Civilinė byla Nr. e2A-117-638/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09661-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.

(S)

2.6.1.5.

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-645-285/2017 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. M. patikslintą priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 1SS-1210-(3.5) „Dėl Kauno miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“ panaikinimo ir įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 37 822,98 Eur skolą,    5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir V. M. 2006 m. birželio 22 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės B. G., reg. Nr. 1-4510, dėl 2,7922 ha ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), pardavimo. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. 2007 m. spalio 29 d. patvirtinta sutartimi, reg. Nr. IR-9660, bei 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimu, patvirtintu Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I., reg. Nr. IR-10068, sutartis buvo pakeista. Susitarimo 1.1 papunktis numatė, jog įsiskolinimo likutį 119 781,89 E. V. M. ir A. M. įsipareigoja sumokėti periodinėmis 8 555,85 Eur dydžio įmokomis, laikotarpiu nuo 2007 iki 2020 metų. Atsižvelgiant į skolininkų atliktas įmokas, bei neapmokėtą įsiskolinimo likutį, pagal susitarimo 1.1 papunktyje esantį grafiką, mokėtina 32 223,58 Eur už neapmokėtas metines įmokas laikotarpiu nuo 2007 iki 2016 metų. Už laikotarpį nuo skolos atsiradimo dėl prievolės pagal sutartį neatlikimą dienos iki šios dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d., mokėtina 2 742,18 Eur palūkanų pagal 2 procentų metinių palūkanų normą. Taisyklių 26.4 papunktis ir sutarties 6 punktas numato, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos: metinės įmokos ir palūkanų. Už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d., mokėtina 2 857,21 Eur delspinigių pagal 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos.
3. A. V. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Patikslintame priešieškinyje prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1210-(3.5) „Dėl Kauno miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus rašte Nr. 8SD-6970-(14.8.94) „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo“ nurodytą (atliktą) V. M. 2015 m. gruodžio 21 d. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 1500271356, sumokėtų įmokų, sumoje 68 970,81 Eur, paskirstymą negaliojančiu; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakovo V. M. 2015 m. gruodžio 21 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įmokėtą 68 970,81 Eur sumą paskirstyti iš naujo, pagal 2015 m. gruodžio 21 d. bankinio mokėjimo pavedimo Nr. 1500271356 mokėjimo paskirtyje nurodytą paskirtį: „iki 2015 m. gruodžio 21 d.: 9 993,37 Eur – palūkanos, 48 433,98 Eur – įmokų skola. Iki 2016 m. sausio 15 d.: 1 994,55 Eur – palūkanos, 8 548,91 Eur – įmoka“, o delspinigių apskaičiavimui taikyti ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, praleidimo teisines pasekmes; 4) ieškovės reikalavimui dėl 2 857,21 Eur delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas nurodė, kad jis 2015 m. gruodžio 29 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus gavo raštą Nr. 8SD-6970-(14.8.94), kuriame buvo nurodyta, kad yra skolingas 23 674,68 Eur įmokų ir 94,70 Eur delspinigių, kadangi 2015 m. gruodžio 21 d. jo įmokėta 68 970,81 Eur suma buvo paskirstyta sekančiai: palūkanoms – 9 993,37 Eur, delspinigiams nuo palūkanų – 5 355,99 Eur ir nuo įmokų – 28 862,16 Eur, įmokai padengti liko – 24 759,29 Eur. Atsakovas 2016 m. sausio 26 d., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui pateikė prašymą kurio pagrindu nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių atžvilgiu prašė taikyti ieškinio senatį ir paskirstyti jo įmokėtą įmoką pagal jo mokėjimo nurodyme nurodytą paskirtį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius 2016 m. vasario 24 d. raštu Nr. 8SD-1009-(14.8.7), atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo priskaičiuotų delspinigių atžvilgiu ir paskirstyti atsakovo sumokėtą įmoką pagal jo mokėjimo nurodyme nurodytą paskirtį. Atsakovas pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus neteisėto veikimo/neveikimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. 1SS-1210-(3.5) nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. vasario 24 d. raštas (sprendimas) Nr. 8SD-1009-(14.8.7) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl delspinigių sumažinimo ir sumokėtų įmokų paskirstymo, t. y. nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį delspinigių atžvilgiu ir perskirstyti atsakovo sumokėtą įmoką pagal mokėjimo pavedime nurodytą mokėjimo paskirtį. Atsakovas įsitikinęs, kad 2015 m. gruodžio 21 d. jo bankinio mokėjimo pavedimu Nr. 1500271356 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sumokėtos piniginės lėšos – 68 970,81 Eur buvo neteisėtai ir nepagrįstai užskaitytos kitaip, nei nurodyta šio mokėjimo pavedimo paskirtyje, kurioje buvo detalizuota, kad mokėjimo suma skirta „Iki 2015.12.21: 9993,37 EUR - palūkanos, 48433,98 EUR - įmokų skola. Iki 2016.01.15: 1994,55 EUR - palūkanos, 8548,91 EUR - įmoka“. