“ veikė kaip ieškovės subrangovas, šie atsakovo teiginiai paneigiami ir liudytojų parodymais.

16.       Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad, nors ieškovė Sutartimi buvo įsipareigojusi pagaminti ir perduoti atsakovui bei sumontuoti langus, tačiau Sutartimi šalių sutartas ieškovės įsipareigojimas sumontuoti langus vėliau šalių konkliudentiniais veiksmais buvo pakeistas, atsakovui atsisakius šios Sutartimi ieškovės siūlytos paslaugos bei langų montavimo darbams atlikti savo iniciatyva pasamdžius kitą asmenį – A. B. MB „Tūras“. Todėl atmestini kaip neįrodyti atsakovo argumentai, kad langų montavimo darbus atlikusi A. B. MB „Tūras“ veikė kaip ieškovės subrangovas, todėl ieškovė yra atsakinga ir už montavimų darbų trūkumus.

17.       Byloje nustatyta, kad nė viena iš šalių nereikalavo nei išsamios rašytinės sutarties sudarymo, nei jos pakeitimų rašytinio įforminimo, Sutartį šalys vykdė konkliudentiniais veiksmais (ieškovė pagamino langus ir perdavė juos atsakovo pasirinktam langų montuotojui MB „Tūras“ savininkui A. B., atsakovas visus 17 langų priėmė ir leido, prižiūrint jo pasamdytam namo statybai techninės priežiūros specialistui G. S., langus montuoti ir iš 17 pagal Sutartį ieškovės pagamintų langų atsakovo name jau yra sumontuota 15 langų), visus sprendimus priėmė ir veiksmus derino, susirašinėdami elektroniniais laiškais ir bendraudami telefonu. Atsakovo išsilavinimas (nors ir kitoje srityje) ir žinios yra pakankami suprasti Sutarties, jos pakeitimų sąlygas (tai patvirtina į bylą pateiktas jo susirašinėjimas elektroniniais laiškais bei jo duoti paaiškinimai teismo posėdyje). Nors pripažintina, kad šalių sutartiniuose santykiuose atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji šalis, tačiau atsakovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, nors ir kitoje (IT) srityje, turėjo galimybę ir privalėjo elgtis labiau apdairiai ir atidžiai, kaip prieš sudarant Sutartį su ieškove, taip ir ją sudarant, Sutartyje aiškiai aptariant ir sutariant dėl prekių ir užsakomų paslaugų apimties ir detalių, bei Sutarties vykdymo metu (nekeisti po kelis kartus savo sprendimų dėl užsakymo vykdymo, rūpintis užsakymo tinkamu priėmimu ne tuomet, kai iš 17 ieškovės jam pagamintų ir pateiktų langų 15 langų jau buvo sumontuota atsakovo name, bet prieš tai, be kita ko, naudojantis techninės priežiūros specialisto G. S. paslaugomis, patikrinti kiekvieno lango atitikimą užsakymui ir pan.).

18.       Taigi, savo konkliudentiniais veiksmais atsakovas priėmė Sutarties įvykdymo rezultatą, ir esant tokioms aplinkybėms Sutarties nutraukimas bei avanso grąžinimas, įpareigojant ieškovę savo lėšomis išmontuoti ir pasiimti visus langus, kaip patikslintame priešieškinyje siūlė atsakovas, pateikdamas tai kaip galimos taikos sutarties sąlygas, būtų neproporcinga atsakovo kaip vartotojo teisių apsauga ir netinkamas jo teisių gynimo būdas, kadangi ieškovė (rangovas) tokiu atveju atsidurtų ženkliai blogesnėje padėtyje nei atsakovas, nes langai buvo pagaminti būtent atsakovo namui ir ieškovė kitur jų negalėtų tinkamai pritaikyti.

19.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog abi Sutarties šalys veikė neapdairiai – nesuderinę galutinai visų užsakymo detalių sudarė Sutartį, o tuomet pradėjo derinti savo veiksmus, užsakymo vykdymo detales, langų matmenis ir pan., o visa tai užtęsė Sutarties įvykdymo terminą. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad Rangovas (ieškovė) netinkamai įvykdė tarp Užsakovo (atsakovo) D. S. ir UAB „Midos langai“ sudarytą sutartį Nr. T200310DS-200325, ir šią sutartį nutraukti.

20.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai vertinti ieškovės procesinį elgesį, pareiškiant šį ieškinį, kaip akivaizdų ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Jis vertinamas kaip ieškovė pasirinkta priemonė, siekiant apginti savo, jos nuomone, pažeistas teises. Todėl prašymas skirti baudą ieškovei bei priteisti nuostolių, patirtų dėl to, kad ieškovės ieškinio pareiškimas lėmė ginčo neteisminio sprendimo procedūros nutraukimą, atlyginimą, netenkintinas kaip nepagrįstas.

 

 

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

21.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, šiuos argumentus:

21.1.                      Užsakovas, t. y. atsakovas, byloje privalėjo įrodyti defektų buvimo faktą ir neprivalėjo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu rangovas (t. y. ieškovė), siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Darytina logiška išvada, jog jeigu nėra įrodytas defektų buvimo faktas, tai netenka prasmės ir atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių įrodinėjimas.

21.2.                      Skundžiamame sprendime buvo konstatuota, jog atsakovas neįrodė fakto, kad ieškovės pagaminti langai yra nekokybiški ir/ar netinkamų matmenų. Taigi atsakovui neįrodžius defektų buvimo fakto, ieškovei nekilo pareiga įrodinėti priešingą aplinkybę, t. y. kad defektų nebuvo. Konstatavus faktą, jog atsakovas neįrodė langų defektų egzistavimo, darytina išvada, jog langai yra kokybiški ir atsakovui tenka pareiga sumokėti ieškovei langų kainą. Skundžiamu sprendimu laikytasi nekonkrečios pozicijos, t. y. nei kad langai kokybiški, nei kad nekokybiški. Tokia sprendimo dalis yra neaiški ir nekonkreti. Taigi sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad pagaminti langai yra nei su trūkumais, nei be jų, yra neaiški, dviprasmiška ir tokiu sprendimu nėra nustatyta tiesa byloje.

21.3.                      Atsakovas nepateikė teismui jokių patikimų rašytinių įrodymų, kad ieškovės pagaminti langai yra su defektais. Pats atsakovas duodamas paaiškinimus teismui bei sakydamas baigiamąją kalbą konkrečiai neįvardino langų trūkumų ir kuo remiantis jis daro išvadą, jog langai neatitinka įprastai šios rūšies daiktams keliamų reikalavimų: atsakovas nurodė, kad galimai ateityje gali atsirasti langų tarpai, sumažėti jų sandarumas, padidėti jų pralaidumas, tačiau tokie argumentai yra tik prielaidos, kurių pagrindu negalima daryti išvados apie tokio fakto buvimą.

21.4.                      Atsakovui neįrodžius langų kokybės trūkumų buvimo fakto, ieškovei nekilo pareiga įrodinėti priešingo fakto, kad langai yra kokybiški. Atsakovui nepaneigus langų kokybės fakto darytina išvada, jog langai yra kokybiški ir atsakovui kilo pareiga sumokėti už langus visą kainą.

21.5.                      Ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, pagamino tinkamos kokybės langus ir perdavė juos atsakovui, todėl atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su ieškove.

21.6.                      Skundžiamu sprendimu netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą, netinkamai ir nevisapusiškai vertinti byloje esantys įrodymai, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose, ko pasėkoje padaryta klaidinga išvada, jog ieškovė neįrodė, kad pagamino tinkamos kokybės langus, todėl atmestinas ieškinio reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

22.       Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

22.1.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė neperdavė atsakovui nei gaminių (langų), nei montavimo darbų rezultato: ieškovė langus perdavė subrangovui MB „Tūras“, kuris veikė ieškovės vardu (priešieškinio priedas Nr. 6), o ne atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2020 m. kovo 25 d. sutartį buvo įsipareigojusi atlikti montavimo darbus, akivaizdu, kad langų perdavimas MB „Tūras“ negali būti nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu interpretuojamas kaip langų perdavimas atsakovui. Subrangovas MB „Tūras“ nepateikė atsakovui nei kiekvieno lango montavimo darbų atlikimo aktų, kad atsakovas galėtų patvirtinti montavimo darbų atlikimo faktą, nei bendro visų langų montavimo darbų atlikimo akto.

22.2.                      Leidimas montuoti langus MB „Tūras“ iš esmės reiškia tai, kad ieškovei perdavus langus ne atsakovui, o subrangovui, ieškovė de facto pasirinko ne iš pradžių perduoti atsakovui langus kaip prekę, kad atsakovas perdavimo – priėmimo aktu priėmęs langus kaip kokybišką prekę, perduotų juos subrangovui montavimo darbams atlikti, o tęsė 2020 m. kovo 25 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumontuoti langus vykdymą, kuris nebuvo baigtas, nes ieškovė savo valios, kuri atsakovo būtų suprantama kaip reiškianti darbų atlikimo pabaigą ir atliktų darbų rezultato atsakovui perdavimą, neišreiškė jokiu dokumentu.

22.3.                      Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad kad ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais (apsisprendimu pradėti montuoti langus) leido atsakovui tikėtis, kad ieškovė ar jos pasitelktas subrangovas perdavimo – priėmimo aktą pasirašys tik tada, kai langai bus ieškovės sumontuoti ir šis faktas bus patvirtintas ieškovės ar jos pasitelkto subrangovo parašytu perdavimo - priėmimo aktu.

22.4.                      Atsakovo sutikimo gaminti faktinių matmenų langus ar montuoti faktinių matmenų langus ieškovė atsakovo niekada nereikalavo ir atsakovo patvirtinimo dėl to negavo, nors iš ieškovė pozicijos akivaizdu, kad ieškovė negalėjo nežinoti, kad langų matmenys yra viena iš esminių 2020 m. kovo 25 d. rangos sutarties sąlygų, ir negalėjo keisti šių sąlygų vienašališkai.

22.5.                      Ieškovė neįrodė, jog ji pagamino su atsakovu suderintų matmenų langus, o atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovė su atsakovu nederino langų matmenų, todėl akivaizdu, kad pagaminusi langus, kurie yra nesuderinami su anksčiau atsakovo ieškovei patvirtintais ir atsakovo suvokiamais kaip kokybiškais matmenimis, ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovas, sužinojęs apie langų matmenų neatitikimą, nereikš jokių pretenzijų ir sutiks priimti bei pilnai sumokėti už langus.