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. 1SS-1210-(3.5) sprendė, kad sumažinti priskaičiuotus delspinigius už atsakovo išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą ir perskirstyti jo pervestą 68 970,81 Eur sumą, pagal mokėjimo paskirtyje nurodytą tvarką nėra pagrindo, kadangi ieškinio senatį dėl delspinigių gali taikyti tik teismas, be to, remiantis CK 6.54 str. 1-4 d., ieškovas turi teisę paskirstyti pareiškėjo sumokėtas įmokas savo nuožiūra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius bei šio skyriaus rašto dėl ginčo delspinigių (ne)skaičiavimo teisėtumą vertinusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes delspinigių išieškojimui, neturėjo teisės skaičiuoti ar tuo labiau vienasmeniškai užskaityti jo sumokėtą įmoką kaip delspinigius už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. net už 7 metus, kadangi įstatymo pagrindu yra apibrėžtas imperatyvus pusės metų ieškinio senaties terminas, kuris taikytinas ne tik nagrinėjant ginčą teisme, bet ir kreditoriui vienasmeniškai atliekant skolininko įmokos paskirstymą kreditoriaus naudai, kadangi atsakovas to reikalauja.
5. Ieškovė prašė patikslintą priešieškinį atmesti, papildomai nurodė, kad ieškovė negali taikyti senaties termino skaičiuojant delspinigius ar palūkanas, kadangi tokių įmokų mokėjimo tvarką nustato specialusis teisės aktas, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad būtent vadovaujantis CK 125 straipsniu turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas nesumokėtiems delspinigiams. Pareiga mokėti 0,05 proc. delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą buvo nustatyta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 5 punktą. Atsakovas periodiškai atlikdavo mokėjimus ir jam nuolatos, periodiškai būdavo siunčiami pranešimai apie skolą bei įmokas, šioje byloje dar nėra pasibaigęs įmokų mokėjimo grafikas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 37 822,98 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37 822,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patikslintą priešieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, jog ieškovė turėjo teisę atlikti iš atsakovo gautos įmokos paskirstymą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį laikantis CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir tokiais savo veiksmais įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas mokėjimą vykdė pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi atsakovui turėjo būti žinoma, jog ieškovė yra valstybinė institucija, kuri privalo griežtai laikytis įstatyme nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir ieškovė neturi teisės atsakovo sumokėtų lėšų paskirstyti pagal atsakovo pasiūlytą tvarką.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė neprivalėjo taikyti ieškinio senaties termino, įvertinus ir tai, kad atsakovas prievolės mokėti įmokas visiškai nevykdė nuo 2010 m. (nors ir nuo pat sutarties sudarymo savo prievoles vykdė tik iš dalies), tačiau į teismą dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės priskaičiuotiems delspinigiams kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 17 d. šioje byloje pareikšdamas priešieškinį, ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Tokius atsakovo veiksmus teismas vertino kaip siekį išvengti delspinigių mokėjimo, nes pagrindinę skolą ir palūkanas atsakovas pripažįsta, dalį jų mokėjo, paskutinį mokėjimą atliko 2015 m. gruodžio 21 d., po to mokėjimus visiškai nutraukė ir nevykdė sutartinės prievolės atsiskaityti už įsigytą turtą iki šiol. Teismas pažymėjo, jog šalių sudarytoje valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nuostatų, ribojančių delspinigių skaičiavimo laikotarpį įstatymo numatytais ieškinio senaties terminais, todėl įstatymo normos apie ieškinio senaties terminus nėra pakankama priežastimi pakeisti sudarytų sutarčių sąlygas.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė, gavusi atsakovo įmokas, CK 6.54 straipsnio pagrindu turėjo teisę įmokas užskaityti pagal šioje įstatyminėje nuostatoje numatytą įmokų įskaitymo eiliškumą ir toliau atsakovui skaičiuoti delspinigius ir palūkanas už laiku nemokamas įmokas. Teismas sprendė, kad ieškovė, pasinaudojusi sutartine teise skaičiuoti delspinigius, nepažeidė sutarties, įstatymo ir atsakovo teisių, nes atsakovui buvo žinoma apie sutartyje nustatytas netesybas bei palūkanas, jis apie tai buvo informuotas, todėl prievolės neįvykdymo laiku ir tinkamai pasekmės jam turėjo būti žinomos ir suprantamos.