23.       Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas atsakovo priešieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priešieškinį patenkinti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

23.1.                      Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

23.2.                      Langai buvo gaminami pagal ieškovės atliktus patikslintus matavimus. Nors Teismas konstatavo, kad atsakovui 2020 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku buvo pateikti „patikslinti brėžiniai“, tačiau teismas nepasisakė apie tai, kad Ieškovas dar iki 2020 m. birželio 2 d. el. laiško nusiuntimo Ieškovo el. pašto adresu iš V. J. gavo 2020 m. balandžio 6 d. el. laišką, kuriame V. J. persiuntė angų faktinius matmenis „BE MONTAŽINIŲ IR KITŲ ATMETIMŲ!”, o ne langų profilių (to, kas įstatoma į angas) matmenis, kurie buvo abiejų šalių patvirtinti 2020 m. kovo 25 d. sutartimi.

23.3.                      V. J. nurodė, kad „kaip darysis vidaus angokraščių apdailą ar mūrinsis klinkerį – klientai (Atsakovas – Pastaba) dar neturi nuomonės“, „Klientai nėra apsisprendę dėl Stalviršio aukščio ties L1 (taip pat tas turės įtakos ir L3) – pasiderinkit“, „ten, kur bus HST užsakovai nori „paskandinto slenksčio“ – siūlau susiderinti mazgą. Nežinau kaip spręsit, kokius popalanginius naudos ir t.t. todėl negaliu komentuoti.“ Šis laiškas Atsakovui iki 2020 m. birželio 2 d. nebuvo persiųstas, o Ieškovas iš Atsakovo taip pat negavo V. J. laiške nurodytų pastabų, todėl akivaizdu, kad 2020 m. birželio 2 d. el. laišku persiųsti matmenys buvo parengti Atsakovui nesilaikant V. J. nurodymų susiderinti su Atsakovui pastarajam svarbius klausimus, t. y. nesirūpinant tuo, kad langų profilių matmenys būtų suderinti su Atsakovu, ir kad langų profilių gamyba būtų pradėta tik po to, kai Atsakovas aiškiai patvirtins galutinius langų profilių matmenis.

23.4.                      Ieškovo 2020 m. birželio 2 d. el. laiške, kuris buvo siųstas jau pasibaigus 2020-03-25 sutartyje nurodytam terminui pristatyti ir sumontuoti langus, nebuvo nurodytas joks prašymas ir joks terminas patvirtinti, ar atsiųsti langų profilių matmenys yra tinkami, t. y. Ieškovas pakeitė ofertos, kuri buvo Atsakovo akceptuota 2020 m. kovo 25 d. Sutartimi, esmines sąlygas vienašališkai ir, priešingai nei 2020 m. kovo 25 d. Sutarties atveju, nesulaukė Atsakovo akcepto, tuo faktiškai prisiimdamas riziką, kad Atsakovui neakceptavus pakeistos ofertos, Ieškovas turės prisiimti atsakomybę už pretenzijas dėl langų profilių matmenų. 2020-06-10 el. laišku Atsakovas pareiškė pirmąją pretenziją Ieškovui dėl 2020 m. kovo 25 d. Sutarties nevykdymo, tačiau Ieškovas nenurodė Atsakovui jokių pastabų dėl to, kad Sutarties nevykdymas būtų susijęs su tuo, jog tinkamam Ieškovo prievolių pagal 2020- 03-25 vykdymui įtakos turėjo tai, kad šalys susitarė pakeisti langų profilių matmenis.

23.5.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „2020-05-27 elektroniniu laišku atsakovas nurodė, kad langų montavimui pasitelkė kitą asmenį – A. B. Mažąją bendriją (toliau - MB) „Tūras“, taip pat nurodė, kad langų pristatymo data turėtų būti 2020-06-04, vėliausiai 2020-06-06.“, tačiau toks konstatavimas yra akivaizdžiai neteisingas, nes tai, kad A. B. mažoji bendrija „Tūras“ buvo Ieškovo pasitelktas asmuo vykdyti Ieškovo pagal Sutartį įsipareigotai įvykdyti prievolei – sumontuoti langus, patvirtina ir 2020-07-01 vienašališkas A. B. patvirtinimas, kad jis montavimo paslaugas atliko pagal 2020 m. kovo 25 d. sutartį (žr. Atsakovo priešieškinio priedą Nr. 6 “Aš A. B., MB Tūras, direktorius teikiantis montavimo paslaugas pagal sutartį Nr. T200310DS-200325, sudarytą tarp D. S. ir UAB „Midos langai”), t. y. jis Ieškovo vardu vykdė Ieškovo prievolę Atsakovui.

23.6.                      2020 m. kovo 25 d. Sutartimi Atsakovas savo parašu patvirtino Atsakovo iniciatyva parengtus ir Ieškovui pateiktus langų matmenų apskaičiavimus, todėl ydingu laikytinas vienašališko ir Atsakovo parašu nepatvirtinto langų matmenų pakeitimo prilyginimas dvišaliam abiejų šalių parašais patvirtintam susitarimui dėl langų matmenų. Kita vertus, 2020 m. birželio 2 d. laiške Ieškovas nenustatė Atsakovui jokio termino, kuriam pasibaigus ir Atsakovui nepareiškus jokių pretenzijų dėl langų profilių matmenų, Ieškovė būtų įgijusi teisę interpretuoti Atsakovo tylėjimą kaip Atsakovo patvirtinimą ar sutikimą dėl langų matmenų tinkamumo.