10. Teismas vertino, kad nėra pagrindo ieškovės priskaičiuotiems delspinigiams taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatose reglamentuojamą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą netesybų išieškojimui, nes atsakovo veiksmai ir neveikimas tinkamai ir laiku nevykdant sutartinių prievolių neatleidžia atsakovo nuo netesybų ir palūkanų skaičiavimo, o sukelia netesybų ir palūkanų skaičiavimo pasekmes. Teismas konstatavo, kad atsakovas laiku neatliko kasmetinių įmokų už įsigytą žemę, todėl jam kilo tinkamo prievolės neįvykdymo pasekmės – sumokėti ieškovei pagrindinę skolą, palūkanas, bei delspinigius.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimdamas skundžiamą sprendimą ir atsisakydamas taikyti atsakovo reikalaujamą ieškinio senaties terminą ieškovo atliktam netesybų (delspinigių) užskaitymui, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo - Vilniaus apygardos teismo, sukurtu precedentu analogiškoje byloje.
2. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką ginčą, tarp valstybinės žemės pirkėjo, pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir Nacionalinės žemės tarnybos, 2016 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2A-l 131-614/2016, nurodė, kad „skolininko teisės gintis senatimi negali paneigti tas faktas, jog ginčas sprendžiamas ne reiškiant ieškinį teisme, o taikant kitą procedūrą - kreditoriui vienasmeniškai atliekant skolininko jam sumokėtos įmokos paskirstymą kreditoriaus naudai“.
3. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad reikalavimą taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes ieškovo reikalavimui, dėl delspinigių priteisimo, atsakovas pareiškė tik 2016 m. lapkričio 17 d., šioje byloje pareikšdamas priešieškinį. Reikalavimą taikyti ieškinio senatį, reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, atsakovas ieškovei pareiškė iškart po to, kai tik gavo ieškovo 2015 m. gruodžio 28 d. raštą „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo“ Nr.8SD-6970-(14.8.94) ir tokiu būdu sužinojo apie ieškovo vienasmeniškai atliktą atsakovo sumokėtos įmokos paskirstymą, nesilaikant mokėjimo nurodyme nurodytos konkrečios mokėjimo paskirties, pateikdamas jam 2016 m. sausio 25 d. prašymą, o po to savo pažeistas teises gynė paduodamas skundą ieškovei.
4. Ieškovė, tiek patikslintu ieškiniu, tiek teismo posėdyje, reikalavo priteisti iš atsakovo delspinigius už ilgesnį kaip 6 (šešių) mėnesių terminą, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas tokį ieškovo reikalavimą visiškai, priteisė iš atsakovo delspinigius už ilgesnį kaip 6 (šešių) mėnesių terminą. Tokio savo sprendimo teismas visiškai nemotyvavo, dėl ko iš skundžiamo teismo sprendimo turinio lieka visiškai neaišku, kokiu įstatyminiu pagrindu teismas atmetė atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes nurodytam ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.
5. Teismo sprendimas, kuriuo paliktas galioti ginčijamas teismo sprendimas vienasmeniškai užskaityti delspinigius už septyniolika kartų ilgesnį laiko tarpą, nei įstatyme numatytas senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti, negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu. Iš bylos nagrinėjimo metu ištirtų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad mokėdamas ieškovui eilinę įmoką pagal 2006 m. birželio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuri pakeista 2007 m. lapkričio 13 d., susitarimu, 2015 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1500271356, atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl įmokos sumokėjimo pagrindinei prievolei įvykdyti, mokėjimo nurodyme nurodydamas konkrečią įmokos mokėjimo paskirtį.
6. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtimi, vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio 5 ir 6 dalimis turėjo atsisakyti įmoką priimti ir kreiptis į teismą, dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo arba užskaityti nurodytą įmoką taip, kaip nurodyta mokėjimo nurodyme, neginčijamai pagrindinės prievolės daliai įvykdyti, tai yra sumokėti įmokų įsiskolinimą ir palūkanas, o dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Abiem paminėtais atvejais, atsakovas būtų turėjęs galimybę realizuoti savo procesinę teisę reikalauti taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes tokiam ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, o bylą nagrinėjęs teismas būtų privalėjęs šiuo atveju taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes, nes skolininkui pareiškus tokį reikalavimą įstatyme nėra numatyta jokių išimčių, kurios leistų to nedaryti.
12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nustatė visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, nenukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos, aiškindamas ir taikydamas teisę atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. CK 1.125 straipsnyje yra nurodyti ieškinio senaties terminai. To paties straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovė negali taikyti šio procesinio termino skaičiuodama delspinigius ar palūkanas, kadangi tokių įmokų mokėjimo tvarką nustato specialusis teisės aktas, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad vadovaujantis CK 125 straipsniu turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas nesumokėtiems delspinigiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 

Dėl skolininko sumokėtos įmokos paskirstymo

14. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir V. M. 2006 m. birželio 22 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis  dėl 2,7922 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo (t.1, b.l.9-11, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomai ir lapų numeriai). Papildomu susitarimu, sudarytu 2007 m. lapkričio 13 d., Lietuvos Respublikos valstybė ir V. M. bei A. M. nustatė įsiskolinimo valstybei likučio (413 247,52 Lt arba 119 684,75 Eur) mokėjimo tvarką ir terminus 2007 – 2020 m. laikotarpiui mokant metinėmis įmokomis po 29 517,68 Lt (8 548,91 Eur), taip pat 2 proc. metinių palūkanų įmokas nuo įsiskolinimo likučio sumos mokant iki sausio 15 d. už praėjusius metus. Nustatyta 0,05 proc. delspinigių sankcija už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną ( t.1, b.l. 18-22).
15. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovė A. M. buvo pašalinta iš atsakovų ( t.1, b.l. 159-160).
16. Atsakovas V. M. atliko šiuos mokėjimus: 12 181,31 Eur sumokėjo 2008 m. sausio 25 d., 8 548,91 Eur sumokėjo 2009 m. sausio 20 d., 2 222,71 Eur sumokėjo 2009 m. sausio 21 d., 8 548,91 Eur sumokėjo 2010 m. vasario 19 d., 1 448,10 Eur sumokėjo 2010 m. kovo 18 d. ( bendra įmokų suma iš t.1, b.l. 151).
17. Nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovas neatliko jokių mokėjimų. Atsakovas 2015 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 68 970,81 Eur ir nurodė įmokų paskirstymo tvarką: iki 2015 m. gruodžio 21 d. 9 993,37 Eur skyrė palūkanoms, 48 433,98 Eur – įmokoms; iki 2016 m. sausio 15 d. 1 994,55 Eur skyrė palūkanoms, 8 548,91 Eur – įmokoms ( t.1, b.l.41).
18. Tarp šalių kilo ginčas, ar skolininko 2015 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedime nurodyta įmokų paskirstymo tvarka buvo privaloma kreditorei, Nacionalinei žemės tarnybai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininko pasiūlyta įmokų paskirstymo tvarka ieškovei nebuvo privaloma, nes ieškovė yra valstybinė institucija, kuri privalo griežtai laikytis įstatyme nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, ir ieškovė neturi teisės atsakovo sumokėtų lėšų paskirstyti pagal atsakovo pasiūlytą tvarką. Pirmosios instancijos teismas tokią savo išvadą pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nėra pagrindo sutikti. Kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. civilinėje byloje  Nr. 3K-3-478/2010 nagrinėtoje situacijoje sandorio šalys  savo sutartimi buvo susitarę, kad pirmiausia apmokami delspinigiai, o tik po to kitos pirkėjo pervestos ir pardavėjo gautos sumos, kitaip tariant, šalys iš anksto buvo susitarę dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kurios vienašališkai pakeisti nebuvo galima. Šioje gi byloje šalys 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimu nebuvo nustatę jokios įmokų paskirstymo tvarkos, susitarta tik, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos ( t.1, b.l.20). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims iš anksto nesutarus, kokia tvarka bus paskirstomos įmokos, skolininkas turėjo teisę nurodyti savo paskirstymo tvarką, ką ir padarė. Atitinkamai kreditorė turėjo arba priimti skolininko pasiūlytą mokėjimo tvarką arba atsisakyti priimti visą įmoką, t.y. šiuo atveju turėjo būti taikoma CK 6.54 str. 5 dalyje nustatyta taisyklė. Ta aplinkybė, kad ieškovė yra valstybinės žemės pardavėja, nesuteikia jai išskirtinės padėties civiliniuose teisiniuose santykiuose.
19. Šios bylos situacijoje ieškovė priėmė atsakovo įmoką, bet paskirstė ją kitaip, negu skolininkas nurodė. Kolegija vertina, kad ieškovė įmokas paskirstė nepagrįstai, nes skolininko buvo nurodyta kita įmokų paskirstymo tvarka, o šalys iš anksto nebuvo susitarę dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Tai sudaro pagrindą tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą panaikinti NŽT 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1210-(3.5) „Dėl Kauno miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“, kuriuo buvo atsisakyta taikyti ieškinio senatį ir perskirstyti atsakovo atliktas įmokas ( t.1, b.l.50-52). Kiti du priešieškinio reikalavimai: įpareigoti NŽT perskaičiuoti delspinigius taikant ieškinio senaties terminą ir įpareigoti NŽT paskirstyti atsakovo įmokėtą 68 970,81 Eur sumą iš naujo ( t.1, b.l. 82), yra nelaikytini savarankiškais reikalavimais, ir yra tenkintini  sprendžiant iš esmės ieškinio reikalavimą.
20. Teismui nėra pateikta duomenų, kad atlikdamas ankstesnius mokėjimus ( žr. 16 pastraipą) atsakovas nurodė, kokia tvarka paskirsto įmokas, todėl ieškovė pagrįstai paskirstė gautas įmokas  pagal LR CK 6.54 str. 1-4 dalyje nurodytas taisykles. Tokiu būdu atsakovas iki 2010 m. kovo 18 d. buvo įmokėjęs 19957,3 Eur įmokų, 11268,69 Eur palūkanų, 1673,6 Eur delspinigių nuo įmokų bei 77,35 Eur delspinigių nuo palūkanų ( t.1, b.l.151). Atsakovas, kaip minėta, mokėdamas 2015 m. gruodžio 21 d. įmoką nurodė paskirstymo tvarką. Atsakovas iš savo 2015 m. gruodžio 21 d. sumokėtos sumos įmokoms iki 2016 m. sausio 15 d. skyrė 56 982,89 Eur, palūkanoms skyrė 11987,92 Eur.  Atsakovo skola 2016 m. sausio 15 d. sudarė 65 531,80 Eur įmokų ir 11608,15 Eur palūkanų. Todėl įskaičius atsakovo įmokas pagal jo nurodymą, atsakovo įmokų skola 2016 m. sausio 15 d. liko 8548,91 Eur. Šioje dalyje yra tenkintinas ieškovės ieškinys, priteistina iš atsakovo 8548,91 Eur įmokų už žemės sklypą skola. Palūkanų atsakovas neliko skolingas.