2.                      Ieškovė UAB „Midos langai“ pateiktu atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad:

24.1.                      Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė pagamino netinkamų matmenų langus. Atsakovas nepagrįstai laikosi pozicijos, jog langai turėjo būti gaminami pagal 2020 m. kovo 25 d. komerciniame pasiūlyme nurodytus langų matmenis.

24.2.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog jis neakceptavo 2020 m. birželio 2 d. elektroniniame laiške nurodytų brėžinių, todėl teigia, jog langai negalėjo būti gaminami pagal šiuos brėžinius.

24.3.                      Pradiniame 2020 m. kovo 25 d. komerciniame pasiūlyme nurodyti langų matmenys nebuvo galutiniai, todėl langai negalėjo būti gaminami pagal šiuos brėžinius.

24.4.                      Kaip paaiškino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas T. M., pradinio komercinio pasiūlymo sudarymo momentu, pasiūlymas pateiktas vertinant paties atsakovo nurodytus langų preliminarius matmenis. Šie matmenys buvo negalutiniai, kadangi matavimų atlikimo metu nebuvo paruoštos angos. Kai langų angos buvo paruoštos, ieškovė atsiuntė į objektą specialistą V. J., kuris išmatavo angas ir jų matmenis pateikė ieškovei 2020 m. balandžio 6 d. elektroniniu laišku. Ieškovė naujus matavimus pateikė atsakovui 2020 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku.

24.5.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė nesilaikė savo pareigos suderinti V. J. laiške nurodytus klausimus su atsakovu.

24.6.                      Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. M., šalys visus klausimus derino dviem būdais – elektroniniais laiškais ir telefonu. 2020 m. birželio 2 d. elektroniniame laiške nurodyta: „Sveiki, kalbėjome telefonu, persiunčiu matmenis“. Iš minėto laiško turinio akivaizdu, kad prieš atsiunčiant laišką T. M. telefonu kalbėjosi su atsakovu. Taigi atsakovas prieš atsiunčiant laišką buvo informuotas ir apie būsimo laiško gavimą ir galimai apie jo turinį. Atsakovas gavęs 2020 m. birželio 2 d. elektroninį laišką ir jokių pastabų ieškovei nepateikė.

24.7.                      Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog šalių sutartiniai santykiai bei susitarimai buvo įforminami konkliudentiniais veiksmais, t.y. šalims bendraujant telefonu ir elektroniniais laiškais.

24.8.                      Iš teismui pateiktų elektroninių laiškų matyti, jog atsakovas aktyviai dalyvavo šalių susirašinėjime, tačiau būtent į 2020 m. birželio 2 d. laišką, apie kurio gavimą iš anksto buvo įspėtas telefonu, neatrašė. Taigi ieškovė pagrįstai laikė, jog brėžiniai yra patvirtinti.

24.9.                      Maža to, vėliau šalys derino gaminių pristatymą, atsakovas leido gaminius montuoti, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais patvirtino šalių susitarimą gaminti langus pagal 2020 m. birželio 2 d. elektroniniame laiške pateiktus brėžinius.

24.10.                      Atsakovas neneigia fakto, jog ieškovės specialistas buvo atvykęs matuoti langų, neneigia fakto, jog jam buvo atsiųsti patikslinti matavimai 2020 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku. Atsakovas tokios paslaugos neatsisakė, specialistą įleido, todėl turėjo suprasti ir suprato, jog langų matmenys bus patikslinti bei su tokiu patikslinimu sutiko.

24.11.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas.

24.12.                      Aplinkybę, jog langai yra tinkamų matmenų patvirtina ir tai, kad 88 proc. langų buvo sumontuoti ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Likę langai nesumontuoti dėl tarp atsakovo ir montuotojo A. B. kilusio ginčo, neužtikrinant tinkamo patekimo į antrą namo aukštą, o ne dėl netinkamų langų matmenų.

24.13.                      Užsakovas, t. y. atsakovas, byloje privalėjo įrodyti defektų buvimo faktą ir neprivalėjo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu rangovas (t.y. ieškovė), siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Darytina logiška išvada, jog jeigu nėra įrodytas defektų buvimo faktas, tai netenka prasmės ir atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių įrodinėjimas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

3.                      Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

4.                      Šioje byloje yra pateikti du apeliaciniai skundai: ieškovės ir atsakovo. Ieškovė siekia, kad skundžiamas teismo sprendimas būtų pakeistas ir jos ieškinys būtų patenkintas visiškai. Atsakovas siekia, kad sprendimas būtų pakeistas, ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas visiškai. Taigi, tenkinus vieną iš apeliacinių skundų būtų pagrindas kitą apeliacinį skundą atmesti.

5.                      Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl langų kokybės ir dėl ieškovės pareigos sumontuoti langus.

6.                      Ieškovė teigia, kad langai yra kokybiški, neigia langų trūkumų buvimo faktą ir reikalauja iš atsakovo visiško atsiskaitymo pagal sutartį, o atsakovas reikalauja pripažinti kad rangovas netinkamai įvykdė tarp užsakovo D. S. ir UAB „Midos langai“ sudarytą sutartį Nr. T200310DS-200325, ir šią sutartį nutraukti, grąžinti avansą ir atlyginti nuostolius bei priteisti palūkanas.