Dėl ieškinio senaties reikalavimui priteisti delspinigius

21. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nesivadovavo teismų praktika, konkrečiai Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l 131-614/2016.
22. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). CK 1.124 str. pateikta senaties sąvoka suprantama kaip laikas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) interesais. Šio instituto tikslas – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinant tai daryti kuo operatyviau. Reikalavimams dėl delspinigių taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str. 5 d. 1 p. Ieškinio senaties terminas yra taikomas skolininko reikalavimu. Šioje byloje atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d.)
23. Ieškovė, gavusi įmokas 2015 m. gruodžio 21 d., neturėjo teisės įskaityti pirmiausiai delspinigių (žr. 18 pastraipą). Ieškovės argumentai, kad LR Vyriausybės nutarimas numato specialią valstybinės žemės pardavimo tvarką, atmestini, nes minėtame 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nėra nustatytų specialiųjų teisės normų dėl kitokio ieškinio senaties taikymo, negu kad nustato bendrosios Civilinio kodekso normos. CK 1.134 straipsnis, numatantis reikalavimus, kuriems ieškinio senatis netaikoma, neišskiria reikalavimų, kylančių iš santykių, susijusių su valstybine žeme kaip specialiu teisinių santykių objektu. Jokie kiti įstatymai taip pat nenumato, kad reikalavimams, susijusiems su valstybinės žemės sklypų pardavimo sutarčių sąlygų nesilaikymu, ieškinio senatis nebūtų taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-519/2012).
24. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo santykiai savo prigimtimi yra prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė juose veikia kaip pardavimo civilinių santykių subjektas. Dėl to ir sutarties šalių lygiateisiškumo aspektu viena iš sutarties šalių negali įgyti neproporcingo pranašumo kitos atžvilgiu ir atsidurti daug geresnėje padėtyje nei kita. Pažymėtina, kad ieškovei  nebuvo jokių kliūčių pareikšti ieškinį dėl įmokų, palūkanų ir atitinkamai delspinigių nuo 2008 metų kiekvienu atveju, kai atsakovas vėlavo mokėti pagal susitarimą. 
25. Ieškinys ( pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) buvo pareikštas 2016 m. gegužės 12 d., reikalavimo pareiškimo dieną atsakovas buvo skolingas 8548,91 Eur įmokų, todėl delspinigiai skaičiuotini nuo 8548,91 Eur sumos po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso už 180 dienų. Bendra suma yra 769,40 Eur, kuri priteistina iš atsakovo.  
26. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias įmokų įskaitymo tvarką ( CK 6.54 str. 5 dalį), sutrumpintos ieškinio senaties taikymą delspinigių skaičiavimui (CK 1.125 str. 5 d. 1p., CK 1.126 str. 2 dalį), taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 179 straipsnis), nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovo 8548,91 Eur skolos, 769,40 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1210-(3.5) „Dėl Kauno miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Laikytina, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 25 proc., atsakovo priešieškinys yra tenkinamas visiškai.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sumokėjęs 585 Eur žyminio mokesčio ( 93 Eur pirmoje instancijoje už priešieškinį ir 492 Eur už apeliacinį skundą, t.1, b.l.85, t.2, b.l. 78); 1210 Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 605 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ( t.1, b.l.132, t.2, b.l. 52,53).
29. Už priešieškinį turėjo būti sumokėta 31 Eur žyminio mokesčio, nes buvo reiškiamas vienas savarankiškas reikalavimas (žr. 19 pastraipą), todėl atsakovui grąžintina 62 Eur žyminio mokesčio ( CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėta 851 Eur žyminio  mokesčio, buvo sumokėta  492 Eur, atsakovui galėtų būti  priteista iš ieškovės proporcingai patenkintai apeliacinio skundo  daliai 638,25 Eur. Atsakovui iš ieškovės priteistina 31 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį ir faktiškai sumokėta žyminio mokesčio dalis 492 Eur už apeliacinį skundą, o likusi dalis (359 Eur) priteistina valstybei iš ieškovės, Nacionalinės žemės tarnybos.
30. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams ir apeliaciniam skundui, atsakovui iš ieškovės priteistina 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
31. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes yra mažesnės, negu minimali pritiestina suma ( CPK 96 str. 6 d.).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai, įm.k. 188704927, 8 548,91 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 91 ct) skolos, 769,40 Eur ( septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 40 ct) delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų  nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-05-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

P. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1210-(3.5) „Dėl Kauno miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“.

Priteisti atsakovui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos, įm.k. 188704927, 2338 Eur ( du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui V. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) 62 Eur ( šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos, įm.k. 188704927, 359 Eur ( tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus ) žyminio mokesčio.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Žibutė Budžienė                                                       

Diana Labokaitė

Gintautas Koriaginas