7.                      Atsakovas teigia, kad nė vienas langas neatitinka jo parašu 2020 m. kovo 25 d. komerciniame pasiūlyme patvirtintų matmenų, o L1 ir L3 pozicijos nesumontuotos, nes netelpa į langų angas. Užfiksuotas matmenų neatitikimas – nuo 1 iki 27,7 cm. Šiuos teiginius atsakovas įrodinėja techninės priežiūros specialisto G. S. 2020 m. liepos 13 d. parengtu defektiniu aktu. Ieškovė, pasisakydama dėl defektinio akto, nurodė, kad šis aktas nėra ekspertinė išvada, jį sudaręs asmuo nėra ekspertas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl jo surašytas defektinis aktas negali būti prilyginamas ekspertinei išvadai, minėtas dokumentas yra elementarus pradiniame 2020 m. kovo 25 d. komerciniame pasiūlyme nurodytų langų matmenų ir faktinių langų matmenų palyginimas. Ieškovės nuomone, minėtas aktas nepatvirtina ieškovės pagamintų langų kokybės trūkumų buvimo fakto, kadangi langai buvo gaminami ne pagal 2020 m. kovo 25 d. komerciniame pasiūlyme užfiksuotus preliminarius langų matmenis, o pagal ieškovės atliktus patikslintus matavimus, kurie (patikslinti brėžiniai) atsakovui buvo pateikti 2020 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku ir dėl kurių atsakovas prieštaravimų/pretenzijų nepareiškė. Be to, pažymėjo, kad aktas surašytas vienašališkai, ieškovei nepranešus ir nedalyvaujant jos atstovui.

8.                      Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. nėra ekspertas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad jo parengtas dokumentas nėra ekspertinė išvada, todėl 2020 m. liepos 13 d. defektinis aktas pagal įrodomąją galią laikytinas rašytiniu įrodymu, kuris neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai (CPK 177, 197 straipsniai).

9.                      Pažymėtina, kad G. S. yra techninės priežiūros specialistas, atsakovo pasamdytas statant namą, kuris vadovavo visiems darbams. Kaip matyti iš į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais, šalims jau nesutariant dėl langų kokybės, bet dar nesikreipus į teismą, G. S. palaikė atsakovo poziciją. Taigi, jis yra šališkas, tikėtina, kad siekia iš esmės tokios pačios bylos baigties kaip ir atsakovas, todėl vadovautis jo pateikta išvada nėra jokio pagrindo.

10.                      Jokių kitų įrodymų apie netinkamą langų kokybę atsakovas nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų, šalių ir liudytojų parodymų darytina, išvada, jog labiau tikėtina, jog langai buvo tinkamos kokybės.

11.                      Vartojimo rangos sutartis pagal savo dalyką yra rangos, t. y. sutartis, sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą, arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Taigi vartojimo ranga iš bendrųjų rangos santykių išskiriama pagal vartotojo ir verslininko požymius (bet ne pagal dalyką ar kitus ypatumus).

12.                      Pagal vartojimo rangos sutarties apibrėžtį, įtvirtintą CK 6.672 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu (iki 2014 m. birželio 13 d.), rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normų reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su jos, kaip vartojimo sutarties, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas.

13.                      Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba į bylą raštu pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovo teigimu skundo surašymo dieną (2020 m. liepos 27 d.) buvo likę nesumontuoti 2 langai iš ieškovės pagamintų ir atsakovui pristatytų 17 langų. Taigi, iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos civilinės bylos medžiagos matyti, jog didžioji dalis (15 langų, arba 88 proc.) ieškovės pagamintų langų jau yra sumontuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo” 2.6 punkte numatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įgaliota vykdyti tik statybos produktų rinkos priežiūrą, t. y. atlikti neįmontuotų (neinstaliuotų) statybos produktų (be kita ko, langų) kokybės vertinimą. Taigi, statybos darbų ir panaudotų statybos produktų (nagrinėjamos bylos kontekste – langų) kokybės vertinimas bei išvados pateikimas nepatenka į aukščiau minėtas funkcijas, todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nagrinėdama vartotojų ir verslininkų ginčus, teikdama išvadas dėl statybos darbų defektų ir sumontuotų statybos produktų (langų) kokybės, vadovaujasi ekspertinėmis išvadomis, kurias suinteresuota ginčo šalis teikia vadovaudamasi rungimosi principu. Kadangi šiuo atveju didžioji dalis ieškovės pagamintų langų (15 langų, arba 88 proc.) jau yra sumontuoti objekte, t. y. atsakovo statomame name.

14.                      Kaip matyti iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, atsakovas teigia, jog ieškovė ne tik pagamino netinkamų matmenų langus, tačiau ir netinkamai juos sumontavo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo teiginiais nesutinka.

15.                      Atsakovas teigia, kad ieškovė pagal Sutartį buvo įsipareigojusi atlikti langų montavimo darbus, o MB „Tūras“ (kurios vardu darbus atliko jos savininkas A. B.) yra ieškovės subrangovas ir esą tai patvirtina priešieškinio priedas Nr. 6. t. y., kuriame nurodoma, jog A. B. vykdo ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį Nr. T200310DS-200325.

16.                      Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad tarp ieškovės ir MB „Tūras“ buvo sudaryta subrangos sutartis ir MB „Tūras“ veikė kaip ieškovės subrangovas, šie atsakovo teiginiai paneigiami ir liudytojų parodymais.

17.                      Liudytojas T. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad su A. B. jokių sutarčių dėl atsakovo objekto jų įmonė (ieškovė) nebuvo ir nėra sudariusi, jokių nurodymų jam jis (T. M.) nėra davęs.

18.                      Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad turi įmonę MB „Tūras“, montuoja langus ir duris. Maždaug nuo 2020 m. pradžios bendrauja su UAB „Midos langai“, jie jį parekomendavo atsakovui, kuriam jis montavo langus. Jis (A. B.) jokių sutarčių su ieškove nebuvo ir nėra sudaręs. Su atsakovu taip pat jokių sutarčių sudaręs nebuvo, žodžiu susitarė. Atsakovas sumokėjo jam daugiau kaip pusę sutartos sumos per tris kartus. Ieškovė jam už darbus nieko nemokėjo. Jis su atsakovu tarėsi dėl darbų kainos, ieškovė nedalyvavo jų susitarime. Jokių nurodymų iš ieškovės nėra gavęs.

19.                      Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovė ne kartą pabrėžė, jog būtent atsakovas montavimo paslaugas užsisakė iš MB „Tūras“ (pvz. 2020 m. liepos 8 d. 15.24 val. ieškovės darbuotojo laiškas atsakovui). Atsakovas savo 2020 m. liepos 1 d. 16.29 val. laiške atsakovui taip pat yra nurodęs, kad: „suradote mums montuotoją, užkrovėte visus montavimo rūpesčius bei dabar pasiplaunate palikdami visas papildomas išlaidas dengti užsakovui“. Taigi, iš šio susirašinėjimo akivaizdu, jog atsakovas suprato, kad MB „Tūras“ nėra ieškovės subrangovas, o tik ieškovės atsakovui parekomenduotas langų montuotojas.

20.                      Be to, iš bylos duomenų matyti, jog būtent MB „Tūras“, o ne ieškovei atsakovas sumokėjo už langų montavimą.

21.                      Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog MB „Tūras“ nėra ieškovės subrangovas, o šalys Sutarties vykdymo eigoje susitarė dėl langų montavimo, t. y., kad ne ieškovė sumontuos atsakovui langus, o kad ji tik rekomenduos langų montuotoją. Taigi, šioje situacijoje yra pagrindas išsiaiškinti ar ieškovė pateikė kokybiškus langus, tačiau tai neapima langų montavimo kokybės. Jeigu kyla ginčas dėl langų montavimo kokybės, atsakovas turi teisę jį spręsti su MB „Tūras“.

22.                      Kilus šalių ginčui dėl langų defektų, skundžiamu sprendimu turėjo būti nustatyta, ar teismui yra pateikta patikimų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog egzistuoja langų defektai. Šią aplinkybę įrodyti siekė atsakovas, todėl būtent jam teko pareiga įrodyti tokio fakto buvimą. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad pats atsakovas yra nurodęs ieškovei, jog langų defektus įvertins teismo ekspertas. Pažymėtina, kad teismas siūlė šalims atlikti byloje ekspertizę, tačiau šalys neišreiškė pageidavimo ją atlikti, taigi tuo jos prisiėmė ir ekspertizės nedarymo pasekmes, t. y., kad ginčas bus sprendžiamas pagal byloje esančius įrodymus. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo G. S. išvadomis. Atsakovas nepateikė teismui jokių kitų patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad langai buvo su defektais.

23.                      Priešingai, byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog langų defektų nėra.

24.                      Byloje apklaustas liudytojas T. M. nurodė, kad visus langus atsakovas priėmė, langai buvo vežami per tris kartus ir nei po vieno vežimo atsakovas jokių pretenzijų dėl langų kokybės nereiškė, neatsisakė priimti kitos partijos langų, visus langus priėmė ir leido juos montuoti MB „Tūras“.

25.                      Liudytojas A. B. nurodė, jog pirmo aukšto langai, išskyrus dvi pozicijas, buvo sumontuoti visiškai, o antro aukšto langai nebuvo montuojami dėl kitų priežasčių, t. y. dėl to, jog atsakovas neužtikrino tinkamo patekimo į antrą namo aukštą (nėra sumontuotų laiptų, atsakovas atsisakė nuomoti keltuvą). Liudytojas nurodė, jog kilo problema sumontuoti tik du langus, tačiau jų montavimo klausimai yra lengvai išsprendžiami nustačius tinkamą montavimo būdą. Liudytojas patvirtino, kad atsakovas nurodė, jog ieškovės ir montuotojo A. B. siūlomi sprendimai jo netenkina.

26.                      Šią aplinkybę patvirtina ir šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog langus galima sumontuoti, tačiau atsakovas atsisako siūlomų montavimo sprendimų. T. y. iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovas norėjo, jog langų užkėlimą į antrą aukštą apmokėtų ieškovė (pvz. 2020 m. liepos 1 d. 16.29 val. atsakovo laiškas ieškovei ir kt.). Pažymėtina, kad šalims susitarus, kad ieškovė tik pagamins langus, o juos sumontuos MB „Tūras“, atsakovas neturėjo jokio pagrindo reikalauti, kad ieškovė sumokėtų už langų kėlimą į antrą aukštą, tuo turėjo pasirūpinti pats atsakovas.

27.                      Be to, tai, kad langai yra tinkamos kokybės patvirtina byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog 88 procentų langų jau yra sumontuoti. Atsakovas neįrodė, kad yra priešingai, o, kaip minėta, ekspertizę atlikti atsisakė.

28.                      Tai, kad langai yra tinkamos kokybės patvirtina ir paties atsakovo elgesys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas visus 17 langų priėmė ir leido, prižiūrint jo pasamdytam namo statybai techninės priežiūros specialistui G. S., langus montuoti. Šalys visus sprendimus priėmė ir veiksmus derino, susirašinėdamos elektroniniais laiškais ir bendraudamos telefonu. Taigi, atsakovas konkliudentiniais veiksmais priėmė sutarties įvykdymo rezultatą.

29.                      Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, jog CK 6.662 str. 1 d. numato užsakovo pareigą apžiūrėti ir priimti darbą (jo rezultatą), o užsakovas priėmęs darbą jo nepatikrinęs netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Atsakovo nurodyti langų trūkumai nevertintini kaip užslėpti ir akivaizdu, kad galėjo būti užfiksuoti, vizualiai langus apžiūrint bei juos išmatuojant. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog planavo langus tikrinti tik po jų sumontavimo. Tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Faktas, jog po langų pristatymo atsakovas pretenzijų dėl langų kokybės nereiškė ir leido juos montuoti sudaro pagrindą išvadai, jog langai yra kokybiški. Pažymėtina, kad atsakovas vos pastebėjęs pirmuosius langų defektus, apie tai turėjo nedelsdamas informuoti ieškovę ir stabdyti likusių langų priėmimą.

30.                      Atsakovo pozicija, kad langai yra netinkamų matmenų ir netelpa į angas bei kad langai turėjo būti gaminami pagal jo nurodytus preliminarius matmenis, yra paneigta kitais byloje esančiais įrodymais bei argumentais.

31.                      Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad 88 procentai langų buvo sumontuoti, todėl šis faktas patvirtina tai, kad langai yra tinkamų matmenų ir į angas telpa. Be to, nuotraukose nesimato jokių akivaizdžių langų trūkumų ar defektų. Likę langai nesumontuoti dėl tarp atsakovo ir montuotojo A. B. kilusio ginčo, neužtikrinant tinkamo patekimo į antrą namo aukštą, o ne dėl netinkamų langų matmenų.

32.                      Pažymėtina, kad pradiniame 2020 m. kovo 25 d. komerciniame pasiūlyme nurodyti langų matmenys nebuvo galutiniai, todėl nėra pagrindo jų lyginti su faktiniais matmenimis ir daryti išvadą, jog ieškovė nukrypo nuo užduoties. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas T. M., pradinio komercinio pasiūlymo sudarymo momentu pasiūlymas pateiktas vertinant paties atsakovo nurodytus langų preliminarius matmenis. Šie matmenys buvo negalutiniai, kadangi matavimų atlikimo metu nebuvo paruoštos angos. Kai langų angos buvo paruoštos, ieškovė atsiuntė į objektą specialistą V. J., kuris išmatavo langus ir jų matmenis pateikė ieškovei 2020 m. balandžio 6 d. elektroniniu laišku. Ieškovė naujus matavimus pateikė atsakovui 2020 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku. Atsakovas 2020 m. birželio 9 d. matmenis patvirtino, t. y. sutiko su patikslintais matmenimis. V. J. elektroninis laiškas patvirtina faktą, jog galutinius matavimus atliko minėtas asmuo bei pateikė juos ieškovei. Matavimai buvo atlikti kompetentingo specialisto, matavimai atlikti tinkamai, nenuginčyti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nėra pagrindo jais nesiremti.

33.                      Nors pats atsakovas formaliai remiasi aplinkybe, kad visi langai pagaminti netinkamų matmenų, tačiau faktiškai didžioji dalis langų jau sumontuota, o fiziškai į angas netilpo tik du langai, t. y. L1 bei L3 pozicijos. Kaip minėta, liudytojas A. B. patvirtino, jog net ir L1 bei L3 pozicijas buvo galima sumontuoti, tačiau atsakovas nepritarė montavimo būdui, taigi langai sumontuoti ne dėl to, kad yra netinkamų matmenų, o dėl to, kad tarp atsakovo ir montuotojo kilo ginčas dėl jų montavimo būdo.

34.                      Nors atsakovas nurodo, kad ieškovė nustatytu terminu nepagamino langų ir langai yra nekokybiški, tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, jog pats atsakovas daug kartų keitė gamybos sprendinius, nesutiko su siūlomais sprendimais, tačiau pagrįstų argumentų, kurie įrodytų langų defektų buvimo faktą nenurodė.

35.                      Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė pagamino netinkamų matmenų langus.

36.                      Didžioji dalis atsakovo nurodytų defektų yra susiję ne su ieškovo pagamintų langų kokybe, o su jų montavimu. Kaip jau buvo konstatuota, ieškovei nekilo pareiga sumontuoti pagamintus langus. Be jau išvardintų įrodymų, galima paminėti, kad 2020 m. gegužės 24 d. laiške atsakovas nurodė, kad langų montavimui pasitelkė MB „Tūras“, 2020 m. birželio 9 d. 15.25 val. elektroniniu laišku atsakovas sutiko ir patvirtino, kad ieškovė neatliks montavimo darbų, 2020 m. liepos 2 d. raštu A. B., patvirtino, kad atsakovas langų montavimo kainą mokėjo MB „Tūras“.

37.                      Esant šioms aplinkybėms, atsakovo argumentai, susiję su langų montavimu, nėra vertintini ir nesudaro pagrindo ginčyti langų kokybę.

38.                      Atsakovas nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų, kad ieškovės pagaminti langai yra su defektais. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sakydamas baigiamąją kalbą konkrečiai neįvardino langų trūkumų ir kuo remiantis jis daro išvadą, jog langai neatitinka įprastai šios rūšies daiktams keliamų reikalavimų: atsakovas nurodė, kad galimai ateityje gali atsirasti langų tarpai, sumažėti jų sandarumas, padidėti jų pralaidumas, tačiau tokie teiginiai yra tik prielaidos, kurių pagrindu negalima daryti išvados apie tokio fakto buvimą.

39.                      Atsakovui neįrodžius langų kokybės trūkumų buvimo fakto, ieškovei nekilo pareiga įrodinėti priešingo fakto, kad langai yra kokybiški. Atsakovui nepaneigus langų kokybės fakto darytina išvada, jog langai yra kokybiški ir atsakovui kilo pareiga sumokėti už langus visą kainą. Ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, pagamino tinkamos kokybės langus ir perdavė juos atsakovui, todėl atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su ieškove.

40.                      Konstatavus, kad visi langai yra kokybiški, darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmesti ieškinio reikalavimai priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 5259,97 EUR skolą ir 38,90 EUR palūkanas bei 5 procentų procesines palūkanas. T. y. atsakovui neįrodžius langų defektų buvimo fakto, laikytina, jog ieškovė tinkamai įvykdė sutartį ir atsakovui kilo pareiga sumokėti visą langų kainą.

41.                      Ieškovė pagamino ir perdavė atsakovui 17 vnt. langų pagal užsakymą, nurodytą 2020 m. kovo 25 d. komerciniame pasiūlyme.

42.                      CK 1.71 straipsnyje nurodyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais; sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

43.                      Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog šalys susitarė dėl langų gamybos sąlygų – atsakovas patvirtino ieškovės pateiktą 2020 m. kovo 25 d. komercinį pasiūlymą, sumokėjo avansą, ieškovė perdavė pagamintus langus. CK 6.644 str. 1 d. numato užsakovo pareigą sumokėti rangovui darbų kainą. Bendra atsakovui perduotų langų ir medžiagų kaina yra 15 685,66 EUR.

44.                      2020 m. birželio 12 d., 2020 m. birželio 18 d. ir 2020 m. birželio 22 d. langai buvo perduoti atsakovo pasirinktam langų montuotojui – A. B.. Atsakovas langus priėmė ir sutiko, kad jie būtų montuojami objekte, todėl darytina išvada, jog atsakovui langai yra perduoti.

45.                      Ieškovė 2020 m. liepos 8 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą serija ML Nr. 698, kurios suma 15 073,38 EUR ir PVM sąskaitą – faktūrą serija ML Nr. 699, kurios suma 612,28 EUR. Taigi bendra sąskaitų suma sudaro 15 685,66 EUR. Atsakovas 2020 m. kovo 25 d. ieškovei avansu sumokėjo dalį sumos – 10 425,69 EUR. Taigi šiai dienai atsakovo skola ieškovei sudaro 5259,97 EUR (15 685,66 – 10 425,69).

46.                      Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmestas ieškinys, t. y. ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 5259,97 EUR langų kainą bei palūkanas.

47.                      Pripažinus, kad visi ieškovės pagaminti langai yra kokybiški, nėra pagrindo atsakovo priešieškinio ir apeliacinio skundo tenkinimui, nes teismo motyvais, kad ieškovė tinkamai įvykdė Sutartį, paneigiami atsakovo argumentai, kad Sutartis buvo įvykdyta netinkamai. Todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl atsakovo priešieškinio ir apeliacinio skundo.

48.                      Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys ir vietoje jos priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, t. y. priteisti ieškovei UAB „Midos langai“ iš atsakovo D. S. 5 259,97 Eur skolą už pagamintus ir atsakovui perduotus gaminius (langus), 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (5259,97 × 54 × 5 / 100 / 365 = 38,90 EUR), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49.                      Ieškinį patenkinus taip pat priteistinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus apie 2300 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą ir 119 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl iš atsakovo priteisiamos ieškovei.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

50.                      Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus apie 2000 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą ir 119 Eur žyminio mokesčio. Išlaidos už advokatės teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio, todėl visos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat iš atsakovo priteisiamos ieškovei.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovei UAB „Midos langai“ (į. k. 304045095) iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5259,97 Eur skolos, 38,90 EUR palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2300 Eur už advokatės teisinę pagalbą ir 119 Eur žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Midos langai“ (į. k. 304045095) iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2000 Eur už advokatės teisinę pagalbą ir 119 Eur žyminio mokesčio.

 

Teisėjai                                                                                        Alvydas Barkauskas                                                                                                         Andrius Ignotas

                                                                                                        Jelena Šiškina


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 312 str. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK
  • CK6 6.645 str. Rangos sutarties dalykas
  • CK6 6.672 str. Vartojimo rangos sutarties samprata
  • CK
  • CK6 6.662 str. Atliktų darbų priėmimas
  • CK6 6.644 str. Rangos sutarties samprata